KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

„suformuoti vartotojai“ su tam tikrais poreikiais. Todėl pagrįstai kyla abejonės, ar tikrai yra objektyvus
(t.y. neįtakotas) kokybės vertinimas, jei apklausiamas statistiškai patikimas vartotojų skaičius
Pamąstymui galima pateikti keletą faktų, kuriuos skelbia viena didţiausių rinkos tyrimų
bendrovių TNS Gallup 2 . Skaičiai nurodo reklamos apimtis Lietuvoje 2009 metais:
- TV reklama – 18,5 mln. sekundţių, 838 tūkstančiai reklaminių ţinučių;
- Radijas – daugiau, kaip 4 mln. sekundţių reklamos,
- Spauda (laikraščiai ir ţurnalai) – 28 mln. cm 2 ;
- Lauko reklama – 342 000 m2 , arba daugiau, kaip 34 hektarai.
Taip pat prie „smegenų plovimo“ prisideda ir reklama internete, degalinėse, parduotuvėse, kino
filmuose, sporto renginiuose, ant transporto priemonių, t.t. ir pan. Įvairiais paskaičiavimais, reklama
kas dieną vidutinį Lietuvos gyventoją persmelkia nuo 4000 iki 6000 kartų. O beveik pusiau
sumenkusios pajamos iš reklamos sudarė 329 mln. Lt! Klausimas – „Kokios turi būti proto higienos
uţtikrinimo priemonės, siekiant uţtikrinti „sveiką protą“ ir objektyvų siūlomų produktų kokybės
įvertinimą“ .
Apibendrinant galima teigti, kad yra patirta ir suvokta kokybė. Objektyviai kokybę įvertinti ir
pasirinkti funkcionalų produktą trukdo iš anksto suformuoti stereotipai ir įsitikinimai. Prieš
pasirinkdamas produktą, vartotojas turėtų įsitikinti, ar jam to produkto reikia, ar paslaugų teikėjai nori,
kad vartotojas galvotų, jog jam reikia.
ONTO Kokybė
Ţodis „onto“ reiškia – būtis.
Kiekvieną dieną mes darome daugybę pasirinkimų. Vieni iš jų mums yra funkcionalūs,
naudingi, o kiti – nenaudingi, o daţnai – ţalingi. Kai reikia pasirinkti, daţnai turime kelis, ar keliolika
variantų. Kai kurios psichologijos mokslo mokyklos (pvz., ontopsichologijos) teigia, kad iš tikrųjų yra
tik du pasirinkimo variantai – tie, kurie veda į būtį, ir tie, kurie veda į nebūtį. Visai, kaip Fausto
klausimas – „būti, ar nebūti“ (Getė). Tie pasirinkimai, kurie veda į ţmogaus tapsmą – ugdo asmenybę,
o tie, kurie atitraukia ir blaško – ją ţlugdo. 3
Taigi, prieš kiekvieną pasirinkimą turime dvi alternatyvas – būtį ir nebūtį. Stebint gamtą, jos
reiškinius atrandama, kad kiekvienas gyvosios ir negyvosios gamtos objektas ar subjektas turi savo
paskirtį, būties funkciją. Ir netgi ţūdamas pratęsia būtį tačiau tik kitoms būties formoms. Pagal
materijos ir energijos tvermės dėsnį – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta. Ne išimtis yra
ţmogus – jis irgi turi savo paskirtį, būties funkciją – misiją. Visi pasirinkimai, kurie prisideda prie
misijos įgyvendinimo, ţmogų artina prie tapsmo, ţmogus tampa funkcionalus, kuriantis, o kiti
pasirinkimai veda prie naikinimo.
Įprastinė kokybės įgyvendinimo seka:
1. Išsiaiškinti ir identifikuoti visus poreikius
2. Patenkinti išreikštus ir numatomus poreikius bei lūkesčius.
Rekomenduojama onto kokybės įgyvendinimo seka:
1. Išsiaiškinti ir identifikuoti visus poreikius
2. Nustatyti, kurie poreikiai kyla iš būties ir juos atrinkti;
3. Patenkinti būties poreikius.
Išvada: Geras ţmogus yra ne tas, kuris nedelsiant puola įgyvendinti visus savo dėmesio objekto
poreikius, o tas, kuris padeda atsirinkti ir įgyvendinti poreikius, kylančius iš būties.
Kokybė taip pat gali būti apibrėţta poetiškai:
2 http://www.tns.lt/lt/ziniasklaidos-tyrimai-metine-ziniasklaidos-tyrimu-apzvalga (ţiūrėta 2010 m. rugpjūčio 1 d.).
3 Plačiau apie tai rekomanduojama paskaityti G. Berţinsko knygoje „Elevacinė etika“.
6