KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

„X“
IDĖJA
ŢODIS
KLAU
SYMA
SIS
SUPR
ATIM
AS
NOR-
AS
VEIK-
TI
VEIKS
MAS
1ука 1 2 3 - 4 5 6 7
REZU
LTAT
AS
17 pav. Minčių ir idėjų virsmo į rezultatą trukdţiai
Minties išlaisvinimo barjerų (1 barjeras) tyrimus atlieka psichologijos krypties mokslininkai.
Sukurta įvairių psichoanalizės metodologijų, kurios nukreiptos į vidinių pojūčių, savojo „AŠ“ raidos ir
santykio su aplinka tyrimą. Antrajam barjerui minimizuoti skirtos knygos, metodikos ir metodologijos,
nurodančios, kaip bendrauti su kolegomis ir stebėti savo kalbos ir bendravimo galimybes bei trūkumus,
šiuo metu mokslininkai nagrinėja sudėtingesnes bendravimo technikas – stengtis perduoti mintis „iš
pusės ţodţio“ ar net be ţodţių. Šias technikas giliau nagrinėja lingvistai, neurolingvistinio
programavimo specialistai, psichologai.
Dėmesio išlaikymo (3 barjeras) ir klausymosi intensyvumo gerinimas. Mokymo ir konsultavimo
praktikoje naudojama daug “gudrybių”, “triukų”, kuriuos daugiau patyręs klausytojas nesunkiai
identifikuoja, tačiau toleruoja, nes pastarieji padeda išlaikyti dėmesį, visų pirma „nuobodţios“ teorijos
dėstymo, naujos idėjos ar konsultacinės paslaugos pristatymo metu. Šio barjero įveikimo metodai yra
labai įvairūs. Jie gali būti paremti, pavyzdţiui, streso didinimu ir maţinimu – priklausomai nuo to,
kokio poveikio auditorijai siekiame.
Supratimo kliūties (4 barjeras) sumaţinimui, reikia siekti bendrauti tikslinei klausytojų grupei
priimtina ir suprantama kalba, tačiau per daug „ţemai“ nenusileidţiant. Labai svarbu uţtikrinti
nuolatinį grįţtamąjį ryšį su klausytojais. Daţna organizacijų vadovų daroma klaida yra klausimo „Ar
viskas aišku“ pateikimas, kadangi retai pavaldiniai šį klausimą girdi tiesiogiai – jie daţniausiai tai
supranta kaip “vadovas tikrina mano kompetenciją”. Šiuo atveju geresnė praktika yra paklausinėti
detalių apie tai, kaip uţduoties gavėjas planuoja įgyvendinti duotus nurodymus, kokių tikisi išankstinių
rezultatų ir kt.
Darbuotojo noras veikti (5 barjeras), įgyvendinti idėjas priklauso nuo jo fizinės, psichologinės
būsenos, nuo vidinės bei išorinės motyvacijos. Idealiu atveju veiksminga paskata veikti atsiranda tada,
kai ţmogus mato perspektyvas dėl pasiektų rezultatų, jaučia pasitenkinimą dėl proceso vyksmo ir jo
sąlygojamomis materialinėmis ir moralinėmis paskatomis.
Veiksmų pradţia (6 barjeras) ir efektyvumas priklausys nuo to, kiek darbuotojui yra skirta laiko
uţduočiai atlikti, materialinių ir intelektinių išteklių, projektinės uţduoties išaiškinimo ir detalizavimo
bei laukiamų tarpinių ir galutinių rezultatų išankstinio orientacinio identifikavimo. Sėkmingos veiksmų
pradţios didţiausi kliuviniai – baimė ir nepasitikėjimas. Atitinkamos kultūros formavimui didelės
įtakos turi darbuotojo artimoji aplinka ne vien tik pačioje organizacijoje, bet ir uţ jos ribų.
Galutinis veiklos rezultatas priklausys nuo visų išvardintų barjerų įtakos ir jų eliminavimo
įţvalgos bei vingrybių, sugaišto laiko ir kitų faktorių bei organizaciją ir darbuotoją veikiančių vidinių ir
išorinių veiksnių (7 barjeras ).
36