KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Įvertinus išliekamosios informacijos dalies maţėjimą, informacijos siuntėjas (ypač vadovai) turi
suvokti paprastą tiesą: „nesvarbu, ką aš pasakiau,- svarbu, ką galvoja, ką suprato asmuo, kuriam buvo
skirta uţduotis“. Tai viena esminių prieţasčių, kodėl veiksmas nevyksta, nors vadovas galvoja „juk
sakiau“. Daţnai norint, kad darbas vyktų, siunčiamą informaciją reikia pakartoti daugiau nei penkis
kartus, kas reikalauja informacijos siuntėjo kantrybės ir atkaklumo. Siekiant pagerinti informacijos
įsisavinimą, svarbu:
Kiek įmanoma pašalinti išorės trukdţius (pvz.: neaiškinti darbuotojui svarbios uţduoties prie
intensyvaus triukšmo šaltinių);
Parinkti tinkamą pateikimo laiką, vietą, būdą (parinkus netinkamą informacijos pateikimo būdą,
gali pasireikšti atmetimo reakcija, ţmogus gali ‚uţsiblokuoti„).
Mokyti darbuotojus efektyvaus komunikavimo būdų;
Ištransliuojant informaciją, galvoti, kaip ji suvokiama (daţnai girdima ne tai, kas sakoma, bet
tai, ką ţmogus nori girdėti); kalbant „darbuotojų kalba“ - jiems suprantama terminologija –
informacijos supratimas, priėmimas padidėja;
Paprašyti pademonstruoti (paaiškinimu ar veiksmu), kaip ji buvo suvokta.
Ypač svarbu gerai apgalvoti neigiamos informacijos pateikimą:
Papeikimai daţniausiai turi būti išsakomi „akis į akį“;
Rekomenduotina gilintis į problemą, o ne asmenį;
Gilinamasi į konkrečią problemą, neprimenant kitų (jei jos nėra susijusios);
Informacijos siuntėjas turi būti ramus:
o valdyti intonaciją (rėkiant informacijos priėmimas yra kur kas maţesnis),
o valdyti ‚kūno kalbą„ (vadovams svarbu ją valdyti ir suprasti, nes ţmonės/darbuotojai
daţnai sako tai, kaip norėtų, kad būtų, o ne tai, kaip yra iš tikro),
o valdyti emocijas (susinervinus pokalbį geriau atidėti).
Norint ką nors išsiaiškinti, gauti kokią nors informaciją, svarbu suprasti, jog paklausti ≠
išsiaiškinti: daţnai reikiama informacija negaunama arba gaunama klaidinga informacija. Todėl prieš
pateikiant klausimus svarbu juos gerai apgalvoti (galbūt net suformuluoti), pateikti atvirus klausimus,
skatinančius kalbėti. Pvz.: Atliekant laboratorijos veiklos auditą, laborantė, paklausta „ką darote“
(turint omenyje prašymą paaiškinti atliekamo bandymo esmę), gali suvokti kaip priekaištą, nustačius,
jog ji neteisingai atlieka savo darbą.
Kontroliniai klausimai ir uţduotys
1. Kaip apibūdinami / aprašomi procesai organizacijose
2. Kokia pagrindinė procesų sudedamųjų dalių jungiamoji grandis
3. Informacijos praradimai, ją perduodant, kompensavimo būdai
7.9. Sistemos veiksmingumas ir idėjų virsmo į rezultatą trukdţiai
Idėjų virsmo į rezultatą trukdţiai neigiamai įtakoja visos sistemos rezultatyvumą. Sistemos
rezultatyvumas turėtų būti vertinamas dalyvaujant skirtingoms suinteresuotosioms šalims. Aktyvių
ţmonių iš išorės pritraukimas reikalauja vadovybės įţvalgos, atkaklumo ir drąsos. Tačiau tinkamai
veikiant, vadovybė gali sulaukti reikšmingos paspirties į kokybę orientuotų sprendimų įgyvendinimui.
Svarbu analizuoti, kaip tenkinami produktų pirkėjų, vartotojų, darbuotojų poreikiai bei įgyvendinami
pageidavimai ir siūlymai susiję su organizacijos veiklos kokybe.
Konsultuojant organizacijas bei diegiant jose KVS, konsultantams daţnai priekaištaujama, kad
„mes taip jau esame darę, bet jokių apčiuopiamų rezultatų ar esminių pokyčių neturime“. Tačiau šiuo
atveju organizacijų vadovams reikėtų sąţiningai atsakyti į klausimą, ar buvo orientuojamasi daugiau į
metodą, ar į rezultatą. 17 paveiksle pavaizduoti esminiai barjerai, trukdantys mintims ir idėjoms virsti
rezultatu.
35