KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Profesinės saugos ir sveikatos rizikos faktorių ir teisinių reikalavimų nustatymas.
Tikslai, uţdaviniai ir programos, uţtikrinančios nuolatinį gerinimą.
Atitinkami vadovybės, kontroliuojančios profesinės saugos ir sveikatos rizikos faktorius,
veiksmai.
Profesinės saugos ir sveikatos sistemos veiksmingumo monitoringas.
Nuolatinės sistemos analizės, vertinimai ir gerinimas.
Kontroliniai klausimai ir uţduotys
1. Kokia tarptautinių vadybos standartų paskirtis
2. Kokius ţinote vadybos standartus Kuo jie panašūs
7.4. Organizacijų tikslai ir rodikliai
Daugumoje tarptautiniu mastu pripaţintų kokybės vadybos modelių akcentuojama tikslų
nustatymo ir reguliarios analizės bei perţiūros svarba. Organizacija be aiškiai nustatytų tikslų – lyg
laivas atviroje jūroje be kompaso; anot prof. J. Ruţevičiaus – kai neţinai, kur plauki, ten ir pakliūsi .
Tikslai analizuojami trim pagrindiniais aspektais:
įgyvendinimo baigtumo poţiūriu (atviri ir baigtiniai);
kompleksiškumo poţiūriu (kompleksiniai integruoti ir vienetiniai);
įgyvendinimo laiko poţiūriu (strateginiai, taktiniai, operatyviniai).
Tikslai gali būti sėkmingai valdomi tik tada, kai juos galima išmatuoti. Taigi svarbu tiksluose
pateikti konkrečius siektinus skaičius; rodiklius, kuriuos galima būtų komunikuoti suinteresuotosioms
asmenų grupėms.
1990-ais metais Robert Kaplan ir David Norton nustatė, kad įmonių valdymas remiantis tik
finansiniais-ekonominiais rodikliais neišvengiamai paseno, kad šie valdymo metodai stabdo įmonės
vystymą 7 . Atliekamais tyrimais buvo siekiama surasti naujus valdymo metodus ir efektyvius būdus
pasiekti uţsibrėţtiems tikslams. Tokiu būdu buvo sukurta "Balanced Scorecard" 8 metodika, kurios
koncepcija yra paversti strateginius planus į tikslų ir operatyvinių veiksmų sistemą.
Pagrindiniai "Balanced Scorecard" skirtumai nuo ankstesnių valdymo sistemų – kasdienių
darbuotojų veiksmai suderinami su strateginiais planais, įmonės valdomos, remiantis ne tik
ekonominiais-finansiniais rodikliais.
"Balanced Scorecard" sistemos autoriai pasiūlė, nustačius strategiją, sugrupuoti įmonės
rodiklius į 4 grupes (ţr. 1 pav.):
- Finansinių rodiklių grupę, kuri turi atsakyti į klausimą, kokie mes turime būti, kad
akcininkams būtų naudinga investuoti į mūsų įmonę. Nors finansiniai rodikliai
„balanced scorecard“ metodikoje nebeuţima svarbiausios vietos, tačiau jie nėra
nuvertinami. Daţniausiai matuojami tokie rodikliai kaip pelningumas, kapitalo grąţa,
apyvarta ir kt.
- Klientų rodiklių grupę, kuri turi atsakyti, kuo mes galime sudominti savo klientus, kad
pasiektume reikiamų finansinių rezultatų, kur mūsų konkurenciniai pranašumai.
Pagrindiniai rezultatai, kurių galima pasiekti šioje rodiklių grupėje yra klientų
pasitenkinimas, klientų išlaikymas, nauji klientai, pelnas iš klientų.
7 Basic Concepts; http://www.balancedscorecard.org/basics/index.html; Balanced Scorecard;
http://www.12manage.com/methods_balancedscorecard.html; Balanced Scorecard Examples;
http://www.balancedscorecard.org/examples/.
8 Lietuviškai - "subalansuotų efektyvumo rodiklių sistema", „subalansuota apskaita“, „išlygintų įverčių sistema“,
„subalansuoti rodikliai“, „tarpusavyje susijusių rodiklių sistema“, „subalansuotų rodiklių
teorija“, „subalansuotų rodiklių valdymo sistema“, „subalansuotų rodiklių sistema“
28