KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Aplinkos apsaugos vadybos sistemą diegianti organizacija privalo nuolat reaguoti į
besikeičiančius suinteresuotų šalių reikalavimus, į dinamiškus aplinkos apsaugos pokyčius ir nuolatinio
aplinkos apsaugos veiksmingumo procesą.
Praktinis AVS įgyvendinimas glaudţiai susijęs su atitinkamos dokumentacijos rengimu, gerai
veikiančios organizacinės struktūros sukūrimu, planavimu, aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimu
ir nuolatiniu darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Organizacijos ištekliai, sistema, strategija, darbuotojai ir
struktūra privalo būti nukreipti aplinkosaugos tikslams pasiekti.
Organizacija turi sukurti ir priţiūrėti procedūras, pagal kurias nustatomi jos veiklos, produktų ar
paslaugų aplinkos apsaugos aspektai; juos galima valdyti, pabrėţiant tuos aspektus, kurie daro įtaką
aplinkai. Organizacija turi laiduoti, kad nustatydama savo aplinkos apsaugos tikslus, atsiţvelgs į
reikšmingą poveikį aplinkai turinčius aplinkos apsaugos aspektus.
Siekiant įsitikinti, kad AAVS yra įgyvendinta ir siekia savo tikslų, yra atliekamas AAVS
auditas. Šis auditas pagal ISO 14001 skiriasi nuo audito, skirto atlikti organizacijos aplinkos apsauso
atitiktį atitinkamiems aplinkos įstatymams ir reglamentams. Jis taip pat skiriasi nuo aplinkos apsaugos
veiksmingumo įvertinimo. Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas yra nuolatinis gaunamos
informacijos rinkimo ir analizavimo procesas, o aplinkos apsaugos auditas yra periodinė veikla.
Aplinkos apsaugos vadybos auditas atliekamas tikrinant, o aplinkos apsaugos veiksmingumo
įvertinimas – matuojant.
Atliekant AAVS auditą, turi būti pasiekti 3 tikslai: nustatyta, ar AVS atitinka planuotas
Aplinkos apsaugos vadybos nuostatas, įskaitant šio standarto reikalavimus; uţtikrinta, kad AVS buvo
tinkamai įgyvendinta ir priţiūrėta pateikta informaciją apie aplinkos apsaugos vadybos audito
rezultatus, kuriuos organizacijos vadovybė naudoja atlinkdama vadovybinę analizę. Remdamasi
informacija, vadovybė gali analizuoti organizacijos AAVS. Tokios veiklos tikslas – uţtikrinti sistemos
tvarumą, tinkamumą ir efektyvumą, siekiant nuolatinio gerinimo.
ISO 14001 standarto elementai. Jis gali būti taikomas tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose
(statybų pramonėje, bankinių paslaugų sektoriuje ir pan.).. Standartas reikalauja, kad bendrovė
apibrėţtų aplinkosaugos tikslus ir uţdavinius bei sukurtų vadybos sistemą, būtiną šių uţdavinių
įgyvendinimui. Standartas taip pat reikalauja, kad bendrovė laikytųsi sistemos procesų, procedūrų ir
veiksmų plano.
Pagrindiniai standarto elementai:
aplinkosaugos politika
planavimas
įdiegimas ir vykdymas
tikrinimas ir koregavimas
vadovybinė analizė
Standartas reikalauja, kad organizacijos nustatytų visus poveikius aplinkai bei susijusius
aspektus, o vėliau imtųsi veiksmų, kad pagerintų procesus prioritetinėse srityse, turinčiose reikšmingų
aspektų. ISO 14001 nustato, kaip efektyviai valdyti organizacijos poveikį gamtai.
7.3. Profesinės saugos ir sveikatos įvertinimo sistema OHSAS 18001
OHSAS 18001 sertifikavimo schemą sukūrė nacionalinių standartų organizacijų,
sertifikavimo/registravimo organizacijų ir specialistų konsultacinių firmų asociacija.
Profesinės saugos ir sveikatos įvertinimo sistema OHSAS 18001 buvo sukurta kaip pagalba
organizacijoms parengiant profesinės saugos ir sveikatos politiką bei tikslus. Sistema apima 18001
reikalavimus ir OHSAS 18001 įgyvendinimo rekomendacijas. Šis standartas taikomas bet kuriai
organizacijai, norinčiai veiksmingai valdyti profesinės saugos ir sveikatos rizikos faktorius.
OHSAS 18001 taikymo mąstai priklausys nuo tokių veiksnių kaip organizacijos profesinės
saugos ir sveikatos politika, organizacijos veiklos pobūdis bei darbo sąlygos. Šios sistemos elementai
apima:
Profesinės saugos ir sveikatos politika, tinkama bendrovei.
27