KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Ţmonių ugdymas ir įtraukimas. Darbuotojų kompetencija maksimaliai panaudojama tada, kai
organizacijoje yra sukurta pasitikėjimo bei įgaliojimų suteikimo kultūra, skatinanti kiekvieną susijusį
asmenį įsitraukti į veiklos tobulinimo procesą.
Nepertraukiamas mokymasis ir veiklos tobulinimas. Organizacijos pasiekimai pagerinami iki
maksimumo, kai organizacijos veikla paremta ţinių pasidalijimu, mokymusi ir tobulėjimu.
Bendradarbiavimo plėtojimas. Organizacija efektyviau veikia, kai yra sukūrusi daugeliui
naudingus ryšius, paremtus pasitikėjimu, ţinių dalijimusi ir integracija su savo partneriais.
Atsakomybė visuomenei. Organizacijos veiklos ilgalaikė sėkmė pasiekiama laikantis verslo
etikos, tenkinant visuomenės lūkesčius ir laikantis teisinių normų.
Pagal EKVF tobulumo modelį įmonės vertinamos devyniais kriterijais, kurių penki pirmieji
kriterijai (vadovavimas, ţmonės, politika ir strategija, partnerystė ir ištekliai, procesai) skirti VKV
įgyvendinimo lygiui tirti, o likusieji keturi (vartotojų rezultatai, ţmonių rezultatai, visuomenės
rezultatai, pagrindiniai veiklos rezultatai) padeda įvertinti organizacijos pasiektus rezultatus, veiklos
rezultatų gerėjimą įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą.
EFQM tobulumo modelio galima nauda:
modelis nurodo verslo tobulinimo gaires;
modelis gali padėti surinkti informaciją apie organizacijos vidinį potencialą tolimesnei
jos plėtrai.
Lietuvoje pagal EFQM tobulumo modelį rengiamas Nacionalinio kokybės prizo konkursas nuo
1998 metų. Tačiau svarbiau yra ne pats prizas, o metodologija, kurią pasirinkusi organizacija susikuria
nuolatinio tobulėjimo mechanizmą (ţr. 3.6 paveikslą).
Ţmonių
pasitenkinimas
13 pav. Organizacijos veiklos tobulinimo mechanizmas, vartojant Lietuvos Nacionalinio kokybės
prizo metodologiją, parengtą pagal EFQM tobulumo modelį (pagal prof. P. Vanagą).
Pirmiausia ištiriama vadovų veikla siekiant kokybės tikslų, sukurtos ir nuolat tobulinamos
organizacijos politikos strategijos turinys ir pagrįstumas siekimu geriausio vartotojų poreikių
patenkinimo. Labai svarbu išanalizuoti elgseną su personalu, t.y. kaip jie motyvuojami, kaip keliama jų
kvalifikacija ir visaip kitaip tobulinama darbuotojų kompetencija. Taip pat ištiriamas bendradarbiavimo
su tiekėjais, verslo partneriais ir kitomis organizacijomis lygmuo ir galimybės išplėsti šį
bendradarbiavimą, nes kartu su vykstančiais globalizacijos procesais pastebima bendradarbiavimo
kooperacijos plėtra. Kai išanalizuojamas išteklių naudojimo efektyvumas, taip pat procesų veiklos
racionalumas, vertinami pasiekti rezultatai, kurie, kaip matome, yra ţmonių rezultatai, t.y. tiriamas
įmonės darbuotojų patenkinimo lygis ir galimybės dar jį pagerinti; o svarbiausia yra ištirti vartotojų
24