KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Kontroliniai klausimai ir uţduotys
1. Kokios produkto sudedamosios dalys Kokia jų reikšmė produkto vertės suvokimui
2. Kokios pastebimos produktų pokyčių tendencijos XXI a.
3. Koks yra ryšys tarp produktų ir procesų Pateikite pavyzdţių.
6.2. Organizacijų veiklos kokybės vertinimo metodai
Šiuo metu Lietuvos organizacijose populiariausi šie veiklos kokybės vertinimo metodai:
- lygiavimosi į geriausius (angl. benchmarking);
- statistinė pardavimų, paslaugos teikimo ir kitų procesų analizė;
- vadybos sistemų auditai;
- savianalizė pagal pripaţintus tarptautinius modelius – EFQM tobulumo, Bendrojo
vertinimo ir kitus modelius.
Toliau panagrinėsime kiekvieną iš šių metodų.
Lygiavimosi į geriausius metodas - nuolatinis savo organizacijos įvertinimo ir palyginimo su
kitomis organizacijomis (ar padaliniais) procesas, siekiant aptikti ir įgyvendinti tobulinimų galimybes.
Šiuo metu vis daugiau išsivysčiusių pasaulio šalių organizacijų privačiame ir visuomeniniame
sektoriuje naudoja lygio ţymėjimo procesą. Taikant šį metodą siekiama tokių tikslų:
tobulėti, remiantis geriausia patirtimi;
skatinti aktyvų mokymąsi organizacijoje;
uţsibrėţti ambicingus strateginius tikslus;
išmatuoti savo veiklos pasiekimus.
Lyginti galima produktus, įrangą ir įrengimus, procesus, organizacijas, bendruomenes, šalis,
ekonomikas.
Vadybos sistemų auditai. Siekiant uţtikrinti kokybės vadybos priemonių vykdymą
(daţniausiai apibrėţtą tarptautiniais reikalavimais) ir uţtikrinti procesų valdymo efektyvumą, yra
atliekami 3 tipų auditai. Įmonė organizuoja vidinius (pirmosios šalies) auditus. Ji gali pakviesti savo
klientus atlikti kokybės vadybos sistemos auditą, kad jie įsitikintų, jog įmonė tiekia kokybiškus
produktus ar paslaugas ir geba tenkinti jų poreikius (antrosios šalies auditas). Taip pat pati įmonė gali
kreiptis į nepriklausomą KVS sertifikavimo įstaigą (trečiosios šalies auditas), siekdama gauti atitikties
sertifikatą. Sertifikatas padeda sukurti įmonės – patikimo verslo partnerės – įvaizdį potencialiems
klientams.
EFQM (angl. European Fundation for Quality Management - Europos kokybės vadybos
fondo) tobulumo modelis. 1991 m. Europos kokybės vadybos fondas baigė rengti EFQM tobulumo
modelį, kurį kuriant buvo gerai išnagrinėtas Amerikos Nacionalinio kokybės apdovanojimo modelis ir
perimta vertinga patirtis. 1999 metais pradėtas vartoti naujas Europos kokybės vadybos fondo tobulumo
modelis tobulumą apibrėţia aštuoniomis fundamentaliomis koncepcijomis.
Orientacija į rezultatus. Tobulumas priklauso nuo organizacijos veikla suinteresuotųjų
organizacijos šalių, tai yra savininkų, darbuotojų, klientų, tiekėjų, visuomenės ir kitų suinteresuotųjų
organizacijos veikla grupių poreikių subalansavimo ir patenkinimo.
Dėmesys klientams. Klientai yra galutiniai produkto ar paslaugos vertintojai. Todėl
organizacijos sėkmė priklauso nuo klientų lojalumo, išsaugojimo ir rinkos dalies. Šie veiklos rodikliai
geriausiai optimizuojami, kai organizacijoje orientuojamasi į dabartinius ir numatomus klientų
poreikius.
Vadovavimas ir tikslo pastovumas. Organizacijos vadovų elgesys turi būti nulemtas aiškių
ilgalaikių tikslų ţinojimo bei nepaliaujamo tų tikslų siekimo.
Valdymas orientuojantis į procesus ir remiantis faktais. Organizacijos efektyviau veikia, kai
yra suvokiami ir sistemingai valdomi tarpusavyje susiję procesai. Sprendimai, svarbūs dabartinei
veiklai ir patobulinimams, priimami remiantis patikima informacija.
23