KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Taikant sisteminį poţiūrį nepatartina „perlenkti lazdos“, nes per detalus procesų
struktūrizavimas ir veiksmų bei rezultatų standartizavimas veda prie mechaninio funkcijų atlikimo,
arba sistemos ignoravimo (t.y. sistema egzistuoja daugiau popieriuje, nei realybėje). Aukštas
struktūrizavimo lygmuo reikalingas tose srityse, kai gaminamos sudėtingos sistemos – automobiliai,
reaktoriai ir pan., tačiau kūrybiniuose procesuose grieţti sprendimų algoritmai veda prie
pasikartojančio rezultato. Projektuojant kokybės vadybos sistemas siūloma vadovautis KISS (keep it
stupid simple) principu ir CS 2009 (common sence) standartu.
Sisteminio mąstymo metodų tyrinėtojai teigia, kad visuomet egzistuoja „prieţasties –
pasekmės“ dėsniai, kurie laikui bėgant cikliškai atkartoja tas pačias proceso fazes, tik skirtinguose
kokybės lygmenyse. Ieškant gauto rezultato prieţasčių, organizacijose daţnai pasitelkiama Išikavos
(Ishikawa) arba „Ţuvies kaulo“ diagrama (ţr. 3 pav.)
Vadovai daţniausiai supranta pasekmes: netenkinančius finansinius rezultatus, nepatenkintus
vartotojus, darbuotojus ar savininkus (ţr. 4 pav.). Ir, daţniausiai, reaguodami į šią informaciją, imasi
veiksmų , tiesiogiai nukreiptų į pasekmę. Tačiau nesprendţia giluminių problemų, kurios prieţasčių
ryšiais yra susijusios su minėtomis pasekmėmis.
Kiekviena pasekmė turi prieţastį. Tai, kas iš pradţių atrodo prieţastis, atlikus gilesnę analizę,
gali tapti kitos pasekmės prieţastimi. Sprendţiant problemas svarbu prieiti prie jų ištakų, nes problema
lyg piktţolė - su šaknimis neišrauta vėl atgyja.
Aplinka
Medžiagos
Prieţastys
Įrengim.
Metodai
Žmonės
Informac.
Pirminė
Pasekmė
Kokybė
Efektyvumas
Rezultatyvumas
Pasekmių
pasekmė
Finansiniai
rezultatai
4 pav. Organizacijos veiklos rezultatai ir jų prieţastys
Pasekmių
pasekmių
pasekmė
Patenkinti/
nepatenkinti
suinteresuotie
ji asmenys
Prieţasčių – pasekmių ratas
Vadybos guru E. W. Demingas, P. Krosbis (Crosby), Dţ. M. Dţuranas (Juran) ir kiti nurodo,
kad svarbiausias kokybės vadybos gerinimo tikslas – paveikti pasekmių prieţastis, siekiant esminių
organizacijos patobulinimų (ISO 9001 standarto kalba kalbant - koregavimo ir prevencinių veiksmų
rezultatyvumo). K. Išikava (Ishikawa) šiam tikslui siūlo naudoti grafinį kokybės valdymo metodą –
„ţuvies kaulo“ diagramą. Gilinantis į prieţastis, patariama naudotis paprastais, tačiau praktikoje
pasitvirtinusiais metodais, tokiais kaip „5 Kodėl“ („Five why“) taisykle.
Atlikus 114 Lietuvos organizacijų įvairių neatitikčių prieţasčių-pasekmės analizę, nustatyta,
kad tam tikrame tyrimo etape prieţastimis yra įvardijami tie veiksniai, kurie tyrimo pradţioje buvo
priskirti pasekmių kategorijai. Tad prieţasčių-pasekmės diagramą galimą transformuoti iš linijinės
struktūros į ciklinę (ţr. 5 pav.).
16