KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

2. Ištisinė sistemos integracija. Visus paslaugų teikimo ir gamybos procesus reikia integruoti.
Kiekvienas padalinys privalo veikti su kitais padaliniais kaip vieningos sistemos dalis. Organizacija,
veikdama ištisai integruotai, išvengia nesusipratimo, kai vienas skyrius gerina kokybę, tačiau kitų
skyrių darbas blogėja. Tai sukelia neigiamų padarinių – organizacijos bendrosios sistemos
degradavimą (smukimą).
3. Kokybės standartų kūrimas. Kad darbuotojai turėtų konkretesnių orientyrų, bendrovės rengia
kokybės standartus kokybei kontroliuoti ir matuoti. Organizacija, tolydžiai tobulindama procesus,
keičia savo standartus ir pateikia naujų kokybės gerinimo būdų.
4. Kokybės matavimas. Tam, kad užtikrintume kokybę, būtina nuolat matuoti ir, lyginant rezultatus,
nustatyti kokybės kitimo tendenciją iki reikalaujamo kokybės lygio tam, kad laiku atliktume
koreguojančius veiksmus reikiamam kokybės lygiui palaikyti. Matuodama kokybę, organizacija turi
apibrėžti faktinę kokybę ir idealiosios kokybės sampratą.
5. Tolydus kokybės gerinimas. Vadybininkų sukurta sistema skatina kiekvieną padalinį ir darbuotoją
prisidėti prie nuolatinio tobulinimo. Nuolat stebėdamos rezultatus ir suprasdamos bendrąsias ir
specifines tų rezultatų priežastis, problemas sprendžiančios grupės nuolat tobulina procesus, kad
kokybė nuolat gerėtų.
Kokybės vadybos ir kitų vadybos sričių sąsajos
Inovacijų vadyba
Tiek teorijoje, tiek praktikoje skirtingų sričių vadyba daţnai persidengia. Inovacijų vadyba bei kokybės
vadyba turi tam tikrų sąlyčio taškų. Toks persidengimas skatina integruoti abi vadybos sritis vienu
metu, mat tai reikalautų maţiau išteklių ir atneštų platesnį naudos spektrą. Tačiau nesistemingas
koordinavimas taip pat gali peraugti į neefektyviai ir nepakankamai sistemingai atliekamas uţduotis,
kurių sąsajos dar nėra įţvelgtos, tad resursai yra daugiau iššvaistomi.
Dėmesio skyrimas kokybei ir inovacijoms yra sąlygojamas tam tikrų panašių siekių. Inovacijų
ilgalaikiais tikslais yra išskiriami tarptautinio konkurencingumo didinimas, mokslo naudojimo
skatinimas, technologinių sprendimų ir organizacinių inovacijų versle diegimas [2]. Kokybės vadyba,
ypatingai visuotinės kokybės vadyba (VKV), siekia nuolatinio organizacijų tobulėjimo, darbuotojų,
klientų, akcininkų, visuomenės įtraukimo į kokybės gerinimo procesus, taip visiškai patenkinant išorės
ir vidaus vartotojų poreikius [4]. Tokie siekiai vieni kitus papildo, išsiskiria tik naudojamos priemonės.
Kitais ţodţiais tariant, kad sėkmingai būtų diegiamos inovacijos reikia vadovautis tokiais visuotinės
kokybės vadybos principais, kaip orientacija į klientus, darbuotojų įtraukimas, proceso prieţiūra,
nuolatinis tobulinimas, informacijos išskaidymas ir reikalingi ryšiai su tiekėjais.
Kontroliniai klausimai ir uţduotys
1. Teorijos nauda ir apribojimai.
2. Teorijos kūrimo ir tobulinimo modelis.
3. F. Tayloro mokslinės vadybos teiginių sąsajos su kokybės vadyba.
4. Koks F. ir L. Gilbrethų indėlis į darbo kokybės gerinimą
5. Koks A. Gantto indėlis į kokybės vadybą
6. Kokios H. Fayolio vadybos nuostatos taikomos kokybės vadyboje
7. Kokius M. Weberio principus organizacijos taiko kurdamos kokybės vadybos sistemas
14