KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

Teorija
Jis tikėjo, kad ir „administracijos, ir darbininkų
interesas bendras – didinti darbo našumą.“
Taylor„o diferencinė darbo uţmokesčio sistema
(didesnis uţmokestis efektyviau dirbantiems
darbininkams) įgalino padidinti darbo našumą ir
atlyginimus. Tačiau į pirmą vietą buvo iškeltas
laikas (dirbti vis greičiau ir greičiau).
Henry L. Ganttas (1861 – 1919). Analizavo,
kaip operatyviai planuoti darbus. Jo idėjos
naudojamos projektų valdyme, paplitę Ganto
grafikai. Įvedė antrinę motyvaciją meistrams
(ţemiausia valdymo grandis), davė pradţią
kalendoriniam planavimui.
Gilbrechtai (Frank (1868 – 1924), Lilian (1878
– 1972). Jų idėjos: kai trūksta darbuotojų, reikia
darbą optimizuoti taip, kad būtų maţinama
judesių, nesukuriančių pridėtinės vertės.
Sukūrė ciklografinį judesių metodą, pasiūlė
darbo normavimą. Galutiniu mokslinio
valdymo tikslu laikė padėti darbininkams
pasijusti ţmonėmis ir visiškai išnaudoti savo
vidines galimybes.
E.W. Deming
Labiausiai ţinomas Deming„o Planuok-Daryk-
Tikrink-Koreguok ciklas.
K. Ishikawa
Ţinomas tuo, kad sukūrė ganėtinai paprastą ir
vaizdų metodą, skirtą prieţasčių ir pasekmių
ryšiams nustatyti.
M. Weberis (1864 – 1920 m.) suformulavo
biurokratinio valdymo teoriją. Jam priskirtini
ir vadybos matematizavimas bei dinamiškų
santykių teorija.
M. P. Follett manymu, pilnaverte asmenybe gali
tapti tik būdamas grupės nariu: ţmogus tobulėja
organizacijoje bendradarbiaudamas su kitais
ţmonėmis. Valdymą ji vadino „menu kurti
daiktus per kitus ţmones“. Svarbu ir tai, kad į
Šių dienų Lietuvos aktualijos
skirtingų suinteresuotųjų šalių, bet ir tarp tos
pačios komandos narių, arba net ir pačios
personalijos.
Dabartiniame technikos progreso amţiuje,
svarbu yra ne tiek greičiau dirbti, kiek
nedirbti to, kas nesukuria pridėtinės vertės.
Šiuo atveju svarbu uţtikrinti, ar
organizacijoje vienodai suprantama, kas yra
vertybės (ţr. skyrelį Vertybės)
Nuostabu, bet daugelis Lietovos organizacijų
planavimą „atranda“ iš naujo. Kai kurie
stambių statybinių organizacijų vadovai ţodį
„planavimas“ siūlo pakeisti kitu, nes tie, kurie
turi planuoti, jo bijo.
Ganto grafikai naudojami daugelyje
kompiuterinių programų, skirtų organizacijų
valdymui – pvz. SCALA, Kontor, Navision
Attain, MS-Project ir pan.
Ypač aktualu, kai darbuotojai atlieka
rutininius darbus, ir tų darbų ciklas yra
trumpas – t.y. per pamainą tokių darbų
atliekama nuo kelių dešimčių iki kelių
tūkstančių.
Didėjant automatizacijai, rutininiai judesiai
„atiduodami“ mašinoms, todėl šių idėjų
reikšmingumas maţėja.
Galima konstatuoti, kad šis principas kol kas
nėra labai populiarus tarp vadovų, nes taikomas
epizodiškai ir nesistemingai.
Tačiau daugelyje tarptautinių kokybės vadybos
standartų šis principas yra uţfiksuotas ir
privalomas vykdyti.
Išikavos, arba „ţuvies kaulo“ diagrama daţnai
sutinkama moksliniuose tyrimuose ir nagrinėjant
praktines kokybės vadybos problemas
organizacijose.
Biurokratinio valdymo teorija įsitvirtinusi
viešojo sektoriaus organizacijose. Gana sunku
įtikinti tokių organizacijų darbuotojus imtis
iniciatyvos, jei nėra santykiai įforminti
atitinkamuose dokumentuose (pvz.: Padalinio
nuostatuose, pareigybių aprašuose ir pan.).
Šių dienų demokratinėse visuomenėse (tokia
pamaţu tampa ir Lietuvos visuomenė)
sąveikauja visas spektras visuomenės sluoksnių,
priklausančių dar didesniam skaičiui įvairių
organizacijų, vertinančių skirtingas vertybes.
12