KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS PRAKTINIS TAIKYMAS

vadybos teorijoje statistiškai nereikšmingas veiksnys tampa reikšmingu vartotojų interesus ginančių
inspekcijų praktikoje.
Kontroliniai klausimai ir uţduotys
1. Kas yra „juoda dėţė“
2. Kokius netikėtus atvejus teko patirti, kai nereikšmingus veiksnius reikėjo iš naujo įvertinti,
nustatant jų įtaką rezultatui
4. Kokybės vadybos mokslo raida ir svarbiausieji ţmonės
Kokybė kaip fenomenas
Diskutuojant apie kokybę, reikia pasirinkti poţiūrio tašką, iš kurio vertinsime. Jei tas poţiūrio
taškas yra ţmonija, tada galime kokybės suvokimo pradţia laikyti homo sapiens atsiradimą. Tačiau
visuotinės kokybės vadybos guru nesureikšmina ţmonijos, kaip visatos centrinės ašies, bet linkę ją
nagrinėti, kaip harmoningos visumos dalį. Tokiu atveju poţiūrio tašką keičiant, keičiasi kokybės
suvokimo pradţia. Senajame Testamente teigiama – „pradţioje buvo Ţodis“, o po to atsirado visa kita.
Jei atsirado „Ţodis“, tai koks jis buvo – trumpas, ar ilgas, garsus, švelnus ir pan. – t.y. atsirandant bet
kam, jį lydi kokybę nusakantys rodikliai .
Vystantis civilizacijoms, vystėsi ir kokybės suvokimas, pereinant nuo nesąmoningo vertinimo ir
susijusių reakcijų, prie kryptingo veikimo, siekiant tam tikros gyvenimo kokybės. Kokybės patyrimas
buvo perduodamas iš kartos į kartą, o atsiradus raštui, įtvirtinama ilgesniems laikams. Galima paminėti
senąsias Egipto, Romos, Kinijos civilizacijas ir iškiliąsias asmenybes.
Kokybės vadyba, kaip savarankiška mokslo šaka įvardinta dvidešimtojo amţiaus viduryje,
tačiau jos atsiradimo prielaidas galima nagrinėti kartu su vadybos mokyklos istorija.
„Mokslinio valdymo mokykla atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo
našumą. Dvidešimto amţiaus pradţioje ypač JAV labai trūko kvalifikuotos darbo jėgos. Vienintelis
būdas padidinti darbo našumą buvo pakelti darbininkų darbo efektyvumą. Todėl F. W. Taylor, H. L.
Gantt, F. Ir L. Gilbreth‘ai sukūrė principų visumą, ţinomus kaip mokslinio valdymo teorija.“
1 lentelė. Vadybos guru teorijos susijusios su kokybės vadyba ir jų interpretacija Lietuvos organizacijų
kontekste.
Teorija
Šių dienų Lietuvos aktualijos
F. W. Tayloras (1856-1915). Nagrinėja Šie principai aktualūs ir šių dienų
racionalaus darbo metodus, darbo našumą.
„Savo filosofiją grindţia keturiais pagrindiniais
organizacijose, ypač tose, kur dar nėra stiprūs
organizacijos narių tarpasmeniniai ryšiai.
principais:
1) Tikro vadybos mokslo sukūrimas, taip, kad
būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos
uţduoties atlikimo būdą.
Siekiant maksimalaus rezultato ir nuolatinio
2) Darbininkų parinkimas moksliniais tobulėjimo, darbas turi ne tik atitikti, bet ir
pagrindais, t.y. taip, kad kiekvienas darbuotojas patikti – t.y. darbas tuo pačiu kaţkuria dalimi
būtų atsakingas uţ uţduotį, kuriai jis turėtų būti ir hobis.
labiausiai tinka.
3) Mokslinis darbininkų lavinimas ir
tobulinimas.
Kai darbas patinka, tai realizuojama
savianalizė ir savišvieta; sėkmingoms
organizacijoms pasiseka turėti darbuotojų
motyvaciją mokytis.
4) Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp
administracijos ir darbininkų.
Bendras interesas – pasiekti tuos tikslus, kurie
aktualūs suinteresuotosioms šalims. Tačiau
yra prieštaraujančių tikslų ne tik tarp
11