MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ... MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
Balansavimo tikslas yra šių koncentruotų masių didumo ir padėties radimas ir jų atsvėrimas naudojant kontrmases. Sukurta nemažai įvairių dinaminio balansavimo mašinų. Labai paplitusios balansavimo mašinos, kurių principinė schema parodyta 6.1 paveiksle. 6.1 pav. Dinaminio balansavimo mašinos principinė schema Balansuojamoji detalė I(rotoriaus) užmaunama ant veleno, kurio guoliai įrengti rėme 3. Rėmas gali suktis apie horizontalią ašį 5, kuri yra statmena balansuojamojo rotoriaus ašiai. Rėmą 3 su stovu jungia spyruoklė 4. Rotorius, rėmas ir spyruoklė sudaro tamprią sistemą, kuri gali svyruoti apie lanksto ašį 5. Sistemos svyravimų amplitudę parodo indikatorius 2. Tegul patogiausios rotoriaus plokštumos, kuriose gali būti pritvirtinamos kontrmasės, yra plokštumos I ir II. Tos laisvai pasirenkamos plokštumos vadinamos balansavimo plokštumomis. Įsivaizduojame, kad šiose plokštumose yra koncentruotos masės m 1 ir m 2 , kurios, rotoriui besisukant, sukelia neatsvertas inercijos jėgas P 1 ir P 2 bei jų momentą. Jeigu rotorių įtaisysime rėme taip, kad viena balansavimo plokštuma (plokštuma II) eitų per lanksto 5 sukimosi ašį, tai, rotoriui besisukant, neatsvertos masės inercijos jėgos P 2 sukeltas sukimo momentas apie lanksto 5 ašį bus lygus nuliui. Inercijos jėga P 1 , atsirandanti dėl plokštumoje I esančios masės m 1 , sukelia tam tikro dydžio sukimo momentą apie lanksto 5 ašį. Kadangi jėga P 1 , būdama pastovaus dydžio, sukasi 45
kartu su rotoriumi, tai rėmą veikiantis sukimo momentas apie lanksto ašį yra kintamas ir sukelia rėmo priverstinius svyravimus apie tą ašį. Norint panaikinti jėgos P 1 sukimo momento sukeltas reakcijas veleno guoliuose, t. y. panaikinti rėmo svyravimus, plokštumoje I reikia pritvirtinti prie rotoriaus tokio dydžio papildomą masę (kontrmasę) ir tokioje vietoje, kad tos kontrmasės inercijos jėgos didumas būtų lygus masės m 1 inercijos jėgos didumui, o kryptis – priešinga. Visiškai analogiškai, pasukus rotorių 180° kampu taip, kad balansavimo plokštuma sutaptų su lanksto 5 ašimi, galima rasti kontrmasės m 2 didumą ir pritvirtinimo vietą prie rotoriaus plokštumoje II. Tuomet rotorius bus visiškai subalansuotas. Kad tamprios sistemos (rėmo) svyravimai būtų didesni ir ryškiau pastebimi, balansuojamo rotoriaus sukimosi kampinis greitis turi būti toks, jog jo sukeliami svyravimai atitiktų tamprios sistemos savųjų svyravimų dažnumą ir susidarytų rezonansas; tuo atveju rėmo svyravimo amplitudė yra proporcinga svyravimus sukeliančiai jėgai. Šiuo metu balansavimui naudojamos sudėtingesnės konstrukcijos balansavimo mašinos, turinčios įvairių tipų kompensacinius įrengimus, kuriais galima greitai rasti kontrmasių didumus ir jų spindulius vektorius. Tai padeda išvengti ilgai trunkančio eksperimentavimo, kol parenkamas kontrmasių didumas ir vieta. Šiame laboratoriniame darbe balansuojama laboratorine mokomąja balansavimo mašina TMM–1A, turinčia mechaninį kompensavimo įrenginį. Mašinoje įtaisytas rotorius nesubalansuotas, jis yra dinamiškai neatsvertas. Rotoriaus guoliai pritvirtinti prie rėmo, kuris sujungtas su tampriu strypu, atstojančiu spyruoklę. Rotorių suka elektros variklis. Jis įjungiamas paspaudžiant rankeną; tuo metu frikcinis elektros variklio skriemulys paliečia rotorių ir pradeda jį sukti. Kai rotorius įgyja pakankamą kampinį greitį, rankena atleidžiama, variklis išjungiamas ir rotorius sukasi iš inercijos. Dėl trinties guoliuose rotoriaus kampinis greitis mažėja ir rotoriaus sukimosi dažnumas artėja prie tamprios sistemos (rėmo) svyravimo dažnumo. Kai tie dažnumai susilygina, įvyksta jų rezonansas ir rėmo svyravimo amplitudė pasidaro didžiausia. Tą maksimalią amplitudę au- 46
- Page 1 and 2: Vytautas Kazimieras Augustaitis Igo
- Page 3 and 4: V. K. Augustaitis, I. Iljin. Mechan
- Page 5 and 6: LABORATORINIAI DARBAI Mechanizmų m
- Page 7 and 8: intųjų koordinačių (ir drauge l
- Page 9 and 10: Plokščiųjų mechanizmų struktū
- Page 11 and 12: Evolventinių krumpliaračių krump
- Page 13 and 14: Krumpliaračio viršūnių ir paša
- Page 15 and 16: Stygos atstumas iki viršūnių aps
- Page 17 and 18: pastūmos koeficientas: Sb −( z
- Page 19 and 20: 3 laboratorinis darbas Evolventini
- Page 21 and 22: sutampa su krumpliastiebio moduline
- Page 23 and 24: 5. Naudojantis ataskaitos blanke pa
- Page 25 and 26: 3. Nenulinio krumpliaračio pagrind
- Page 27 and 28: aštrių briaunų trikampė prizmė
- Page 29 and 30: Iš šios lygties apskaičiuojamas
- Page 31 and 32: 3. Grandies masė m = kg. Svorio ce
- Page 33 and 34: eikia atlikti du kartus skirtingos
- Page 35 and 36: spyruoklė įjungia stabdį, kuris
- Page 37 and 38: 5 laboratorinis darbas Sraigtinės
- Page 39 and 40: 5.2 pav. Schema įrenginio sraigtin
- Page 41 and 42: Savistabdžių sraigtinių porų na
- Page 43 and 44: 7) sriegio vidurinis skersmuo d = 0
- Page 45: 6 laboratorinis darbas Besisukanči
- Page 49 and 50: R = P + −Q 3 1 ( ) (6.4) 6.2 pav.
- Page 51 and 52: Kampas a gali būti atidėtas į ab
- Page 53 and 54: 6. Amplitudė A, kurią sukeltų ti
- Page 55 and 56: SRIEGINIŲ SUJUNGIMŲ APKROVOS Pla
- Page 57 and 58: Metriniame sriegyje profilio kampas
- Page 59 and 60: d 2 parinkti pagal pirmą lentelę.
- Page 61 and 62: 2 lentelė. Persislinkimo jėgos pr
- Page 63 and 64: Sujungimo kūginiais spyruokliniais
- Page 65 and 66: nustatoma pagal dinamometrinės spy
- Page 67 and 68: Santrumpos ir reikšmės 3 laborato
- Page 69 and 70: diržai neslysta, darbo metu jų ne
- Page 71 and 72: Krumpliuotojo diržo perdavų skrie
- Page 73 and 74: Matematiškai apskaičiuoti slydimo
- Page 75 and 76: 3.3 pav. Diržo pavaros tyrimo sten
- Page 77 and 78: 7. Pagal 3.5 lygybę apskaičiuoti
- Page 79 and 80: VARIAtorIAI IR JŲ SAVYBĖS Mechani
- Page 81 and 82: 3. Nubraižyti: ξ= f( T2 ) ir η=
- Page 83 and 84: 7. Analogiškai 4 rasti n 2max . 8.
- Page 85 and 86: 5. Eksperimento rezultatai surašom
- Page 87 and 88: CILINDRINIAI REDUKTORIAI Mašinų g
- Page 89 and 90: Apkrovimo įtaisas 6 yra magnetinis
- Page 91 and 92: 5.3 pav. Tarpelis, pripildytas fero
- Page 93 and 94: 6. Didinti stabdymo momentą žings
- Page 95 and 96: 7. Nubraižyti taravimo grafikus pr
Balansavimo tikslas yra šių koncentruotų masių didumo ir padėties<br />
radimas ir jų atsvėrimas naudojant kontrmases. Sukurta nemažai<br />
įvairių dinaminio balansavimo mašinų. Labai paplitusios balansavimo<br />
mašinos, kurių principinė schema parodyta 6.1 paveiksle.<br />
6.1 pav. Dinaminio balansavimo mašinos principinė schema<br />
Balansuojamoji detalė I(rotoriaus) užmaunama ant veleno, kurio<br />
guoliai įrengti rėme 3. Rėmas gali suktis apie horizontalią ašį 5, kuri<br />
yra statmena balansuojamojo rotoriaus ašiai. Rėmą 3 su stovu jungia<br />
spyruoklė 4. Rotorius, rėmas ir spyruoklė sudaro tamprią sistemą, kuri<br />
gali svyruoti apie lanksto ašį 5. Sistemos svyravimų amplitudę parodo<br />
indikatorius 2.<br />
Tegul patogiausios rotoriaus plokštumos, kuriose gali būti pritvirtinamos<br />
kontrmasės, yra plokštumos I ir II. Tos laisvai pasirenkamos<br />
plokštumos vadinamos balansavimo plokštumomis. Įsivaizduojame,<br />
kad šiose plokštumose yra koncentruotos masės m 1 ir m 2 , kurios, rotoriui<br />
besisukant, sukelia neatsvertas inercijos jėgas P 1 ir P 2 bei jų momentą.<br />
Jeigu rotorių įtaisysime rėme taip, kad viena balansavimo plokštuma<br />
(plokštuma II) eitų per lanksto 5 sukimosi ašį, tai, rotoriui besisukant,<br />
neatsvertos masės inercijos jėgos P 2 sukeltas sukimo momentas apie<br />
lanksto 5 ašį bus lygus nuliui. Inercijos jėga P 1 , atsirandanti dėl plokštumoje<br />
I esančios masės m 1 , sukelia tam tikro dydžio sukimo momentą<br />
apie lanksto 5 ašį. Kadangi jėga P 1 , būdama pastovaus dydžio, sukasi<br />
45
Change language