MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ... MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

dspace.vgtu.lt
from dspace.vgtu.lt More from this publisher
01.01.2015 Views

Balansavimo tikslas yra šių koncentruotų masių didumo ir padėties radimas ir jų atsvėrimas naudojant kontrmases. Sukurta nemažai įvairių dinaminio balansavimo mašinų. Labai paplitusios balansavimo mašinos, kurių principinė schema parodyta 6.1 paveiksle. 6.1 pav. Dinaminio balansavimo mašinos principinė schema Balansuojamoji detalė I(rotoriaus) užmaunama ant veleno, kurio guoliai įrengti rėme 3. Rėmas gali suktis apie horizontalią ašį 5, kuri yra statmena balansuojamojo rotoriaus ašiai. Rėmą 3 su stovu jungia spyruoklė 4. Rotorius, rėmas ir spyruoklė sudaro tamprią sistemą, kuri gali svyruoti apie lanksto ašį 5. Sistemos svyravimų amplitudę parodo indikatorius 2. Tegul patogiausios rotoriaus plokštumos, kuriose gali būti pritvirtinamos kontrmasės, yra plokštumos I ir II. Tos laisvai pasirenkamos plokštumos vadinamos balansavimo plokštumomis. Įsivaizduojame, kad šiose plokštumose yra koncentruotos masės m 1 ir m 2 , kurios, rotoriui besisukant, sukelia neatsvertas inercijos jėgas P 1 ir P 2 bei jų momentą. Jeigu rotorių įtaisysime rėme taip, kad viena balansavimo plokštuma (plokštuma II) eitų per lanksto 5 sukimosi ašį, tai, rotoriui besisukant, neatsvertos masės inercijos jėgos P 2 sukeltas sukimo momentas apie lanksto 5 ašį bus lygus nuliui. Inercijos jėga P 1 , atsirandanti dėl plokštumoje I esančios masės m 1 , sukelia tam tikro dydžio sukimo momentą apie lanksto 5 ašį. Kadangi jėga P 1 , būdama pastovaus dydžio, sukasi 45

kartu su rotoriumi, tai rėmą veikiantis sukimo momentas apie lanksto ašį yra kintamas ir sukelia rėmo priverstinius svyravimus apie tą ašį. Norint panaikinti jėgos P 1 sukimo momento sukeltas reakcijas veleno guoliuose, t. y. panaikinti rėmo svyravimus, plokštumoje I reikia pritvirtinti prie rotoriaus tokio dydžio papildomą masę (kontrmasę) ir tokioje vietoje, kad tos kontrmasės inercijos jėgos didumas būtų lygus masės m 1 inercijos jėgos didumui, o kryptis – priešinga. Visiškai analogiškai, pasukus rotorių 180° kampu taip, kad balansavimo plokštuma sutaptų su lanksto 5 ašimi, galima rasti kontrmasės m 2 didumą ir pritvirtinimo vietą prie rotoriaus plokštumoje II. Tuomet rotorius bus visiškai subalansuotas. Kad tamprios sistemos (rėmo) svyravimai būtų didesni ir ryškiau pastebimi, balansuojamo rotoriaus sukimosi kampinis greitis turi būti toks, jog jo sukeliami svyravimai atitiktų tamprios sistemos savųjų svyravimų dažnumą ir susidarytų rezonansas; tuo atveju rėmo svyravimo amplitudė yra proporcinga svyravimus sukeliančiai jėgai. Šiuo metu balansavimui naudojamos sudėtingesnės konstrukcijos balansavimo mašinos, turinčios įvairių tipų kompensacinius įrengimus, kuriais galima greitai rasti kontrmasių didumus ir jų spindulius vektorius. Tai padeda išvengti ilgai trunkančio eksperimentavimo, kol parenkamas kontrmasių didumas ir vieta. Šiame laboratoriniame darbe balansuojama laboratorine mokomąja balansavimo mašina TMM–1A, turinčia mechaninį kompensavimo įrenginį. Mašinoje įtaisytas rotorius nesubalansuotas, jis yra dinamiškai neatsvertas. Rotoriaus guoliai pritvirtinti prie rėmo, kuris sujungtas su tampriu strypu, atstojančiu spyruoklę. Rotorių suka elektros variklis. Jis įjungiamas paspaudžiant rankeną; tuo metu frikcinis elektros variklio skriemulys paliečia rotorių ir pradeda jį sukti. Kai rotorius įgyja pakankamą kampinį greitį, rankena atleidžiama, variklis išjungiamas ir rotorius sukasi iš inercijos. Dėl trinties guoliuose rotoriaus kampinis greitis mažėja ir rotoriaus sukimosi dažnumas artėja prie tamprios sistemos (rėmo) svyravimo dažnumo. Kai tie dažnumai susilygina, įvyksta jų rezonansas ir rėmo svyravimo amplitudė pasidaro didžiausia. Tą maksimalią amplitudę au- 46

Balansavimo tikslas yra šių koncentruotų masių didumo ir padėties<br />

radimas ir jų atsvėrimas naudojant kontrmases. Sukurta nemažai<br />

įvairių dinaminio balansavimo mašinų. Labai paplitusios balansavimo<br />

mašinos, kurių principinė schema parodyta 6.1 paveiksle.<br />

6.1 pav. Dinaminio balansavimo mašinos principinė schema<br />

Balansuojamoji detalė I(rotoriaus) užmaunama ant veleno, kurio<br />

guoliai įrengti rėme 3. Rėmas gali suktis apie horizontalią ašį 5, kuri<br />

yra statmena balansuojamojo rotoriaus ašiai. Rėmą 3 su stovu jungia<br />

spyruoklė 4. Rotorius, rėmas ir spyruoklė sudaro tamprią sistemą, kuri<br />

gali svyruoti apie lanksto ašį 5. Sistemos svyravimų amplitudę parodo<br />

indikatorius 2.<br />

Tegul patogiausios rotoriaus plokštumos, kuriose gali būti pritvirtinamos<br />

kontrmasės, yra plokštumos I ir II. Tos laisvai pasirenkamos<br />

plokštumos vadinamos balansavimo plokštumomis. Įsivaizduojame,<br />

kad šiose plokštumose yra koncentruotos masės m 1 ir m 2 , kurios, rotoriui<br />

besisukant, sukelia neatsvertas inercijos jėgas P 1 ir P 2 bei jų momentą.<br />

Jeigu rotorių įtaisysime rėme taip, kad viena balansavimo plokštuma<br />

(plokštuma II) eitų per lanksto 5 sukimosi ašį, tai, rotoriui besisukant,<br />

neatsvertos masės inercijos jėgos P 2 sukeltas sukimo momentas apie<br />

lanksto 5 ašį bus lygus nuliui. Inercijos jėga P 1 , atsirandanti dėl plokštumoje<br />

I esančios masės m 1 , sukelia tam tikro dydžio sukimo momentą<br />

apie lanksto 5 ašį. Kadangi jėga P 1 , būdama pastovaus dydžio, sukasi<br />

45

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!