MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ... MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
Sraigtinių porų naudingumo koeficiento analitinis skaičiavimas: Trinties koeficientas f Redukuotas trinties koeficientas f f ′ = cos 05β , Trinties kampas ρ¢ = arctg f ¢ tg a tg (a + r¢) Naudingumo koeficientas α η teor = tg tg( α + ρ ′ ) Nesutapimo % ηeksp − ηteor ×100 % η eksp Sraigtinės poros Plienas ….. Darbą atliko: Darbą priėmė: 43
6 laboratorinis darbas Besisukančių grandžių dinaminis balansavimas Kai grandies sukimosi ašis nesutampa su jos masės svarbiausiąja inercijos ašimi, tai, grandžiai besisukant, jos elementarių masių inercijos jėgų veikimas sukelia inercijos jėgų momentą, dėl to atsiranda papildomos reakcijos grandies guoliuose. Tokia grandis vadinama dinamiškai neatsverta. Žinodami grandies masių išsidėstymą sukimosi ašies atžvilgiu, skaičiavimo būdu galime rasti, kokio dydžio ir kurioje vietoje prie grandies turi būti pritvirtintos papildomos masės, vadinamos kontrmasėmis, kad grandis pasidarytų dinamiškai atsverta, t. y. kad jos sukimosi ašis sutaptų su svarbiausiąja inercijos ašimi ir inercijos jėgų sukeliamas momentas būtų lygus nuliui. Tačiau, skaičiavimo būdu ieškant kontrmasių, dėl įvairių priežasčių neįmanoma pasiekti visiško dinaminio grandies atsvėrimo. Todėl galutinis dinaminis atsvėrimas atliekamas eksperimentiniu būdu: randami nedidelių kontrmasių didumai ir jų pritvirtinimo prie grandies vietos. Tas procesas vadinamas besisukančios grandies dinaminiu balansavimu. Besisukančios grandies neatsvertų elementarių inercijos jėgų sistema gali būti pakeista dviem prasilenkiančiomis jėgomis, esančiomis dviejose laisvai pasirinktose plokštumose I ir II, statmenose grandies sukimosi ašiai (6.1 pav.). Taigi besisukančios grandies elementarių inercijos jėgų veikimo efektas yra toks, tarsi visiškai simetriškoje grandyje būtų dvi papildomos koncentruotos masės m 1 ir m 2 , esančios r 1 ir r 2 atstumais nuo sukimosi ašies ir išdėstytos ne vienoje plokštumoje, einančioje per sukimosi ašį. Tų koncentruotų masių inercijos jėgų didumas apskaičiuojamas pagal formulę P = mrω 2 . (6.1) Kaip matome, inercijos jėgos yra tiesiog proporcingos masės statiniam momentui mr. Kai mr = 0, tai P = 0,ir tuomet besisukančios grandies joks jėgų momentas neveikia. 44
- Page 1 and 2: Vytautas Kazimieras Augustaitis Igo
- Page 3 and 4: V. K. Augustaitis, I. Iljin. Mechan
- Page 5 and 6: LABORATORINIAI DARBAI Mechanizmų m
- Page 7 and 8: intųjų koordinačių (ir drauge l
- Page 9 and 10: Plokščiųjų mechanizmų struktū
- Page 11 and 12: Evolventinių krumpliaračių krump
- Page 13 and 14: Krumpliaračio viršūnių ir paša
- Page 15 and 16: Stygos atstumas iki viršūnių aps
- Page 17 and 18: pastūmos koeficientas: Sb −( z
- Page 19 and 20: 3 laboratorinis darbas Evolventini
- Page 21 and 22: sutampa su krumpliastiebio moduline
- Page 23 and 24: 5. Naudojantis ataskaitos blanke pa
- Page 25 and 26: 3. Nenulinio krumpliaračio pagrind
- Page 27 and 28: aštrių briaunų trikampė prizmė
- Page 29 and 30: Iš šios lygties apskaičiuojamas
- Page 31 and 32: 3. Grandies masė m = kg. Svorio ce
- Page 33 and 34: eikia atlikti du kartus skirtingos
- Page 35 and 36: spyruoklė įjungia stabdį, kuris
- Page 37 and 38: 5 laboratorinis darbas Sraigtinės
- Page 39 and 40: 5.2 pav. Schema įrenginio sraigtin
- Page 41 and 42: Savistabdžių sraigtinių porų na
- Page 43: 7) sriegio vidurinis skersmuo d = 0
- Page 47 and 48: kartu su rotoriumi, tai rėmą veik
- Page 49 and 50: R = P + −Q 3 1 ( ) (6.4) 6.2 pav.
- Page 51 and 52: Kampas a gali būti atidėtas į ab
- Page 53 and 54: 6. Amplitudė A, kurią sukeltų ti
- Page 55 and 56: SRIEGINIŲ SUJUNGIMŲ APKROVOS Pla
- Page 57 and 58: Metriniame sriegyje profilio kampas
- Page 59 and 60: d 2 parinkti pagal pirmą lentelę.
- Page 61 and 62: 2 lentelė. Persislinkimo jėgos pr
- Page 63 and 64: Sujungimo kūginiais spyruokliniais
- Page 65 and 66: nustatoma pagal dinamometrinės spy
- Page 67 and 68: Santrumpos ir reikšmės 3 laborato
- Page 69 and 70: diržai neslysta, darbo metu jų ne
- Page 71 and 72: Krumpliuotojo diržo perdavų skrie
- Page 73 and 74: Matematiškai apskaičiuoti slydimo
- Page 75 and 76: 3.3 pav. Diržo pavaros tyrimo sten
- Page 77 and 78: 7. Pagal 3.5 lygybę apskaičiuoti
- Page 79 and 80: VARIAtorIAI IR JŲ SAVYBĖS Mechani
- Page 81 and 82: 3. Nubraižyti: ξ= f( T2 ) ir η=
- Page 83 and 84: 7. Analogiškai 4 rasti n 2max . 8.
- Page 85 and 86: 5. Eksperimento rezultatai surašom
- Page 87 and 88: CILINDRINIAI REDUKTORIAI Mašinų g
- Page 89 and 90: Apkrovimo įtaisas 6 yra magnetinis
- Page 91 and 92: 5.3 pav. Tarpelis, pripildytas fero
- Page 93 and 94: 6. Didinti stabdymo momentą žings
6 laboratorinis darbas<br />
Besisukančių grandžių dinaminis<br />
balansavimas<br />
Kai grandies sukimosi ašis nesutampa su jos masės svarbiausiąja<br />
inercijos ašimi, tai, grandžiai besisukant, jos elementarių masių inercijos<br />
jėgų veikimas sukelia inercijos jėgų momentą, dėl to atsiranda<br />
papildomos reakcijos grandies guoliuose. Tokia grandis vadinama dinamiškai<br />
neatsverta. Žinodami grandies masių išsidėstymą sukimosi<br />
ašies atžvilgiu, skaičiavimo būdu galime rasti, kokio dydžio ir kurioje<br />
vietoje prie grandies turi būti pritvirtintos papildomos masės, vadinamos<br />
kontrmasėmis, kad grandis pasidarytų dinamiškai atsverta, t. y.<br />
kad jos sukimosi ašis sutaptų su svarbiausiąja inercijos ašimi ir inercijos<br />
jėgų sukeliamas momentas būtų lygus nuliui.<br />
Tačiau, skaičiavimo būdu ieškant kontrmasių, dėl įvairių priežasčių<br />
neįmanoma pasiekti visiško dinaminio grandies atsvėrimo. Todėl<br />
galutinis dinaminis atsvėrimas atliekamas eksperimentiniu būdu: randami<br />
nedidelių kontrmasių didumai ir jų pritvirtinimo prie grandies<br />
vietos. Tas procesas vadinamas besisukančios grandies dinaminiu balansavimu.<br />
Besisukančios grandies neatsvertų elementarių inercijos jėgų sistema<br />
gali būti pakeista dviem prasilenkiančiomis jėgomis, esančiomis<br />
dviejose laisvai pasirinktose plokštumose I ir II, statmenose grandies<br />
sukimosi ašiai (6.1 pav.). Taigi besisukančios grandies elementarių<br />
inercijos jėgų veikimo efektas yra toks, tarsi visiškai simetriškoje<br />
grandyje būtų dvi papildomos koncentruotos masės m 1 ir m 2 , esančios<br />
r 1 ir r 2 atstumais nuo sukimosi ašies ir išdėstytos ne vienoje plokštumoje,<br />
einančioje per sukimosi ašį. Tų koncentruotų masių inercijos<br />
jėgų didumas apskaičiuojamas pagal formulę<br />
P<br />
= mrω 2 . (6.1)<br />
Kaip matome, inercijos jėgos yra tiesiog proporcingos masės statiniam<br />
momentui mr. Kai mr = 0, tai P = 0,ir tuomet besisukančios<br />
grandies joks jėgų momentas neveikia.<br />
44
Change language