MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Įrašę Q ir P 1 reikšmes, gauname:
S = m (g – a ).
Jei svarelių masės m 1 ir m 2 , tai:
S 1 = m 1 (g – a 1 ),
S 2 = m 2 (g – a 2 ).
33
(4b.6)
(4b.7)
Taigi, išmatavę laiką, per kurį svareliai nukrinta tą patį nuotolį,
iš (4b.5) ir (4b.7) formulių galime rasti pagreičius ir troselio įtampas,
o paskui iš (4b.4) formulės – rotoriaus ir su juo nejudamai sujungtų
detalių inercijos momentus.
Rotoriaus inercijos momentas randamas įrenginiu TMM–43.
Įrenginio pagrindas yra dėžinis korpusas, pritvirtintas prie sienos
1790 mm nuo grindų. Ant viršutinės pagrindo plokštumos pritirtintas
elektros variklis, kurio rotoriaus inercijos momentą reikia rasti.
Variklio velenas turi būti horizontalus. Prie rotoriaus veleno galo prijungtas
būgnas, ant kurio užvyniotas troselis su svareliu ir papildomi
diskai. Šalia pagrindinio prietaiso korpuso prie sienos vertikaliai
pritvirtintas aliumininis vamzdžio pavidalo strypas, sugraduotas decimetrais.
Ant strypo užmauti du blokiniai kontaktai, kurie elektriškai
sujungti su elektriniu sekundmačiu, įmontuotu prietaiso korpuso
priekinėje dalyje. Apatinis blokinis kontaktas gali būti nustatytas reikalingame
aukštyje h. Krintant svareliui, viršutinis blokinis kontaktas
įjungia elektrinį sekundmatį, o apatinis jį išjungia.
Krūvis paleidžiamas kristi, elektriškai atlaisvinus variklio rotoriaus
stabdį. Tam svirtelė nuspaudžiama žemyn, o jungiklis pakeliamas
aukštyn. Tuo metu užsidega lemputė, kuri rodo, kad prietaisas
prijungtas prie įtampos. Elektros srovė patenka į elektromagnetą, kuris,
nugalėdamas spyruoklės pasipriešinimą, atitraukia stabdžio svirtelę
nuo stabdžio disko, esančio dešiniame variklio rotoriaus veleno
gale. Krūvis, sukdamas nebestabdomą rotorių, krinta žemyn, užkliudo
blokinio kontakto svirtelę ir įjungia sekundmatį. Užkliudęs apatinio
blokinio kontakto svirtelę, svarelis išjungia sekundmatį ir vienąkart
pertraukia elektromagneto grandinę. Neveikiant elektromagnetui,