MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

eikia atlikti du kartus skirtingos masės svareliais m 1 ir m 2 . Gausime
šitokias dvi rotoriaus judėjimo lygtis:
S 1 r – M tr – Iε 1 = 0,
S 2 r – M tr – Iε 2 = 0.
Atėmę iš pirmos lygties antrą, gausime
(S 1 – S 2 )r = I(ε 1 – ε 2 ),
32
(4b.1)
(4b.2)
o iš čia – formulę rotoriaus inercijos momentui apskaičiuoti:
I r S 1−
=
S 2
ε1−
ε . (4b.3)
2
Kadangi
1
ε 1 = a r ir ε 2
2 = a r (čia a 1 ir a 2 – krintančių svarelių linijiniai
pagreičiai abiejų bandymų metu), tai galutinė formulė inercijos
momentui apskaičiuoti įgauna tokį pavidalą:
2
I r S 1−
=
S 2. (4b.4)
a1−
a2
Pagreičius a 1 ir a 2 galima apskaičiuoti išmatavus laikus T 1 ir T 2 ,
per kuriuos svareliai nukrinta vienodą kelią h. Kaip žinoma iš kinematikos
kurso, kūno, judančio pastoviu pagreičiu a, nueitas kelias h
2
aT
per laiką T išreiškiamas lygtimi h =
2 . Jeigu svoriai m 1 ir m 2 krinta
pagreičiais a 1 ir a 2 , tai tą patį kelią h jie nueis per laikotarpius T 1 ir T 2 .
Taigi
aT 11 2 aT 2 2 2
h = =
2 2 .
Iš čia gauname formules pagreičiui apskaičiuoti, kai žinomas laikas,
per kurį svoris nukrinta nuotolį h:
2h
2h
a1
= a
T1 2 , 2 =
T2 2 . (4b.5)
Troselio įtapą S galima rasti iš jį veikiančių jėgų pusiausvyros
lygties, taikant Dalambero principą:
Q – S – P i = 0;
čia Q = mg – svarelio svorio jėga.