MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

3’ horizontaliai į jį atitinkančią skriejiko posūkio padėtį, gaunamas
taškas 3, taip pereinamos visos 12 pozicijų. Greičių analogo diagramoje
gautus taškus belieka sujungti sklandžia kreive (lekalais). Gauta
diagrama vadinama slankiklio greičių analogo diagrama (1.10 b pav.).
Šią diagramą diferencijavus dar kartą pagal ką tik aprašytą metodiką,
gaunama pagreičių analogo diagrama (1.10 c pav.). Pagreičių
diferencijavimo polius P a pasirenkamas atstumu H 2 pagal tuos pačius
principus kaip ir greičiams.
Lieka apskaičiuoti ašių mastelius. Ašies s mastelis [m/mm] jau
buvo aptartas. Ašies mastelis gaunamas, kampą 2 padalijus iš ašies,
atitinkančios šį kampą, ilgio:
π
µ ϕ = 2 L , rad
mm . (1.58)
Greičių analogo diagramos v* ašies mastelis apskaičiuojamas pagal
formulę:
µ s
µ v* = , m/rad
H1µ ϕ mm . (1.59)
Pagreičių analogo a* ašies mastelis
µ v*
µ v*
= , m/rad 2
. (1.60)
H2µ ϕ mm
Taigi j 1 ašis visose diagramose persikelia tuo pačiu masteliu m j .
Reikia kiekvienoje padėtyje apskaičiuoti greičių ir pagreičių analogų
reikšmes išėjimo grandžiai. Tam imamos atitinkamų taškų ordinatės ir
dauginamos iš tos ašies mastelio. Pvz., 5-os padėties greičio analogo
reikšmė (1.10 b. pav.):
*
v 5 = y v ⋅µ v * , m/rad, (1.61)
o tos pačios padėties pagreičių analogo reikšmė (1.10 c. pav.):
a = y a ⋅µ a *, m/rad 2 . (1.62)
Norint surasti tikrą greitį, greičio analogą dar reikia padauginti iš
kampinio greičio w 1 :
v 5 = v 5 *, m/s, (1.63)
5
*
o pagreičių analogą – iš kampinio greičio kvadrato:
170