MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Vektorius iš poliaus iki taško b vaizduos taško B pagreitį.
Kad rastume taško D pagreitį, rašome vektorių lygčių sistemą:
⎧
n
τ
⎪aD = aB + aDB
+ aDB
,
⎨
⎩⎪ aD
= aD
+ aDD
,
(1.53)
0 0
čia taško B pagreitis yra žinomas, jis jau nubraižytas pagreičių plane.
n
Normalinį pagreitį a DB apskaičiuojame iš formulės:
a
n
DB
DB
= v2 , m/s 2 . (1.54)
l
BD
Pagreičio kryptis bus lygiagreti su grandimi BD, jis bus nukreiptas
iš taško D į tašką B, kadangi santykinis taško D judesys taško B
atžvilgiu – sukamasis, o taške B yra lankstas. Vektoriaus, vaizduojančio
šį pagreitį, ilgis:
n
a DB
a
=
µ
n
DB
a
164
, mm. (1.55)
Prie šio pagreičio galo pridedame tiesę, statmeną jo krypčiai, nes
joje turi būti tangentinio pagreičio a τ
DB vektorius, statmenas normaliniam.
Iš antrosios lygties matome, kad a D0
= 0, nes taškas priklauso stovui,
o pagreitis a DD0 yra lygiagretus su stovo kreipiančiosiomis, nes
grandis 5 juda slenkamuoju judesiu stovo atžvilgiu. Taškas lieka poliuje,
o iš jo lygiagrečiai su stovo kreipiančiosiomis brėžiame liniją.
τ
Ten, kur susikirto a DB ir a DD 0
kryptys, gauname tašką d ir kartu
τ
pagreičių a DB
bei a D = a DD0 vektorius.
Kadangi n
a a a
DB = DB + DB
τ , sujungę a n
DB vektoriaus pradžią su
galu, gauname viso pagreičio a τ
DB vektorių. Pagal vektorinės sudėties
taisykles visų vektorių galai žymimi rodyklėmis.
Pamatavę visų vektorių ilgius mm ir padauginę juos iš mastelio m a ,
gauname atitinkamų taškų absoliučius ir santykinius pagreičius m/s 2 .
Visi šie dydžiai taip pat surašomi į rezultatų lentelę.
Grandies 3 kampinis pagreitis ε 3 randamas iš formulės:
ε
3
= a l
τ
A3C
A3C
, rad/s 2 . (1.56)