MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

jo galo brėžiama tiesė, lygiagreti su grandimi BC. Joje bus greičio
v vektorius.
A 3 A 2
Pagal antrąją vektorinių lygčių sistemos lygtį matome, kad v C = 0,
tada taškas c lieka poliuje. Prie jo reikia pridėti vektorių v A3 C , statmeną
grandžiai BC. Kur susikerta abi tiesės, gauname tašką a 3 , ir atkarpa
p v a 3 vaizduos greičio v A3 vektorių.
Taško B greičiui surasti pasinaudojame figūrų mechanizme ir
plane panašumo taisykle. Kadangi taškai C, A 3 ir B mechanizme yra
vienoje tiesioje grandyje, tai ir taškai c, a 3 ir b greičių plane turi būti
vienoje tiesėje. Tiesę p v a 3 pratęsiame už a 3 taško, o taško b vietą nustatome
iš ilgių proporcijos:
CA
CB
ca
CB ca
= arba cb =
cb
CA
3 3
⋅ 3
3
(1.41)
Išvedę vektorių iš taško c iki b, gauname taško B greičio vektorių v B .
Taško d greičiui nustatyti surašome vektorines lygtis:
⎧⎪
vD = vB + vDB
,
⎨
⎩⎪ vD = vD + vDD
.
(1.42)
0 0
Čia mes pasirenkame pagalbinį tašką D 0 , kuris duotuoju momentu
sutampa su tašku D, bet priklauso stovui. Toks pasirinkimas leidžia
surašyti antrąją lygčių sistemos formaliąją lygtį, iš kurios nustatoma
greičio v DD0 vektoriaus kryptis (ji lygiagreti su slenkamuoju 5-osios
grandies judesiu išilgai stovo kreipiančiųjų).
Pagal lygčių sistemos pirmąją lygtį taško B greičio vektorių v B jau
turime brėžinyje. Prie jo galo brėžiame tiesę bd, statmeną grandžiai
BD. Joje bus taško B greičio vektorius taško D atžvilgiu, kadangi taškas
D taško B atžvilgiu gali atlikti tik sukamąjį judesį (nes taške B yra
lankstas).
Pagal antrąją lygtį v D0
= 0, ir taškas d 0 lieka poliuje, o v DD0 kryptis
yra lygiagreti su stovo kreipiančiosiomis.
Linijos bd ir d 0 d susikirtimą pažymime tašku d. Gaunami vektoriai
v DB
ir v
v
DD =
0 D vaizduoja šių taškų greičius. Pagal vektorinės
sudėties taisykles visų vektorių galai pažymimi rodyklėmis.
160