MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Iš antrosios lygties, kadangi a B0
= 0, taškas b 0 pažymimas poliuje,
ir iš jo lygiagrečiai su stovu iki susikirtimo su tangentinio pagreičio
linija išvedamas vektorius.
Pagal vektorinės sudėties taisykles, žiūrint į vektorines lygtis, sudedamos
vektorių rodyklės.
Kadangi
aBB
= a
0 B , (1.22)
tai siekdami rasti visą pagreitį a BA , tašką a sujungiame su tašku b.
Grandies 2 svorio centrą atitinkantis taškas s 2 taip pat bus per vidurį
tarp taškų a ir b (arba atitinkamai proporcingai, jei šios grandies svorio
centras bus ne per grandies 2 vidurį). Išvedus vektorių iš poliaus p a
į tašką s 2 , randamas svorio centro pagreitis .
Pamatavus visų vektorių ilgius mm ir padauginus iš mastelio, nustatomi
tikrieji visų taškų pagreičiai.
Grandies 2 kampinis pagreitis nustatomas iš tokios lygties:
τ
BA
ε2 = a , rad/s 2 . (1.23)
lAB
Jo kryptis randama mintyse iškėlus vektorių, vaizduojantį pagreitį,
į mechanizmo tašką B. Matome, kad taškas B sukasi apie tašką A
greitėdamas pagal laikrodžio rodyklę. Taigi kampinio pagreičio kryptis
– pagal laikrodžio rodyklę. Taip ir pažymime brėžinyje.
Taigi iš greičių ir pagreičių planų labai akivaizdžiai matyti, kurlink
juda mechanizmo taškai. Šioje mechanizmo padėtyje taškas B juda žemyn
greitėdamas (nes sutampa greičio v B ir pagreičio a B vektorių kryptys).
Čia pateikta skriejiko slankiklio mechanizmo vienos padėties
grafo analitinė kinematika. Kitose padėtyse greičių ir pagreičių planų
konfigūracijos bus kitokios, bet pats jų braižymo principas lieka toks
pat. Todėl judesio vektorinės lygtys turi būti užrašomos tik vieną kartą
(nepaisant, kad greičio planų bus braižoma 12, o pagreičių – 7).
Greičių ir pagreičių reikšmes visose padėtyse patogu iš karto įrašyti
į rezultatų lentelę 1.1. Ji turi būti pasiruošta iš anksto. Nubraižius
visus planus, matuojami vektorių ilgiai, dauginami iš mastelio ir pildomos
atitinkamos skiltys. ļ lentelę surašomi tik tie dydžiai, kurie kinta.
152