MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Ilga tiesė braižoma todėl, kad kol kas nežinoma, kuria kryptimi tiesėje
bus šis vektorius.
Iš antrosios lygties žinome, kad v B0
= 0, todėl taškas b 0 liks poliuje p v .
Iš šio taško nubrėžus tiesę, lygiagrečią su grandies 3 slankiojimo ašimi, iki
susikirtimo su prieš tai nubrėžtu statmeniu, gauname tašką b. Pagal vektorinės
sudėties taisykles uždedame vektorių rodykles ir matome: vektorius
ab
→ →
vaizduoja santykinį greitį v BA , o vektorius bb 0 – greitį vBB0 = v B .
Tikrosios šių greičių reikšmės randamos, šių vektorių ilgius mm
padauginus iš greičių plano mastelio.
Pirmosios grandies svorio centras yra taške O, nes ši grandis dažniausiai
subendrinama su krumpliaračiu. Todėl jo greitis lygus 0.
Antrosios grandies svorio centro S 2 greitį randame, pasinaudoję
greičių plano savybe: greičių plane absoliučių greičių vektorių galai
sudaro figūrą, panašią į mechanizmo grandį. Kadangi taškas S 2 grandyje
2 yra per vidurį tarp taškų A ir B, tai ir greičių plane taškas s 2 bus
per vidurį tarp taškų a ir b (1.6 pav.). Išvedus vektorių iš poliaus į šį
tašką, randamas svorio centro greitis v S 2
.
Svorio centrui esant ne grandies viduryje, jo padėtis vektoriuje ab
nustatoma proporcingai jo padėčiai grandyje.
Grandies 2 kampinis greitis randamas, santykinį greitį dalijant iš
grandies ilgio:
ω 2 = v BA
rad/s (1.16)
l AB
v BA matuojamas m/s, l AB – m.
Jo kryptis nustatoma taip: santykinio greičio v BA vektorius mintyse
perkeliamas į tašką B. Taškas B atžvilgiu A sukasi prieš laikrodžio
rodyklę. Taip ir pažymime brėžinyje.
Trečiosios grandies kampinis greitis = 0, nes ši grandis atlieka tik
slenkamąjį judesį.
Pereisime prie pagreičių plano braižymo. Šio plano vektorinės
lygtys:
⎧
⎪aB = aA + aBA
n + aBA
τ ,
⎨
⎩⎪ aB = aB + aBB
.
(1.17)
0 0
150