MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Skriejiko 1 sukimosi centras O turi būti ant kulisės 3 svyravimo<br />
kampo Ψ pusiaukampinės. Jeigu atstumas a užduotyje nenurodytas,<br />
taškas O pasirenkamas kiek galima aukščiau, kad tik slankiklis 2 viršutinėje<br />
padėtyje neatsitrenktų į taško B lankstą. Tam paliekamas tam<br />
tikras atstumas b. Taip randami skriejiko 1 darbinės ir tuščiosios eigų<br />
posūkio kampai j d ir j t .<br />
Grandies 4 ilgis nustatomas atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje projektuotojas<br />
pasirinko slankiklio 5 slankiojimo ašį D 1 D 2 . Kulisė pastatoma į<br />
vertikalią padėtį (sutampančią su OC). Šiuo atveju slankiklio 5 slėgio<br />
kampas įgauna maksimalią reikšmę ϑ max (padėtis B’D’). Atsižvelgiant<br />
į sąlygą, kad slėgio kampas slankiklyje negali viršyti 30°, grafiškai nustatomas<br />
grandies 4 ilgis. Skriejiko 1 sukimosi kryptis pasirenkama pagal<br />
tai, kuria kryptimi judėdamas slankiklis 5 dirba (nugali naudingo pasipriešinimo<br />
jėgą). Sakykime, naudingo pasipriešinimo jėga P veikia slankikliui<br />
judant iš padėties D 1 į padėtį D 2 . Tada skriejiko sukimosi kryptį<br />
reikia nustatyti pagal laikrodžio rodyklę, nes mazge tarp grandžių 2 ir 3<br />
reikės pridėti mažesnes jėgas, kadangi padidėja petys taško C atžvilgiu.<br />
Padalijus darbinės eigos posūkio kampą j d ir tuščiosios eigos posūkio<br />
kampą j t į 6 lygias dalis, vėl braižoma 12 mechanizmo padėčių,<br />
kaip pirmą padėtį imant darbinės eigos pradžią.<br />
1.2. Kinematinė svirtinių mechanizmų analizė<br />
Kinematinė svirtinių mechanizmų analizė apima mechanizmams<br />
būdingų taškų linijinių bei grandžių kampinių greičių ir pagreičių nustatymą.<br />
Tam gali būti naudojami įvairūs metodai: analizinis, grafoanalizinis,<br />
kinematinių diagramų bei eksperimentinis. Šiame kursiniame<br />
projektavime naudosimės paprastais, vaizdžiais bei pakankamai<br />
tiksliais grafoanaliziniu ir kinematinių diagramų metodais.<br />
Grafonalizio metodo esmė – surašomos būdingų taškų greičių ir pagreičių<br />
vektorinės lygtys, kurios paskui sprendžiamos grafiškai – braižomi<br />
greičių ir pagreičių planai. Šių vektorinių lygčių sudarymo principą<br />
studentai sužino teorinės mechanikos kurse, todėl į jų prigimtį čia nesigilinsime.<br />
Šis metodas gana vaizdus, iš vektorių krypčių matyti, į kurią<br />
pusę vyksta judesys, o pagal jų ilgių proporcijas galima iš karto nustatyti<br />
147
Change language