MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Judančių grandžių šiame mechanizme turime 3, penktosios klasės
kinematinių porų – 4, ketvirtosios klasės kinematinių porų nėra.
Taigi
W = 3 · 3 – 2 · 4 – 0 = 1. (1.2)
Viso mechanizmo judesys priklauso nuo vienos grandies (dažniausiai
pirmosios), ji vadinama varančiąja, ir bet kurią mechanizmo padėtį
galima aprašyti vienu kintamuoju (šios grandies posūkio kampu ).
Klasė ir eilė nustatoma išskaidžius mechanizmą į Asūro grupes.
Pagal aukščiausią Asūro grupių klasę bei eilę sprendžiama ir apie
viso mechanizmo klasę bei eilę. Nagrinėjamas mechanizmas susideda
iš pradinės grandies 1 ir prie jos prijungtos diados 2–3 (1.1 b pav.).
Kadangi diada yra antrosios klasės ir antrosios eilės Asūro grupė, tai ir
nagrinėjamas mechanizmas yra antrosios klasės ir antrosios eilės. Taip
sužinome, kokius tyrimo metodus teks taikyti (jie aprašyti toliau).
1.1. Svirtinio mechanizmo metrinė sintezė
Svirtiniame mechanizme dažniausiai būna nurodyta jo išėjimo
grandies eiga, jos vidutinio greičio kaitos koeficientas tuščiosios ir
darbo eigos metu, kai kurių grandžių ilgių santykiai. Kad mechanizmas
užtikrintų darbo metu šiuos dydžius, turi būti atitinkamai parinkti
ir apskaičiuoti jo grandžių ilgiai. Panagrinėsime kai kuriuos atvejus.
1.1.1. Centrinio skriejiko slankiklio mechanizmo
metrinė sintezė
Šiame mechanizme nurodyti išėjimo grandies – slankiklio 3 eiga
H bei skriejiko 1 ir švaistiklio 2 ilgių santykis koeficientu (1.2 pav.).
Šio mechanizmo vidutinio greičio kaitos koeficientas k = 1, nes
jis yra simetrinis ašies OB atžvilgiu. Skriejikui 1 pasisukus iš padėties
A 1 į padėtį A 2 , slankiklis 3 iš viršutinio rimties taško (VRT) persislenka
į apatinį rimties tašką (ART) ašies OB atžvilgiu, nueidamas nurodytą
kelią H. Taigi skriejiko 1 ilgis r lygus:
H
r = , (1.3)
2
139