MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

– judant tepamiems paviršiams, tepalo sluoksnyje atsiranda vidinis
slėgis, atsveriantis išorinę apkrovą, spaudžiančią slystančius
paviršius vieną prie kito,
– tepalas turi visiškai atskirti slystančius paviršius,
– tepalo sluoksnis, esąs tarp slystančių paviršių, turi būti ne mažesnis
už minimalią ribą.
Skystosios trinties veikimo principas išaiškintas pavyzdžiais.
8.1 pav. Hidrodinaminė trintis:
a – tarpelio atsiradimo schema, b – tarpelio mikroprofilis
Tarkime, kad šliaužiklio (8.1 a pav.) viršutinis atraminis paviršius
toks, jog priekinė jos dalis turi tam tikro kampo nuolydį kreipiamosios
viršutinės dalies atžvilgiu.
Judant šliaužikliui A rodyklės V kryptimi, tepale, skiriančiame
šliaužiklio ir kreipiamosios paviršius, atsiranda slėgis, didėjantis augant
šliaužiklio greičiui. Dėl to atsirandančios jėgos gali pakelti šliaužiklį.
Jeigu tepalo sluoksnio storis bus didesnis už suminį nelygumų
aukštį (8.1 b pav.), tai atsiras skystoji trintis. Tam tepantis skystis turi
būti klampus – tuo atveju ant šliaužiklio paviršiaus lyg prilimpa ir juda
kartu plona tepalo plėvelė.
8.2 a pav. pavaizduotas veleno ir įvorės išsidėstymas guolyje.
Ašis ir įvorė liečiasi sudaromąja, kurios projekciją vaizduoja taškas
A. Šioje atkarpoje tepalo visai nėra arba mažas sluoksnis, nes jis yra
išspaudžiamas jėga P, veikiančia ašį. Kai tik ašis pradės suktis kryptimi,
nurodyta 8.2 b pav., žemutinėje dešinėje ašies dalyje, tarpiniame
tepalo sluoksnyje, atsiranda slėgis (slėgio epiūra parodyta 8.2 b pav.).
Siauriausioje vietoje tepalo sluoksnio skersmuo yra lygus h.
116