MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ... MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...
8 laboratorinis darbas Slydimo guolio tyrimas Santrumpos ir reikšmės F tr – skystoji trintis; F r – radialinė jėga (veleno svoris); m – skystosios trinties koeficientas; T – trinties momentas guoliuose; I – veleno inercijos momentas; w – kampinis greitis; w n – kampinis greitis matavimo pradžioje; w n+1 – kampinis greitis matavimo pabaigoje; t – matavimo laiko intervalas; d – kakliuko skersmuo; P – tepalo slėgis guolyje; l – kakliuko ilgis; M 1 , M 2 , M 3 – manometrai; j – guolio pasukimo kampas vertikalės atžvilgiu; dw – veleno kampinis greitis. dt 111
SLYDIMO GUOLIAI IR TRINTIS JUOSE Slydimo guoliai – tai atramos, į kurias remiasi ir kurių paviršiumi slysta besisukančių detalių elementai. Paprasčiausias slydimo guolis yra cilindrinė įvorė, įtvirtinta korpuse arba tiesiog korpuso dalis su cilindrine skyle, kurios paviršiumi slysta besisukančio veleno kakliukas. Pagal priimamos apkrovos kryptį slydimo guoliai skirstomi į dvi pagrindines grupes: radialinius ir ašinius. Radialiniai guoliai priima apkrovas, statmenas veleno ašiai, ašiniai – apkrovas, veikiančias išilgai ašies. Kai tuo pat metu veikia radialinė ir ašinė jėga, dažniausiai yra naudojama radialinio ir ašinio guolio derinys. Kad besitrinantys paviršiai nediltų arba diltų kiek galint mažiau, slystantieji paviršiai turi būti atskiriami tepalo plėvele. Velenui sukantis tepalo aplinkoje, nuo tam tikro greičio ji gali susidaryti savaime. Toks tepimosi režimas vadinamas hidrodinaminiu tepimu, o guoliai, dirbantys šiuo režimu, vadinami hidrodinaminiais. Tepalo plėvelė taip pat gali būti sudaroma į kontakto zoną tiekiant suslėgtą alyvą iš išorės. Taip tepami guoliai yra vadinami hidrostatiniais. Jie naudojami sunkiai apkrautiems lėtai besisukantiems mašinų velenams tvirtinti, kai trintis turi būti maža, o hidrodinaminio tepimo pasiekti nepasiseka. Šie guoliai pasižymi tuo, kad reikalingą slėgį alyvos plėvelėje sukuria kompresorius, tiekiantis alyvą į trinties zoną. Slėgis turi būti tokio dydžio, kad alyva pajėgtų atskirti besitrinančių guolių detalių paviršius. Hidrostatiniai guoliai naudotini ir tada, kai reikia padidinti velenų centravimo tikslumą ir sumažinti dilimą hidrodinaminiame guolyje įsibėgėjimo ir stabdymo metu. Gali būti tepama ir oru. Jeigu oro pagalvė, atskirianti besitrinančius guolio paviršius, susidaro savaime, tai tokie guoliai vadinami aerodinaminiais. Tokie guoliai naudojami, kai velenus veikia nedidelės apkrovos ir jie sukami labai greitai: n > 10 000 min. – 1. Oro pagalvė gali būti sukuriama dirbtinai, į trinties zoną tiekiant suslėgtą orą. Šie guoliai yra vadinami aerostatiniais. Oru tepami guoliai turi labai mažą trintį. Praktiškai labiausiai paplitę yra hidrodinaminiai guoliai. Slydimo guoliai dažniausiai yra paprastos konstrukcijos. Jie gali būti išardomieji ir neišardomieji. Esant skystajai trinčiai, jų trinties 112
- Page 61 and 62: 2 lentelė. Persislinkimo jėgos pr
- Page 63 and 64: Sujungimo kūginiais spyruokliniais
- Page 65 and 66: nustatoma pagal dinamometrinės spy
- Page 67 and 68: Santrumpos ir reikšmės 3 laborato
- Page 69 and 70: diržai neslysta, darbo metu jų ne
- Page 71 and 72: Krumpliuotojo diržo perdavų skrie
- Page 73 and 74: Matematiškai apskaičiuoti slydimo
- Page 75 and 76: 3.3 pav. Diržo pavaros tyrimo sten
- Page 77 and 78: 7. Pagal 3.5 lygybę apskaičiuoti
- Page 79 and 80: VARIAtorIAI IR JŲ SAVYBĖS Mechani
- Page 81 and 82: 3. Nubraižyti: ξ= f( T2 ) ir η=
- Page 83 and 84: 7. Analogiškai 4 rasti n 2max . 8.
- Page 85 and 86: 5. Eksperimento rezultatai surašom
- Page 87 and 88: CILINDRINIAI REDUKTORIAI Mašinų g
- Page 89 and 90: Apkrovimo įtaisas 6 yra magnetinis
- Page 91 and 92: 5.3 pav. Tarpelis, pripildytas fero
- Page 93 and 94: 6. Didinti stabdymo momentą žings
- Page 95 and 96: 7. Nubraižyti taravimo grafikus pr
- Page 97 and 98: PLANETINIAI REDUKTORIAI Bendros ži
- Page 99 and 100: toriui suktis. Spyruoklės įlinkis
- Page 101 and 102: 4.6. Nubraižyti taravimo grafiką:
- Page 103 and 104: 4. Taravimo koeficientų k 1 vidurk
- Page 105 and 106: Kritinis veleno greitis Rezonansas
- Page 107 and 108: Laboratorinio stendo konstrukcijos
- Page 109 and 110: Stendo duomenys 1. Variklio galingu
- Page 111: Veleno kritinio sukimosi dažnio nu
- Page 115 and 116: kiniu būdu. Iš tepalinės alyva
- Page 117 and 118: - judant tepamiems paviršiams, tep
- Page 119 and 120: Arba: T = F d tr ⋅ ; 2 čia F tr
- Page 121 and 122: 8.4 pav. Manometrų išdėstymo guo
- Page 123 and 124: 9 laboratorinis darbas Trinties rie
- Page 125 and 126: 2) atraminiai - atlaikantys apkrov
- Page 127 and 128: cijos ašinės dedamosios S i , kur
- Page 129 and 130: Guoliai naudojami kaip atramos besi
- Page 131 and 132: Laboratorinio stendo konstrukcijos
- Page 133 and 134: krova sukelia reakciją kraštiniuo
- Page 135 and 136: LITERATŪRA Ciroms, Nicolas P. 1991
- Page 137 and 138: Kursinio projektavimo metodiniai nu
- Page 139 and 140: 1. Svirtinio mechanizmo projektavim
- Page 141 and 142: o švaistiklio ilgis l: l r = λ .
- Page 143 and 144: Antroje kraštinėje padėtyje OB 2
- Page 145 and 146: 1.4 pav. Keturgrandžio lankstinio
- Page 147 and 148: 1.1.4. Kulisinio mechanizmo metrin
- Page 149 and 150: greičiausiai judančius taškus, g
- Page 151 and 152: Ilga tiesė braižoma todėl, kad k
- Page 153 and 154: Iš antrosios lygties, kadangi a B0
- Page 155 and 156: Santykinio greičio v BA dydžio ne
- Page 157 and 158: Vektorinės lygtys: ⎧ aB aA a
- Page 159 and 160: Grandies 3 kampinis pagreitis ε 3
- Page 161 and 162: jo galo brėžiama tiesė, lygiagre
SLYDIMO GUOLIAI <strong>IR</strong> TRINTIS JUOSE<br />
Slydimo guoliai – tai atramos, į kurias remiasi ir kurių paviršiumi<br />
slysta besisukančių detalių elementai. Paprasčiausias slydimo guolis<br />
yra cilindrinė įvorė, įtvirtinta korpuse arba tiesiog korpuso dalis su cilindrine<br />
skyle, kurios paviršiumi slysta besisukančio veleno kakliukas.<br />
Pagal priimamos apkrovos kryptį slydimo guoliai skirstomi į dvi<br />
pagrindines grupes: radialinius ir ašinius. Radialiniai guoliai priima<br />
apkrovas, statmenas veleno ašiai, ašiniai – apkrovas, veikiančias išilgai<br />
ašies. Kai tuo pat metu veikia radialinė ir ašinė jėga, dažniausiai<br />
yra naudojama radialinio ir ašinio guolio derinys.<br />
Kad besitrinantys paviršiai nediltų arba diltų kiek galint mažiau,<br />
slystantieji paviršiai turi būti atskiriami tepalo plėvele. Velenui sukantis<br />
tepalo aplinkoje, nuo tam tikro greičio ji gali susidaryti savaime.<br />
Toks tepimosi režimas vadinamas hidrodinaminiu tepimu, o guoliai,<br />
dirbantys šiuo režimu, vadinami hidrodinaminiais. Tepalo plėvelė taip<br />
pat gali būti sudaroma į kontakto zoną tiekiant suslėgtą alyvą iš išorės.<br />
Taip tepami guoliai yra vadinami hidrostatiniais. Jie naudojami<br />
sunkiai apkrautiems lėtai besisukantiems mašinų velenams tvirtinti,<br />
kai trintis turi būti maža, o hidrodinaminio tepimo pasiekti nepasiseka.<br />
Šie guoliai pasižymi tuo, kad reikalingą slėgį alyvos plėvelėje<br />
sukuria kompresorius, tiekiantis alyvą į trinties zoną. Slėgis turi būti<br />
tokio dydžio, kad alyva pajėgtų atskirti besitrinančių guolių detalių<br />
paviršius. Hidrostatiniai guoliai naudotini ir tada, kai reikia padidinti<br />
velenų centravimo tikslumą ir sumažinti dilimą hidrodinaminiame<br />
guolyje įsibėgėjimo ir stabdymo metu.<br />
Gali būti tepama ir oru. Jeigu oro pagalvė, atskirianti besitrinančius<br />
guolio paviršius, susidaro savaime, tai tokie guoliai vadinami aerodinaminiais.<br />
Tokie guoliai naudojami, kai velenus veikia nedidelės apkrovos<br />
ir jie sukami labai greitai: n > 10 000 min. – 1. Oro pagalvė gali būti<br />
sukuriama dirbtinai, į trinties zoną tiekiant suslėgtą orą. Šie guoliai yra<br />
vadinami aerostatiniais. Oru tepami guoliai turi labai mažą trintį.<br />
Praktiškai labiausiai paplitę yra hidrodinaminiai guoliai.<br />
Slydimo guoliai dažniausiai yra paprastos konstrukcijos. Jie gali<br />
būti išardomieji ir neišardomieji. Esant skystajai trinčiai, jų trinties<br />
112