MECHANIZMų MECHANIKA IR ELEMENTAI - Vilniaus Gedimino ...

Evolventinių krumpliaračių krumplių šoniniai profiliai yra apskritimo
evolvenčių dalys. Evolventę brėžia bet kuris tiesės AB taškas
(2.1 pav.), kai ji ridenama tam tikru D b skersmens apskritimu. Kadangi
evolventės forma, o kartu ir krumplio forma priklauso nuo šio skersmens,
tai jis vadinamas pagrindiniu. Per bet kurį evolventės tašką
išbrėžta pagrindinio apskritimo liestinė yra evolventės normalė. Ši
evolventės savybė padeda nustatyti krumpliaračio parametrus.
Jeigu kokiu nors ilgio matavimo prietaisu, kurio matavimo paviršiai
plokšti, pavyzdžiui, slankmačiu, apimsime kelis krumplius taip,
kas matavimo paviršiai liestų krumplių šonus (bet ne viršūnes), pavyzdžiui,
taškuose A ir B (2.1 pav.), tai lietimosi taškus jungianti tiesė
AB bus tų krumplių profilių bendroji normalė, liečianti pagrindinį apskritimą.
Jei šią tiesę paridentume be praslydimo į vieną ir į kitą pusę,
tai taškai A ir B brėžtų evolventes ir ateitų į pradinius taškus A b ir B b ,
esančius ant pagrindinio apskritimo. Lanko A b B b ilgis lygus bendrosios
normalės ilgiui AB.
Norint apskaičiuoti krumpliaračio parametrus, reikia išmatuoti
ilgį dviejų bendrųjų normalių, kurių viena apimtų z n krumplių, o kita –
z n – 1 krumplių. Kad abiem matavimo atvejais matavimo prietaiso
paviršiai liestų krumplių profilių evolventines dalis, apimamų krumplių
skaičius z n turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į identifikuojamo
krumpliaračio krumplių skaičių z:
z 12–18 19–27 28–36 37–45
z n 2 3 4 5
Nustačius abiejų normalių ilgius W n = AC ir W n+1 = AB, galima
apskaičiuoti krumpliaračio žingsnį ant pagrindinio apskritimo p b :
p b = C b B b = CB = W n+1 – W n . (2.1)
Kadangi pagrindinį D b ir dalijamąjį D skersmenis sieja priklausomybė
D b = D cos a, tai
Db
pb
= =cos α,
D p
10