socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės ... - ECTS

Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, 

Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, 

Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, 

Laimutė Žalimienė 

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ 

KRYPTIES KOMPETENCIJŲ 

PLĖTOTĖS METODIKA

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) 

nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas 

ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų 

metodikos kūrimas bei diegimas 

(Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) 

Violeta Gevorgianienė, Lidija Kondrašovienė, 

Romas Lazutka, Rasa Naujanienė, 

Birutė Švedaitė, Jurgita Zabulytė Kupriūnienė, 


Socialinio darbo studijų 

krypties kompetencijų 

plėtotės metodika 

Vilnius 

2011

Violeta Gevorgianienė 

Lidija Kondrašovienė 

Romas Lazutka 

Rasa Naujanienė 

Birutė Švedaitė 

Jurgita Zabulytė Kupriūnienė 


Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų 

plėtotės metodika 

Redagavo Jolita Stankūnavičienė 

© Vilniaus universitetas, 2011 

ISBN 978-9955-526-82-7

Turinys 

Įvadas ........................................................................................................................................................5 

1. Socialinių studijų krypčių grupė ir socialinio darbo studijų krypties 

ypatumai...............................................................................................................................................7 

2. Tipinės socialinio darbo studijų programos, jų profilių nustatymas 

ir profilių galimybės................................................................................................................10 

3. Tipinis profesinis laukas baigus socialinio darbo studijų programą.14 

4. Bendrųjų socialinio darbo kompetencijų žemėlapis......................................16 

4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė.....................................................................16 

4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai.................................................................................18 

4.3. Bendrųjų kompetencijų ir asmeninių savybių ryšys....................................................................22 

4.4. Socialinių mokslų srities specialistams pageidautinos bendrosios kompetencijos.....................22 

4.5. Skirtingų studijų pakopų bendrųjų kompetencijų lygis...............................................................23 

5. Socialinio darbo programų dalykinių kompetencijų nustatymo 

metodinės rekomeNdacijos..................................................................................................28 

5.1. Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros taikymas nustatant dalykines kompetencijas....29 

5.2. Socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančių nacionalinių ir tarptautinių dokumentų 

taikymas nustatant dalykines kompetencijas......................................................................................31 

5.3. Akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių partnerių nuomonių tyrimai.......32 

6. Studento darbo krūvis ir jo skaičiavimo metodika.........................................36 

6.1. Darbo krūvio ir kredito samprata................................................................................................36 

6.2. Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas..................................................................37 

6.3. Mokslo metų trukmė...................................................................................................................38 

6.4. Studento darbo krūvio skaičiavimo metodika.............................................................................39 

7. Modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros 

rekomendacijos............................................................................................................................44 

8. Konkrečios krypčių grupės mokymo, mokymosi ir vertinimo metodų 

rekomendacijos. vertinimo metodų tinkamumas kompetencijų įgijimo 

lygiui tikrinti................................................................................................................................46 

8.1. Socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai.......................................................................46 

8.2. Mokymasis bendradarbiaujant kaip aktyvaus mokymosi paskaitoje ar seminare galimybė......50 

8.3. Socialinio darbo studijų vertinimo metodai. Vertinimo metodų tinkamumas kompetencijų 

lygiui tikrinti.......................................................................................................................................52 

8.4. Socialinio darbo studijų vertinimo ypatumai.............................................................................53 

Priedai......................................................................................................................................................55 

1 priedas. Dalykinių socialinio darbo gebėjimų tyrimo rezultatai...........................................................55 

2 priedas. Mokymosi bendradarbiaujant metodų pavyzdžiai...................................................................58 

3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas....................60 

4 priedas. Bakalaro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas......................................66 

5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: socialinis darbas.............................74

Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika 

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinis darbas bendruomenėje.............................................79 

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socializacija ir vaiko gerovė.....................................................83 

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybiniai tyrimai....................................................................86 

9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: socialinės paslaugos.................................................................90 

10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: kokybinis tyrimas...................................................................94 

11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: sociokultūrinis identitetas ir atskirtis......................................97 

4


Įvadas 

„Socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika“ (toliau – metodika) yra 

parengta Vilniaus universitetui 2009–2012 m. vykdant nacionalinį projektą „Europos kreditų 

perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų 

harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas 

bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001 (toliau – ECTS projektas). 

Tokios metodikos poreikis atsirado, kai Lietuvą pasiekė dideli pokyčiai Europos studijų 

erdvėje. Europos aukštajam mokslui XXI a. reikalinga paradigmų kaita, į studijų siekinius 

orientuotos studijos, jų lankstumas ir skaidrumas 1 . Europos aukštojo mokslo erdvei 

sukurti 1999 m. Bolonijos deklaracijos pasirašymu pradėtas vadinamasis Bolonijos procesas 

2 . Akcentuojamas lankstumas, savarankiškumą ir atsakingumą skatinančios studijų formos, 

sudarančios ne tik judumo studijuojant prielaidas, bet ir geriau pasirengti profesinei 

veiklai 3 . Studijų sistemos pertvarkai ypatingas dėmesys skirtas ir 2007 m. Londono komunikate 

4 , o studento veiklos studijose svarba pabrėžiama 2009 m. Liuveno komunikate 5 . 

Vykstant Europos aukštojo mokslo pertvarkai ir didėjant rinkos reikalavimams, keliamiems 

profesiniam rengimui, vyksta studijų programų pertvarka, keičiasi jų rengimo 

akcentai ir logika, keičiasi požiūris į svarbiausią studijų programos kategoriją – studijų 

(ugdymo) tikslą. Ilgą laiką klasikinis, į dalyką orientuotas turinys, vyraujantis daugelyje 

universitetinių studijų programų, buvo laikomas vertybe ir tikslu. Todėl tokį studijų procesą 

planuojantys dėstytojai dažnai ugdymo tikslus suformuluoja iš dalyko programos turinio, 

o ne priešingai. 

Į visuomenės, rinkos ar individo poreikius orientuotos studijų programos – tai kompetencijomis 

(ne studijų turiniu) grįstos studijų programos. 

Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše (2009) 6 kompetencija vadinamas įrodytas 

gebėjimas naudoti žinias, gebėjimus, asmeninius, socialinius ir (arba) metodinius 

gebėjimus dirbant, studijuojant ir siekiant profesinio bei asmeninio tobulėjimo. Pagal 

„Tuning“ projektą, kompetencijos apibrėžiamos kaip dinamiška žinių, supratimo, gebėjimų 

ir požiūrių kombinacija ir skirstomos į dalykines ir bendrąsias. Kompetencijų ugdymas 

yra mokymosi proceso ir studijų programos tikslas 7 . 

Kompetencijos sąvoka suprantama subjektyviai ir objektyviai. „Tuning“ projekte 

bei šioje metodikoje kompetencijos sąvoka taikoma vadovaujantis visaapimančiu požiūriu, 

kai į žmogaus gebėjimus žvelgiama kaip į dinamišką savybių derinį, leidžiantį kompetentingai 

atlikti veiklą, arba kaip į galutinio švietimo proceso rezultato dalį 8 . 

Pagal „Tuning“ projektą, kompetencijos sąvoka žymi asmens savybę, o studijų siekiniai 

nusako, ko studijų programoje ar net jos dalykuose bus mokomasi, ką siekiama išmokti daryti, 

kokias pažiūras (pvz., į savo veiklą) plėtotis. 

1 

Learning outcomes /competences at programme and module level. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/Learningoutcomes%20at%20 

programme%20and%20module%20level.pdf 

2 

Plačiau žr. The Bologna declaration. 1999. http://ec.europa.eu/education/policies/educ/bologna/bologna.pdf 

3 

The Bologna Process – Towards the European Higher Education Area. http://ec.europa.eu/education/higher-education/doc1290_en.htm [2009 

03 06]; Bolonijos procesas. Kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę. http://www.smm.lt/t_bendradarbiavimas/bolonijos_p.htm 

4 

London Communiqué. 2007. Towards the European Higher Education Area: responding to challenges in a globalised world. http://www.dfes. 

gov.uk/bologna/uploads/documents/LondonCommuniquefinalwithLondonlogo.pdf 

5 

Leuven Communiqué. 2009. The Bologna Process 2020 – The European Higher Education Area in the new decade. http://www.ond. 

vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/conference/documents/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf 

6 

Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf 

7 

ECTS naudotojo vadovas, 34. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija 

8 

Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių 

vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai 

5


Kompetencijomis grįstos studijų programos rengiamos kitokia tvarka, negu iki šiol buvo 

įprasta. Pirmiausia aiškinamasi, kokie yra sudėtingos, daugiaplotmės, nuolat tobulėjančios ir sudėtingėjančios 

profesinės veiklos reikalavimai asmeniui, planuojančiam profesinę karjerą. Stengiamasi 

atsižvelgti ne tik į šiuolaikinius reikalavimus, bet ir prognozuoti, kaip jie keisis ateityje. 

Šie darbdavių, kurie užtikrina stabilų profesijos gyvavimą, reikalavimai ir darbdavių bei mokslininkų, 

užtikrinančių profesijos raidą, atliekami taikomieji ir fundamentalieji tyrimai padeda 

šiuos reikalavimus tikslinti. Jie ir yra šiuolaikinių studijų programos planavimo atskaitos taškas 

(3 skyrius). 

Reikalavimų pagrindu formuluojami studijų siekiniai, kurie turi būti siejami su siekiamomis 

ugdyti žiniomis, kompetencijomis. Tada parenkamas studijų turinys ir numatoma jo įgyvendinimo 

metodika (didaktika), t. y. studijų siekiniams pasiekti parenkami metodai, padedantys 

studentui tapti kompetentingu specialistu, gebančiu sėkmingai funkcionuoti numatytoje profesinėje 

srityje (apie kompetencijas rašoma 4 ir 5 skyriuose, studijų turinio ir studentų darbo krūvio 

planavimą – 6 ir 7 skyriuose, studijų metodiką – 8 skyriuje, 3–11 prieduose pateikiama socialinio 

darbo studijų programų ir dalykų parodomųjų aprašų, parengtų vykdant ECTS projektą). 

Studijų procesui pasibaigus, pasiekti studijų siekiniai (įgytos žinios, kompetencijos ir net 

pažiūros) yra vertinami nustatant tikslų ir rezultatų sutapimo laipsnį (8 skyrius). 

Būtent tokios studijų proceso planavimo, organizavimo ir vertinimo metodologijos skatinamos 

laikytis visos Bolonijos procese dalyvaujančios šalys, siekiančios jungtis į vieningą Europos 

švietimo erdvę ir kurti studijų programas, kuriose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ugdyti 

dviejų grupių kompetencijas – bendrąsias ir dalykines. 

Šis tekstas skirtas skaitytojams, kurie ieško pagalbos rengdami ar pertvarkydami socialinio 

darbo studijų programas. Tačiau galbūt jis sudomins ir kitų studijų krypčių specialistus, kurie 

šiuo tekstu galės pasinaudoti netiesiogiai, kaip tam tikru gretutinės studijų krypties pavyzdžiu. 

Teksto autoriai yra Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų bei Utenos kolegijos socialinio darbo 

katedrų dėstytojai. Šio teksto rašymas autoriams buvo kartu ir naujų studijų programos sudarymo 

metodų mokymasis, todėl skaitytojai neturėtų į jį žiūrėti kaip į programų rengimo procesą 

reglamentuojantį dokumentą ar kaip į galutines tiesas skelbiantį kūrinį. Greičiau tai yra pačių 

autorių mokymosi naujai aprašyti studijų programas patirtis. Maloniai dalijamės ja su skaitytoju. 

6


1. Socialinių studijų krypčių grupė ir socialinio darbo 

studijų krypties ypatumai 

Pagal Lietuvoje nustatytą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose 

mokyklose, sąrašą 9 , iš viso išskirtos šešios studijų sritys: biomedicinos mokslai, fiziniai mokslai, 

technologijos mokslai, socialiniai mokslai, humanitariniai mokslai, menai. Socialinių mokslų 

studijų sritis suskirstyta į penkias studijų krypčių grupes: socialinės studijos, teisė, verslas ir 

vadyba, komunikacija, švietimas ir ugdymas. Socialinio darbo studijų kryptis įeina į socialinių 

studijų krypčių grupę kartu su tokiomis giminingomis studijų kryptimis: socialine politika, sociologija, 

ekonomika, psichologija, politikos mokslais ir kt. (1.1 lentelė). 

1.1 lentelė. Socialinių mokslų studijų srities studijų krypčių grupės ir studijų kryptys 

Studijų krypčių 

grupė 

Studijų krypties 

pavadinimas 

Studijų krypčių 

grupė 

Studijų krypties pavadinimas 

L100 Ekonomika 

N100 Verslas 

L200 Politikos mokslai 

N200 Vadyba 

L300 Sociologija 

N300 Finansai 

1. Socialinės studijos 

L400 Socialinė politika 

L500 Socialinis darbas 

L600 Antropologija 

3. Verslas 

ir vadyba 

N400 Apskaita 

N500 Rinkodara 

N600 Žmonių išteklių vadyba 

L700 Visuomeninė geografija 

N700 Viešasis administravimas 

S100 Psichologija 

N800 Turizmas ir poilsis 

S200 Visuomenės saugumas 

N900 Verslas ir vadyba 

S300 Teritorijų planavimas 

P100 Informacijos paslaugos 

L900 Socialinės studijos 

P200 Viešieji ryšiai 

2. Teisė 

M100 Teisė pagal galiojimo 

teritoriją 

M200 Teisė pagal tematiką 

4. Komunikacija 

P400 Leidyba 

P500 Žurnalistika 

M900 Teisė 

P900 Komunikacija 

X100 Pedagogika 

5. Švietimas ir 

ugdymas 

X200 Edukologija 

X300 Andragogika 

X900 Švietimas ir ugdymas 

„Tuning“ projekto autoriai pabandė apibūdinti socialinių mokslų sritį taip 10 : „Socialiniai 

mokslai yra siejami su paslaugų ir jų teikimo visuomenei, t. y. asmenims, grupėms ir bendruo- 

9 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos 

aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2009, Nr. 158-7135. 

10 

Autorių vertimas iš anglų kalba pateikto apibrėžimo: „The social sciences are concerned with the study of and the provision of services to 

society as articulated in individuals, groups and communities. They examine social structures and organizations (economic, legal, cultural, 

religious, political, etc.) in both space and time. They explore the dynamic processes and inter-relationships between them and how different 

meanings and attitudes are created and have to be negotiated. Their scope ranges from the minutiae of human behaviour and development to 

large-scale social movements. Social Sciences have a strong ethical dimension related to social justice, wellbeing, cohesion and citizenship.“ 

Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 2010, 10. http://www.unideusto.org/tuningeu/images/stories/sectoral_framework/2007_10347_ 

FR_Tuning_SQF_PUBLIC_PART.pdf 

7


menėms, tyrimais. Jie tiria socialines struktūras ir organizacijas (ekonomines, teisines, kultūrines, 

religines, politines ir kt.) vietos ir laiko požiūriu. Jie aiškina procesų kaitą ir ryšius tarp jų, 

kaip skirtingos prasmės bei nuostatos yra kuriamos ir kaip dėl jų turi būti sutariama. Jų akiratyje 

ir žmogaus elgesio detalės, ir platūs socialiniai judėjimai. Socialiniai mokslai turi stiprų etinį 

matmenį, susijusį su socialiniu teisingumu, gerove, sanglauda ir pilietybe“. 

Įgyvendinant „Tuning“ projektą, pabandyta nusakyti visos socialinių mokslų srities bendrąsias 

kompetencijas 11 . (Plačiau apie kompetencijas žr. 4 skyriuje.) 

Kaip minėta, socialinis darbas yra viena studijų kryptis iš socialinių mokslų srities. Pagal 

Lietuvoje patvirtintą studijų klasifikaciją, socialinio darbo studijos turi penkias studijų šakas 

(1.2 lentelė). 

1.2 lentelė. Socialinis darbas ir jo šakos studijų klasifikacijoje Lietuvoje 12 

Studijų sritis 

Socialinių mokslų 

studijų krypčių 

grupė 

Socialinių studijų 

krypčių grupės 

studijų kryptis 

Socialinio darbo studijų krypties 

studijų šaka 

Socialiniai 

mokslai 

Socialinės studijos 

L500 Socialinis 

darbas 

L510 Sveikata ir gerovė 

L520 Vaiko ir šeimos gerovė 

L530 Darbas su jaunimu 

L540 Socialinis darbas bendruomenėje 

L560 Probacinis darbas 

Socialinio darbo studijos reikalingos socialiniams profesionalams parengti. Lietuvos Respublikos 

socialinės apsaugos ir darbo ministerija socialinį darbą nusako taip: „Tai veikla, padedanti 

asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, 

nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės 

bendradarbiavimu“ 13 . Taip jis apibrėžtas ir Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnyje 14 . 

Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta socialinio darbuotojo veikla yra siejama su socialinių 

paslaugų teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos šeštąją ataskaitą 15 , socialinės paslaugos apibrėžiamos 

kaip paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, 

socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus 

ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės 

gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti 

gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius 

ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant 

užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės 

socialiniam saugumui užtikrinti. 

Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFSW) pateikė ir vartoja gerokai platesnį socialinio 

darbo apibrėžimą, kurį pradeda tuo, jog socialinio darbo profesija „skatina socialinę kaitą, 

žmonių tarpusavio santykių problemų sprendimą“ 16 . Be to, akcentuojami žmogaus teisių ir teisingumo 

principai: „Socialinio darbo profesija skatina socialinę kaitą, žmonių tarpusavio santykių 

problemų sprendimą, teikia galimybių ir pagalbą jų gyvenimui gerinti. Remdamasis žmo- 

11 

Tuning Sectoral Framework for Social Sciences, 17–22. 

12 

Sudaryta autorių. Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis 

sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 22-1054). 

13 

Žr. http://www.socmin.lt/index.php-581105858 

14 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. 17-589. 

15 

Lietuvos Respublikos šeštoji ataskaita pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 2 grupei „Sveikata, socialinė apsauga“ priklausančius 

straipsnius: 3, 11, 12 (1 dalies 1, 3 ir 4 punktai), 13 (1 dalies 1–3 punktai), 14. 

16 

IFSW Montreal, Canada, July 2000. 

8


gaus elgsenos ir socialinių sistemų teorijoms, socialinis darbas siekia žmonių ir jų aplinkos sąveikos 

darnos. Žmogaus teisių ir socialinio teisingumo principai yra svarbiausi socialinio darbo 

principai“ 17 . 

Panašiai ir Tarptautinė socialinio darbo mokyklų asociacija socialinio darbo apibrėžime 

akcentuoja siekį įveikti neteisingumą visuomenėje: „Socialinis darbas yra skirtas nugalėti kliūtis, 

neteisingumą ir neteisėtumą, kurie egzistuoja visuomenėje. Jis padeda įveikti krizes, kraštutinius, 

nenumatytus atvejus, taip pat kiekvieno žmogaus asmenines ir socialines problemas“ 18 . 

Su socialinio darbo samprata dera ir požiūris į socialinių darbuotojų rengimą. Tarptautiniuose 

socialinio darbo standartuose (angl. Global standards for social work education and training) 

rekomenduojama, kad socialinio darbo specialistų rengimo programa atspindėtų socialinio 

darbo etinius principus ir vertybes, apimtų būtinas žinias ir gebėjimus, atitiktų šalies raidos (ir 

tarptautinius) poreikius ir prioritetus. Be to, programa turėtų atskleisti socialinio darbo vietą globalinių 

ekonominių, politinių, ekologinių procesų kontekste. Svari programos dalis turėtų būti 

skirta praktiniam mokymui, studentų savirefleksijos gebėjimams ugdyti 19 . 

Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje socialinis darbas yra reglamentuojama profesija 20 , 

kuria užsiimant pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti socialinio darbuotojo 

profesinę kvalifikaciją. Reikalavimus socialiniams darbuotojams ir socialinių darbuotojų 

padėjėjams nustato jau minėtas Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnis, kurio pirmajame 

punkte konstatuota, kad „socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai 

darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai“. Ketvirtajame šio straipsnio punkte nurodyta, kad 

„dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą“ 

(socialinių darbuotojų padėjėjams išsilavinimo reikalavimai nenustatyti). 

Socialinių paslaugų kataloge 21 įvardijama, kad įvairių institucijų (socialinių paslaugų, 

švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) socialiniai darbuotojai 

yra paslaugas teikiantys specialistai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 

įsakymuose 22 apibrėžiamos pagal darbo sutartį socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybės, 

pabrėžiama, kad socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo 

ar jam prilygintą išsilavinimą. 

17 

IFSW Montreal, Canada, July 2000. 

18 

Campanini A., Frost E. ed. European Social Work: Commonalities and Differences. Roma: Carocci editore, 2004, 7. 

19 

Social Work Education, Vol. 23, No. 5, October 2004, 493–513. 

20 

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų 

sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 104-5419. 

21 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A1-442 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės 

apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“. Žin., 2009, 

Nr. 83-3450. 

22 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių 

darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. 

balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų 

ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“. Žin., 

2006, Nr. 43-1569. 

9


2. Tipinės socialinio darbo studijų programos, 

jų profilių nustatymas ir profilių galimybės 

Lietuvoje vykdoma apie 20 socialinio darbo studijų programų: kolegijose – 8 profesinio 

bakalauro programos, universitetuose – 5 bakalauro ir 8 magistrantūros studijų programos 23 . 

Koleginių socialinio darbo studijų programas Lietuvoje realizuoja 8 kolegijos, 3 studijų 

programos yra 120 kreditų (nuolatinės studijos trunka 3 m., ištęstinės – 4 m.), 6 studijų programos 

yra 140 kreditų (nuolatinės studijos – 3,5 m., ištęstinės – 4–4,5 m.) apimties. Baigusiems 

kolegines socialinio darbo studijas suteikiamas profesinis socialinio darbo bakalauras ir socialinio 

darbuotojo profesinė kvalifikacija. Kolegijose vykdomos programos turi net dešimt specializacijų 

(pvz.: socialinis darbas švietimo srityje, socialinis darbas bendruomenėje, socialinis darbas 

su šeima, socialinių paslaugų organizavimas, socialinis darbas su rizikos grupėmis). 

Kolegijų vykdomų socialinio darbo studijų programų paskirtis dažnai formuluojama taip: 

rengti socialinius darbuotojus, galinčius profesionaliai veikti įvairiose socialinio gyvenimo srityse, 

sudaryti sąlygas įsisavinti žinias, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas, būtinas socialiniam 

darbuotojui, galinčiam spręsti socialines problemas. 

Socialinio darbo bakalauro studijos yra organizuojamos penkiuose Lietuvos universitetuose 

po vieną programą. 

2008 m. buvo patvirtintas Socialinio darbo krypties studijų reglamentas, kuris apibrėžia 

šios studijų programos tikslus, žinias ir gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti programą baigusieji asmenys 

24 . Reglamente kalbama, kad studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti 

socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios 

ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant 

socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai ir perkeliamieji 

gebėjimai, kuriuos turi įgyti asmuo, baigęs programą. Tačiau šiame Reglamente nėra vartojamas 

kompetencijų terminas, o kalbama tik apie reikalingas žinias, praktinius ir perkeliamuosius 

gebėjimus 25 . 

Kaip ir reikalauja Reglamentas, daugelio universitetų programų aprašuose pabrėžiama, 

kad jų parengtas darbuotojas turi ne tik sugebėti dirbti tiesioginį darbą su individualiu klientu, 

šeima ar maža grupe, bet ir nusimanyti apie socialinę politiką, administravimą, netgi rengti 

ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus bei programas. Taigi programos yra 

orientuotos rengti socialinio darbo specialistus įvairioms darbo vietoms: tiek tiesioginiam profesionaliam 

socialiniam darbui su įvairiomis klientų grupėmis, tiek socialinio darbo organizavimui 

ir administravimui (nors gal ne visuose universitetuose paskutinieji du aspektai vienodai akcentuojami) 

bei įtakai socialinei politikai. 

Peržiūrėjus minėtų universitetų programas galima pastebėti, kad faktiškai visi universitetai 

akcentuoja, jog rengia socialinius darbuotojus, turinčius žinių ir įgūdžių dirbti įvairiose socialinio 

darbo srityse ir su įvairiomis klientų grupėmis, taip pat įvairiose socialinės apsaugos, švietimo, 

sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų, žmonių 

su negalia, pagyvenusių žmonių dienos centruose, bendruomenės centruose, vaikų, senų žmonių 

globos namuose, žmonių su negalia pensionatuose, krizių centruose, ligoninėse, mokyklose, ka- 

23 

AIKOS. http://www.aikos.smm.lt/aikos/programos.htm 

24 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK‐980 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties 

reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706. Reglamentas numato, kad šių universitetinių studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 140 

kreditų. Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės 

gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant socialines problemas ir 

vykdant jų prevenciją. 

25 

Aukštosios mokyklos savo vykdomas socialinio darbo krypties studijų programas turi suderinti su Reglamentu (akredituotos be sąlygų – iki 

2009 m. birželio 1 d., kitos – iki 2010 m. vasario 1 d.). 

10


lėjimuose, socialinėse nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse ir kt. Žiūrint į programose 

numatytus dėstyti dalykus galima pastebėti, kad siekiama parengti būtent tokius profesionalus. 

Atsižvelgiama į universitetinių pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus: ir apimtimi, 

ir studijų struktūra jos skiriasi nuo kolegijose organizuojamų pirmosios pakopos studijų 

programų. Ne mažiau kaip pusę studijų krypties dalykų dėsto mokslininkai, turintys ne mažesnį 

kaip daktaro laipsnį. 

Socialinio darbo magistrantūros studijos yra penkiuose universitetuose, kurie vykdo iš 

viso 8 programas. Labai skirtingai vykdomų programų aprašuose formuluojami laukiami studijų 

siekiniai, kompetencijos ir gebėjimai. Kai kurie universitetai kompetencijų neįvardija, kiti jas 

priskiria prie uždavinių, kiti mini aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis. Apibendrintai 

galima teigti, kad iki šiol ne tik magistrantūros, bet ir bakalauro bei profesinio bakalauro programose 

svarbūs terminai vartojami labai įvairiai ir jiems suteikiamas skirtingas turinys. Nuolatinių 

studijų auditorinių valandų ir savarankiško darbo pasiskirstymas visuose universitetuose panašus, 

didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai (turi visi universitetai ir skiria 5–10 kreditų). 

Remiantis socialinių paslaugų praktika bei sukaupta socialinių darbuotojų profesinio rengimo 

patirtimi Lietuvoje, galima apibrėžti trijų lygmenų socialinio darbo studijų programų profilius: 

profesinis socialinio darbo bakalauras, universitetinis socialinio darbo bakalauras, socialinio 

darbo magistras. Šių trijų lygmenų studijų programų skirtumams apibrėžti galime taikyti tokius 

kriterijus: 

• Studijuojamos informacijos platumas ir pobūdis, kurį išreiškia programų tikslai, dėstomų 

dalykų struktūra, studijų trukmė, pasirinkimo galimybės, reikalavimai akademiniam 

personalui (kolegijose akcentuojama akademinio personalo praktinė patirtis, universitetinėse 

bakalauro studijose – mokslingumas, magistrantūros programose gali dėstyti 

tik akademinis personalas, kuris atlieka studijų krypties mokslinius tyrimus) ir kt. 

• Gebėjimų diapazonas (kokio sudėtingumo problemas sprendžia), kurį išreiškia skirtingo 

sudėtingumo visų trijų lygmenų studijų siekiniai. Koleginių studijų metu daugiau dėmesio 

skiriama praktikai, universitetinėse bakalauro studijose dėmesys skiriamas tyrimo 

metodams, įtakos socialinei politikai sričiai, magistrantūros programose yra numatomos 

specializacijos, pabrėžiamas veiklos konteksto sudėtingumas, neapibrėžtumas. 

• Kiek turi atsakomybės, įgytus gebėjimus geba pritaikyti mikro-, mezzo- ar makrokontekste. 

Šiuos kriterijus išreiškia studijų programų siekiniai ir numanomos absolvento 

karjeros galimybės. Koleginių studijų absolventai yra tinkamai pasiruošę dirbti socialiniais 

darbuotojais vietose, kur profesinės užduotys suformuluotos ir reikalaujama jų 

konkretaus vykdymo. Universitetinėse studijose daugiau dėmesio skiriama ne tik naujausių 

profesinių žinių supratimui, bet ir bendram universitetiniam išsilavinimui, didesnė 

studijų krypties dalykų apimtis leidžia parengti socialinį darbuotoją, gebantį naujoviškai 

veikti nenuspėjamose situacijose ir taikyti naujausias socialinio darbo srities žinias. 

Magistrantūros studijas pabaigę absolventai geba kūrybiškai taikyti specializuotas 

žinias ir jas atrasti, atlikdami socialinio darbo taikomuosius tyrimus ir pan. 

Profesinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo profesinio bakalauro studijų 

programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius teikti socialinę pagalbą, kuria 

siekiama kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje 

visuomenėje. 

Studijuojantys šioje programoje įgis sisteminiam mąstymui formuotis reikalingų bendrojo 

aukštojo lavinimo dalykų žinių, studijų pagrindų, specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos 

žinių bei gebėjimų, išmoks juos taikyti realiose praktinėse situacijose. 

Programa yra skirta parengti bendrosios praktikos socialinius darbuotojus, besiorientuo- 

11


jančius socialinės paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus 

socialinio darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti. 

Profesinio socialinio darbo bakalauro studijų pakopoje pasirengimas tiesioginei praktinei veiklai 

su klientais yra prioritetinė studijų proceso dalis, todėl akcentuotina profesinės veiklos praktika, 

kurioje būsimas socialinis darbuotojas gali veikti realiomis darbo sąlygomis, prižiūrimas socialinio 

darbo profesionalų. 

Programos absolventai bus pasirengę tiesioginei socialinio darbo praktikai su įvairių grupių 

klientais socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, nevyriausybinėse 

organizacijose, bendruomenėse ir (arba) tęsti studijas socialinio darbo universitetinio 

bakalauro ir magistro pakopos studijų programose. 

Programa grindžiama konkrečių praktikos problemoms spręsti reikalingų kompetencijų 

ugdymu, užtikrinant teorinių ir praktinių žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi į problemą 

orientuoti mokymo(si) ir vertinimo metodai, motyvuojantys studentą ir suteikiantys jam sąlygas 

aktyviai dalyvauti studijų procese bei savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus. 

Universitetinis socialinio darbo bakalauras. Socialinio darbo bakalauro studijų programos 

tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius taikyti naujausias socialinio darbo 

žinias, siekti kliento ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje 

visuomenėje, pasinaudojant socialinės politikos bei socialinės paramos administravimo 

teikiamomis galimybėmis. 

Studijuojantys šioje programoje įgis plačiai pasaulėžiūrai ir sisteminiam mąstymui formuotis 

reikalingų filosofijos, etikos, sociologijos, psichologijos, ekonomikos, sistemų teorijos 

žinių bei specializuotų socialinio darbo teorijos ir praktikos, socialinių paslaugų politikos ir organizavimo, 

socialinės ekologijos, darbo su įvairiomis visuomenės grupėmis žinių ir gebėjimų, 

išmoks juos taikyti sudėtingose ir nenuspėjamose situacijose, laikytis socialinio darbuotojo etikos 

reikalavimų. 

Programa yra skirta parengti socialinio darbo praktikus, gerai besiorientuojančius socialinės 

paramos organizavimo sistemoje, išmanančius ir gebančius pasirinkti tinkamus ir įvairius socialinio 

darbo metodus bei strategijas klientų problemoms efektyviai ir etiškai spręsti. 

Programos absolventai bus pasirengę dirbti su įvairių grupių klientais socialinės apsaugos, 

švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose, bendruomenėje arba tęsti studijas magistro 

pakopoje. 

Programa, paremta aktyviuoju probleminiu mokymusi, siekiama užtikrinti teorinių ir praktinių 

žinių integraciją bei refleksiją. Taikomi vertinimo metodai, motyvuojantys studentą savarankiškai 

mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus. 

Socialinio darbo magistras. Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas – parengti 

aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius kūrybiškai, savarankiškai ir inovatyviai veikti tiek 

socialinio darbo praktikoje, tiek akademinėje srityje. Socialinio darbo magistras, išmanydamas 

mokslinių tyrimų metodologiją bei naujausias savo srities teorijas, geba konstruktyviai analizuoti 

socialinio darbo srities problemas, žvelgia į jas tarpdalykiškai, geba siūlyti inovatyvius problemų 

sprendimus. Taip pat jis sugeba veikti kintančioje, kompleksinėje socialinio darbo tikrovėje 

– ne tik teikia pagalbą asmenims ar jų grupėms, bet sugeba pagalbos procesus sistemiškai analizuoti, 

vystyti, tobulinti, geba prisiimti vadovaujančias funkcijas (komandoms, organizacijoms ar 

jų padaliniams). Socialinio darbo magistras geba nuolat mokytis ir gilinti savo žinias, imlus savo 

srities naujovėms, geba efektyviai veikti tokiomis aplinkybėmis, kai nėra detalių instrukcijų, kai 

tenka veikti neapibrėžtose, itin kompleksiškose, iki šiol mažai pažintose situacijose. 

Svari magistrantūros studijų programos dalis yra skiriama studentų moksliniams, akade- 

12


miniams, taip pat jų analitiniams, kritiško, kūrybiško mąstymo gebėjimams lavinti. Studijų metu 

studentai susipažįsta su naujausiomis socialinio mokslo raidos tendencijomis, mokosi analizuoti 

socialinės politikos raidą, įgyja vadybos kompetencijų. Studentai skatinami mokytis savarankiškai, 

atlikti tyrimus, vystyti originalius mokslinius bei socialinio darbo praktikos tobulinimo 

sumanymus. 

13


3. Tipinis profesinis laukas baigus socialinio darbo 

studijų programas 

Konkretus istorinis laikotarpis, šalies socialinės ekonominės raidos ypatumai, pagalbos 

profesijų tradicijos, socialinių paslaugų teikimo institucinė aplinka ir kitos aplinkybės diktuoja, 

kokie gebėjimai yra reikalingi socialinio darbo praktikoje. Be to, socialinio darbo profesinis 

laukas yra labai jautrus visuomenėje vykstantiems socialiniams ekonominiams pokyčiams: naujų 

socialinių problemų atsiradimas, šalių integracijos procesai, globalizacijos intensyvėjimas lemia 

šio lauko pasikeitimus. 

Profesiniam laukui ar jo kaitai taip pat gali turėti įtakos Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiai 

dokumentai: profesinės veiklos sričių strategijos, plėtros programos, tarptautinės direktyvos 

ir susitarimai, kiti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys gerovės paslaugų sistemų 

funkcionavimo ypatumus. Tokių dokumentų nagrinėjimas naudingas ne tik programos paskirčiai 

konkretinti, bet ir atskiroms kompetencijoms ar reikalingumui pagrįsti. Pavyzdžiui, Socialinių 

paslaugų įstatyme pateiktas socialinio darbo apibrėžimas, Socialinių paslaugų kataloge 

išvardytos paslaugos, klientų grupės, įstaigos, kuriose gali dirbti socialiniai darbuotojai, dar kiti 

Lietuvos teisės aktai apibrėžia socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybes, kvalifikacinius 

reikalavimus 26 . 

Todėl, formuluojant gebėjimų sąrašą, būtina atsižvelgti į visus socialinio darbo praktiką reglamentuojančius 

teisės aktus, įvertinti, kokiose institucijose, su kokiomis klientų grupėmis gali 

dirbti, kokias pareigas 27 gali eiti socialinio darbo programos absolventai ir kokie gali būti su tuo 

susijusių gebėjimų ypatumai. 

Specialistai rengiami darbo rinkai, todėl formuojant studijų programas yra svarbi darbdavių, 

profesinio lauko žinovų patirtis. Darbdaviai gali suteikti vertingos informacijos programos 

lygmens kompetencijoms, siekiamiems studijų siekiniams apibrėžti, studijų (mokymosi ir 

mokymo) metodams bei vertinimo procesui optimizuoti. Todėl programai pagrįsti svarbu atlikti 

profesinio lauko ir (arba) studijų programų ir rinkos poreikių atitikimo tyrimus, įrodyti reikalingumą 

rengti specialistus, kurie studijų metu įgis rinkai, konkrečiai profesinei veiklai reikalingas 

kompetencijas 28 . Tokius vertinimus gali pateikti tiek dirbantys socialinio darbo praktikoje asmenys, 

tiek jų darbdaviai. 

ECTS projekto veikloje 2010 m. atliktas socialinių darbuotojų profesinio lauko tyrimas 29 

parodė, kad socialinio darbo profesinis laukas Lietuvoje šiuo metu apima ir tiesioginį darbą su 

klientu, ir organizacinę veiklą, socialinės politikos lygmens kompetencijų poreikį, taip pat poreikį 

gebėti atlikti empirinius ar mokslinius tyrimus, tobulinti profesiją. Kuriant studijų programas 

svarbu nustatyti, kokios kompetencijos turėtų būti ugdomos skirtingo lygmens programose: 

profesinio bakalauro, universitetinio bakalauro ir magistro. Darbdavių tyrimas leidžia daryti 

tam tikras įžvalgas dėl kompetencijų skirtumų. Atskirų pakopų studijų programų socialinio darbo 

profesinio lauko aiškiausi skirtumai matomi, kai lyginami gebėjimai, susiję su tiesiogine intervencija, 

pagalbos teikimu konkrečiam klientui ir veikla, kuri susijusi su platesniu socialinio 

darbo kontekstu (pagalbos sistemos plėtojimu, tobulinimu, vertinimu ir pan.). Taigi profesinio 

26 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir 

socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos 

kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“. Žin., 2006, Nr. 43-1569. 

27 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių 

darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667. 

28 

Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit. 

29 

Tyrimas atliktas vykdant ECTS projektą. Buvo atlikta darbdavių apklausa įstaigose, kuriose dirba ne anksčiau kaip prieš 5 metus socialinio 

darbo studijų programas baigę socialiniai darbuotojai. Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. Vilnius, 2010. Tyrimo 

ataskaita skelbiama http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai 

14


bakalauro veikla labiau orientuota į tiesioginės pagalbos teikimo gebėjimus, bakalauro – į bendresnės 

pagalbos organizavimą, o magistro – į pagalbą, kritišką vertinimą, inovacijų kūrimą, įtaką 

socialinei politikai. Apskritai imant, minėtų trijų lygmenų skirtumai atsiskleidžia šiais aspektais: 

skirtingu veiklos dinamiškumu, skirtingu darbo situacijų apibrėžtumu ir sudėtingumu, mikro-, 

mezo-, makroveikla, atsakomybės laipsniu. 

Atliekant profesinio lauko tyrimą respondentams pateikiamas kompetencijų sąrašas neturėtų 

būti baigtinis, kad vertinant reikalingus gebėjimus bei įgūdžius būtų galima jį papildyti, jeigu 

pateiktasis pasirodytų nepakankamai išsamus ar tikslus. 

Atsižvelgimas į darbdavių nuomonę yra atsiliepimas į šiandienos rinkos poreikius, tačiau 

kuriant dalykinių kompetencijų sąrašą konkrečiai studijų programai neužtenka atsižvelgti tik į 

tai, kur ir ką absolventas dirbtų šiandien ar artimiausiu metu. Programos turėtų būti kuriamos ir 

svarstomos iš platesnės nei šiandienos kompetencijų perspektyvos, t. y. pasitelkiant ne tik praktikus, 

bet ir socialinio darbo ekspertus – akademikus, įvertinant šalies, visuomenės socialinės 

ekonominės raidos tendencijas ir socialinio darbo profesionalų poreikį tolesnėje perspektyvoje. 

15


4. Bendrųjų socialinio darbo kompetencijų žemėlapis 

4.1. Bendrųjų kompetencijų samprata ir turinio genezė 

Bendrųjų kompetencijų sampratos atsiradimą bei jų turinį galima sieti su Europos Sąjungos 

strateginiu tikslu kurti aktyvią bei dinamišką gerovės valstybę, tolesnę Europos Sąjungos 

ūkinę ir socialinę pažangą tiesiogiai siejant su investicijomis į žmones, į jų išsilavinimą. Tikslas 

investuoti į žmones, kaip į svarbiausią Europos turtą, buvo suformuluotas 2000 m. Lisabonoje 

Europos Vadovų Tarybos priimtoje plėtros strategijoje 30 . 

Tačiau dar 1997 m. UNESCO konferencijoje, skirtoje suaugusiųjų švietimui, buvo įvardytos 

4 mokymosi kolonos, pabrėžiama ne vien specialiųjų gebėjimų reikšmė, bet ir kompetencijos, 

kurios išreiškia žmonių gebėjimą veikti įvairiose, dažnai nenuspėjamose situacijose bei derinti 

savo veiksmus su kitais (dirbti komandoje). Šios keturios mokymosi kolonos (angl. pillars) 31 

yra: 

1) mokymasis žinoti, 

2) mokymais veikti, 

3) mokymais kartu gyventi, 

4) mokymasis būti. 

1999 m. prasidėjo Bolonijos procesas, kurio tikslas – sukurti bendrą Europos aukštojo 

mokslo erdvę. Konsultuojantis su šalių narių atstovais strateginių Europos dokumentų pagrindu 

2006 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą 

trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB). Rekomendacijoje konstatuojama būtinybė 

nustatyti ir apibrėžti asmeniniam pasitenkinimui, aktyviam pilietiškumui, socialinei sanglaudai 

ir įsidarbinimui žinių visuomenėje būtinus bendruosius gebėjimus, kurie apibūdinami kaip visų 

žmonių asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai 

ir užimtumui reikalingi gebėjimai 32 . Šiame dokumente suformuluotos aštuonios svarbiausios 

Europai bendrosios kompetencijos: 

1) bendravimas gimtąja kalba, 

2) bendravimas užsienio kalbomis, 

3) matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai mokslo ir technologijų sričių gebėjimai, 

4) skaitmeninis raštingumas, 

5) mokymasis mokytis, 

6) socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, 

7) iniciatyva ir verslumas, 

8) kultūrinis sąmoningumas ir raiška. 

Visi bendrieji gebėjimai, arba bendrosios kompetencijos, laikomi vienodai svarbiais, nes 

gali padėti gerai orientuotis žinių visuomenėje. Daugelis kompetencijų susipina ir papildo viena 

kitą: vienai sričiai būdingi aspektai stiprina kitos srities gebėjimus 33 . 

Mūsų šalies dokumentuose švietimo klausimais (pvz., ,,Dėl valstybinės švietimo strategijos 

2003–2012 m. nuostatų“ (2003) ir kt.) taip pat konstatuojama, jog švietimas turi padėti stiprinti 

visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, 

didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. 

Šių nuostatų kontekste bendrosios, arba perkeliamosios, kompetencijos – tai asmens žinios, ver- 

30 

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi 

gebėjimų. http://eur- lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.douri=OJ:L:2006:394:0010:0018:LT:PDF 

31 

Žr. http://www.unesco.org/delors/delors_e.pdf 

32 

Ten pat. 

33 

Ten pat. 

16


tybės ir gebėjimai, kurie yra būtini šiems tikslams pasiekti. 

Vienas iš svarbiausių patrauklios, lanksčios ir konkurencingos Europos aukštojo mokslo 

erdvės kūrimo instrumentų – Dublino aprašai 34 . Tai yra orientyras, padedantis vienai aukštojo 

mokslo sistemai geriau suprasti kitą. Aprašai yra orientuoti į studentą, t. y. jie nurodo, ką studentas 

privalėtų gebėti ir žinoti, įgijęs atitinkamo lygio (pakopos) kvalifikaciją. Dublino aprašai 

aiškiai apibūdina pagrindinius tam tikros kvalifikacijos pasiekimus, dažnai su nuoroda į nacionalinius 

kvalifikacijų lygius 35 . Dviejų pakopų – bakalauro (I) ir magistro (II) – bendrųjų gebėjimų 

lygiai pateikiami 4.1 lentelėje. 

4.1 lentelė. Dublino aprašai: dviejų studijų pakopų palyginimas pagal mokymosi pasiekimus 36 

Pirmoji pakopa 

Parodo vidurinį išsilavinimą viršijantį žinojimą ir supratimą, 

remiasi pažangiais studijuojamos srities vadovėliais, 

yra informuotas apie kai kuriuos šiuolaikinius 

studijuojamos krypties pasiekimus. 

Gali savo studijų srities žinias ir supratimą taikyti taip, 

kad parodytų argumentavimo, problemų sprendimo 

kompetencijas ir profesionalų požiūrį į darbą ar profesiją. 

Geba rinkti ir interpretuoti relevantiškus (dažniausiai 

savo studijuojamos srities) duomenis, reikalingus 

reflektyviai apmąstomoms tam tikroms socialinėms, 

mokslinėms ar etinėms problemoms spręsti. 

Geba perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus, 

bendraudamas su specialistais ir ne specialistais. 

Įgijo tokių mokymosi įgūdžių, kurie būtini reikalaujančioms 

daugiau savarankiškumo studijoms tęsti. 

Antroji pakopa 

Parodo labiau išplėtotą ir (ar) nuodugnesnį, nei įgytą 

per bakalauro studijas, žinojimą bei supratimą ir galimybes 

originaliai plėtoti, taikyti idėjas dažniausiai 

mokslinių tyrimų kontekste. 

Geba taikyti žinias ir problemų sprendimo gebėjimus 

naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, platesniuose (ar 

daugiadalykiuose) kontekstuose, susijusiuose su studijuojama 

sritimi. 

Įgijo gebėjimą integruoti žinias, susidoroti su kompleksinėmis 

problemomis ir priimti sprendimus (angl. 

make judgements), turėdamas nepakankamą ar ribotą 

informaciją, ir gebėjimą reflektyviai apmąstyti socialinės 

ir etinės atsakomybės aspektus. 

Geba specialistų ir ne specialistų auditorijoms aiškiai 

ir nedviprasmiškai pateikti savo išvadas, logiškai jas 

pagrįsdamas turimomis žiniomis ir padarytais sprendimais. 

Įgijo savarankiško mokymosi įgūdžių, kurių reikia studijoms 

toliau tęsti. 

Akivaizdu, jog lentelėje pateikti mokymosi pasiekimai, kurie yra pageidautini bakalauro 

ir magistrantūros studijas baigusiems studentams, iš esmės yra labai bendrai suformuluotos perkeliamosios 

(bendrosios) kompetencijos, kartu parodomas jų lygis skirtingose studijų pakopose. 

Šios bendrosios kompetencijos yra pritaikomos visose studijų srityse, kryptyse ir šakose, esant 

reikalui, patikslinus jų turinį. 

Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše 37 formuluojant bakalauro (VI lygis) ir magistro 

(VII lygis) pakopų reikalavimus pateikiamas kiek kitoks skirstymas, kompetencijų formuluotėje 

ypač pabrėžiamas atsakomybės aspektas (4.2 lentelė). 

34 

Žr. http://www.tempus.ac.rs/here/tl_files/Dokumenti/Dublinski%20deskriptori.pdf 

35 

Ten pat arba Dublin Descriptors: http://users.abo.fi/jnikula/dublin_descriptors.pdf 

36 

Ten pat. 

37 

Žr. http://ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/broch_lt.pdf 

17


4.2 lentelė. Bakalauro ir magistro pakopų reikalavimai pagal Europos kvalifikacijų 

sandarą 

VI lygis 

(bakalauro) 

VII lygis 

(magistro) 

Žinios Gebėjimai Kompetencijos 

Naujausios darbo arba 

mokymosi srities žinios, 

reikalaujančios kri tiško 

teorijų ir principų supratimo. 

Labai specializuotos žinios, 

dalis jų yra naujausios 

profesinės veiklos 

arba mokymosi srities žinios, 

kuriomis grindžiamas 

originalus 

mąstymas ir (arba) moksliniai 

tyrimai; kritiškas 

vienos srities žinių ir skirtingų 

sričių sąveikos supratimas. 

Puikūs meistriškumo ir mokėjimo 

dirbti naujoviškai gebėjimai, 

reikalingi sudėtingoms 

ir nenuspėjamoms specializuotos 

profesinės veiklos 

arba mokymosi srities problemoms 

spręsti. 

Specializuoti problemų sprendimo 

gebėjimai, reikalingi 

moksliniams 

tyrimams atlikti ir (arba) naujovėms 

diegti, naujoms žinioms 

įgyti, naujoms procedūroms 

sukurti ir skirtingų 

sričių žinioms integruoti. 

Vykdyti sudėtingą techninę arba 

profesinę veiklą ar projektus, imtis 

atsakomybės už sprendimų 

priėmimą nenuspėjamoje darbo 

arba mokymosi aplinkoje; imtis 

atsakomybės už asmenų ir grupių 

profesinį tobulėjimą. 

Tvarkyti ir keisti darbo arba mokymosi 

aplinką, kuri yra sudėtinga, 

nenuspėjama ir reikalauja 

naujų strateginių metodų; imtis 

atsakomybės už naujų profesinių 

žinių ir praktinės patirties kūrimą 

ir (arba) už strateginės grupės 

veiklos įvertinimą. 

Šiame ir kai kuriuose kituose dokumentuose pateikiamas galutinio studijų siekinio suskirstymas 

į žinias, gebėjimus ir kompetencijas kartais klaidina taikančius kompetencijos, kaip žinių, 

gebėjimų ir nuostatų visumos, sampratą, tačiau lentelėje pateikiamą skirstymą galima suprasti ir 

kaip kokybinį virsmą – tam tikrų žinių ir įgūdžių peraugimą į gebėjimą profesionaliai ir atsakingai 

veikti sunkiau apibrėžiamuose kontekstuose. 

Aukščiau aptartų dokumentų tikslas – pateikti aukštosioms mokykloms bendrųjų kompetencijų 

ugdymo gaires. Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) apraše pabrėžiama, jog tiek kvalifikacijų, 

tiek bendrųjų kompetencijų suderinamumas gali padėti susikalbėti skirtingų grupių atstovams 

– studijuojantiems, dėstytojams ir darbdaviams. Bendrosios formuluotės šalims leis aiškiau 

apibūdinti ugdomų arba turimų kompetencijų lygį, lengviau suprasti kandidatų gebėjimus, 

įvertinti, ar turimos kompetencijos atitinka profesinės veiklos reikalavimus. 

4.2. Bendrųjų kompetencijų pasirinkimo būdai 

Kaip minėta, pačias bendriausias kompetencijas, apibrėžiančias skirtingų studijų pakopų 

pasiekimus, pateikia Dublino aprašai, Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) aprašas, nacionaliniai 

kvalifikacijų standartai (pvz., Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas 38 ) ir profesijos reglamentai 

(pvz., Socialinio darbo studijų krypties reglamentas). Jų gairėmis rekomenduojama remtis 

kiekvienos socialinių mokslų studijų srities ir socialinio darbo studijų krypties specialistams, 

rengiantiems studijų programas. 

Tačiau egzistuoja ir kitų gebėjimų, kuriuos taip pat būtų netikslu priskirti specifinei profesijai 

ar studijų krypčiai. Toks bendrųjų, įvairioms profesijoms pageidautinų kompetencijų sąrašas 

buvo suformuluotas ir išgrynintas per tyrimų procesą „Tuning“ projekto 39 metu. Projekte 

38 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“. Žin., 

2010, Nr. 56-2761. 

39 

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. http://www. 

slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje-1672356 

18


buvo laikomasi tokios darbinės bendrųjų kompetencijų klasifikacijos 40 : 

• instrumentinės kompetencijos (atlieka instrumentinę funkciją); 

• tarpasmeninės kompetencijos (palengvina socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo 

procesus); 

• sisteminės kompetencijos (leidžia suprasti visumos dalių tarpusavio ryšius ir sąveiką; 

joms įgyti ir tobulinti būtinos prieš tai įgytos instrumentinės ir tarpasmeninės kompetencijos). 

Jau 3 skyriuje minėtame Lietuvoje atliktame profesinio lauko tyrime 41 kai kurių kompetencijų 

formuluotės skiriasi nuo vartojamų „Tuning“ projekte (labiausiai išsiskiriantys teiginiai 

4.3 lentelėje pateikti kursyvu). 

4.3 lentelė. Bendrosios kompetencijos pagal „Tuning“ projektą 42 

Instrumentinės kompetencijos Tarpasmeninės kompetencijos Sisteminės kompetencijos 

• Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 

• Gebėjimas organizuoti ir planuoti 

• Pagrindinės bendrosios žinios 

• Bendravimas žodžiu ir raštu 

gimtąja kalba 

• Antrosios (užsienio) kalbos 

žinios 

• Elementarūs darbo kompiuteriu 

gebėjimai (informacinių 

ir komunikacinių technologijų 

naudojimo įgūdžiai) 

• Informacijos apdorojimo įgūdžiai 

(gebėjimas ieškoti informacijos 

įvairiuose šaltiniuose, 

ją apdoroti ir analizuoti) 

• Gebėjimas spręsti problemas 

• Gebėjimas priimti sprendimus 

• Gebėjimas būti kritiškam ir savikritiškam 

(kritiškas ir savikritiškas 

mąstymas) 

• Darbas grupėje / komandoje 

(gebėjimas dirbti grupėje) 

• Tarpasmeniniai gebėjimai (tarpasmeniniai 

ir bendravimo įgūdžiai) 

• Gebėjimas dirbti tarpdalykinėje 

grupėje 

• Gebėjimas bendrauti su kitų sričių 

žinovais (vietoj dviejų pastarųjų 

– gebėjimas bendrauti su 

žmonėmis, kurie nėra darbuotojo 

profesinės srities ekspertai) 

• Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę 

ir daugiakultūriškumą 

• Gebėjimas dirbti tarptautinėje 

aplinkoje 

• Etiniai įsipareigojimai (gebėjimas 

veikti etiškai) 

• Gebėjimas taikyti žinias praktikoje 

• Gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus 

• Gebėjimas mokytis 

• Gebėjimas prisitaikyti prie naujų 

situacijų 

• Kūrybiškumas (gebėjimas kurti 

naujas idėjas) 

• Lyderystė / vadovavimas (gebėjimas 

motyvuoti žmones siekti 

bendrų tikslų) 

• Kitų kultūrų ir papročių supratimas 

• Gebėjimas dirbti savarankiškai 

• Projektų rengimas ir jų vadyba 

(gebėjimas rengti ir valdyti projektus) 

• Iniciatyvumas ir verslumas 

• Dėmesys kokybei (gebėjimas įvertinti 

ir palaikyti darbo kokybę) 

• Užsispyrimas ir noras laimėti (atkaklumas 

ir ryžtingumas vykdant 

pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus) 

Šie kompetencijų formulavimo skirtumai parodo, kad į pateikiamą sąrašą reikia žiūrėti 

kaip į rezervuarą, iš kurio kiekvienos studijų programos specialistai gali semtis minčių, pasilikdami 

tam tikrą apibrėžimų laisvę. 

Minėtame profesiniam laukui svarbių bendrųjų kompetencijų tyrime 43 buvo suformuluota 

ir keletas papildomų bendrųjų kompetencijų, kurių nėra „Tuning“ klasikiniame bendrųjų kompetencijų 

sąraše 44 . Tai dėmesys saugumui, įsipareigojimas tausoti aplinką, socialinis atsakingumas 

ir pilietiškumas, lygių galimybių ir tolerancijos principo laikymasis. Visas jas būtų galima 

priskirti sisteminėms kompetencijoms. 

Konkrečios studijų srities (krypties) dėstytojai „Tuning“ bendrųjų kompetencijų sąrašą 

40 

Ten pat. 

41 

Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. Vilnius, 2010. http://www.ects. 

cr.vu.lt/Projekto_rezultatai 

42 

Šaltinis: The shift to learning outcomes. Conceptual, political and practical developments in Europe. European Centre for the Development 

of Vocational Training, 2008. 

43 

Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms atnaujinti. 

44 

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas; Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo 

kryptis. 

19


gali naudoti kaip žemėlapį, nustatydami savo studijų sričiai prioritetines, svarbiausias kompetencijas, 

į kurias ir bus sutelktas didžiausias dėmesys studijų procese. Renkantis prioritetines bendrąsias 

kompetencijas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokį aspektą: įvairių šalių patirtis parodė, kad, 

nepaisant labai panašių formuluočių, bendrųjų kompetencijų turinį skirtingų studijų sričių atstovai 

linksta aiškinti savosios disciplinos kontekste 45 . Viena vertus, išaiškėjo, kad konkrečioje profesinėje 

praktikoje bendrąsias kompetencijas sunku griežtai atsieti nuo specifinių dalykinių kompetencijų. 

Antra vertus, bet kuri kompetencija gali būti laikoma arba bendrąja, mažiau susieta su 

dalyko sritimi, arba, priešingai, esmine ar labai reikšminga tam tikrai studijų sričiai 46 . Tai ypač 

pasakytina apie tarpasmeninių slaugos, ugdymo, verslo sričių (galima teigti, ir socialinio darbo) 

kompetencijų grupę, jos buvo pripažintos esminėmis, kitose – naudingomis išgyvenimui, pilietiškumui 

ir įsidarbinimui, bet nelabai svarbiomis ugdymo požiūriu 47 . 

Lietuvoje 2009–2010 m. „Tuning“ projekto dalyvių atliktas socialinio darbo profesinio 

lauko tyrimas parodė (žr. 3 skyrių), kad darbdaviai didžiausią reikšmę teikia 5 bendrosioms kompetencijoms, 

kurias turėtų išsiugdyti socialinio darbo programos absolventas 48 (4.4 lentelė). 

4.4 lentelė. Penki svarbiausi bendrieji gebėjimai: darbdavių požiūris 

Gebėjimas 

Gebėjimo svarbos darbuotojo profesinei veiklai 

įmonėje / įstaigoje įvertinimo vidurkis 

(1 – visiškai nesvarbus, 4 – labai svarbus) 

Tarpasmeniniai ir bendravimo įgūdžiai 3,76 

Gebėjimas organizuoti ir planuoti 3,75 

Gebėjimas spręsti problemas 3,75 

Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas 3,74 

Gebėjimas veikti etiškai (etiniai įsipareigojimai) 3,72 

Kitos dažniau darbdavių paminėtos kompetencijos: gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje 

(įvertinimo vidurkis 3,71), priimti sprendimus (3,7), dirbti savarankiškai (3,67), atkaklumas 

ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus (3,65), gebėjimas prisitaikyti 

prie naujų situacijų (3,62), gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (3,6). Papildoma 

kompetencija, savarankiškai pasiūlyta vieno respondento, – gebėjimas įtikinti žmogų keistis. 

Formuluojant studijų programos tikslą atitinkančias bendrąsias kompetencijas, ne visada 

yra galimybė atlikti profesinio lauko tyrimą. Kita vertus, darbdavių požiūris daugiausia atspindi 

dabartinę socialinių paslaugų rinkos situaciją, bet neapima socialinių pokyčių perspektyvos ar 

tarptautinio konteksto: matome, jog didžioji dalis išskirtų bendrųjų kompetencijų siejasi su kokybišku 

tiesioginio darbo atlikimu. Todėl manytume, jog akademinės bendruomenės nariai, būdami 

savo srities ekspertai, yra kompetentingi pasiūlyti kiek platesnį požiūrį į bendrąsias kompetencijas, 

būtinas jų rengiamiems specialistams. Be abejonės, sudarant kompetencijų sąrašą, pageidautina 

konsultuotis su socialiniais dalininkais. 

Socialinio darbo ekspertų grupė, remdamasi akademine ir praktine patirtimi, iš „Tuning“ 

45 

TLA_GENERIC_COMPETENCES. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/archivos/TLA%20PARA%20LA%20PAGINA.pdf 

46 

Ten pat. 

47 

Žr.: TLA_GENERIC_COMPETENCES; Socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko tyrimo rezultatai: gairės studijų programoms 

atnaujinti. 

48 


20


projekte pasiūlyto bendrųjų kompetencijų sąrašo išskyrė, jų nuomone, svarbiausias socialinio 

darbo sričiai (4.5 lentelė). Diskusijų metu buvo pripažinta, kad kitos bendrosios kompetencijos 

yra ne mažiau reikšmingos, tačiau, kaip ir pateiktos lentelėje, socialinio darbo lauke labai susilieja 

su dalykinėmis kompetencijomis: į jas įeina ir yra būtinos jų raiškai (žr. 5 skyrių). 

4.5 lentelė. Bendrieji gebėjimai, svarbiausi darbuotojo profesinei veiklai: dalykinės grupės 

požiūris 

1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 

2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 

3. Bendravimas žodžiu ir raštu gimtąja kalba 

4. Užsienio kalbos žinios 

Bendrosios kompetencijos 

5. Gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis 

6. Informacijos apdorojimo įgūdžiai (gebėjimas rasti ir analizuoti informaciją iš skirtingų šaltinių) 

7. Gebėjimas būti kritiškam ir savikritiškam 

8. Tarpasmeniniai gebėjimai 

9. Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje 

10. Gebėjimas žinias taikyti praktikoje 

11. Gebėjimas mokytis 

12. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų 

13. Lyderystė / vadovavimas 

14. Kitų šalių kultūrų ir papročių supratimas 

15. Gebėjimas dirbti savarankiškai 

16. Projektų rengimas ir jų vadyba 

17. Iniciatyvumas ir verslumas 

Lygindami darbdavių ir socialinio darbo dalykinės grupės išskirtas bendrąsias kompetencijas, 

matome daug panašumų. Tačiau socialinio darbo dėstytojų grupė paminėjo ir kompetencijas, 

kurios tiesiogiai siejasi su akademinės aplinkos reikalavimais (gebėjimas mokytis, naudotis 

informacinėmis technologijomis, analizuoti ir sintetinti) bei ryškėjančiu daugiakultūriu socialinio 

darbo kontekstu. Kita vertus, gebėjimo mokytis ir dirbti tarptautinėje aplinkoje kompetencijos 

puikiai atspindi viso „Tuning“ proceso esmę – skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir palengvinti 

studentų judumą. 

21


4.3. Bendrųjų kompetencijų ir asmeninių savybių ryšys 

Kaip ir kiekviena profesija, socialinis darbas reikalauja tam tikrų asmeninių savybių, kurios 

būtinos pagrindiniam šio darbo tikslui pasiekti – įgalinti klientą pagerinti savo gyvenimo kokybę. 

Dalykinės grupės išskirtas svarbiausias socialinio darbuotojo savybes sąlyginai būtų galima 

suskirstyti taip: a) svarbias tiesioginiam santykiui su klientu ir b) svarbias darbo organizavimui 

(procesui, metodologijai). 

Siekdamas užmegzti ir palaikyti konstruktyvų santykį su klientu, socialinis darbuotojas turėtų 

pasižymėti atsakingumu, dėmesingumu, diskretiškumu, drąsa, empatija, geranoriškumu, humaniškumu, 

komunikabilumu, lankstumu, optimizmu, taktiškumu, tolerantiškumu, sąžiningumu, 

turėtų gerbti klientą ir juo pasitikėti. 

Socialinės pagalbos proceso organizavimo požiūriu socialinis darbuotojas turėtų būti 

darbštus, pasižymėti greita orientacija, iniciatyvumu, kruopštumu, kūrybiškumu, objektyvumu, 

operatyvumu, organizuotumu, pareigingumu, pilietiškumu, ryžtu. Matyti, kad kai kurios šių savybių 

siejasi su aukščiau lentelėse pateiktomis bendrosiomis kompetencijomis. 

Visos paminėtos asmeninės savybės organiškai dera su socialinio darbo profesijos etiniais 

principais, be to, sutelkia dėmesį į vertybines nuostatas, kurios yra būtina bet kurios kompetencijos 

sudedamoji dalis. Išvardytos asmeninės savybės atitinka ir Europos kvalifikacijų sandaros 

apraše formuluojamą gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiklos kokybę ir aukšto lygio etinius 

veiksmus. 

4.4. Socialinių mokslų srities specialistams pageidautinos bendrosios 

kompetencijos 

Savo profesinio lauko tyrimą bendrosioms (o ypač dalykinėms) kompetencijoms nustatyti 

rekomenduotina atlikti ir kitų socialinės studijų srities mokslininkams. Kiek bendrųjų 

kompetencijų reikėtų numatyti studijų programoje, tebėra atviras klausimas 49 . Sprendimas 

priklauso nuo studijų krypties specifikos. Kaip minėta, kai kuriose srityse, tarp jų ir socialiniame 

darbe, bendrosios tarpasmeninės kompetencijos laikomos esmine profesinio pasirengimo 

dalimi, o kitose (pvz.: inžinerijos, archeologijos ar pan.) jos gali būti laikomos antraeilėmis. 

Visgi socialinių mokslų srities specialistams pavyko gana abstrakčiai suformuluoti bendrąsias 

šios studijų srities bakalauro ir magistro pakopų kompetencijas 50 . Toliau pateikiamoje 

4.6 lentelėje nurodomos bendrosios socialinių mokslų srities VI (bakalauro) ir VII (magistrantūros) 

lygio kompetencijos. 

49 

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas, 44. Visgi leidinyje A Tuning Guide to Formulating 

Degree Programme (2010) rekomenduojama, kad bendrųjų ir dalykinių kompetencijų skaičius neviršytų 15. 

50 

Sričių aprašų tikslas – susieti neišvengiamai labai apibendrintus teiginius, pateiktus Dublino aprašuose ir Europos kvalifikacijų sandaroje, su 

socialinių mokslų srities konkrečių profesijų aprašu bei bendrųjų ir dalykinių studijų siekinių formuluotėmis. Žr. Tuning Sectoral Framework 

for Social Sciences, 2010. 

22


4.6 lentelė. Socialinių mokslų bakalauro ir magistrantūros pakopų reikalavimai 51 

Žinios Gebėjimai Kompetencijos 

VI lygis (bakalauro) 

Plačios ir integruotos žinios 

bei socialinių mokslų studijų 

ar praktikos tarpdalykinio pagrindo 

supratimas. 

Naujausios teorinės žinios 

apie individą ir visuomenę. 

Naujausios teorinės ir praktinės 

žinios apie socialinių pokyčių 

procesus, ypač tuos, kurie 

siejasi su praktika. 

Naujausios žinios apie grupės 

dinamiką ir jos vidinius (galia, 

įtaka, komunikacija, kt.) bei 

išorinius (aplinka) ryšius. 

Naujausios žinios apie save, 

kaip dinamišką visuomenės 

veikėją. 

Naujausios žinios apie galios 

santykių ir įvairovės visuomenėje 

raidą ir šių procesų supratimas. 

Naujausios žinios apie etinius 

principus ir jų supratimas. 

Plėtoja ryšius ir partnerystę tarp 

skirtingų kultūrų ir lygmenų. 

Suranda kūrybiškus abstrakčių 

problemų sprendimus. 

Parodo įvairius intervencijos į sudėtingas, 

nenuspėjamas ir tarptautines 

situacijas gebėjimus, atsižvelgdamas 

į turimus duomenis. 

Prisideda prie tarpasmeninių ir 

tarpkultūrinių konfliktų sprendimo. 

Perteikia profesinę informaciją 

ir diskutuoja profesiniais klausimais 

su savo ir kitų sričių ekspertais, 

pvz.: 

• formuluoja, pagrindžia ir argumentuoja 

specifinį dalykinį požiūrį 

ir problemos sprendimus; 

• aptaria informaciją, idėjas, problemas 

ir jų sprendimus su ekspertais 

ir neprofesionalais; 

• renka, įvertina ir interpretuoja 

aktualią informaciją. 

Savarankiškai įgyvendina tinkamas 

raidos strategijas ir sukuria 

nuolatinio mokymosi procesus. 

Veikia ir sprendžia problemas empatiškai, 

socialiai atsakingai ir pilietiškai 

sąmoningai. 

Formuluoja moksliškai pagrįstus 

sprendimus, atsižvelgdamas į socialinius 

ir etinius duomenis. 

Prisiima atsakomybę už savo etinius 

veiksmus ir suvokia / pripažįsta 

kitų etinius veiksmus. 

VII lygis (magistrantūros) 

Labai specializuotų žinių pagrindas 

originaliam mąstymui 

ir specifinės studijų ar praktikos 

srities tyrimams. 

Tarpdalykinės žinios, susijusios 

su specialia studijų ar 

praktikos sritimi. 

Naujausios žinios apie etinius 

dalykus ir puikus jų supratimas. 

Kritiškų ir savarankiškų žinių, 

susijusių su profesinės praktikos 

vadyba, plėtojimas. 

Kritiškas įvairių profesiniu požiūriu 

tinkamų metodologijų 

žinojimas. 

Perteikia ir diskutuoja profesiniais 

klausimais ir apie savo ar kitų tyrimų 

duomenis su savo srities ekspertais 

ir neprofesionalais. 

Parodo naujoviškumą, pažangų 

problemų sprendimą, meistrišką 

požiūrių ir metodų taikymą sudėtingose 

ir specializuotose srityse. 

Sukuria ir ilgą laiką vadovauja tinklams, 

strategijoms ir struktūroms. 

Sumodeliuoja ir atlieka tyrimą, 

praplečiantį ir pagilinantį žinias, 

praturtinantį ir atnaujinantį praktiką. 

Daro įtaką savo srities politikai. 

Prisiima atsakomybę plėtoti profesines 

žinias ir praktinį darbą ar 

studijų kontekstus, kurie yra sudėtingi 

/ nenuspėjami, reikalauja ir 

strategijos, ir proceso. 

Reaguoja / atsiliepia ir prisiima 

atsakomybę sudėtingose ir nenuspėjamose 

situacijose. 

Visose situacijose prisiima atsakomybę 

už naujų strategijų ir taisyklių 

įgyvendinimą. 

Individualiu ir kolektyviniu lygmeniu 

prisiima atsakomybę už 

aukštą veiklos kokybę ir aukšto 

lygio etinius veiksmus. 

Būdamas vadovu geba būti lyderis, 

parodo naujoviškumą sudėtingose 

ir nenuspėjamose darbo situacijose. 

4.5. Skirtingų studijų pakopų bendrųjų kompetencijų lygis 

Kaip minėta, kompetencijos yra ugdomos visą gyvenimą, nes sudėtingoje, dinamiškoje ir 

dažnai nenuspėjamoje tikrovėje nuolat iškyla situacijų, kurios reikalauja mokytis toliau. Vis dėlto 

žmogaus raidos dėsniai ir švietimo sistemos tvarka lemia, kad tam tikroje mokymosi pakopoje 

iš žmogaus reikalaujama tik tam tikro lygio gebėjimų. Individualiu lygmeniu šie gebėjimai 

gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus interesų, motyvacijos ir pan., tačiau profesinio pasirengimo 

požiūriu apytikriai galima numatyti pageidaujamą profesinio bakalauro, akademinio bakalauro 

ir magistrantūros pakopų minimalų bendrųjų kompetencijų lygį. Šis kompetencijos lygio 

51 

Ten pat, 17–22. 

23


apibrėžimas, turint galvoje labai bendras kompetencijų formuluotes, tampa galimas formuluojant 

studijų siekinius. 4.7 lentelėje, remiantis dviem bendrosiomis kompetencijomis, pateikiama 

keletas pavyzdžių, kaip jas būtų galima išreikšti studijų siekiniais, į kuriuos orientuojamasi skirtingose 

studijų pakopose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompetencijų raiška studijų siekiniais 

ir pastarųjų formulavimas gali skirtis priklausomai nuo studijų krypties, nes, kaip minėta aukščiau, 

skirtingų sričių specialistai bendrąsias kompetencijas ,,pamato“ savo profesijos kontekste. 

Visgi, kaip minėta, apibrėžiant kompetencijų lygį, rekomenduotina remtis minėtais Dublino aprašais, 

Europos kvalifikacijų sandaros aprašu, Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, kitais šią 

sritį reglamentuojančiais dokumentais. 

4.7 lentelė. Studijų pakopos, kompetencijų ir programos siekinių ryšys (pavyzdys) 

Bendroji kompetencija. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 

Profesinio bakalauro pakopos 

studijų siekiniai 

Gebės numatyti laiką užsibrėžtam 

tikslui pasiekti ir laikytis 

nustatytų terminų. 

Gebės diferencijuoti pirmaeilius 

ir antraeilius veiklos tikslus. 

Gebės planuoti veiklos / projekto 

pakopas, naudodamasis 

pateiktomis gairėmis. 

Bakalauro pakopos 


Gebės paskirstyti vaidmenis komandos 

nariams veiklos tikslui pasiekti. 

Gebės pakoreguoti veiklą, atsižvelgdamas 

į veiklos rezultatų analizę ir 

ekspertų rekomendacijas. 

Gebės planuoti veiklą, kritiškai įvertindamas 

prieštaringą informaciją iš 

skirtingų šaltinių. 

Magistrantūros pakopos 


Gebės planuoti sudėtingą veiklą, susidedančią 

iš įvairių tarpusavyje susijusių 

uždavinių. 

Gebės pakoreguoti planą jo įgyvendinimo 

procese, atsižvelgdamas į situacijos 

pokytį. 

Gebės planuoti veiklos etapus, apibrėždamas 

nenuspėjamos situacijos 

riziką. 

Bendroji kompetencija. Gebėjimas priimti sprendimus 

Profesinio bakalauro pakopos 


Gebės priimti sprendimą apibrėžtoje 

situacijoje, turėdamas 

pakankamai informacijos. 

Gebės priimti sprendimą situacijoje, 

reikalaujančioje savarankiškos 

informacijos paieškos. 

Gebės įvertinti galimą priimtų 

sprendimų poveikį. 

Bakalauro pakopos 


Gebės argumentuotai pagrįsti sprendimus, 

remdamasis tyrimų rezultatais. 

Gebės įvertinti alternatyvius sprendimo 

variantus ir galimas socialines bei 

etines veiklos pasekmes. 

Gebės priimti sprendimą sudėtingoje 

situacijoje, reikalaujančioje naujoviško 

/ alternatyvaus požiūrio. 

Gebės pakoreguoti sprendimą, atsižvelgdamas 

į situacijos kismą. 

Magistrantūros pakopos 


Gebės priimti sprendimus, inicijuojančius 

naujovių diegimą (veiklos 

tobulinimą). 


ir nenuspėjamoje situacijoje, įvertindamas 

stiprybes ir grėsmes. 


situacijoje, reikalaujančioje pasiremti 

informacija iš gretutinių 

mokslo / praktikos sričių. 

Bendrosios kompetencijos, kaip ir dalykinės, formuluojamos visai studijų programai. Dalyko 

dėstytojui, derinančiam jas su savo dalyko tikslu, neretai sunku išvengti dalykinių ir bendrųjų 

kompetencijų susipynimo. 4.8 lentelėje parodomas galimas programos kompetencijų, programos 

siekinių, konkretaus dalyko siekinių ir galimų jų vertinimo metodų (kriterijų) ryšys, atkreipiant 

dėmesį į studijų (dalyko) rezultato pamatavimo galimybę. Planuojant bendrąsias kompetencijas 

ir jas išreiškiant studijų siekiniais, apskritai naudinga pažvelgti į šį procesą ir kitu aspektu: 

pamąstyti, kaip studentų pasiekimai bus vertinami, ar bus įmanoma identifikuoti studento išsiugdytos 

kompetencijos lygį, ar studijų metodai derės su pasiekimų vertinimo formomis. Toks 

,,atvirkštinis“ žvilgsnis neretai padeda pakoreguoti studijų siekinių formuluotes ir įvertinti, ar 

pasirinkta kompetencija yra esminė studijų programai. 

4.8 lentelėje pateikiamos formuluotės yra gana abstrakčios, o lentelė gali būti laikoma tik 

24


bendromis gairėmis, susiejant joje pateiktus studijų proceso elementus. Be to, svarbu turėti omenyje, 

kad sukonkretinami studijų dalyko siekiniai nebūtinai turi visapusiškai kartoti studijų programos 

rezultatą, nebūtinai turi ir visus programos siekinius aprėpti – visapusiškumą lems visų 

programos dalykų indėlis, siekiant programoje numatytų kompetencijų. 

4.8 lentelė. Studijų pakopos, programos kompetencijų, programos siekinių ir dalyko siekinių 

ryšys (pavyzdys) 

Studijų 

pakopa 

Bakalauro pakopa 

Magistrantūros pakopa 

Studijų programos 

siekiniai 

Studijų dalyko siekiniai 

Bendroji kompetencija. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 

Gebės paskirstyti vaidmenis 

komandos nariams veiklos 

tikslui pasiekti. 

Gebės pakoreguoti veiklą, 

atsižvelgdamas į veiklos rezultatų 

analizę ir ekspertų 

rekomendacijas. 

Gebės numatyti laiką užsibrėžtam 

tikslui pasiekti ir 

laikytis nustatytų terminų. 

Gebės diferencijuoti pirmaeilius 

ir antraeilius veiklos 

tikslus. 

Gebės planuoti veiklos 

/ projekto pakopas, naudodamasis 

pateiktomis gairėmis. 

Gebės planuoti veiklą, kritiškai 

įvertindamas prieštaringą 

informaciją iš skirtingų 

šaltinių. 

Gebės planuoti sudėtingą 

veiklą, susidedančią iš įvairių 

tarpusavyje susijusių uždavinių. 

Gebės pakoreguoti planą jo 

įgyvendinimo procese, atsižvelgdamas 

į situacijos pokytį. 

Gebės planuoti veiklos etapus, 

apibrėždamas nenuspėjamos 

situacijos riziką. 

Gebės diferencijuoti užduotis institucijos 

komandai rengiant susitikimą 

su etninės grupės lyderiais. 

Gebės pakoreguoti etninės grupės 

socialinės integracijos planą, atsižvelgdamas 

į šios grupės atstovų pasiūlymus. 

Gebės pateikti projekto planą nu(si) 

statytu laiku. 

Gebės išskirti pirmaeilius ir antraeilius 

uždavinius, planuodamas etninei 

mažumai priklausančios šeimos integracijos 

į bendruomenę procesą. 

Gebės sudaryti individualios veiklos 

planą, remdamasis institucijos taisyklėmis. 

Gebės pakoreguoti bendradarbiavimo 

su vietos bendruomene planą, 

įvertinęs subjektyvius jos narių apklausos 

duomenis ir objektyvią bendruomenės 

situaciją. 

Gebės sudaryti kompleksinį pagalbos 

etninės mažumos šeimai planą, 

atsižvelgdamas į bendruomenės situaciją, 

šeimos interesus ir artimiausių 

socialines paslaugas teikiančių institucijų 

tinklą. 

Gebės pakoreguoti pagalbos etinės 

mažumos šeimai planą, atsižvelgdamas 

į šeimos sudėties pokyčius. 

Gebės suplanuoti paramos etninės 

mažumos šeimai procesą, atsižvelgdamas 

į kintančius šeimos lūkesčius 

ir motyvaciją. 

Studentų pasiekimų 

vertinimo 

metodai / kriterijai 

Užduočių, atitinkančių darbuotojų 

kompetenciją, sąrašas. 

Argumentų, lėmusių veiklos 

plano pokyčius, formulavimas 

ir pagrindimas (raštu). 

Projekto planas pateikiamas 

nustatytu laiku. 

Pirmaeilių ir antraeilių uždavinių 

sąrašas, pagrįstas 

situacijos analize. 

Individualus darbo planas, 

atitinkantis institucijos taisykles. 

Pakoreguotas planas, pagrindžiant 

atliktų pakeitimų 

priežastis. 

Pagalbos planas, kuriame 

formuluojami veiksmai, atitinkantys 

šeimos, bendruomenės 

interesus ir paslaugų 

sistemos galimybes. 

Pakoreguotas planas, pagrindžiant 

įvykdytus pokyčius. 

Stiprybių ir grėsmių analizė 

(raštu). 

25


Bakalauro pakopa 

Magistrantūros pakopa 


situacijoje, reikalaujančioje 

naujoviško / alternatyvaus 

požiūrio. 

Gebės įvertinti priimtų 

sprendimų poveikį. 

Gebės argumentuotai pagrįsti 

sprendimus, remdamasis 

tyrimų rezultatais. 

Gebės priimti sprendimą situacijoje, 

reikalaujančioje 

savarankiškos informacijos 

paieškos. 

Gebės priimti sprendimą 

apibrėžtoje situacijoje, turėdamas 

pakankamai informacijos. 

Gebės įvertinti alternatyvius 

sprendimo variantus ir galimas 

socialines bei etines 

veiklos pasekmes. 

Gebės priimti sprendimus, 

inicijuojančius naujovių 

diegimą (veiklos tobulinimą). 

Gebės pakoreguoti sprendimą, 

atsižvelgdamas į situacijos 

kismą. 

Gebės priimti sprendimą 

sudėtingoje ir nenuspėjamoje 

situacijoje, įvertindamas 

stiprybes ir grėsmes. 


situacijoje, reikalaujančioje 

pasiremti informacija 

iš gretutinių mokslo 

/ praktikos sričių. 

Bendroji kompetencija. Gebėjimas priimti sprendimus 

Gebės priimti sprendimą konfliktiškoje 

situacijoje, susidūrus dviejų 

skirtingų etninių grupių interesams. 

Gebės suformuluoti išvadas dėl priimto 

sprendimo pasekmių etninės 

grupės integracijai. 

Gebės pateikti argumentus dėl taikytinų 

pagalbos etninei mažumai metodų, 

remdamasis tyrimų rezultatais. 

Gebės savarankiškai rasti duomenų 

apie etninės mažumos, kuriai priklauso 

šeima, požiūrį į sveikatos apsaugą 

ir priimti adekvatų sprendimą 

dėl rekomendacijos turinio. 

Gebės priimti sprendimą dėl pagalbos 

šeimai formos, susipažinęs su 

šeimos poreikiais ir remdamasis socialinę 

paramą apibrėžiančiais teisės 

aktais. 

Gebės įvertinti pokyčius, kuriuos patirs 

etninei mažumai priklausanti šeima, 

įdarbinus ne vyrą, o moterį. 

Gebės priimti sprendimą, inicijuojantį 

pokytį etninės mažumos gyvenamojoje 

aplinkoje. 

Gebės pakoreguoti šeimos, priklausančios 

etninei mažumai, integracijos 

į bendruomenę strategiją, įvertinęs 

pasikeitusias bendruomenės 

nuostatas. 

Gebės priimti sprendimą apie įsikišimo 

į konfliktą laipsnį šeimos ginčo 

situacijoje. 

Gebės priimti sprendimą dėl etninės 

grupės vaiko ugdymo institucijos, atsižvelgdamas 

į Pedagoginės psichologinės 

tarnybos tyrimo rezultatus. 

Suformuluotas sprendimas, 

kuriame atsižvelgiama į 

kiekvienos grupės: a) poreikius, 

b) statusą visuomenėje, 

c) socialinį kapitalą. 

Išvados atitinka integracijos 

strategijų teoriją. 

Trys tyrimais pagrįsti argumentai, 

paaiškinantys pagalbos 

etninėms mažumoms 

metodų pasirinkimą. 

Rekomendacija atitinka 

etninės grupės kultūrines 

nuostatas sveikatos apsaugos 

klausimais. 

Sprendimas atitinka šeimos 

poreikius ir teisės aktus. 

Įvardytos teigiamos ir neigiamos 

pasekmės šeimai, 

kurioje dirba tik moteris. 

Suformuluotas ir pagrįstas 

sprendimas dėl fizinės 

aplinkos pertvarkymo etninei 

mažumai priklausančios 

šeimos gyvenamoje vietoje. 

Pakoreguotas planas ir korekcijų 

pagrindimas (raštu). 

Suformuluotas sprendimas 

atitinka etinės grupės kultūrinius 

ypatumus. 

Suformuluotas sprendimas 

dėl ugdymo institucijos 

dera su Pedagoginės 

psichologinės tarnybos rekomendacijomis 

ir šeimos 

kultūros ypatumais. 

Atkreiptinas dėmesys, kad planuojant būdus įvertinti, ar (kiek) studentai išsiugdė gebėjimus, išreikštus 

bendrųjų kompetencijų lygį atspindinčiais studijų siekiniais, egzistuoja rizika pamatuoti visai 

kitą kompetenciją, negu planuota. Pavyzdžiui, ar užsibrėžęs ugdyti gebėjimą ,,pakoreguoti etninės grupės 

socialinės integracijos planą, atsižvelgiant į šios grupės atstovų pasiūlymus“ ir ketindamas tai vertinti 

pagal ,,argumentų, lėmusių veiklos plano pokyčius, formulavimą ir pagrindimą (raštu)“ (žr. 4.8 lentelę), 

dėstytojas įvertins būtent šią kompetenciją, ar kurią nors kitą, pavyzdžiui, gebėjimą analizuoti ir sin- 

26


tetinti, raštu reikšti mintis ir pan. Šis pavyzdys primena, jog, viena vertus, bendrųjų kompetencijų atskyrimas 

viena nuo kitos ir nuo dalykinių kartais yra kiek mechaniškas, antra vertus, parodo, kad daugelį 

bendrųjų kompetencijų galima tik identifikuoti praktiniuose ar moksliniuose kontekstuose ir ilgalaikėje 

perspektyvoje, tačiau apibrėžti jas pamatuojamai yra sunku. Taigi į pateiktą lentelę reikėtų žiūrėti kritiškai, 

ji skirta minėtoms sąsajoms bei problemoms atskleisti. 

Apibendrinimas 

Pasirenkant esmines bendrąsias kompetencijas, geriausiai atitinkančias tam tikros studijų 

srities (krypties) poreikį, rekomenduotina: 

1. Išanalizuoti konkrečios studijų pakopos kvalifikacijų lygį apibrėžiančius ir profesijos 

kompetencijas reglamentuojančius dokumentus, nes juose pateiktos profesijai svarbių 

kompetencijų turinio gairės. 

2. Esant galimybei, atlikti profesijos lauko tyrimą prioritetinių darbo rinkoje bendrųjų 

kompetencijų sąrašui sudaryti. Jeigu tokios galimybės nėra, rekomenduotina sudaryti 

ekspertų grupę (dalyvaujant socialiniams dalininkams), kuri parengs tokį sąrašą. 

3. Pasirinkti bendrųjų kompetencijų ugdymo metodą: specialiuose (bendrauniversitetiniuose) 

dalykuose ar integruojant į studijų krypties dalykų turinį (metodus). 

4. Esant poreikiui, patikslinti bendrųjų kompetencijų turinį, suformuluojant konkrečios 

studijų srities studijų dalykų siekinius. Studijų siekiniai, svarbūs bendrųjų kompetencijų 

plėtrai, turėtų būti pamatuojami arba bent identifikuojami. 

27


5. Socialinio darbo programų dalykinių kompetencijų 

nustatymo metodinės rekomendacijos 

Kompetencijas galima apibūdinti kaip dinamišką žinių, supratimo, gebėjimų ir įgūdžių derinį. 

Ugdyti kompetencijas – studijų programų tikslas. Dalykinių socialinio darbo kompetencijų lygiai, 

išreikšti studijų siekiniais, apibrėžia, ką socialinio darbo studijas auštojoje mokykloje baigęs 

ir socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją įgijęs asmuo turėtų žinoti, suprasti ir gebėti atlikti. 

Taigi, kaip jau minėta 4 skyriuje, šalia kompetencijos sąvokos yra vartojama studijų siekinių sąvoka, 

tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad studijų programose studijų siekiniai neturi būti formuluojami 

kaip kompetencijos 52 . Pateikdami metodines rekomendacijas dalykinėms socialinio darbuotojo 

kompetencijoms nustatyti, kalbėsime taip pat ir apie socialinio darbo studijų programų siekinius, 

kaip apie tam tikrą besimokančiojo pasiektą dalykinių kompetencijų lygį. Kompetencijų lygio 

apibrėžimą siesime su kvalifikacijų lygio aprašais, kurie apibrėžiami kaip bendrieji pareiškimai 

apie kvalifikaciją įgijusių besimokančiųjų tipinius tam tikro kvalifikacijos lygio pasiekimus 53 . 

Kiekviena programa turėtų numatyti 6–8 dalykines kompetencijas, kurioms pasiekti formuluojama 

12–15 studijų siekinių. Nustatant studijų siekinius, turėtų būti diskutuojama su kolegomis 

pačioje aukštojo mokslo institucijoje, tariamasi su socialiniais partneriais: studentais, 

darbdaviais, asocijuotomis organizacijomis. Taip pat turėtų būti lyginama su užsienio pavyzdžiais, 

kurie remiasi į studijų siekinius ir į studentą orientuota koncepcija. Be to, studijų programos 

kontekstas apima institucijos, kurioje ta programa realizuojama, misiją, poreikius ir galimybes. 

Programos kūrimas yra papildomai veikiamas istorinių, politinių, ekonominių, socialinių, 

kultūrinių, demografinių veiksnių 54 ir globalizacijos proceso, ir šie veiksniai formuoja kiekvienos 

studijų programos profilio savitumą. Papildomi veiksniai: naujos žinios, technologijos 

ir idėjos, kurios gali turėti įtakos šiuolaikinės ir ateities socialinio darbo studijų ir praktikos vystymuisi, 

taip pat turi būti įtraukiamos į programos turinį 55 . 

Nustatant socialinio darbo krypties studijų programose ugdomų dalykinių kompetencijų 

sąrašą, svarbu apžvelgti tokius apsektus: 

• socialinio darbo profesijos lauką nacionalinėje (žr. 3 skyrių) ir tarptautinėje erdvėje bei 

jį reglamentuojančius teisinius dokumentus 56 ; 

• bendrųjų kompetencijų žemėlapį, grįstą Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara 

(žr. 4 skyrių); 

• socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančius nacionalinius 57 ir tarptautinius 

dokumentus 58 ; 

• tarptautinės į studentą (studijų siekinius) orientuotų studijų organizavimo patirties pavyzdžius 

59 (žr. 1 priedą); 

52 

Studijas reglamentuojančių aprašų kitose valstybėse studija ir pasiūlymai dėl nacionalinės aprašų sąrangos bei aiškinamasis su studijomis 

susijusių terminų žodynas. Galutinė ataskaita (studija). Vilnius, 2010. 

53 

ECTS naudotojo vadovas, 34–35. http://www.ects.cr.vu.lt/Naudinga_informacija 

54 

Lietuvos regioninė politika. http://www.vrm.lt/nrp/index.phpid=447 

55 

Educational Policy and Accreditation Standards. http://www.cswe.org/Accreditation/41865.aspx 

56 

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Žin., 2006, Nr. 17-589; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 31 d. 

įsakymas Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 104-5419; Lietuvos Respublikos 

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo 

patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 142-5667; kt. 

57 

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Žin., 2009, Nr. 54-2140; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. 

balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo 

patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK‐980 „Dėl 

Socialinio darbo studijų krypties reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 

m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375. 

58 

Global Standarts for the Education and Training of the Social Work Profession. Supplement of International Social Work. 2004. http//www. 

ifsw.org.en/f38000222.html 

59 

Žr. Bologna Seminar: Learning Outcomes Based Higher Education – The Scottish Experience. Edinburgh, 21–22 February 2008. http:// 

28


• akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių partnerių nuomonių tyrimų 

rezultatus. 

Nacionaliniai ir (ar) tarptautiniai socialinio darbo profesijos tyrimai taip pat yra svarbus 

šaltinis dalykinių kompetencijų žemėlapiui nustatyti. Socialinio darbo profesionalų rengimas ir 

darbo rinkos poreikiai yra organiškai susieti, todėl labai svarbu, jog studijų programos ne tik atitiktų 

darbo rinkos poreikius, bet taip pat suponuotų socialinio darbo, kaip profesijos, vystymąsi. 

Rengiant studijų programose ugdomų dalykinių kompetencijų sąrašą, pageidautina, jog kompetencijos 

ir studijų siekiniai būtų formuluojami remiantis naujausiais socialinio darbo tyrimais ir 

įrodymais grįsta praktika (angl. Evidence-based practice (EBP), tačiau dėl pačios tyrimų gausos 

bei metodikos apimties reikalavimų, šio aspekto metodikoje nenagrinėsime 60 . 

5.1. Europos auštojo mokslo kvalifikacijų sandaros taikymas nustatant 

dalykines kompetencijas 

Europos erdvėje egzistuoja dvi kvalifikacijų sandaros: 

1. Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara (angl. A Framework of Qualifications 

for the European Higher Education Area), numatanti pirmosios, antrosios ir trečiosios 

pakopos studijas. 

2. Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sandara (angl. European Qualifications 

Framework for Lifelong Learning), numatanti aštuonis kvalifikacijų lygius. 

3. Remiantis į studijų siekinius arba į studentą orientuotų studijų principu, studijų siekiniai tiesiogiai 

siejami su Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara, kuri rodo ryšį tarp aukštojo 

mokslo kvalifikacijų, kartu susiedama jas ir su Europos kvalifikacijų sandara (5.1 intarpas). 

Taip sukuriamas glaudesnis ryšys tarp studijų programų ir darbo rinkos reikalavimų, 

programos padaromos lankstesnės ir skatinamas ankstesnių pasiekimų pripažinimas; 

skatinamas besimokančiųjų judumas konkrečioje aukštojoje mokykloje ar universitete, šalyje, 

iš vienos aukštosios mokyklos ar universiteto į kitą, iš vienos šalies į kitą ir tarp atskirų 

švietimo sektorių bei mokymosi būdų (t. y. formaliojo, neformaliojo ir savaiminio) 61 . 

5.1 intarpas. Pagal Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) aprašą 62 : 

• Aukštojo mokslo trumpųjų studijų (priklausančių pirmajai pakopai arba su ja susijusių) 

aprašas, parengtas pagal Jungtinę kokybės užtikrinimo iniciatyvą, kaip Bolonijos 

proceso dalį, atitinka EKS V lygio mokymosi pasiekimus. 

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros pirmosios pakopos aprašas, dėl kurio, 

vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegužės mėn. susitikimo Bergene metu susitarė 

už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VI lygio mokymosi pasiekimus. 

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros antrosios pakopos aprašas, dėl kurio, 


už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VII lygio mokymosi pasiekimus. 

• Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros trečiosios pakopos aprašas, dėl kurio, 


už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai, atitinka EKS VIII lygio mokymosi pasiekimus. 

www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/BolognaSeminars/documents/Edinburgh/Edinburgh_Feb08_Final_Conclusions_and_ 

Recommendations.pdf 

60 

Social Work Policy Institute. http://www.socialworkpolicy.org/research; Social Work & Society. The international online-only journal. http:// 

www.socwork.net/2004/1/articles/423; Research on Social Work Practice. http://rsw.sagepub.com 

61 


62 

Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga. Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009. 

29


Studijų siekiniai yra patikrinami teiginiai, ką besimokantis asmuo, įgijęs tam tikrą kvalifikaciją 

ar baigęs studijų programą, ar atskirus jos komponentus, turėtų žinoti, suprasti ir gebėti 

daryti. Jie akcentuoja ryšį tarp mokymo, mokymosi ir vertinimo. Studijų siekinių teiginiai įprastai 

nusakomi aktyviais veiksmažodžiais, išreiškiančiais žinias, supratimą, taikymą, analizę, sisteminimą 

63 ir t. t. Studijų siekinių formulavimo pagrindu paprastai naudojama B. S. Bloomo taksonomija 

64 . 

Studentams, darbdaviams ir kitiems išorės partneriams studijų siekiniai paaiškina studijų 

programos tikslus ir padeda juos geriau suprasti. Taip pat jie padeda palyginti kvalifikacijas ir 

palengvina pasiekimų pripažinimą. ECTS studijų siekinių formulavimas yra pagrindas studento 

darbo krūviui vertinti, taigi ir pagrindas kreditams skirti. Kai kuriantieji studijų programas sutaria 

dėl kvalifikacijos profilio bei studijų programoje ir jos komponentuose siektinų studijų siekinių, 

ECTS kreditai kūrėjams padeda realiai vertinti darbo krūvio poreikį bei parinkti adekvačius 

mokymosi, mokymo ir vertinimo metodus 65 . 

Europos ir nacionalinės kvalifikacijų sandaros grindžiamos sutartais lygių aprašais ir su 

jais susietais studijų siekiniais bei kreditais. Bolonijos procese ciklų aprašai yra išreikšti studijų 

siekiniais ir sutartomis kreditų ribomis. Šie aprašai, kaip minėta, yra žinomi kaip Dublino aprašai, 

kuriuose pateikiami bendrieji pareiškimai apie tipinius pasiekimus ir gebėjimus, asocijuojamus 

su kvalifikacija, kuri teikiama kiekvienos studijų pakopos pabaigoje (žr. 4 skyrių). Aprašais 

siekiama apibūdinti visos kvalifikacijos esmę 66 . 

Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše VI lygio kvalifikacija įgyjama baigus koleginių ir 

universitetinių pirmosios pakopos studijų programas. Tačiau pirmosios pakopos studijas reglamentuojantys 

nacionaliniai teisiniai dokumentai pateikia skirtingus universitetinių pirmosios pakopos 

studijų programų ir koleginių studijų programų reikalavimus. Numatoma skirtinga programos 

ir studijuojamų dalykų grupių apimtis 67 , skirtingi dėstytojų kvalifikacijos reikalavimai 68 . 

Be to, pabaigus universitetines pirmosios pakopos studijas ir kolegines studijas, suteikiama skirtinga 

aukštojo mokslo kvalifikacija 69 : universiteto absolventams suteikiamas socialinio darbo bakalauro 

kvalifikacinis laipsnis, koleginių studijų absolventams – socialinio darbo profesinio bakalauro 

kvalifikacinis laipsnis. 

Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše nurodyta VII lygio kvalifikacija įgyjama studijavus 

antrojoje universitetinių studijų pakopoje, suteikiant socialinio darbo magistro kvalifikacinį 

laipsnį. Pabaigus tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, suteikiama socialinio darbuotojo 

profesinė kvalifikacija. Lietuvoje priimti studijas reglamentuojantys teisės aktai numato šešis 

kvalifikacinius laipsnius. Jie taikomi ir socialinio darbo studijoms (5.1 lentelė). 

63 

A Framework for Qualifications of The European Higher Education Area. 2005, 38. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/ 

documents/050218_QF_EHEA.pdf 

64 

Krathwohl D. R, Anderson L. W. A Taxonomy for Learning, Teaching, and Assessing: A Revision of Bloom’s Taxonomy of 

Educational Objective, 2001. 

65 


66 

Framework for Qualifications of The European Higher Education Area. 2005, 65. http://www.ond.vlaanderen.be/hogeronderwijs/bologna/ 

documents/050218_QF_EHEA.pdf 

67 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas. Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos 

ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139. 

68 

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Žin., 2009, Nr. 54-2140. 

69 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 107 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. 

nutarimo Nr. 368 „Dėl bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos 

aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Žin., 2007, Nr. 15-550. 

30


5.1 lentelė. Kvalifikacinių laipsnių Lietuvoje sąrašas 70 

Kvalifikacinis laipsnis, teikiamas 

baigus kolegines studijas 

Studijų krypties profesinio bakalauro 

laipsnis 

Pagrindinės studijų krypties ir gretutinės 

studijų krypties profesinio bakalauro 

laipsnis 

Kvalifikacinis laipsnis, 

teikiamas baigus 

universitetines pirmosios 

pakopos studijas 

Studijų krypties bakalauro 

laipsnis 

Pagrindinės studijų krypties 

ir gretutinės studijų krypties 

bakalauro laipsnis 

Kvalifikacinis laipsnis, teikiamas 

baigus antrosios pakopos arba 

vientisąsias studijas 

Studijų krypties magistro laipsnis 

Pagrindinės studijų krypties ir gretutinės 

studijų krypties magistro 

laipsnis 

Kvalifikacinių laipsnių išskyrimas svarbus numatant studijų siekinius. Studijų siekiniai parodo 

kompetencijos lygį, t. y. keletui dalykų ar modulių formuluoti studijų siekiniai dažniausiai 

tik prisideda prie kompetencijos plėtotės. 

Vienoje studijų programoje vienoje pakopoje (pvz., bakalauro) suformuluoti (ir pasiekti) 

studijų siekiniai iš tikrųjų negarantuoja, kad tam tikra kompetencija bus galutinai išplėtota. Galutinei 

kompetencijos plėtotei gali reikėti studijuoti antrojoje pakopoje (magistrantūroje). Tam tikros 

kompetencijos plėtotei gali reikėti studijuoti ir trečiojoje pakopoje, ir taip pat gali būti, kad 

dažnu atveju kompetencija bus ir toliau plėtojama mokantis visą gyvenimą. Tuo remiantis galima 

teigti, kad kompetencija gali būti plėtojama ne viename studijų dalyke, ne vienus metus, ne 

vienoje studijų pakopoje, o keliose studijų pakopose – profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, 

daktaro, mokantis visą gyvenimą. Pažymėtina, kad kartais šios sąvokos (kompetencijos ir 

siekiami studijų siekiniai) vartojamos sinonimiškai tik todėl, kad jos labai susijusios: siekiami 

studijų siekiniai yra skaitlingi laipteliai asmeniui ugdantis ar plėtojantis kompetenciją 71 . 

5.2. Socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančių nacionalinių ir 

tarptautinių dokumentų taikymas nustatant dalykines kompetencijas 

Nustatant dalykines socialinio darbo kompetencijas, ugdomas profesinio bakalauro, bakalauro 

ir magistrantūros programose, svarbu atsižvelgti į studijų programas reglamentuojančius 

teisinius dokumentus, Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų lygius 72 bei tarptautinius socialinio 

darbo programų standartus 73 . 

Yra du svarbūs dokumentai, kurių nuostatomis reikia vadovautis kuriant ir įgyvendinant 

socialinio darbo studijų programų kūrimo ir įgyvendinimo tvarką. Tai Laipsnį suteikiančių pirmosios 

pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas 74 ir Socialinio darbo 

studijų krypties reglamentas 75 . Tačiau minėtame Apraše nurodyta, kad Socialinio darbo studijų 

krypties reglamentas taikomas pirmosios pakopos socialinio darbo studijų programoms tiek, 

kiek neprieštarauja šiam Aprašui. Todėl siekiant nustatyti socialinio darbo programų dalykines 

kompetencijas aktualu: a) kritiškai įvertinti Socialinio darbo studijų krypties reglamento atitiktį 

70 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos 

aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Žin., 2009, Nr. 158-7135. 

71 


72 

Žr. http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/050218_QF_EHEA.pdf 

73 

Žr. http://www.crin.org/docs/global%20standards%20for%20the%20edu.%20and%20training%20of%20social%20work%20profession.pdf 

74 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos 

ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139. 

75 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. ISAK-980 „Dėl Socialinio darbo studijų krypties 

reglamento patvirtinimo“. Žin., 2008, Nr. 45-1706. 

31


Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašui 

ir b) nustatyti koleginių ir universitetinių pirmosios pakopos studijų programoms keliamų 

reikalavimų panašumus ir skirtumus abiejuose dokumentuose. 

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše 76 nurodoma, kad šio lygmens 

studijas „baigęs ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgijęs asmuo turės reikšmingai aukštesnes, 

nei pasiekiamos per pirmosios pakopos studijas, kompetencijas“. Tai siejasi su „Tuning“ 

metodologijoje numatyta kompetencijų plėtote, kada pirmojoje pakopoje pradėta ugdyti kompetencija 

gali būti plėtojama antrojoje ir net trečiojoje pakopoje 77 . 

Socialinio darbo studijų programų rengėjams ir vykdytojams vienas iš svarbiausių tarptautinių 

dokumentų, reglamentuojančių studijų programų turinį ir programų įgyvendinimo sąlygas, 

yra 2004 m. Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos (IFSW) ir Tarptautinės socialinio 

darbo mokyklų asociacijos (IASSW) priimti Pasauliniai socialinio darbo išsilavinimo ir 

profesijos standartai 78 . Šiame dokumente nurodomi tokie esminiai programos turinio elementai: 

1. socialinio darbo profesijos sritis, akcentuojant socialinio darbo ir socialinės gerovės 

teorijas, darbą su skirtingumais, kritišką mąstymą ir kt.; 

2. socialinio darbo profesionalo sritis, akcentuojant kritiškai reflektuojančio praktiko parengimą, 

asmeninių ir profesinių vertybių santykį, ugdymą profesionalo, gebančio naudotis 

praktine išmintimi, tvarkytis su netikrumu ir kompleksinėmis situacijomis ir kt.; 

3. socialinio darbo metodų sritis, akcentuojant socialinio darbo procesą ir jo sudedamąsias 

dalis, tyrimų metodų išmanymą, taikymą ir kt.; 

4. socialinio darbo profesijos paradigmos apibrėžimas, akcentuojant vadovavimąsi etiniais 

principais, nepakantumą nelygybei, visų formų diskriminacijai ir kt. 

Dokumente taip pat pripažįstamas socialinio darbo profesijos kontekstualumas, tad naudodamiesi 

dokumente pateikta medžiaga programų kūrėjai turi persvarstyti, kokiu būdu nurodyti 

teiginiai tinka Lietuvos kontekste. Nežiūrint nacionalinės specifikos, šio dokumento medžiaga 

yra svarbi sudarant dalykinių kompetencijų sąrašą ir jų plėtojimą, apibūdintą studijų siekiniais. 

5.3. Akademinio personalo, darbdavių, studentų ir kitų socialinių 

partnerių nuomonių tyrimai 

Konkrečios programos studijų siekiniams suformuluoti išorės partneriai, studentai ir darbdaviai 

gali suteikti vertingos informacijos 79 . Detaliau aptarsime 3 skyriuje jau pateikto darbdavių 

tyrimo rezultatų taikymą dalykinėms socialinio darbo studijų kryptyje ugdomoms kompetencijoms 

nustatyti. 

Darbdavių tyrimas atskleidžia daugelį svarbių aspektų studijų programos dalykinėms kompetencijoms 

nustatyti. Darbdavių tyrimo metu atliktoje apklausoje dalyvavo tiek privataus, tiek 

viešojo sektoriaus, tiek didelių, tiek mažų bei vidutinių įmonių, tiek didmiesčių, tiek mažesnių 

miestų bei kaimo vietovių socialinių darbuotojų darbdaviai. Apklausos rezultatai parodė, kad nustatant 

dalykines kompetencijas reikia orientuotis į gebėjimus, svarbius paslaugoms teikti viešajame 

sektoriuje, ir atsižvelgti į įstaigų dydį bei teritorinį išdėstymą. Darbas mažose (10–49 darbuotojai) 

ir vidutinėse (50–249 darbuotojai) įstaigose reikalauja organizacinės elgsenos, personalo 

valdymo, vadovavimo ir (ar) žmogiškųjų išteklių valdymo gebėjimų. 

Darbdavių apklausa galima išsiaiškinti, kokias programas baigę absolventai yra geriau- 

76 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų 

reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375. 

77 


78 

Global Standarts for the Education and Training of the Social Work Profession. Supplement of International Social Work. 2004. 

79 


32


siai pasirengę darbo rinkai. Darbdavių tyrimo rezultatai parodė, kad geriausiai darbdaviai vertina 

magistrantūros programos absolventų pasirengimą dirbti, kiek prasčiau – bakalauro. Prasčiausiai 

vertinamas profesinio bakalauro programų absolventų pasirengimas dirbti 80 . Tokį rezultatą 

galima interpretuoti įvairiai, bet vienas iš paaiškinimų galėtų būti profesinio lauko specifika, 

kada to paties sudėtingumo darbą dirba visi socialinio darbuotojo kvalifikaciją įgiję absolventai. 

Tikėtina, kad antrosios pakopos absolventai tokiu atveju parodo geresnį pasirengimą. Taigi, 

rengdami atitinkamo lygmens (profesinio bakalauro, universitetinio bakalauro ir magistro) aprašus, 

programų rengėjai turi atsakingai aprašyti, kokiai profesinei veiklai pasirengę absolventai. 

Antras svarbus aspektas, kurį leidžia nustatyti darbdavių tyrimas, yra dalykinių gebėjimų 

ir įgūdžių svarbos profesinei veiklai vertinimas. Remiantis socialinio darbo profesijos 

nacionaline ir tarptautine samprata, teisiniais socialinio darbo profesiją reglamentuojančiais 

dokumentais, akademinio darbo patirtimi ir kt., socialinio darbo studijų krypties profesinio lauko 

tyrimo metu buvo sudarytas dalykinių kompetencijų sąrašas, kuris buvo pateiktas jį vertinti 

darbdaviams 81 . „Tuning“ projekte tą patį sąrašą rekomenduojama pateikti ir programos absolventams 

82 . 

Šios metodikos rengėjų atliktam jau minėtam socialinio darbo studijų krypties profesinio 

lauko tyrimui 83 buvo sudarytas 38 dalykinių kompetencijų ar gebėjimų sąrašas ir pateiktas vertinti 

darbdaviams. Dauguma darbdavių (80 proc.) 32 iš sąraše pateiktų kompetencijų įvertino 

kaip svarbias ir labai svarbias (žr. 1 priedą), tik 3 kompetencijos (38 proc. ir mažiau darbdavių) 

buvo nurodytos kaip nesvarbios ar visai nesvarbios. Remdamiesi darbdavių tyrimu, metodikos 

rengėjai suformulavo 8 dalykines kompetencijas (5.4 lentelė). 

5.4 lentelė. Darbdavių tyrimo pagrindu suformuluotos dalykinės kompetencijos 

Nr. 

1. 

2. 

3. 

4. 

Dalykinės kompetencijos 

Kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus psichosocialinio funkcionavimo ir 

veikiant neapibrėžtose situacijose 

Organizuoti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, pagalbos strategijas, vadovaujantis 

nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika 

Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos 

strategijas, siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo 

Bendradarbiauti su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei insitucijomis, siekiant efektyvios socialinės 

pagalbos 

5. Inicijuoti pokyčius visuomenėje, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo 

6. 

7. 

Daryti įtaką socialinei politikai, analizuojant ir vertinant socialinius procesus, pasitelkiant socialinio 

darbo, kitų sričių teorijas, tyrimus ir praktiką 

Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir 

socialinio darbo praktikai tobulinti 

8. Tobulinti savo profesinę veiklą, laikantis mokymosi visą gyvenimą principo 

80 

Profesinio lauko tyrimo ataskaita: socialinio darbo kryptis. 

81 


82 

Žr. http://tuning.unideusto.org/tuningeu/images/stories/template/Lithuanian_version.pdf 

83 


33


5.5 lentelėje pateikiamas pavyzdys, kaip suformuluotų kompetencijų pagrindu kuriami 

studijų siekiniai, nustatoma, kokia ir kiek kompetencija ugdoma profesinio bakalauro, bakalauro 

ir magistrantūros programose. Formuluojant pirmosios pakopos studijų siekinius, buvo atskirti 

profesinio bakalauro ir bakalauro kvalifikaciją suteikiančių studijų siekiniai. Laikomasi prielaidos, 

kad formuluojant aukštenės pakopos studijų programos studijų siekinius, žemesnės pakopos 

studijų siekiniai yra integrali pirmųjų dalis. 

5.5 lentelė. Skirtingų lygmenų studijų programų metu ugdomų socialinio darbo kompetencijų 

ir studijų siekinių pavyzdys 

3 kompetencija. Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir 

socialinės pagalbos strategijas, siekiant socialinio teisingumo ir asmens bei visuomenės gerovės. 

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistrantūra 

Gebės identifikuoti socialines 

problemas, kūrybiškai parengti 

ir realizuoti socialinius projektus, 

siekdamas spręsti vietos 

bendruomenių problemas. 

Gebės sistemiškai vertinti socialines 

problemas, parengti ir realizuoti socialinius 

projektus, siekdamas spręsti vietos 

bendruomenių ir nacionalinio lygmens 

problemas. 

Gebės inicijuoti ir kurti inovatyvias 

socialinių problemų sprendimo 

strategijas, siekdamas 

spręsti problemas vietos bendruomenių, 

nacionaliniu ir tarptautiniu 

lygmeniu. 

6 kompetencija. Daryti įtaką socialinei politikai, analizuojant ir vertinant socialinius procesus, 

pasitelkiant socialinio darbo, kitų sričių teorijas tyrimus ir praktiką. 

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistrantūra 

Gebės svarstyti socialinės pagalbos 

proceso klausimus ir 

teikti efektyvumo didinimo pasiūlymus. 

Gebės vertinti socialinės pagalbos procesą, 

teikti teorinėmis žiniomis ir tarpdalykine 

praktika grįstus pasiūlymus, kurie 

suponuotų socialinės pagalbos efektyvumo 

didinimą. 

Gebės kritiškai vertinti Lietuvos ir užsienio 

šalių socialinės apsaugos sistemas, 

teikdamas Lietuvos socialinės apsaugos 

sistemos tobulinimo pasiūlymus. 

Gebės pagrįsti iniciatyvas ir judėjimus, 

siekiančius mažinti socialinę 

atskirtį ir užtikrinančius 

socialinį teisingumą. 

Gebės kritiškai vertinti Lietuvos 

ir užsienio šalių socialinės apsaugos 

sistemas, analizuodamas 

teikiamų paslaugų efektyvumą. 

Apibendrinant darbavių tyrimo aktualumą svarbu pažymėti, kad darbdavių nuomonė svarbi 

ir netgi būtina, bet jokiu būdu ne lemianti nustatant dalykines kompetencijas. Šią nuomonę 

pagrindžia ir atliktas darbdavių nuomonės tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad beveik pusė tyrime 

dalyvavusių darbdavių nemano, kad socialinio darbo absolventai turi išmanyti socialinio 

darbo profesijos istorinę raidą ir gebėti kritiškai reflektuoti aktualias profesijos tendencijas, daugiau 

nei trečdalis mano, kad absolventams nesvarbu gebėti tinkamai viešinti ir publikuoti mokslinių 

tyrimų ir taikomosios veiklos rezultatų. Darbdavių nuomone, svarbu, jog darbuotojas vykdytų 

darbines užduotis, o tyrimai, publikacijų rengimas, profesijos istorijos ir raidos tendencijų 

išmanymas, taip svarbus naujai profesijai plėtoti, socialinio darbuotojo identitetui, profesijos žinioms 

tobulinti ir (ar) paties darbuotojo kvalifikacijai kelti, darbdavių nuomone, nėra aktualūs. 

Tai rodo, kad atsižvelgiant tik į darbdavių nuomonę yra atsiliepiama į šiandienos rinkos poreikius, 

tačiau ateities perspektyva nėra svarstoma. Todėl, kaip ir minėta, kuriant konkrečios socialinio 

darbo studijų programos dalykinių kompetencijų sąrašą, nepakanka atsižvelgti, kur absolventas 

dirbtų jau šiandien ar po vienų metų. Programos nėra kuriamos trumpam laikotarpiui, todėl 

ir dalykinės kompetencijos turi būti svarstomos iš platesnės nei šiandienos darbdavių perspektyvos. 

34


Apibendrinimas 

Rengdami socialinio darbo krypties tam tikro lygmens programas ir sudarydami dalykinių 

kompetencijų sąrašą, programos rengėjai turi atsižvelgti į nacionalinį ir tarptautinį socialinio 

darbo profesijos lauką, integruoti socialinio darbo krypties studijas reglamentuojančius nacionalinius 

ir tarptautinius dokumentus, tarptautinės į studentą (studijų siekinius) orientuotų studijų 

organizavimo patirties pavyzdžius ir rengėjų atliktos darbdavių, studentų, akademinio personalo 

apklausos rezultatus. 

Šios metodikos autoriai norėtų atkreipti dėmesį, kad šioje dalyje pateikiami socialinio darbo 

dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąrašai ir formuluotės nėra baigtinis ar pavyzdinis 

standartas, kurio privalėtų laikytis socialinio darbo programų kūrėjai ir įgyvendintojai. Šios metodikos 

tikslas buvo pateikti metodiką ar principus, kaip dalykinės kompetencijos turėtų būti formuluojamos 

ir koks jų santykis su studijų siekiniais. Laikydamiesi studijas reglamentuojančių 

nacionalinių ir tarptautinių dokumentų, programų rengėjai patys gali spręsti, kokia ir kokios šalies 

geroji patirtis jiems yra priimtina, atsižvelgiant į vietinį ar nacionalinį kontekstą. Be to, pateikiamame 

sąraše nėra studentų tyrimo rezultatų, neaptartas dalykinių ir bendrųjų kompetencijų 

santykis. 

35


6. Studento darbo krūvis ir jo skaičiavimo metodika 

6.1. Darbo krūvio ir kredito samprata 

Darbo krūvis (angl. workload) – laikas, kurio reikia studentui visai studijų veiklai (paskaitoms, 

seminarams, projektams, praktikos darbams, individualiems darbams ir egzaminams) 

baigti, kad būtų pasiekti studijų siekiniai 84 . 

Studentų darbo krūvio skaičiavimas – tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje 

dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. 

Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos 

įgyvendinamumą ir gyvybingumą 85 . 

Apibrėžiant darbo krūvį, kurio reikės programai ar atskiram jos komponentui įvykdyti, 

reikia remtis studijų siekiniais. Studijų siekiniai yra pagrindas ir renkantis tinkamą mokymo(si) 

veiklą, ir vertinant darbo krūvį, reikalingą jai atlikti. Studento mokymosi krūvis, mokymo metodika 

ir studijų siekiniai yra neabejotinai tarpusavyje susiję. 

Nustatant darbo krūvį neturi būti vadovaujamasi tik auditorinėmis valandomis (t. y. laiku, 

kurį studentas praleidžia vadovaujamas akademinio personalo). Krūvis apima visą mokymosi 

veiklą, kurios reikia, kad būtų pasiekti studijų siekiniai. Tai laikas, praleistas dirbant savarankiškai, 

atliekant privalomą praktiką, skirtas pasirengti vertinimui, bei laikas, kurio reikia pačiam 

vertinimui. Kitaip tariant, paskaitai ir seminarui gali prireikti tiek pat auditorinių valandų, bet 

vienai veiklai pasiruošti reikia daugiau individualaus studento darbo ir laiko nei kitai. 

Studento darbo krūvis apskaitomas kreditais (dar vadinama ECTS kreditais). Kreditas – tai 

studentų mokymosi krūvio (mokymosi apimties) matavimo vienetas, skaičiuojant laiką, per kurį 

turi būti pabaigtas dėstymo (mokymosi) sandas 86 . 

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema ECTS (angl. European Credit Transfer and 

Accumulation System) yra į studentą orientuota kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema, grindžiama 

studento mokymosi krūviu (mokymosi apimtimi), būtinu studijų programos tikslams pasiekti. 

Programos tikslai yra išreiškiami pageidaujamais studijų siekiniais ir kompetencijomis 87 . 60 ECTS 

kreditų yra nuosekliųjų studijų studento mokymosi krūvis per vienus mokslo metus. Europoje nuosekliųjų 

studijų studento mokymosi krūvis dažniausiai yra 1500–1800 valandų per mokslo metus, 

o vienas kreditas atitinka maždaug 25–30 darbo valandų (įskaitant kontaktines valandas ir savarankiškas 

ar vadovo prižiūrimas studijas). 

Kreditai yra skiriami visiems studijų programos mokymosi komponentams (moduliams, dalykams, 

gamybinei praktikai, diplominiam darbui ir pan.) ir parodo darbo apimtį, reikalingą konkretiems 

kiekvieno komponento tikslams ar studijų siekiniams pasiekti, kad būtų sėkmingai atliktas visas 

mokslo metams suplanuotas darbas. Kreditų skyrimas yra procesas, kai kvalifikacijoms, programoms 

ar jų edukaciniams komponentams yra numatomas tam tikras kreditų skaičius. ECTS kreditų skyrimo 

pagrindas yra tipinis darbo krūvis, būtinas studijų siekiniams pasiekti. ECTS kreditai studentui yra 

suteikiami tik sėkmingai atlikus numatytą darbą ir atitinkamai įvertinus pasiektus studijų siekinius. 

Daugelis Europos šalių, veikiamos Bolonijos proceso, rengiasi pereiti prie dviejų pakopų 

sistemos: 

1. pirmosios pakopos kvalifikacijai įgyti paprastai reikia 180–240 ECTS kreditų; 

2. antrosios pakopos kvalifikacijai įgyti paprastai reikia 90–120 ECTS kreditų, ku- 

84 

ECTS naudotojo vadovas. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_lt.pdf 

85 


86 

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 

87 

Išsamiau su ECTS galima susipažinti ECTS naudotojo vadove (angl. ECTS Users Guide), kuris yra pateiktas Europos Komisijos interneto 

svetainėje http://europa.eu.int/comm/education/programmes/socrates/ects/index_en.html 

36


rių mažiausiai 60 privalo būti antrosios pakopos lygmens kreditai. 

Šios kreditų ribos atitinka pagrindinius ECTS bruožus 88 , jog formalioje studijų programoje 

150 ECTS kreditų skiriama tipinėms vienų mokslo metų nuolatinėms studijoms 89 . Ši 

taisyklė taikoma visoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, nepriklausomai nuo jų lygio. 

Tampa vis aiškiau, jog būtina suformuluoti tam tikrus paprastus kontrolinius parametrus, 

skirtus studentų mokymosi krūviui (mokymosi apimčiai) apibrėžti. Mokymosi krūvio klausimas 

yra susijęs su ECTS – kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. 

Kiekvienam (nuolatinių ar ištęstinių studijų) studentui kreditai suteikiami, jam pabaigus 

būtiną mokymosi veiklą pagal formalią studijų programą arba vieną sudedamųjų jos dalių ir 

gavus teigiamą įvertinimą už studijų pasiekimus. Kreditai gali būti kaupiami, siekiant įgyti 

kvalifikaciją, kurios reikalavimus yra nustačiusi laipsnį teikianti institucija. Jei studentas 

įgijo studijų pasiekimų kitoje mokymosi (formaliojo, neformaliojo ar savaiminio) aplinkoje ar 

per kitą laikotarpį, susiję kreditai gali būti skiriami teigiamai įvertinus, įteisinus ar pripažinus 

šiuos studijų pasiekimus. 

Pagal vieną studijų programą suteikti kreditai gali būti perkeliami į kitą programą, kurią 

siūlo ta pati ar kita institucija. Toks kreditų perkėlimas leidžiamas tik tuomet, jei laipsnį teikianti 

institucija pripažįsta kreditus ir susijusius studijų siekinius. Bendradarbiaujančios institucijos 

turėtų iš anksto susitarti dėl studijų užsienyje laikotarpio pripažinimo. Vadovaujantis į studentą 

orientuoto mokymo požiūriu, institucijų vaidmuo yra padėti ir paremti besimokančiuosius, 

leidžiant jiems rinktis studijų kelius ir prisitaikyti individualius mokymosi stilius bei patirtį. 

6.2. Mokymosi krūviu grindžiamas kreditų skaičiavimas 

Kreditai yra skiriami visiems studijų programos mokymosi komponentams (moduliams, 

dalykams, praktikai, diplominiam darbui ir pan.) ir parodo darbo apimtį, reikalingą konkretiems 

kiekvieno komponento tikslams ar studijų siekiniams pasiekti, kad būtų sėkmingai atliktas visas 

mokslo metams suplanuotas darbas. 

Remiantis pagrindiniais ECTS bruožais 90 , 60 kreditų skiriama vienų mokslo metų nuolatinių 

studijų darbo krūviui, 30 ECTS kreditų dažniausiai skiriama vienam semestrui ir 

20 ECTS kreditų – vienam trimestrui. Kvalifikacijoms, kurių programos reikalauja trejų 

mokslo metų nuolatinių studijų, skiriama 180 ECTS kreditų. 

Kiekvieni mokslo metai, semestras ar trimestras yra skaidomi į edukacinius komponentus. 

Edukacinis komponentas yra suprantamas kaip savaiminė ir formaliai sustruktūrinta 

mokymo(si) patirtis (dalykas, modulis, seminaras ar praktika). Kiekvienas komponentas 

privalo turėti rišlius ir aiškius studijų siekinius, tinkamus vertinimo kriterijus, apibrėžtą 

darbo krūvį ir nurodytą ECTS kreditų skaičių. 

Kreditai skiriami keliais būdais, todėl institucijos turi apsispręsti, kurį jų taikyti. Žemiau 

pateikiamos alternatyvos iliustruoja du skirtingus kreditų skyrimo būdus. 

1. Akademinis personalas apibrėžia kiekvieno studijų programos komponento studijų 

siekinius, aprašo mokymo(si) veiklą ir įvertina tipinį darbo krūvį, reikalingą tam, kad studentas 

galėtų šią veiklą atlikti. Pasiūlymai surenkami, analizuojami, apibendrinami ir įvertintas 

darbo krūvis yra išreiškiamas kreditais. 

Taikant šį kreditų skyrimo būdą, visas akademinis personalas yra įtraukiamas į kreditų 

skyrimo procesą, gali siūlyti studijų siekinius ir vertinti darbo krūvį, reikalingą jiems 

88 

ECTS naudotojo vadovas. 

89 

Dažniausiai studentų darbo laikas apima 1500–1800 valandų per mokslo metus, taigi vienas kreditas atitinka 25–30 darbo valandų (pagal ECTS 

naudotojo vadovą). 

90 


37


pasiekti. Nustatydamas prioritetus ir diskutuodamas akademinis personalas gali pasiekti 

bendrą sutarimą dėl kreditų (60 per metus) paskirstymo. Šis procesas gali lemti skirtingo 

kreditų skaičiaus paskyrimą skirtingiems edukaciniams komponentams. Taikydamos šį metodą 

studijų siekiniams apibrėžti ir darbo krūviui įvertinti, institucijos suteikia maksimalią 

laisvę edukaciniam komponentui kurti. Antra vertus, skirtingų dydžių edukaciniai komponentai 

gali tapti probleminiai, kai planuojama daugiadalykė ar jungtinė studijų programa 

bei studentų judumas. 

2. Aukštojo mokslo institucijos ar akademinis personalas gali nuspręsti iš pat pradžių 

standartizuoti edukacinių komponentų dydžius ir kiekvienam jų suteikti vienodą kreditų 

vertę (pvz., 5) ar jos kartotinį (pvz.: 5, 10, 15), ir taip nustatyti komponentui suteikiamą 

kreditų skaičių. Tokiu atveju pavieniai dalykai dažnai vadinami moduliais. 

Šioje nustatytoje struktūroje, vadovaudamasis standartiniu komponentų dydžiu, akademinis 

personalas apibrėžia tinkamus ir reikalingus studijų siekinius ir aprašo mokymo(si) 

veiklą. Numatytas darbo krūvis turi atitikti šiam komponentui paskirtų kreditų skaičių. 

Standartizuodamos edukacinių komponentų dydžius institucijos pasiekia didesnio programų 

lankstumo, daugiadalykiškumo ir tarpdalykiškumo. Antra vertus, komponentų studijų 

siekinių nustatymas yra ribojamas nustatyto kreditų skaičiaus, o tai lemia kiekvienam 

komponentui planuojamą darbo krūvį. 

Bet kuriuo atveju rekomenduojama, kad edukaciniai komponentai nebūtų maži ir 

būtų galima išvengti studijų programos fragmentacijos. Taip pat patariama nekurti per daug 

didelių edukacinių komponentų, nes jie gali stabdyti studijų tarpdalykiškumą ir riboti studijų 

programoje leidžiamus pasirinkimus. Labai dideli komponentai judiems studentams tampa 

problemiški visais lygmenimis – instituciniu, nacionaliniu bei tarptautiniu. 

Koks bebūtų kreditų skyrimo metodas, pagrindinis elementas, apibrėžiantis kreditų 

skaičių, yra numatomas darbo laikas, leidžiantis pasiekti studijų siekinius. Vien auditorinėmis 

valandomis neturi būti vadovaujamasi skiriant kreditus, nes jos yra tik vienas iš studento 

darbo laiko elementų. Teisingas kreditų skyrimas turėtų būti vidinio ir išorinio aukštojo 

mokslo institucijų darbo kokybės užtikrinimo dalis. 

Kreditai padeda apskaičiuoti reikalingą mokymosi krūvį ir nustato realias ribas dalyko, 

modulio ar visų mokslo metų mokymosi medžiagai. 

Studento (t. y. tipinio studento) darbo, reikalingo (tam tikro lygio) nustatytiems studijų siekiniams 

pasiekti, valandų skaičius priklauso nuo studento gebėjimų, dėstymo ir mokymosi metodikos, 

dėstymo ir mokymosi resursų, parengtos studijų programos. Skirtingose šalyse ar skirtinguose 

universitetuose šie aspektai skiriasi. 

Turimų žinių lygis (kiekis) turės nemažai įtakos studento mokymosi krūviui studijų programos 

metu. Sutinkant su teiginiu, kad realiai studentams studijų siekiniams pasiekti reikės skirtingo 

laiko, kuris priklausys nuo studento individualių gebėjimų (kokią patirtį ir kiek žinių turi iš 

ankstesnės mokymosi veiklos bei mokymosi formų), galima apibrėžti sutartinį mokymosi laiką. 

Sutartinis mokymosi laikas – tai skaičius valandų, kurių studentui turėtų vidutiniškai prireikti 

tam tikro lygio nustatytiems studijų siekiniams pasiekti. 

6.3. Mokslo metų trukmė 

Mokslo metų trukmė, t. y. studento darbo valandų skaičius per vienus mokslo metus, yra 

vienas iš veiksnių, kurie nustato studento darbo valandų skaičių, atitinkantį vieną ECTS kreditą. 

„Tuning“ projektas leidžia teigti, kad: 

1. turi būti skiriamas realus mokymo savaičių skaičius, (savarankiškoms) studijoms ir 

38


praktikai skirtų savaičių skaičius; 

2. pasiruošimo egzaminams laikas ir egzaminams skirtų savaičių skaičius; 

3. bendras visai šiai mokymosi veiklai skirtų savaičių skaičius ir yra faktinis mokymosi 

laikotarpis, kuris gali būti lyginamas pagal disciplinas, institucijas ir (ar) šalis. 

4. Oficiali mokslo metų trukmė skirtingose institucijose ir šalyse gali skirtis, tačiau: 

5. beveik visose šalyse studijų laikotarpį sudaro 34–40 savaičių per metus; 

6. savaitę sudaro 40–42 darbo valandos; 

7. studentas per vienus mokslo metus turi dirbti 1400–1680 (1800 91 ) valandų; 

8. vidutiniškai per metus susidaro 1520 valandų; 

9. jeigu mokslo metams skiriama 60 ECTS kreditų, tai vienas kreditas sudaro apytikriai 

25–30 mokymosi valandų. 

6.4. Studento darbo krūvio skaičiavimo metodika 

Studentų darbo krūvio skaičiavimas – tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje 

dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. 

Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos 

įgyvendinamumą ir gyvybingumą. 

„Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo 

metodika“ 92 rekomenduoja tris žingsnius, kurie padėtų suplanuoti studentų mokymosi krūvį. 

1. Numatyti studentų darbo krūvį. Studijų dalyko ar modulio vidutinis studentų mokymosi 

krūvis priklauso nuo bendro užduočių, kurias studentas turi atlikti, kad pasiektų suplanuotus 

studijų siekinius, kiekio. Jis matuojamas darbo valandomis. Pavyzdžiui, 5 ECTS kreditų studijų 

dalykui reikia maždaug 130–150 studento darbo valandų. 

Mokymosi krūvis gali būti apibrėžiamas orientuojantis į šią studijų veiklą: 

• Kontaktinės studijos. Tai darbas kartu su dėstytoju arba jam vadovaujant: paskaita, seminaras, 

laboratorinis darbas, konsultacija, pratybos, praktinis užsiėmimas, stažuotė, 

praktika. 

• Savarankiškos studijos: užduočių atlikimas, darbų rašymas, knygų ir straipsnių skaitymas, 

projektinis darbas, įgūdžių lavinimas. Šią dalį apskaičiuoti yra sunkiausia. 

• Vertinimas: egzaminas žodžiu ar raštu, esė, testas, darbų pavyzdžiai, ataskaita, baigiamasis 

darbas, pristatymas. 

Darbo valandomis išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti studijų dalykui arba moduliui 

numatytų kreditų skaičių. 

2. Patikrinti (patikslinti) numatytą darbo krūvį, remiantis studentų vertinimais. Dėstytojai 

ir studentai, naudodamiesi užpildytomis lentelėmis, gali susipažinti su siekiamais studijų 

siekiniais, matyti jų ryšius su studijų programos kompetencijomis ir laiku, kurį reikėtų skirti 

kiekvienai užduočiai atlikti. 

3. Planuoto darbo krūvio koregavimas, remiantis studentų vertinimais. Jeigu dėstytojo 

ir studentų darbo krūvio įvertinimai ženkliai nesutampa, gali tekti koreguoti studijų veiklą ir 

numatytą studento darbo krūvį. Jei dėstytojo ir studentų įvertis darbo laiko imlumui skiriasi 10– 

20 proc., įverčio skaičiavimas laikytinas priimtinu, jei įverčio dydis skiriasi daugiau negu 25–30 

proc., rekomenduotina dėstytojui tartis su kolegomis ir keisti darbo krūvio skaičiavimą. Tik ilgalaikė 

(ne vieno semestro) įgyvendinamos studijų programos stebėsena leidžia pamatyti šį neatitikimą, 

išvadų daryti ir perskaičiuoti krūvį po vieno semestro nerekomenduotina. Tikslinant dar- 

91 

Kai kuriose šalyse įstatymais reglamentuota, kad studentams vienų mokslo metų mokymosi krūvį sudaro 1500–1800 valandų. 

92 


39


bo krūvį galima keisti modulio (ar dalyko) apimtį, išreikštą kreditais. Tai gali turėti įtakos visai 

studijų programai, reikalauti esminės visos studijų programos peržiūros, jos struktūrinių komponentų 

– modulių (dalykų) – pertvarkos ir geresnio subalansavimo. 

Nustatant studentų mokymosi krūvį, reikia atsižvelgti į šiuos elementus: 

• Studentui yra skirtas ribotas laikas. 

• Bendroji atsakomybė už studijų programos struktūrą ir dalykams skiriamą kreditų skaičių 

tenka atsakingam asmeniui, pavyzdžiui, fakulteto administracijai ir pan. 

• Galutinę atsakomybę už laiko paskirstymą dėstymo, mokymosi ir vertinimo veiklai mokymo 

institucijos valdžia suteikia dėstytojui arba dėstytojų grupei. 

• Ypač svarbu tai, kad dėstytojas žinotų, kokių konkrečių studijų siekinių norima, kokios 

yra ugdytinos kompetencijos. 

• Dėstytojas turi apsvarstyti, kokios mokymo užduotys geriausiai tinka konkretaus modulio 

(sando) pageidaujamiems siekiniams pasiekti. 

• Dėstytojas turi žinoti, kiek studentas vidutiniškai turi skirti laiko kiekvienai pasirinkto 

modulio (kurso) vieneto užduočiai atlikti. 

• Studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis (kontroliuojantis), kad mokymosi krūvis 

būtų realus; dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstytojams 93 . 

Remiantis „Tuning“ 94 , socialinio darbo programos studijų veikla gali būti apibrėžiama 

atsižvelgiant į šiuos aspektus: 

1. mokymo formos (dėstymo ir mokymosi užduočių tipai): paskaita, seminaras, tiriamasis 

seminaras, praktinis užsiėmimas, pratybos, laboratorinis darbas, dėstytojo vadovaujamas 

darbas, konsultacija, savarankiškas darbas, stažuotė, profesinės veiklos praktika, 

duomenų rinkimas, projektinis darbas; 

2. mokymosi veiklos rūšys: paskaitų lankymas, konkrečių užduočių atlikimas, įgūdžių lavinimas, 

darbų rašymas, savarankiškos studijos, knygų ir straipsnių skaitymas, konsultacijos 

su socialinio darbo praktikais, forumai internete (angl. online forums), vaizdo 

konferencijos, diskusijos, nuotolinis mokymasis, darbas grupėmis ir vadovavimas 

joms, dalyvavimas mokslinėje tiriamojoje veikloje ir kt.; 

3. vertinimo formos: egzaminas žodžiu, egzaminas raštu, medžiagos pristatymas, testas, 

esė, situacijos analizė, praktikos (stažuotės) ataskaita, tyrimo ataskaita, projektas, baigiamasis 

darbas (diplominis darbas) ir kt. 

Socialinio darbo studijų studentų darbo krūvis ypač susijęs su studijų metodais ir mokymosi 

strategija. Dalyko (modulio) studijų siekinių vertinimo metodai ir kriterijai taip pat turėtų 

būti neatsiejama nuo studentų darbo krūvio (žr. 6.1 intarpą). 

6.1 intarpas. Studentų darbo krūvio ir siekinių vertinimo ryšys 

Pavyzdžiui, jei dalyko studijų siekinių vertinimą sudaro: 

E = RD (60 proc.) + P (40 proc.), 

čia: E – egzaminas, RD – rašto darbai (pvz., esė), P – projektas, tai šio dalyko literatūros studijavimas, 

darbų rašymas galėtų sudaryti 60 proc. viso studento darbo krūvio, o duomenų paieškos, 

tyrimo ir projekto rengimo laikas – 40 proc. 

Praktikoje taikomi įvairūs studentų mokymosi krūvio skaičiavimo metodai. Nors pasitaiko 

skirtingų disciplinų skirtumų, tačiau galima nustatyti bendruosius principus, kurie gali būti taiko- 

93 


94 

Ten pat. 

40


mi ir socialinio darbo studijų programoje. Darbo krūviui apskaičiuoti yra svarbūs šie veiksniai 95 : 

1. bendras moduliui (dalykui) skirtų kontaktinių valandų skaičius (valandų skaičius per 

savaitę, padaugintas iš savaičių skaičiaus); 

2. pasirengimas paskaitai, seminarui ir užrašų sutvarkymas po paskaitos, seminaro; 

3. savarankiško darbo kiekis, reikalingas moduliui (dalykui) sėkmingai baigti. 

4. Remiantis „ECTS naudotojo vadovu“, studentų darbo krūvį sudaro: 

5. edukacinio komponento auditorinės valandos; 

6. individualaus ar grupinio darbo laikas, kurio reikia edukaciniam komponentui sėkmingai 

baigti (t. y. pasiruošimas prieš ir užrašų tvarkymas po paskaitos, seminaras ar laboratorinis 

darbas, reikiamos medžiagos rinkimas ir atranka, šios medžiagos studijavimas 

ir peržiūrėjimas, pranešimų, referatų, projektų, diplominių darbų rašymas, praktinis 

darbas); 

7. vertinimo procedūros ir pasirengimas joms (pvz., egzaminai); 

8. laikas, reikalingas privalomajai praktikai. 

Kiti veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį skaičiuojant studentų darbo krūvį įvairioje 

veikloje, yra šie: studentų, kuriems kuriama studijų programa (ar jos komponentas), įstojimo lygis; 

mokymo, mokymosi metodai ir studijų aplinka (pvz.: seminarai mažoms studentų grupėms 

ar paskaitos dideliems studentų srautams) ir studijų priemonių, techninės bazės prieinamumas 

(pvz.: kalbų laboratorija, multimedijos kambariai) 96 . 

Kadangi skaičiuojamas studento darbo krūvio vidurkis (žr. 6.2 intarpą), kurio reikia studentui 

studijų siekiniams pasiekti, laikas, kurio reikėtų individualiam studentui, gali skirtis nuo 

šio skaičiavimo. 

Sunkiausia apskaičiuoti savarankiško darbo apimtį, kuri labai priklauso nuo konkrečios 

disciplinos ir jos užduočių sudėtingumo. Socialinio darbo studijų programos savarankišką 

darbą turėtų sudaryti: 

1. su socialinio darbo dalyku susijusios medžiagos rinkimas ir atranka; 

2. medžiagos skaitymas ir studijavimas; 

3. užrašų (konspektų, dienoraščių ir pan.) tvarkymas; 

4. pasirengimas egzaminui žodžiu arba raštu; 

5. rašto darbų arba diplominio darbo rengimas; 

6. savarankiškas darbas kompiuterių klasėje, kalbų laboratorijoje ir pan. 

6.2 intarpas. Darbo krūvio skaičiavimo pavyzdys 97 

Planuojamam dalykui skiriama 10 ECTS (250–300 val.): 

1) dalyko seminarai: 2 val. per savaitę x 14 savaičių = 28 val.; 

2) vadovėlių studijavimas (apie 500 p.): 6 p. per valandą = 83 val.; 

3) 7–10 p. rašto darbas (turi būti perskaityta 700–1000 p.) = 140 val.; 

4) grupės narių parašytų darbų skaitymas ir komentavimas (kritiniai komentarai): 

2 val. per savaitę x 14 savaičių = 28 val.; 

5) egzamino laikymas = 2 val. 

Iš viso: 28 + 83 + 140 + 28 + 2 = 281 val. = 10 ECTS kreditų. 

95 


96 


97 

Dublino aprašai. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/1107 

41


Socialinio darbo studijų programos orientuotos rengti socialinio darbo specialistus įvairioms 

darbo vietoms – tiek tiesioginiam socialiniam darbui su įvairiomis klientų grupėmis, tiek darbo organizavimui 

ir administravimui. Vykdomų programų aprašuose skirtingai formuluojami laukiami 

studijų siekiniai, kompetencijos ir gebėjimai, todėl natūralu, kad yra skirtumų tarp pirmojoje ir antrojoje 

pakopoje studijuojančiųjų darbo krūvio. Šios metodikos 3 skyriuje buvo minėta: 

• profesinis bakalauras išimtinai orientuotas spręsti konkrečias socialines problemas gana 

aiškiai apibrėžtoje aplinkoje, sąlygose; 

• bakalauras dirba labiau kintančioje, mažiau apibrėžtoje aplinkoje, kurioje reikia daugiau 

pagalbos teikimo konteksto išmanymo, ne tik tiesioginio socialinio darbo, bet ir 

organizacinių gebėjimų; 

• magistras dirba kintančioje, neapibrėžtoje aplinkoje, kurioje reikalinga išmanyti socialinę 

politiką, plačiai matyti pagalbos teikimo kontekstą, turėti organizacinių, vadybos 

gebėjimų, mokėti inicijuoti ir valdyti pokyčius. 

Remiantis aukščiau minėtu Socialinio darbo studijų krypties reglamentu ir Laipsnį suteikiančių 

pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu, skaičiuojant 

studentų darbo krūvį rekomenduojama atsižvelgti į skirtumus tarp koleginių ir universitetinių 

studijų programų (6.1. lentelė). 

6.1 lentelė. Skirtumai tarp koleginių ir universitetinių studijų programų studentų darbo 

krūvio 

Socialinio darbo studijų 

programos struktūrinės 

dalys 

Profesinio 

bakalauro 

studijos 

Bakalauro studijos 

Magistrantūra 

Bendrojo lavinimo dalis 

(bendrieji dalykai) 

Bendriesiems koleginių 

studijų 

dalykams skiriama 

apie 10 proc. 

studijų programos 

apimties. 

Bendrojo universitetinio 

lavinimo dalykai sudaro 

apie 20 proc. programos 

apimties. 

Daugiau laiko skiriama 

medžiagos užsienio kalba 

paieškai ir skaitymui. 

Dėstomi dalykai grindžiami 

bakalauro studijų pakopoje 

įgytomis žiniomis, gebėjimais, 

įgūdžiais ir aukštesniu 

lygiu ugdo socialinių darbuotojų 

kompetencijas, todėl bendrojo 

lavinimo dalykų nėra ir 

krūvis neskaičiuojamas. 

Studijų programos pagrindų 

dalis / specialioji (profesinė) 

dalis (studijų krypties 

dalykai) 

Daugiau laiko 

skiriama socialinio 

darbo metodams, 

konkrečioms 

socialinėms 

problemoms 

spręsti. 


socialinės politikos temoms 

nagrinėti, tiriamajai 

veiklai, organizaciniams 

gebėjimams, sistemiškam 

požiūriui į socialinių 

problemų priežastis 

bei jų sprendimo būdus. 

Daugiau laiko skiriama socialinės 

politikos temoms nagrinėti, 

tiriamajai veiklai, pokyčių 

valdymui bei studento savarankiškam 

darbui. 

Pasirenkamieji dalykai 

Laisvai pasirenkamųjų 

dalykų 

apimtis – apie 

10 proc. studijų 

programos apimties. 

Laisvai pasirenkamųjų 

dalykų apimtis apie 2–3 

kartus didesnė nei koleginių 

studijų programoje. 

Laisvai pasirenkamųjų dalykų 

apimtis – apie 10 proc. studijų 

programos apimties. 

42


Profesinė praktika 

Kreditų kiekiu praktika koleginių studijų programoje didesnė nei universitetinių 

studijų programoje. 

Lyginant profesinio bakalauro, bakalauro ir magistrantūros studijų praktiką, jų 

apimties santykis atitinkamai lygus 3 : 2 : 1 (apytiksliai). 

Baigiamasis / diplominis 

darbas 

Daugiau laiko 

skiriama taikomajam 

tyrimui 

bei tyrimo rezultatų 

interpretacijai. 


tyrimui ir duomenų apdorojimui. 

Daugiau laiko skiriama mokslo 

tiriamajam darbui. 

Studento darbo krūvis apie 2 

kartus didesnis nei profesinio 

bakalauro ar bakalauro studijų 

programose. 

Planuojant krūvį, reikėtų atsižvelgti 

į tyrimo rezultatų 

sklaidą (mokslinio straipsnio 

rengimą). 

Apibendrinant galima teigti, kad studento darbo krūvis, dėstymo metodai ir studijų siekiniai 

yra tarpusavyje susiję. Tuos pačius studijų siekinius pasiekti ir tas pačias kompetencijas išlavinti 

galima taikant skirtingus dėstymo ir mokymosi būdus, metodus ir formas. 

Pripažįstama, kad studento mokymosi apimtis yra labai svarbus veiksnys. Studijų programa 

turėtų būti sudaryta taip, kad būtų tinkamai subalansuotas tiek visos studijų programos mokymosi 

krūvis, tiek ir krūvis atskirais mokslo metais ir atskirais semestrais. Programos komponentui 

apskaičiuotas mokymosi krūvis turi atitikti laiką, kurio reikia tipiniam studentui, kad pasiektų 

reikiamus studijų siekinius. 

43


7. Modulinės ir dalykinės studijų programos 

struktūros rekomendacijos 

Universitetai ir kolegijos paprastai taiko dvejų rūšių studijų programos sandarą – dalykinę 

arba modulinę. Taikant dalykinę studijų programos sandarą, programa sudaroma iš studijų dalykų, 

kurie gali apimti įvairų kreditų skaičių, priklausomai nuo studento darbo laiko, reikalingo to 

dalyko studijų užduotims atlikti (lankyti paskaitas, dalyvauti seminaruose, skaityti literatūrą ir 

kt.). Net jeigu atskirų dalykų kreditų apimtis ir skirtinga, tačiau jų kombinacija parenkama tokia, 

kad visų dalykų kreditų suma per semestrą ir mokslo metus būtų pastovi (per semestrą paprastai 

30 ECTS kreditų, o Lietuvoje iki šiol buvo 20 lietuviškų, t. y. daugiau valandų turinčių, kreditų). 

Modulinėje sistemoje studijų programa skaidoma į modulius, kur kreditų skaičius yra standartinis 

ir kartotinis, pavyzdžiui, 10 ECTS kreditų. Modulis – iš kelių turinio požiūriu susijusių 

dalykų sudaryta studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą ir orientuota į tam tikrus studento 

gebėjimus. Tokia modulio samprata pateikta Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų 

studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše. 

Panašiai modulį apibrėžė Vilniaus universiteto darbo grupė – tai savarankiška studijų programos 

dalis, jungianti kelis turinio požiūriu integruotus studijų dalykus, kuriuos sieja apibrėžtas 

bendras tikslas ir studijų siekiniai. Modulį sudaro tokie elementai: 

1. modulio aprašas, kuriame nurodomas modulio tikslas, studijų siekiniai; 

2. modulio turinys (dalykai, temos, jų apimtis valandomis, kreditais), literatūra, atsiskaitymo, 

lankomumo ir kt. reikalavimai; vienam moduliui rengiamas vienas aprašas; 

3. mokomoji medžiaga (sakytinė ir (ar) rašytinė informacija, užduotys, mokomosios priemonės); 

4. mokymosi veiksmai (kontaktinis darbas ir savarankiškas mokymasis); 

5. pagalba mokymuisi (vadovavimas ir konsultavimas, metodinė pagalba); 

6. kontrolė ir vertinimas (grįžtamasis ryšys) 98 . 

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose 99 raginama, kad turi būti „pereinama 

prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis“ 

ir „prie kreditinio, modulinio, kaupiamojo mokymosi“. Dokumente numatoma, kad 

iki 2012 m. turi būti peržiūrėtas ir tobulinamas studijų turinys aukštosiose mokyklose, taip pat 

„sumažinamas bendras dėstomų kursų skaičius, atsisakoma dalies ypač smulkių ir specializuotų 

kursų“. 

Modulinės studijų programos ypatumas yra tas, kad programa dažniausiai yra skaidoma į 

vienodo dydžio modulius, turinčius ta pačią apimtį, išreikštą ECTS kreditais. Rekomenduotinas 

skaičius (pvz.: 5, 6, 10), iš kurio dalijasi 60 ECTS kreditų (lygus vienų metų studijoms). 

Kiti moduliai gali būti kuriami kartojamumo principu. Pavyzdžiui, nustatytas mažiausias 

modulio dydis yra 10 ECTS kreditų (tai atitiktų 6,6 nacionalinio Lietuvos kredito, kai 1 kreditas 

– 40 studento darbo valandų). Tai reiškia, kad svetur įgytus kreditus perkeliant į nacionalinę 

Lietuvos kreditų apskaitos sistemą (ji galioja iki 2011 m.) galima būtų integruoti ar į šiuo metu 

vykdomus 3 ir 4 nacionalinių kreditų kursus, ar į 2 kursus po 2 kreditus ir vieną 1,5 kredito dydžio 

kursą, ar kaip kitaip. 

Studijų programos vieno semestro modulių schema pateikta 7.1 paveiksle. 

98 

Modulinės studijos Vilniaus universitete. Darbo grupės ataskaita, 2010. 

99 

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų“. 

Žin., 2003, Nr. 71-3216. 

44


Studijų programos 1-o semestro moduliai (60 ETCS) 

Socialinių mokslų pagrindų modulių grupė 

(40 ETCS) 

Socialinio darbo 

pagrindų 

modulis 

(10 ETCS) 

Socialinių 

tyrimų pagrindų 

modulis 

(10 ETCS) 

Teisės 

modulis 

(10 ETCS) 

Sociologijos 

modulis 

(20 ETCS) 

Ekonomikos 

ir politikos 

modulis 

(10 ETCS) 

7.1 pav. Studijų programos vieno semestro modulių schema 

Modulio dydis turi būti pasirinktas įvertinus studentui reikalingą laiką numatytiems dalyko 

siekiniams pasiekti, o per juos ir atitinkamai prisidėti prie programos siekinių. Svarbu, kad nebūtų 

prarastas ryšys tarp studijų ir vertinimo metodų, modulio apimties, jo siekinių, modulio ir 

programos siekinių bei kompetencijų. Ryšiui tarp jų kontroliuoti ir parodyti naudojama speciali 

lentelė, kurioje susiejamos kompetencijos, studijų siekiniai ir moduliai (7.1 lentelė). 

7.1 lentelė. Studijų programos kompetencijų matrica 

Kompetencijos Studijų siekiniai 1 modulis 2 modulis 

3 

modulis 

N 

modulis 

1 A X X X 

2 B X X X 

3 C X X 

4 D X X 

N X X X 

Kai kurių modulių studijų siekinai gali būti susiję su keletu studijų programos siekinių, o 

kai kurie programos siekiniai gali būti susiję su keliomis kompetencijomis. Naudojant pateiktą 

lentelę, galima analizuoti programą jos kūrimo ar tobulinimo procese. 

45


8. Konkrečios krypčių grupės mokymo, mokymosi ir 

vertinimo metodų rekomendacijos. vertinimo metodų 

tinkamumas kompetencijų lygiui tikrinti 

Visi ankstesni skyriai yra skirti rekomendacijoms, kaip permąstyti ir performuluoti socialinio 

darbo studijų programas studentų kompetencijoms ugdyti, t. y. kaip nustatyti bendrąsias 

kompetencijas, kaip nustatyti dalykines kompetencijas, kaip apskaičiuoti studento darbo krūvį, 

studijų programos apimtį, kokią studijavimo formą parinkti – modulinę ar dalykinę ir t. t. Tačiau 

studijų programų permąstymas dar nereiškia pačių kompetencijų ugdymo(si). Todėl kitas labai 

svarbus klausimas (šalia pirmojo – kaip performuluoti programas) – kaip dėstytojai turėtų mokyti, 

kad studentai įgytų numatytas kompetencijas 

8.1. Socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai 

Socialinio darbo profesija yra aktyvaus praktinio veikimo, pokyčius inicijuojanti profesija, 

todėl, suprantama, socialinio darbo studijose ugdytinos kompetencijos yra tokios, kurios iš asmens 

reikalauja gebėjimo aktyviai veikti socialinėje realybėje bei ją paveikti (žr. 5 skyrių). Kyla 

klausimas, kokie mokymo ir mokymosi metodai galėtų geriausiai padėti studentams įgyti būtent 

tokio pobūdžio kompetencijas 

Galima teigti, kad socialinio darbo studijose visuotinai sutariama 100 dėl kelių principinių dalykų: 

• Svari studijų programos dalis turi būti skirta praktiniam mokymui(si). Turima 

mintyje ne vien studentų praktika socialinio darbo institucijose, tačiau ir kaip galima 

daugiau praktinio mokymosi aukštosios mokyklos suole: praktinių atvejų analizė, vaidmenų 

žaidimai, simuliaciniai žaidimai ir pan. 

• Studijų metu turi būti ugdomas studentų refleksyvumas. Socialiniame darbe priimta 

manyti, kad vienas svarbiausių profesinio veikimo požymių yra refleksija 101 – specialisto 

gebėjimas aprėpti situaciją, ją įvertinti, suprasti, daryti išvadas, susieti teorinį žinojimą 

su praktiniu ir pan. Todėl studijų metu didelis dėmesys skiriamas metodams, kurie 

ne tik skatina reflektuoti, bet ir išsiugdyti reflektuojančią laikyseną. 

• Studijų metu didelis dėmesys skiriamas studentų – būsimų socialinių darbuotojų – 

vertybinei laikysenai ir profesiniam identitetui. Svarbu ne vien profesinės etikos žinojimas, 

bet jos internalizavimas – pavertimas vidine asmens laikysena. 

Toliau pateikiami keli socialinio darbo mokymo ir mokymosi metodai 102 , kuriais remiantis 

gali būti ugdomos socialinio darbo studentų dalykinės ir bendrosios kompetencijos: reflektuojamoji 

socialinio darbo praktika, atvejo analizės metodas, Balinto grupės metodas, vaidmenų 

žaidimai mokantis socialinio darbo, studentų savirefleksija kaip vertybinės laikysenos 

ugdymo(si) galimybė. 

Reflektuojamoji socialinio darbo praktika. Socialinio darbo studijų programose studentų 

praktikai skiriamas didelis kreditų skaičius. Studentų praktinis mokymas(is) paprastai įgyvendinamas 

dviem alternatyviais būdais: arba studentai praktiką atlieka kiekvienais studijų metais, 

100 

Vakarų aukštosiose mokyklose, o paskutinį dešimtmetį ir daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, rengiančių socialinius darbuotojus. 

101 

Kai kurie socialinio darbo teoretikai netgi yra linkę socialinį darbą vadinti „refleksyvia profesija“, būtent refleksyviu veikimu išsiskiriančia 

iš kitų panašaus pobūdžio profesijų (Dewe B., Otto H.-U. Profession. // Otto H.-U., Thiersch H. Handbuch Sozialarbeit/Sozialpädagogik. 2. 

Aufl. Luchterhand Verlag, 2001, 1399–1424). Kitaip tariant, esminė socialinio darbuotojo kompetencija yra refleksyvumas, kuriuo jis susieja 

tarpusavyje sunkiai susisiejančius „polius“ – teoriją ir praktiką – ir todėl gali profesionaliai veikti. 

102 

Negalima teigti, kad šie metodai yra specifiniai socialinių darbuotojų rengimo metodai, jie gali būti taikomi ir rengiant mokytojus, 

psichologus, gydytojus ir pan. Visgi šie metodai yra dažnai taikomi socialinio darbo studijose bei pasiteisina ugdant studentų dalykines ir 

bendrąsias kompetencijas. 

46


gaudami vis aukštesnio lygmens užduotis ir keisdami praktikos vietas, arba studentai praktiką 

atlieka vieną kartą, tačiau ilgai, pavyzdžiui, visą semestrą (4 mėn.). Abu praktikos variantai turi 

pliusų ir minusų: pirmuoju atveju studentai turi galimybę susipažinti su įvairiais socialinio darbo 

laukais, tačiau jų buvimo laikas konkrečioje institucijoje yra gana trumpas ir dėl to mokymosi 

procesas paviršutiniškesnis, apsiriboja stebėjimu. Antruoju atveju studentas susipažįsta tik su 

viena socialinio darbo institucija (tai yra minusas), tačiau jo mokymosi procesas stebėjimu neapsiriboja, 

nes studentas praktikoje yra kiekvieną darbo dieną ištisą semestrą, todėl turi galimybę 

išsamiai susipažinti su institucijos darbo specifika, jos kultūra, rutina bei, žinoma, „prisiliesti“ 

prie konkrečių socialinio darbo klientų ir jų atvejų. 

Kad praktikos metu būtų ugdomos studentų dalykinės ir bendrosios kompetencijos, reikalingos 

tam tikros sąlygos: 

• Studentas turi turėti galimybę susitikti su socialinio darbo klientais, su jais bendrauti, 

dalyvauti jų pagalbos procesuose, o geriausia – pats vykdyti bent dalį pagalbos intervencijos. 

• Studentas praktikos vietoje turi turėti praktikos vadovą, kuris yra socialinis darbuotojas, 

baigęs socialinio darbo studijas ir yra pasirengęs prisiimti studento praktinio mokymo 

funkcijas: vadovauti studento praktikai, teikti užduotis ir integruoti į institucijos veiklą; 

reguliariai kartu su studentu aptarti iškylančius klausimus bei studento patirtis; vertinti 

studento gebėjimus, teikti grįžtamąjį ryšį; bendradarbiauti su aukštosios mokyklos 

praktikos dėstytojais, susitarti dėl praktikos tikslų, užduočių ir pan. 

• Studentas tiek praktikos vietoje, tiek aukštojoje mokykloje turi gauti praktikos užduotis, 

kurios skatintų jo kompetencijų ugdymą. 

• Studentas turi turėti galimybę reguliariai savo praktiką reflektuoti aukštojoje mokykloje. 

• Aukštoji mokykla ir praktikos vietos turi bendradarbiauti dėl studentų praktinio 

mokymo(si) (sutarti dėl praktikos tikslų ir užduočių bei jų laikytis; reguliariai reflektuoti 

vykstantį mokymosi procesą, jį tobulinti ir t. t.). 

Studentų praktinio mokymo(si) metu itin svarbus yra socialinio darbo patyrimas, tačiau 

vien jo nepakanka. Labai svarbu, kad savo praktinę patirtį studentas reflektuotų. Nes būtent refleksija 

leidžia įvardyti, suvokti, t. y. internalizuoti patyrimą ir paversti jį išmokimu. Tai reiškia, 

kad praktikos užduotys, kurias gauna studentas, turi skatinti jo refleksiją (pvz., rašyti praktikos 

dienoraštį, kur studentas skatinamas stebėti ir įvardyti savo mintis, jausenas, vertybinę laikyseną 

įvairių profesinių situacijų metu). Tačiau taip pat labai svarbi yra reguliari praktikos refleksija, 

kuri vyksta aukštojoje mokykloje. Aukštosiose mokyklose ši veikla įvairiai vadinama (praktikos 

supervizija, grupinė supervizija, praktikos aptarimo seminarai, praktikos refleksija ir pan.), tačiau 

esmė yra ta pati – nedidelė grupė studentų (daugiausia 10), atliekančių praktiką skirtingose 

institucijose, vieną kartą per savaitę bent 1,5 valandos susitinka aukštojoje mokykloje ir, vadovaujama 

praktikos dėstytojo, reflektuoja savo praktinį patyrimą. Kadangi refleksija vyksta grupėmis, 

o studentai praktiką atlieka skirtingose institucijose, atsiranda galimybė mokytis ne tik iš 

savo patirties, bet ir vienam iš kito. 

Atvejo analizės metodas. Šis metodas leidžia mokyti(s) socialinio darbo praktikos aukštosios 

mokyklos suole, nenueinat į praktiką. Dėstytojas seminaro ar paskaitos metu pateikia užrašytą, 

realiai įvykusį socialinio darbo atvejį ir inicijuoja jo analizę, užduodamas klausimus, į kuriuos 

studentai ieško atsakymų. Rekomenduojama atvejo analizės metodą organizuoti taip, kad 

iš pradžių kiekvienas studentas į atvejį gilintųsi savarankiškai, paskui ieškotų atsakymų į užduotus 

klausimus nedidele grupe (3–4 studentai), o paskui atvejis ir atsakymai būtų aptariami su didele 

grupe kartu su dėstytoju. Tokiu būdu kiekvienas studentas aktyviai įsijungia į mokymo- 

47


si procesą, kita vertus, ugdomos kai kurios bendrosios kompetencijos: gebėjimas dirbti komandoje, 

gebėjimas išklausyti, gebėjimas argumentuoti, susitarti, analizuoti, kalbėti prieš auditoriją, 

diskutuoti ir pan. 

Balinto grupės metodas 103 . Šis metodas sėkmingai taikomas socialinio darbo studijose, 

ypač kaip viena iš praktikos refleksijos galimybių. Nedidelė studentų grupė kartu su dėstytoju 

sėdi ratu. Vienas iš studentų papasakoja kokį nors atvejį iš savo praktikos ir suformuluoja klausimą, 

į kurį norėtų gauti atsakymą. Toliau visa grupė analizuoja atvejį, dėstytojas vadovauja ir 

taip pat įsitraukia į analizę. 

Atvejo analizė paprastai vyksta pagal šiuos žingsnius 104 : 

1. Atvejo pristatymas. Studentas papasakoja atvejį, kaip ir kiek jam atrodo reikalinga. Rekomenduojama 

studento pasakojimo nepertraukinėti, o stengtis atidžiai klausytis ir suprasti, 

kas svarbiausia pasakojančiajam, kokie yra pagrindiniai jo rūpesčiai. Šitaip ugdomi 

studentų klausymosi ir empatijos gebėjimai, taip pat hermeneutiniai įgūdžiai. 

2. Klausimo suformulavimas. Svarbu, kad atvejį pateikęs studentas suformuluotų jam rūpintį 

klausimą, į kurį nori išgirsti atsakymą. Taip pat svarbu, kad tai būtų studento, o 

ne grupės klausimas ar dėstytojo klausimas. Šitaip ugdomas likusių studentų gebėjimas 

įsiklausyti į kito žmogaus poreikius, net jei jie ir nesutampa su asmeniniais įsivaizdavimais 

ar poreikiais. Toliau visas darbas vyksta turint galvoje užduotą klausimą, kaip gairę 

ir siekiamą siekinį. 

3. Klausimo supratimas. Šios fazės metu likusieji studentai ir dėstytojas užduoda klausimus 

atvejį pristačiusiajam. Šiais klausimais siekiama geriau suprasti situaciją, labiau į 

ją įsigilinti. Todėl svarbu, kad užduodami klausimai būtų išties supratimo klausimai, o 

ne paslėptos interpretacijos ar siūlymai, nurodymai, ką daryti. Šitaip ugdomas studentų 

gebėjimas įsigilinti į situaciją, ją suprasti užduodant klausimus – tai svarbus socialinio 

darbo gebėjimas. 

4. Interpretacija. Kai klausimai išsenka, grupė yra kviečiama pateikti savo interpretacijų, 

įžvalgų apie atvejį. Dažnai šioje fazėje dirbama pasitelkiant laisvas asociacijas ir vaizdinius. 

5. Sprendimai. Remiantis interpretacijomis, ieškoma sprendimų – atsakymų į studento 

užduotą klausimą. 

6. Pabaiga. Iš pradžių paklausiama, kokios mintys, įžvalgos, atsiradusios analizės metu, 

pasirodė svarbios atvejį pristačiusiajam studentui. Taip pat galima paklausti kiekvieno 

studento, ką jis jaučiasi išmokęs iš šios analizės, kas jam pasirodė svarbu, reikšminga. 

Vieno atvejo analizė grupėje paprastai užtrunka 1,5 valandos. Kaip matyti, šiuo metodu atsiranda 

galimybė ne vien mokytis iš konkretaus socialinio darbo patyrimo, bet ir ugdyti savo refleksyvumą 

bei kitus labai svarbius socialinio darbuotojo gebėjimus: empatijos, klausymosi, supratimo, 

klausimų uždavimo ir pan. 

Vaidmenų žaidimai mokantis socialinio darbo. Kaip minėta, socialinio darbo kompetencijos, 

gebėjimai yra itin praktinio pobūdžio, tačiau studentai neturi daug galimybių jų mokytis 

su realiais klientais, realiose socialinio darbo situacijose. Todėl mokantis dažnai pasitelkiama 

imitacija. Tinka vaidmenų žaidimai, psichodramos elementai, Forumo teatro elementai ir kitos 

panašios metodinės koncepcijos. Studentai prisiima skirtingus vaidmenis, įsijaučia į juos ir improvizuoja. 

Tarkim, vaidinamas socialinio darbuotojo apsilankymas socialinės rizikos šeimoje, 

103 

Michaelis Balintas (1896–1970) – vengrų kilmės psichoanalitikas ir psichoterapeutas. Jis po Antrojo pasaulinio karo Londone, Tavistoko 

klinikoje, vedė atvejų aptarimo grupes su socialiniais darbuotojais, vėliau su gydytojais. Šiose grupėse dalyvaujantieji mokėsi atpažinti savo 

santykių su klientais ar pacientais pasąmoninius procesus. Vėliau Balinto grupės labai plačiai paplito ir šiandien dažnai taikomos kaip savitarpio 

paramos ar profesinės savitarpio priežiūros metodas. 

104 

Gali būti taikoma ir kita metodika (pvz.: psichodrama ar jos elementai) – tai nėra taip svarbu. Svarbu, kad metodika tiktų siekiamiems 

rezultatams. 

48


kur jis nėra laukiamas svečias, arba socialinis darbuotojas turi vadovauti paauglių grupei, kurie 

jam priešinasi ir pan. Imituojant, inscenizuojant atsiranda galimybių aktyviai įsitraukti, išbandyti, 

pajausti. Tačiau ir šiuo atveju, kaip ir studentų praktikoje, svarbus ne tik pats praktinis patyrimas 

(vaidinimas), bet ir jo analizė. Svarbu, kad po „spektaklio“ dėstytojas inicijuotų refleksiją: 

ką reiškia būti socialinio darbuotojo vaidmenyje kokie jausmai kyla kokia intervencija galėtų 

būti sėkmingesnė, kodėl ką jaučia klientas kas iššaukia jo gynybines reakcijas ir pan. Svarbu, 

kad į diskusiją įsitrauktų ne tik „aktoriai“, bet ir „žiūrovai“ („spektaklyje“ nedalyvavę studentai), 

nes kitaip jų mokymasis liks pasyvus. 

Studentų savirefleksija kaip vertybinės laikysenos ugdymo(si) galimybė. Socialinio 

darbo studijose svarbu vertybinis ugdymas, profesinių vertybių internalizacija, profesinės laikysenos 

susiformavimas. Tai itin svarbi socialinio darbo kompetencija, nes pati socialinio darbo 

prigimtis yra vertybinė. Tačiau ugdant vertybes susiduriama su dilema: ar vertybių galima išmokyti, 

ar galima pakeisti jau turimas studentų vertybes Šiuo klausimu yra įvairių požiūrių. Pavyzdžiui, 

V. Franklis (turbūt vienas iš labiausiai vertybiškai orientuotų XX a. psichoterapeutų, logoterapijos 

kūrėjas) teigia, esą vertybių negalima išmokyti, vertybėmis turime gyventi. Iš to išeina 

svarbi įžvalga: patys socialinio darbo dėstytojai turi gyventi vertybėmis, kurias jie skelbia. Taip, 

kaip ir studentai. Vadinasi, pirmiausia būtina pažinti save: įsivardyti, suvokti vertybes, kuriomis 

vadovaujamės savo gyvenime. Tam gali pasitarnauti savirefleksija – įvairūs būdai ir metodai, kai 

studentai kviečiami pažinti, analizuoti save, savo požiūrius, įsitikinimus ir tai, kas juos būtent 

tokius formavo. Socialiniame darbe itin svarbu pažinti savo etines, moralines ribas: kokius dalykus, 

kokias elgsenas aš galiu priimti ir pateisinti, o kurios peržengia mano tolerancijos ribas. 

Yra įvairių metodinių savirefleksijos galimybių, pvz.: 

• piešti savo gyvenimo upę (ar kelią, ar medį ir pan.), permąstant, kokie įvykiai, kokios 

patirtys, kokie žmonės, kokie pavyzdžiai atvedė mane į socialinio darbo studijas 105 ; 

• rašyti dienoraštį praktikos metu, fiksuoti savo mintis, požiūrius, vertinimus, jausmus; 

• su studentais žiūrėti filmus etinių, moralinių dilemų temomis (pvz.: apie abortus, homoseksualumą, 

eutanaziją, mirties bausmę ir pan.) ir paskui diskutuoti, aiškintis požiūrius, 

supratimus. Šiuo atveju ne tiek svarbu įtikinti studentus prisiimti vieną ar kitą poziciją 

kaip teisingą, tinkančią socialiniam darbuotojui, bet paskatinti asmens savirefleksijos 

procesus; 

• lankytis su studentais tokiose institucijose ar vietose, kur susiduriama su visuomenės 

pari biu ar užribiu, atsirandama ties legalumo ir nelegalumo riba – kalėjime, sąvartyne, 

prostitucijos rajonuose, narkomanijos židiniuose (pvz., Vilniaus tabore, kur vartojantiems 

narkotikus yra dalijami švirkštai) ir pan. 

Aukščiau aprašyti socialinio darbo mokymo(si) metodai nepretenduoja į visumą – tai tik 

keli dažniausiai sutinkamų metodų pavyzdžiai. Suprantama, kad šie metodai geriausiai pritaikomi 

vadinamuosiuose tiesioginiuose socialinio darbo kursuose ar moduliuose – mokant socialinio 

darbo metodų, mokant konsultavimo, profesinės etikos, ugdant praktinius socialinio darbo gebėjimus 

ir pan. Tačiau kyla klausimas, kokiais metodais galima remtis daugiau teoriniuose arba ne 

socialinio darbo, o gretutinių disciplinų kursuose (dėstomuose socialiniams darbuotojams), kad 

jų metu irgi būtų ugdomos studentų dalykinės bei bendrosios kompetencijos 

Viena iš galimybių yra mokymosi bendradarbiaujant koncepcija ir iš jos išplaukiantys metodai. 

105 

Dėstytojų patirtis rodo, kad ir tie studentai, kurie teigia, esą jie visai nenorėję studijuoti socialinio darbo (t. y. į šias studijas pakliuvę atsitiktinai), 

atlikę šį pratimą dažnai netikėtai sau atranda, kad jų gyvenime buvo dalykų, kurie vedė link darbo su žmonėmis, link rūpesčio kitais ar kvietė 

ieškoti socialinio teisingumo. Kita vertus, jei studentas atranda, kad jo asmeninėje patirtyje nėra „pašaukimo“ socialiniam darbui – tai labai 

svarbus rezultatas. Nes galbūt tai šansas permąstyti savo siekius, savo profesinę ateitį ir pasirinkti kitą specialybę. 

49


8.2. Mokymasis bendradarbiaujant kaip aktyvaus mokymosi paskaitoje ar 

seminare galimybė 

„Gera pamoka yra ta, kurioje daugiau mokomasi, nei mokoma“ (Franz E. Weinert). Perfrazavus 

aukštajai mokyklai – gera paskaita, geras seminaras yra toks, kuriame studentas daugiau 

mokosi, negu dėstytojas dėsto. 

Pedagoginėje srityje sutariama, kad mokymasis yra visiškai individualus procesas ir todėl 

turi būti individualiai aktyvus – kuo asmuo labiau įsitraukia, tuo mokymasis veiksmingesnis 106 . 

Kompetencijoms ugdyti(s) individualus studento aktyvumas tampa dar svarbesnis, nes kalbama 

jau ne vien apie informacijos išgirdimą (to pakaktų, kai kursas yra tiesiog „skaitomas“, kaip dar 

vis įprasta sakyti universitete), bet žinių + įgūdžių + sampratų (= kompetencijų) įgijimą. 

Vadinasi, aukštosios mokyklos paskaita ar seminaras (ar bet kuri kita mokymo forma) visų 

pirma turi skatinti aktyvų studento mokymąsi. O dėstytojas (visų pirma) yra studento aktyvaus 

mokymosi organizatorius bei vadovas 107 . 

Mokymosi bendradarbiaujant koncepciją galima laikyti aktyvaus mokymosi didaktika. 

Metodikos autorių manymu, ši koncepcija gali būti naudinga tiek ugdant socialinio darbo kompetencijas, 

tiek bendrąsias kompetencijas. Kokia yra mokymosi bendradarbiaujant esmė 

Visų pirma svarbu pabrėžti, kad mokymasis bendradarbiaujant nėra tapatus dažnai taikomam 

grupiniam darbui paskaitų ar seminarų metu. Mokymosi bendradarbiaujant koncepcijoje 

grupinis darbas yra svarbi sudedamoji dalis, tačiau tik viena iš jų. 

Mokymosi bendradarbiaujant tikslas yra kuo aktyviau įtraukti besimokančiuosius į mokymosi 

procesą, kitaip tariant, paskatinti kuo aktyvesnį asmens mokymąsi. Tam yra pajungiamos 

individualios asmens pastangos, tačiau taip pat išnaudojamos socialinės mokymosi formos (bendradarbiavimas, 

kooperacija). 

Mokymosi bendradarbiaujant pamatinį principą sudaro trys žingsniai, kurių eiliškumas turėtų 

būti išlaikomas 108 : 

1. individualus besimokančiojo darbas (sprendimo konstrukcija); 

2. dalijimasis grupėje (pirmojo lygmens konstrukcija), 

3. pristatymas auditorijai (antrojo lygmens konstrukcija klausančiųjų dėka). 

Šie trys pamatiniai žingsniai sudaro bet kurį iš mokymosi bendradarbiaujant metodų (keletas 

pavyzdžių pateikiama 2 priede). Trumpai aptarsime kiekvieno žingsnio reikšmę mokymosi procesui. 

Kodėl yra svarbus individualus studento darbas paskaitoje ar seminare. Turbūt nesuklysime 

teigdami, kad frontalioji paskaita (kai dėstytojas skaito paskaitą, o studentai ją konspektuoja) 

yra vyraujantis dėstymo metodas aukštojoje mokykloje; didžiausias aktyvumas šiuo atveju 

tenka dėstytojui, o tai reiškia, kad jis pats daugiausia ir išmoksta. Seminaruose dažnai studentas 

ar studentų grupė pristato tam tikrą temą (dėstytojas yra tarp klausytojų), tačiau tai nekeičia 

esmės – mokymo metodas vis tiek yra frontalusis. Aktyviausiai veikia dėstytojas arba medžiagą 

pristatantis studentas, o kiti yra klausytojai. Kyla klausimas, kas tuo metu vyksta besiklausančiųjų 

galvose, koks jų mokymosi veiksmingumas tuo momentu Tyrimai rodo, kad besimokantieji 

geriausiu atveju moka atkartoti pateiktas žinias arba problemos sprendimus, bet negeba jų išspręsti, 

išmąstyti patys. Norint, kad visi studentai paskaitos ar seminaro metu aktyviai, intensyviai 

mokytųsi, reikia sudaryti jiems galimybę pirmiausia atsakymą, problemos sprendimą išvystyti 

patiems, be dėstytojo sufleruojamos pagalbos. 

106 

Brüning L., Saum T. Kooperatives Lernen in der Dramaturgie des Unterrichts. Methodenkoffer kooperatives Lernen. www.iqesonline.net 

[žr. 2011 01 22]. 

107 

Tai, žinoma, keičia klasikinės universitetinės paskaitos vaizdinį (amfiteatrinė auditorija, klausantys studentai, priekyje katedra, už jos – 

profesorius) ir vyraujančią nuostatą – esą universitetas „ne vaikų darželis“ – studentai yra patys atsakingi už savo mokymąsi. 

108 

Brüning L., Saum T., op. cit. 

50


Kodėl yra svarbus bendradarbiavimo su kitais studentais etapas. Jei antrasis žingsnis 

– dalijimasis grupėje – yra praleidžiamas ir dėstytojas paklausia studentų, kokias idėjas, mintis 

jie išvystė individualaus darbo metu, tai kalbėti galimybę turi tik keli studentai – dažniausiai 

drąsiausi, aktyviausi ir visada tie patys. Visi kiti vėl laikosi pasyvios klausytojų pozicijos. Tačiau 

kas nutinka jų mintims ir idėjoms, jų sprendimams Todėl bendradarbiavimo grupėje fazė 

yra itin paranki – čia kiekvienas turi galimybę pristatyti savo mintis kitiems, išgirsti jų komentarus, 

klausimus ir taip koreguoti, papildyti savo mąstymą. Tai dar ne viskas: tyrimai rodo, kad 

mintys, suvokimai atsiranda ne vien mąstant, bet taip pat ir kalbant, bandant įvardyti, paaiškinti 

kitiems. Tokiu būdu ir toliau vyksta individualiai aktyvus mokymosi procesas: studentas, bandydamas 

savo supratimus perteikti kitiems, aktyviai konfrontuoja su mokymosi medžiaga. Verbalizavimas 

pagilina supratimą, gal net atskleidžia mąstymo prieštaravimus, klaidas. Kita vertus, 

jei studentų grupelėje išryškėja prieštaros, skirtingi supratimai, jie taip pat aktyvina mokymosi 

procesą, nes studentai, diskusijoje įrodinėdami savo supratimą, dar kartą aktyviai konfrontuoja 

su mokymosi medžiaga. 

Kuo reikšmingas pristatymas visai auditorijai. Iš principo tai ne kas kita, o grįžimas į 

frontaliojo mokymo(si) situaciją, tik ne dėstytojas pristato medžiagą, o studentai. Tačiau dėstytojui 

čia tenka labai svarbus vadovo ir apibendrintojo vaidmuo. Tačiau šiame etape slypi pavojų: 

kas savo užsiėmimuose taiko darbą grupėmis, žino, kad grupelių rezultatų pristatymas yra 

gana nuobodus – grupelėms įdomu tik jų pačių pristatymas, o kai kalba kiti – beveik nesiklausoma. 

Taigi aktyvus individo mokymosi procesas sustoja, studentai lieka turėti tą supratimą, kuris 

buvo išvystytas individualiai ir grupelėje. Todėl čia svarbūs du dalykai: 1) dėstytojas turi išradingai 

vadovauti auditorijos diskusijai (yra nemažai metodų, keli pateikiami 2 priede); 2) studentai 

turi žinoti, kad bet kuris iš jų gali būti pakviestas pristatyti grupelių rezultatų, tuomet jie 

priversti aktyviai klausytis ir dalyvauti iki galo. (Paprastai elgiamasi kitaip: grupelėms leidžiama 

pačioms nuspręsti, kas pristatys. Dažniausiai pasireiškia tie patys, drąsiausi, aktyviausi studentai.) 

Taigi dėstytojas turi turėti metodų (pvz., mesti kauliuką), kad atsitiktinumo būdu iš kiekvienos 

grupelės galėtų atrinkti pristatantįjį. Suprantama, kad pristatymas auditorijai turi ne vien dalykinių 

žinių įsisavinimo tikslą (kiekvienas studentas turi būti pasiruošęs pristatyti dalykinę informaciją 

kitiems), bet ir „šalutinį poveikį“: ugdoma(si) bendroji kompetencija – gebėjimas kalbėti 

prieš auditoriją. 

Iš viso to išeina, kad sumanus trijų skirtingų mokymosi formų – individualaus darbo, darbo 

grupėmis ir frontaliojo pristatymo – kaitymas gali būti veiksmingas mokymosi procesui: tai 

sudaro galimybę studentui aktyviai ir individualiai konfrontuoti su mokymosi medžiaga. Negana 

to, mokymosi bendradarbiaujant koncepcija turi jau minėtą „šalutinį poveikį“. Tokia darbo paskaitoje 

ar seminare struktūra ugdo bendrąsias kompetencijas, socialinius gebėjimus, pvz.: gebėjimą 

dirbti grupėje, gebėjimą pristatyti, gebėjimą išklausyti, gebėjimą priimti kito nuomonę, gebėjimą 

diskutuoti ir argumentuoti, gebėjimą spręsti konfliktus, galų gale – gebėjimą kalbėtis tokiu 

garsu, kad nebūtų trukdoma dirbti kitoms grupėms. 

Šios metodikos autorių manymu, mokymosi bendradarbiaujant koncepcijos taikymas studijų 

programoje bus veiksmingesnis, jei visi vienoje programoje dirbantys dėstytojai turės vienodą 

supratimą apie šią koncepciją, visi kartu bus išmokę ją taikyti ir turės tų pačių metodų arsenalą. 

Tai leis dėstytojams lengviau susikalbėti tarpusavyje, taip pat leis sumaniai derinti metodus 

bei juos varijuoti įvairių kursų ar modulių metu (taip išvengiama gana dažno atvejo, kai 

keli dėstytojai per savo užsiėmimus taiko tuos pačius metodus, tačiau to nežino, o studentai ima 

skųstis, kad, pavyzdžiui, „darbas grupėmis užkniso negyvai“). Be to, tai leidžia studijų programos 

dėstytojams susitarti, kokios bendrosios kompetencijos, kuriame semestre ir kokiuose dalykuose, 

kokiais metodais bus ugdomos. 

51


8.3. Socialinio darbo studijų vertinimo metodai. Vertinimo metodų 

tinkamumas kompetencijų lygiui tikrinti 

Mokymo(si) procesas kol kas neįsivaizduojamas be vertinimo, tikrinimo, kontrolės, nors 

turbūt daug žmonių sutiktų, kad svarbiausius dalykus gyvenime yra išmokę ne egzaminui ir ne 

pažymiui. Tačiau reguliarūs vertinimai struktūrina mokymosi procesą, verčia aktyviau dirbti, 

nors turbūt nei studentams, nei dėstytojams nėra maloniausias užsiėmimas. 

Todėl dėstytojai, galvodami apie studentų kompetencijų ugdymą, gali užduoti sau šiuos 

klausimus: 

• Kaip egzaminą ar įskaitą paversti dar viena mokymosi galimybe studentams 

• Kaip vertinimą padaryti veiksmingai prisidedantį prie mokymosi proceso skatinimo 

• Kaip vertinimą sugalvoti tokį, kad jis iš tiesų matuotų, ar studentai pasiekė studijų programoje 

numatytus studijų siekinius ir kompetencijas 

• Kaip vertinimas galėtų tapti jei ne mėgstamiausiu užsiėmimu, tai bent nekeliančiu nemalonių 

jausmų studentams ir dėstytojams 

Žodelis „kaip“ ir vėl kalba apie metodą. Šiuo atveju – apie vertinimo metodus ir jų perklausimą, 

permąstymą socialinio darbo studijose. 

Vertinimo metodų perklausimas veikiausiai prasmingas tiek kiekvienam dėstytojui individualiai, 

tiek ir diskutuojant kartu su visais socialinio darbo studijų programoje dirbančiais dėstytojais. 

Mąstymas apie vertinimo metodus ir jų suderinimas yra neapeinama studijų programos, 

siekiančios ugdyti studentų kompetencijas, tema. Jei apibrėžėme, nustatėme studijų programos 

siekinius ir kompetencijas, tai kaip pamatuosime, ar pasiekėme šiuos siekinius ir ar suteikėme 

kompetencijas 

Reikia pripažinti, kad dažnai gali nusvirti rankos, nes kompetencijas pamatuoti sunku, net 

kyla klausimas, ar iš viso įmanoma 109 Tarkim, viena iš dalykinių socialinio darbo kompetencijų 

skamba taip: kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant jo optimalaus funkcionavimo 

ir veikiant neapibrėžtose situacijose. Šitos kompetencijos neįmanoma įvertinti aukštosios 

mokyklos sąlygomis, nes čia nėra realių socialinio darbo klientų, o eksperimentuoti su klientais 

dėl studentų egzamino yra neetiška. Kita vertus, sukurti pasitikėjimu grįstam santykiui su klientu 

gali reikti ilgesnio laikotarpio. Ir dar vienas svarbus aspektas: net ir labai patyrusiems socialiniams 

darbuotojams, turintiems ilgametę patirtį, ne su visais klientais pavyksta užmegzti pagalbos 

santykį, nes santykis tuo ir pasižymi, kad jis dviejų žmonių, o ne kažkurio vieno reikalas. 

Negana to, socialiniame darbe tikrai neretas atvejis, kai socialiniam darbuotojui pavyksta sukurti 

santykį su klientu, tačiau klientas vis tiek nepasiekia optimalaus socialinio funkcionavimo. Tad 

nesėkmė vienu konkrečiu atveju nereikštų, kad socialinis darbuotojas neturi gebėjimo ar kompetencijos 

kurti santykį su klientais apskritai. Panašių sunkumų turėsime, siekdami įvertinti ir kitų 

dalykinių socialinio darbo kompetencijų lygį. Kompetencijų formuluotės yra pernelyg abstrakčios, 

kompleksiškos ir dauguma jų nepatikrinamos aukštosios mokyklos sąlygomis. Todėl turbūt 

vertėtų atsisakyti bandymo surasti vertinimo metodus, kurie galėtų pamatuoti įgyjamos kompetencijos 

lygį. Veikiausiai reikėtų orientuotis į studijų siekinių, gal net atskirų kursų ar modulių 

siekinių įvertinimą. Tačiau tuomet gali kilti pavojus vėl nutolti nuo kompetencijų ugdymo idėjos, 

labiau susikoncentruoti į dalykų turinį negu į studentų įgyjamus gebėjimus. 

Pedagoginėje literatūroje kalbama apie įvairias vertinimo rūšis: formuojamąjį vertinimą, 

apibendrinamąjį vertinimą, kriterinį vertinimą, kontekstinį vertinimą, tarpinius vertinimus ir sumuojamąjį 

vertinimą, vertinimą pažymiu, įskaitą ir pan. Vertinimas gali vykti žodžiu ir (arba) 

raštu. 

109 

Dėl kompetencijos kompleksiškumo: juk tai žinios, įgūdžiai ir sampratos kartu paėmus. Koks metodas visą šį kompleksą gali išmatuoti 

52


Socialinio darbo studijose gali būti taikomas platus vertinimo metodų arsenalas: testai, 

praktikos ataskaitos, dienoraščiai, esė, problemos analizė, atvejo analizė, teksto analizė, atsakinėjimas 

į atvirojo tipo klausimus žodžiu ir (arba) raštu, (savi)refleksija raštu, empirinis tyrimas, 

grįžtamasis ryšys, savęs vertinimas ir pan. 

Tačiau, galvojant apie studentų kompetencijų ugdymą, svarbiausia yra ne vertinimo metodų 

ar rūšių įvairovė, o tai, ar vertinimo metodas iš tiesų tinka užsibrėžtam studijų siekiniui 

pamatuoti ir ar pats vertinimo procesas tarnauja studentų kompetencijų ugdymui. 

8.4. Socialinio darbo studijų vertinimo ypatumai 

Svarbu pastebėti, kad kai kurių socialinio darbo gebėjimų negalima (neįmanoma arba net 

neetiška) įvertinti pažymiu. Pavyzdžiui, itin sunku parašyti vertybinės asmens laikysenos pažymį. 

Arba kaip parašyti pažymį už aukščiau diskutuotą socialinio darbo kompetenciją – gebėjimą 

užmegzti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu Taip pat dėstytojams kyla sunkumų vertinant 

studentų praktiką: paprastai studentai gauna pažymį už atliktas refleksijos užduotis, bet ne 

už patį veikimą praktikoje, ne už gebėjimus, parodytus bendraujant su klientais, nors kaip tik šių 

kompetencijų ugdymas ir yra praktikos esmė. Taigi kai kurių dalykų vertinimo pažymiu socialinio 

darbo studijose verta sąmoningai atsisakyti ir vietoj jo pasitelkti grįžtamąjį ryšį, kurį dėstytojas 

suteikia studentui, arba studentai vienas kitam. Taip pat kartais prasminga sudaryti studentui 

galimybę įsivertinti – įvertinti save. 

Grįžtamasis ryšys ir įsivertinimas, kaip vertinimo metodai, reikalauja tam tikrų sąlygų – 

vadinamosios grįžtamojo ryšio kultūros. Jei jos nėra, sunku tikėtis, kad šie vertinimo metodai 

bus veiksmingi. 

Grįžtamasis ryšys yra tiesos sakymas apie tai, ką aš pastebėjau kitame žmoguje, linkint jam 

gero, siekiant duoti impulsą jo tolesniam tobulėjimui. Sakyti tiesą galima tik tuomet, kai visi dalyvaujantieji 

jaučiasi saugūs, kai vyrauja nuoširdūs pasitikėjimo santykiai, kai yra garantuojamas 

konfidencialumas. Kitaip tiesa virs diplomatija, o grįžtamasis ryšys bus „vyniojamas į vatą“. 

Toliau pateikiami keli grįžtamojo ryšio, kaip vertinimo metodo, pavyzdžiai: 

• Mokantis socialinio grupinio darbo metodo siekiama ugdyti kelis studentų gebėjimus: 

gebėjimą analizuoti grupės procesus, gebėjimą konstruktyviai dalyvauti grupės procese, 

gebėjimą dirbti komandoje, gebėjimą vadovauti, pirmininkauti ir pan. Jei gebėjimą 

analizuoti grupės procesus galima nesunkiai įvertinti pažymiu (pvz., pateikti studentams 

aprašytą grupės procesą ir paprašyti jį išanalizuoti raštu), tai gebėjimą dirbti komandoje, 

gebėjimą vadovauti ar gebėjimą konstruktyviai dalyvauti grupėje geriau vertinti 

pasitelkiant grįžtamąjį ryšį ir įsivertinimą. Todėl semestro pabaigoje per baigiamąjį 

užsiėmimą yra teikiamas grįžtamasis ryšys: grupėje kiekvienas studentas iš pradžių pats 

pasako, kaip jis vertina savo indėlį į vykusį grupės procesą, ko jaučiasi išmokęs, kas jam 

buvo sunku ir pan., o paskui iš likusių studentų ir dėstytojo susilaukia grįžtamojo ryšio: 

kokį šio žmogaus indėlį jie pastebėjo, kokios jo savybės išryškėjo grupėje, kokį poveikį 

jis darė grupei, kaip tai veikė kitus dalyvius, kaip jam pavyko atlikti vieną ar kitą užduotį, 

ko norisi jam palinkėti ir pan. 

• Studentai kviečiami parašyti savo požiūrį į kokią nors etinę, moralinę dilemą (pvz.: į 

abortus, homoseksualių žmonių santuokas, eutanaziją, mirties bausmę ir pan.). Dėstytojas 

įvertina studento nuostatas ne pažymiu, bet parašydamas atsakymą – grįžtamąjį ryšį. 

Ką jis pastebėjo, su kuo jis sutinka, o ką mato kitaip. Arba gali užduoti klausimus tolesniam 

studento mąstymui šia tema ir pan. 

Svarbu pažymėti, kad išmokti teikti grįžtamąjį ryšį bei jį priimti yra vienas iš socialinio 

53


darbo gebėjimų, nes socialinis darbuotojas dažnai dirba pasitelkdamas grįžtamąjį ryšį. Taigi toks 

studentų vertinimo būdas turi ir ugdomąjį poveikį – moko dalykinių ir bendrųjų kompetencijų. 

Suprantama, kad grįžtamajam ryšiui taikyti reikia ne vien grįžtamojo ryšio kultūros, bet ir 

tam tikrų organizacinių sąlygų: 

• Aukštosios mokyklos dėstytojas neturi būti ribojamas vertinimo metodų, t. y. vertinimo 

metodai ir formos neturėtų būti nuleidžiami iš viršaus. Šiuo metu elgiamasi veikiau 

atvirkščiai – stengiamasi unifikuoti. Pavyzdžiui, yra taisyklė, kad visi egzaminai 

turi vykti raštu (arba raštu ir žodžiu), kad vertinimas turi būti diferencijuotas, kad įvertinimą 

dėstytojas (nepriklausomai nuo dalyko ir studentų skaičiaus grupėje) turi pateikti 

per 5 darbo dienas ir pan. 

• Norėdamas teikti grįžtamąjį ryšį, dėstytojas turi dirbti su nedidelėmis studentų grupėmis. 

• Grįžtamasis ryšys kainuoja nemažai laiko ir pastangų, į tai turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant 

dėstytojo darbo krūvį. 

Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad tinkamai parinkti ir įvaldyti studijų (mokymo, 

mokymosi) ir vertinimo metodai gali veiksmingai pasitarnauti, siekiant ugdyti studentų dalykines 

ir bendrąsias kompetencijas. Tačiau svarbiausias dalykas šiuo atveju yra mokymo(si), vertinimo 

metodų ir siekiamos ugdyti kompetencijos, studijų siekinių, dalyko (ar modulio) siekinių 

dermė. Ši dermė yra iliustruota 8.1 lentelėje. 

8.1 lentelė. Mokymo(si) ir vertinimo metodų ryšys su kompetencijomis bei siekiniais (pavyzdys) 

Kompetencija Siekinys Mokymo(si) metodas Vertinimo metodas 

Kurti abipusio pasitikėjimo 

santykį su klientu, 

siekiant optimalaus 

socialinio funkcionavimo 

ir veikiant 

neapibrėžtose situacijose 

Gebės reflektuoti santykio su 

klientu tikslingumą, siekdamas 

optimalaus socialinio funkcionavimo. 

Gebės užmegzti pokalbį su klientu 

neapibrėžtoje situacijoje. 

Gebės reflektuoti pasitikėjimą 

klientu. 

Atvejo analizė 

Praktikos dienoraštis 

Vaidmenų žaidimas 

Savirefleksija 

Atvejo analizė raštu 

Grįžtamasis ryšys 

Grįžtamasis ryšys 

54


Priedai 

1 p r i e d a s. Dalykinių socialinio darbo gebėjimų tyrimo rezultatai 

1 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos daugiau negu 96 proc. tyrime dalyvavusių 

darbdavių įvertino kaip svarbius ir labai svarbius 

Eil. 

Nr. 

1. 

Dalykiniai gebėjimai 

Gebėjimas užmegzti ir palaikyti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu (kliento sistema) 

Svarbūs ir 

labai svarbūs 

(proc.) 

99 

2. Gebėjimas bendrauti su klientu (kliento sistema) jo suvokimo lygmeniu 100 

3. 

4. 

5. 

Gebėjimas įsigilinti į konkrečios klientų grupės poreikių ypatumus ir jais vadovaujantis 

teikti pagalbą 

Gebėjimas nustatyti kliento (kliento sistemos) poreikius, vystyti pagalbos strategiją ir 

procesą taip, kad klientas (kliento sistema) būtų įgalinamas savarankiškam gyvenimui 

Gebėjimas atpažinti kliento (kliento sistemos) teisių pažeidimus ir veiksmingai juos 

šalinti 

100 

97 

99 

6. Įvairių socialinio darbo su klientais metodų išmanymas ir gebėjimas juos taikyti 97 

7. 

8. 

9. 

Gebėjimas konsultuoti klientą (kliento sistemą), vadovaujantis tinkamomis konsultacinėmis 

koncepcijomis ir technika 

Gebėjimas darbe su klientu (kliento sistema) vadovautis tinkama vertybine laikysena 

(socialinio darbuotojo etika) 

Gebėjimas darbui su klientu (kliento sistema) mobilizuoti reikiamus išteklius – kliento 

aplinkos, kitų specialistų, organizacijų, bendruomenės ir pan. 

98 

100 

99 

10. Gebėjimas apsieiti su ypatingomis agresijos formomis bei konfliktais 97 

11. Gebėjimas atsakingai apsieiti su kliento (kliento sistemos) konfidencialia informacija 96 

12. Gebėjimas reflektuoti ir vertinti savo darbo su klientu (kliento sistema) procesą 98 

13. 

Gebėjimas naudotis vidiniais ir išoriniais žmogiškaisiais, finansiniais ir kitais ištekliais, 

siekiant organizuoti ir tobulinti socialinę pagalbą 

98 

14. Gebėjimas dirbti kartu su kitų profesijų atstovais tarpdalykinėje aplinkoje 99 

15. Gebėjimas vertinti socialinės pagalbos kokybę ir ją tobulinti 96 

16. 

17. 

Gebėjimas taikyti valstybės socialinės pagalbos ir kitą susijusią teisinę bazę bei ja 

naudotis organizuojant pagalbą 

Gebėjimas veiksmingai atstovauti socialinės pagalbos klientų ar jų grupių teisėms ir 

interesams 

96 

96 

55


2 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 90–95 proc. tyrime dalyvavusių 


Eil. 

Nr. 


Svarbūs ir labai 

svarbūs (proc.) 

1. Gebėjimas dokumentuoti pagalbos klientui (kliento sistemai) procesus 95 

2. Gebėjimas kurti ir plėtoti inovatyvias socialinės pagalbos strategijas 91 

3. 

4. 

5. 

6. 

7. 

Žmogaus teises reglamentuojančių dokumentų išmanymas ir gebėjimas jais vadovautis 

savo praktikoje 

Gebėjimas suvokti ir analizuoti (pasitelkiant teorijas) visuomenėje vykstančius socialinius 

procesus ir numatyti jų įtaką socialinės pagalbos sričiai 

Gebėjimas įžvelgti (bendruomenėje, visuomenėje) socialinės pagalbos poreikį bei 

gebėti siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas, vadovaujantis darnios raidos principais 

Gebėjimas kritiškai reflektuoti socialinio darbo profesijos etikos standartus, teisinę 

sistemą, vaidmenį visuomenėje 

Gebėjimas nustatyti savo profesinės veiklos tobulinimo poreikį ir jį tenkinti, atsiliepiant 

į aktualias profesijos tendencijas ir laikantis mokymosi visą gyvenimą 

principo 

94 

91 

91 

91 

91 



Eil. 

Nr. 




1. Gebėjimas vadovauti socialinių padėjėjų ir savanorių veiklai 87 

2. Gebėjimas inicijuoti ir įgyvendinti socialinių problemų prevencijos programas 87 

3. 

Valstybės socialinės pagalbos administravimo aparato institucijų atsakomybės, kompetencijų 

ribų, pavaldumo ryšių, bendradarbiavimo tinklų ir pan. išmanymas 

87 

4. Gebėjimas telkti vietos bendruomenę bei įgalinti ją pagalbos veiklai 87 

5. 

6. 

Gebėjimas reflektuoti savo profesinio veikimo, pasitelkiant teorinį žinojimą bei 

kolegialaus konsultavimosi galimybes 

Gebėjimas analizuoti socialines problemas, pasitelkiant socialinio darbo teorijas, 

tyrimų duomenis ir tarpdalykinį požiūrį 

89 

88 

56


4 lentelė. Dalykiniai socialinio darbo gebėjimai, kuriuos 80– 85 proc. tyrime dalyvavusių 


Eil. 

Nr. 




1. Gebėjimas inicijuoti ir plėtoti savigalbos grupių ir judėjimų veiklą 81 

2. 

3. 

Gebėjimas profesionaliai paremti iniciatyvas ir judėjimus, siekiančius mažinti socialinę 

atskirtį ir diskriminaciją bei užtikrinančius socialinį teisingumą 

Gebėjimas veiksmingai dalyvauti profesinėse ir tarpprofesinėse diskusijose, plėtojant 

socialinio darbo profesiją 

82 

84 



Eil. 

Nr. 

1. 


Gebėjimas atlikti taikomąjį arba mokslinį socialinį tyrimą ir panaudoti tyrimo rezultatus 

socialinio darbo veikloje 



78 



Eil. 

Nr. 




1. Gebėjimas kritiškai analizuoti socialinę politiką ir daryti jai poveikį 73 



Eil. 

Nr. 

1. 


Gebėjimas taikyti Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų socialinės apsaugos 

teisinę bazę 



67 



Eil. 

Nr. 

1. 

2. 


Socialinio darbo profesijos istorinės raidos išmanymas ir gebėjimas kritiškai reflektuoti 

aktualias profesijos tendencijas 

Gebėjimas tinkamai viešinti ir publikuoti mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos 

rezultatus 



62 

62 

57


2 p r i e d a s. Mokymosi bendradarbiaujant metodų pavyzdžiai 

Žemiau pateiktų mokymosi bendradarbiaujant metodų autoriai yra Ludgeris Brüningas ir 

Tobiasas Saumas 110 . 

Padėkliuko metodas (angl. place mat). Studentai pasidalija į grupeles po 4 (arba po 3). 

Kiekviena grupelė sėdi prie atskiro stalo. Ant stalo padėtas didelis lapas popieriaus, padalytas į 

keturias lygias dalis (jei studentai 3 – į tris dalis). Studentai sėdi taip, kad kiekvienas galėtų rašyti 

į jam paskirtą lapo dalį. Pačiame lapo centre nupiešiamas kvadratas, į jį vėliau bus surašomas 

bendras grupės rezultatas. Studentai gauna užduotį (pvz., kokios yra straipsnio, kurį skaitė 

namie, esminės mintys). 

Eiga: 

1. Individualus darbas. Iš pradžių kiekvienas studentas atlieka užduotį individualiai – pamąsto 

ir užrašo savo atsakymą jam skirtoje lapo dalyje. 

2. Bendradarbiavimas. Susipažįstama su visų atsakymais ir jie palyginami. Galima lapą 

sukti pagal laikrodžio rodyklę, kad visi paskaitytų, o studentai gali pajudėti – persėsti 

pagal laikrodžio rodyklę vis ant kitos kėdės ratu ir tokiu būdu paskaityti, ką parašė kolegos. 

Kai visi paskaitė visų atsakymus, studentai diskutuoja apie pastebėtus skirtumus 

ir panašumus ir suformuluoja bendrą grupės atsakymą, kurį surašo į lapo centre esantį 

kvadratą. 

3. Pristatymas auditorijai. Keli atsitiktinai parinkti studentai iš kelių grupelių pristato 

savo rezultatus, kitos grupės gali papildyti. 

Toliau paskaitoje ar seminare galima dirbti, remiantis studentų pristatytais rezultatais. 

Grupinės dėlionės metodas. Šis metodas padeda įsisavinti naujas žinias. Dėstytojas parengia 

keturių rūšių skirtingą medžiagą (neilgus tekstus, kuriuose aprašyta kokia nors svarbi sąvoka 

ar kategorija: mokslinio straipsnio ištrauka, kurioje pristatoma socialinės integracijos samprata; 

straipsnio ištrauka, kurioje aprašoma socialinio pripažinimo sąvoka; straipsnio ištrauka, 

kur diskutuojama gyvenimo krizės samprata ir t. t.). Medžiagą išdalija studentams, kad kiekvienas 

studentas dirbtų tik su vienos rūšies medžiaga. Studentai susiskirsto į grupeles po 4, kad visi 

kiekvienos grupelės studentai turėtų skirtingą medžiagą. 

Eiga: 

1. Individualus įsisavinimas. Studentas skaito jam pateiktą medžiagą ir suformuluoja sau 

pagrindines mintis, kurias jis iš duotos medžiagos perteiks kitiems studentams. 

2. Įsisavinimas bendradarbiaujant. Studentai, kurie gavo tą pačią medžiagą, susiburia į 

ekspertų grupes (ne daugiau kaip po 4 studentus). Grupelėje jie palygina savo rezultatus, 

juos papildo, patobulina ir kartu nusprendžia, kokią pagrindinę informaciją, idėjas 

jie turi perteikti kitiems studentams, kurie su šia medžiaga nedirbo. 

3. Perteikimas. Studentai iš ekspertų grupių grįžta į savo grupeles. Tuomet kiekvienas 

studentas pristato savo medžiagą likusiems studentams, kurie pasižymi svarbiausius dalykus 

ir užduoda jiems kylančius klausimus. Taip dirbama tol, kol visi keturi studentai 

grupelėje išdėsto savo medžiagą kitiems. 

4. Pasitikrinimas. Jei yra laiko, studentai dar kartą sugrįžta į ekspertų grupes, kad patikslintų 

informaciją, papildytų, atsakytų į klausimus, kuriuos iškėlė grupelių nariai. Taip 

pat aptaria, kaip pavyko perteikimas kitiems studentams – kas buvo aišku, o kas kėlė 

sunkumų. 

5. Pristatymas ir integracija. Studentai ar grupelės pristato savo rezultatus ir dėstytojo 

110 

Žr.: Brüning L., Saum T. Erfolgreich unterrichten durch Kooperatives Lernen 1. NDS, 2009; Brüning L., Saum T. Erfolgreich unterrichten 

durch Kooperatives Lernen 2. NDS, 2009. 

58


pagalba pabando susieti visų keturių skirtingų rūšių medžiagą tarpusavyje. 

(Grupinės dėlionės metodą galima pasitelkti ir studentų žinioms įvertinti. Pavyzdžiui, paprašyti 

ekspertų grupelių sugalvoti testo klausimus, kuriais galima būtų patikrinti, kaip kiti studentai 

įsisavino informaciją.) 

Pastaba. Šiam metodui reikia gana daug laiko (2–3 valandų). Taip pat svarbu, kad skirtinga 

medžiaga, su kuria dirba studentai, būtų panašios apimties ir sudėtingumo. 

Grupinė analizė. Metodas skirtas analizuoti ir argumentuoti. Grupinės analizės metu studentai 

bendradarbiauja raštu. Studentai padalijami į grupeles po 4. Kiekvienas grupelės studentas 

gauna skirtingą užduotį ar klausimą (vadinasi, dėstytojas turi parengti 4 skirtingas užduotis). 

Eiga: 

1. Kiekvienas grupės narys turi lapą popieriaus, kuriame parašyta užduotis. Toliau lapas 

yra padalytas į penkias lygias dalis. Studentas perskaito užduotį ir į pirmą tuščią lauką 

parašo savo nuomonę, savo atsakymą. 

2. Kai visi studentai atlieka savo užduotį, lapai perduodami kaimynui iš kairės (pagal laikrodžio 

rodyklę). Tuomet lapą gavęs studentas paskaito užduotį, taip pat kolegos nuomonę 

ir tolimesniame tuščiame lauke parašo savo nuomonę ir mintis tiek apie problemą, 

tiek apie kolegos nuomonę. Kai tai įvyksta, lapas keliauja toliau tol, kol visi studentai 

susipažįsta su visomis užduotimis ir kolegų nuomonėmis. Tada lapas vėl sugrąžinamas 

savininkui. 

3. Kai lapas grįžta savininkui, jis perskaito visų mintis ir paskutiniame tuščiame lauke raštu 

apibendrina pagrindines mintis. 

4. Paskui rezultatai yra pristatomi visai auditorijai; tie studentai, kurie dirbo su ta pačia 

medžiaga, papildo. Toliau dirbama su studentų pateikta medžiaga. 

Pastaba. Labai svarbu kontroliuoti laiką. Studentai turi žinoti, kad, pavyzdžiui, jų nuomonei 

parašyti yra skiriama 10 minučių, kai jos praeina, dėstytojas duoda ženklą ir popieriaus lapai 

keliauja toliau. Tik tolesniam etapui reikia numatyti vis daugiau laiko, nes studentai turi įsigilinti 

į vis daugiau informacijos. 

Metodas moko studentus tiksliai formuluoti – per gana trumpą laiką jie turi parašyti savo 

mintis taip, kad kolegos suprastų. 

Vienas lieka, kiti eina. Metodo tikslas – pristatyti rezultatus iš grupelių darbo. Šio metodo 

privalumas yra tai, kad į rezultatų pristatymą įtraukiami visi studentai. 

Eiga: 

1. Studentai dirba grupelėmis po keturis ir parengia bendrą grupės rezultatą. 

2. Tuomet vienas studentas (atsitiktinai atrinktas) lieka sėdėti prie savo stalo, likusieji trys 

pereina prie kitos grupelės stalo, o pastarojo stalo trijulė – prie kitos grupelės stalo ir t. t. 

Prie kiekvieno stalo likęs sėdėti studentas papasakoja atėjusiems studentams savo grupelės 

rezultatus, jie pasižymi ir paklausia jiems rūpimų klausimų. Taip vyksta tol, kol 

visų grupelių studentai pabūna prie kiekvieno stalo. 

3. Tuomet visi sugrįžta į savo pradines grupeles ir studentui, kuris buvo pasilikęs, papasakoja 

naujienas iš visų grupelių. 

Pastaba. Dėstytojas irgi turėtų keliauti nuo vieno stalo prie kito, kad žinotų rezultatus ir vėliau 

auditorijai galėtų apibendrinti, pasakyti pastabas, atkreipti dėmesį į klaidas ir pan. 

59


3 p r i e d a s. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis 

aprašas: socialinis darbas 

STUDIJŲ PROGRAMOS parodomasis APRAŠAS 

Studijų programos pavadinimas 

Programos valstybinis kodas 

Socialinis darbas 653L50003 (buvęs 65305S215) 

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) 

Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas, 

Utenio a. 2, Utena 

Programos vykdymo kalba (-os) 

Lietuvių 

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS 

Koleginės studijos Pirmoji VI lygis 

Studijų forma (-os) ir 

trukmė metais 

Nuolatinė, 3 metai; 

ištęstinė, 4 metai 

Programos 

apimtis kreditais 

Visas studento 

darbo krūvis 

valandomis 

Kontaktinio 

darbo valandos 

Savarankiško 


180 4800 2400 2400 


Pagrindinė studijų programos 

kryptis (šaka) 

Gretutinė studijų programos 

kryptis (šaka) (jei yra) 

Socialiniai mokslai Socialinis darbas Nėra 

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) 

Socialinio darbo profesinis bakalauras, socialinis darbuotojas 

Studijų programos vadovas 

Vardas Pavardė 

Vadovo kontaktinė informacija 

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto 

Socialinio darbo ir pedagogikos katedra; 

tel. 8 683 64 053, e. p. vardas@utenos-kolegija.lt 

Akredituojanti institucija 

Akredituota iki 

Studijų kokybės vertinimo centras 2014-12-31 

Studijų programos tikslas 

Programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistą, gebantį teikti socialinę pagalbą, kuria siekiama kliento 

ar klientų grupės optimalaus socialinio funkcionavimo daugiakultūrėje besikeičiančioje visuomenėje. 

60

111 


Studijų programos turinys: 

dalykų (modulių) grupės 

Bendrieji koleginių studijų dalykai, 

socialinio darbuotojo profesinė 

veikla, socialinis darbas su šeima, 

socialinis darbas ir sveikatos apsauga, 

socialinis darbas organizacijoje, 

socialinis darbas su senyvo amžiaus 

žmonėmis, socialinis darbas 

bendruomenėje, profesinės veiklos 

praktika, baigiamasis darbas, laisvai 

pasirenkami dalykai. 

Studijų programos profilis 

Studijų 

programos 

pobūdis 

Studijos 

orientuotos į 

įvairių visuomenės 

grupių 

socialinių 

problemų 

sprendimą. 

Studijų programos skiriamieji ypatumai 

Programa skirta parengti socialinius darbuotojus, išmanančius 

socialinės paramos organizavimo sistemą ir gebančius 

pasirinkti tinkamus socialinio darbo metodus 

bei strategijas, efektyviai ir etiškai padėti spręsti klientų 

problemas. Profesinio socialinio darbo bakalauro studijų 

pakopoje pasirengimas praktinei veiklai su klientais 

yra prioritetinė studijų proceso dalis. Profesinės veiklos 

praktikos metu būsimas socialinis darbuotojas gali veikti 

realiomis darbo sąlygomis, vadovaujamas socialinio 

darbo profesionalų. 

Reikalavimai stojantiesiems 

Vidurinis išsilavinimas. Lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, užsienio 

kalbos mokomųjų dalykų konkursiniai balai. 

Ankstesnio mokymosi 

pripažinimo galimybės 

Tolesnių studijų galimybės 

Sėkmingai baigę socialinio darbo profesinio bakalauro studijų programą, absolventai gali tęsti studijas bakalauro 

ir magistrantūros studijų programose. Asmuo, turintis profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, turi galimybę 

įgyti socialinio darbo magistro laipsnį, baigęs papildomas universitetinio bakalauro studijas. 

Profesinės veiklos galimybės 

Absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju socialinės apsaugos (savivaldybių globos ir rūpybos skyriai, savivaldybių 

socialinių paslaugų centrai, socialinės globos namai, dienos centrai, reabilitacijos centrai, bendruomenės 

namai, nakvynės namai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, šeimos paramos namai ir kt.), vidaus ir teisingumo 

reikalų (nepilnamečių reikalų tarnybos, probacijos tarnybos, socializacijos institucijos ir kt.), sveikatos apsaugos 

sistemos institucijose (įvairių tipų ligoninės, narkologiniai centrai, psichiatrijos klinikos, slaugos namai, 

pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.) ir nevyriausybinėse organizacijose. 

Studijų metodai 

Probleminio mokymosi didaktika studijų programoje pagrįsta studento ir dėstytojo 

sąveika, kuri pasižymi sisteminga savarankiška pažintine veikla – naujų žinių ir 

veiklos būdų įsisavinimu, aktyviu informacijos apdorojimu, ankstesnių žinių aktyvinimu 

ir integravimu, reikšmingu turiniu, sudarančiu prielaidas spręsti realias praktines 

problemas. Studijų procese naudojami metodai: paskaitos, seminarai; į probleminį 

mokymąsi orientuoti studijų metodai: atvejo kūrimas / analizė, simuliaciniai žaidimai 

/ seminarai, mokomieji renginiai, projektai, individualus savarankiškas darbas, 

konsultacijos, mokymosi dienoraštis, sąvokų / minčių žemėlapiai. 

Vertinimo metodai 

Esė, pristatymai, pranešimai, 

praktikos refleksija, 

mokymosi aplankas 

(porfolio), testas, baigiamasis 

darbas 

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai 111 

1. Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 

1.1 Gebės analizuoti, sisteminti, vertinti tyrimų duomenis. 

1.2 

Gebės atlikti mokslinės literatūros analizę ir pateikti apibendrinančias 

išvadas (raštu ir (ar) žodžiu). 

2. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 2.1 Gebės parengti ir koreguoti veiklos / pagalbos planą. 

3. Užsienio kalbos žinios 3.1 

Gebės skaityti profesinę literatūrą ir bendrauti bent viena 

užsienio kalba. 

111 

Šiame apraše programos studijų siekiniai priskirti tik vienai kompetencijai, nors kai kuriais atvejais gali būti svarbūs ir kitoms 

kompetencijoms plėtoti. 

61



5. 

6. 

Gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai 

Gebėjimas rengti ir valdyti projektus 

4.1 

Gebės bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja bei užsienio kalba. 

4.2 Gebės diskutuoti, remdamasis argumentais. 

5.1 

Gebės kritiškai vertinti perspektyvą, priimdamas sprendimus. 

5.2 Gebės savikritiškai reflektuoti savo veiklą ir ją tobulinti. 

5.3 

7. Iniciatyvumas ir verslumas 7.1 

8. 

9. 

10. 

11. 


Kurti abipusio pasitikėjimo santykį 

su klientu, siekiant optimalaus socialinio 

funkcionavimo ir veikiant 


Organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, 

taikyti įvairius socialinio darbo 

metodus bei pagalbos strategijas, 

vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais 

teisės aktais ir profesine 

etika 

Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias 

socialinių problemų prevencijos 

programas ir socialinės pagalbos 

strategijas, siekiant socialinio teisingumo, 

asmens, visuomenės gerovės 

ir žmogaus teisių įgyvendinimo 

Bendradarbiauti su socialinio darbo, 

kitų profesijų atstovais ir institucijomis, 

siekiant efektyvios socialinės 

pagalbos 

Gebės kritiškai taikyti žinias apie žmogaus elgesį ir aplinkos 

veiksnius, vadovaudamasis holistiniu požiūriu, skatinti 

žmogaus gerovę ir socialinį funkcionavimą. 

6.1 Gebės parengti praktinį projektą ir jį įgyvendinti. 

8.1 

Gebės pateikti žodine ir rašytine forma tyrimais grįstus 

žmogaus teisių įgyvendinimo pasiūlymus. 

Studijų programos siekiniai 

Gebės įvertinti kliento psichosocialinį funkcionavimą holistiniu 

požiūriu. 

8.2 Gebės užmegzti ir palaikyti santykį su klientu. 

8.3 

8.4 

9.1 

9.2 

10.1 

10.2 

10.3 

11.1 

11.2 

11.3 

Gebės bendrauti verbaliniu ir neverbaliniu būdu, teikdamas 

pagalbą asmeniui, šeimai, grupei, organizacijai, bendruomenei. 

Gebės vadovautis tinkama vertybine laikysena darbe su 

klientais. 

Išmanys ir gebės tinkamai taikyti skirtingus pagalbos metodus, 

tikslingai veikti sudėtingose praktinėse situacijose. 

Gebės analizuoti teikiamos pagalbos poveikį bei rezultatus 

ir intervenciją darbe su asmeniu, grupe, šeima, organizacija 

ar bendruomene. 

Gebės analizuoti socialines problemas, remdamasis socialinio 

darbo teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais 

ir vadovaudamasis tardalykiniu požiūriu. 

Gebės planuoti ir įgyvendinti socialinius projektus, programas, 

planus. 



Gebės argumentuotai siūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio 

bendradarbiavimo modelius bei pagrįsti jų naudą socialinės 

pagalbos efektyvumui didinti. 

Gebės teikti teorinėmis žiniomis ir tarpdalykine praktika 

grįstus pasiūlymus, kurie suponuotų socialinės pagalbos 

efektyvumo didinimą. 

Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką su socialinio darbo 

ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekdamas 

efektyvios socialinės pagalbos. 

62


12. 

Daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti 

ir vertinti socialinius procesus, 

pasitelkiant socialinio darbo, 

kitų sričių teorijas, šalies bei tarptautinius 

tyrimus ir praktiką 

12.1 

Gebės kritiškai vertinti socialines problemas, remdamasis 

teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais ir tarpdalykiniu 

požiūriu. 

13. 

Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo 

profesiją, atliekant tyrimus naujoms 

socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio 

darbo praktikai tobulinti 

13.1 

Gebės dalyvauti ir prisidėti prie taikomųjų tyrimų, naudoti 

tinkamus tyrimo metodus, bendradarbiauti su socialinio 

darbo praktikais. 

14. 

Tobulinti savo profesinę veiklą, remiantis 

istoriškai sukauptos socialinio 

darbo bei socialinės pagalbos 

patirties kritišku vertinimu ir laikantis 

mokymosi visą gyvenimą principo 

14.1 

Gebės reflektuoti savo profesinę veiklą, pasitelkdamas teorines 

žinias ir kolegialaus konsultavimosi galimybes. 

63


STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma) 

(DALYKŲ (MODULIŲ) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJŲ SIEKINIAIS) 

Studijų 

dalykai 

(moduliai) 

pagal grupes 

Studijų programos kompetencijos 

Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos 

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 

Pagrindiniai studijų siekiniai 

Kodas 

Kreditai 

Visas studento darbo 

krūvis 

Kontaktinis darbas 

Savarankiškas darbas 

1.1 

1.2 

2.1 

3.1 

4.1 

4.2 

5.1 

5.2 

5.3 

6.1 

7.1 

8.1 

8.2 

8.3 

8.4 

9.1 

9.2 

10.1 

10.2 

10.3 

11.1 

11.2 

11.3 

12.1 

13.1 

14.1 

I KURSAS 60 1600 1023 577 

1 SEMESTRAS 30 800 523 277 

Privalomieji 

dalykai (moduliai) 

30 800 523 277 

Studijų įvadas 

(bendrieji koleginių 


dalykai) 

10 260 160 100 x x x x 

SD1 

Socialinio darbuotojo 

profesinė 

veikla 

20 540 363 177 x x x x x 

SD2 

2 SEMESTRAS 30 800 500 300 

Privalomieji 


Komunikacija 

(bendrieji koleginių 


dalykai) 

30 800 500 300 

SD3 

Socialinis 

darbas su šeima 

10 270 160 110 x x x 

20 530 340 190 x x x x x x 

SD4 

64


II KURSAS 60 1600 

3 SEMESTRAS 30 

Privalomieji 


30 

Socialinis darbas 

ir sveikatos 

apsauga 

15 

SD6 

SD5 


organizacijoje 

15 


Privalomieji 



su senyvo 

amžiaus žmonėmis 

30 

10 

SD8 

SD7 

Pasirenkamieji 

dalykai 

10 

Mokomoji 

profesinės 

veiklos praktika 

10 

SD9 

III KURSAS 60 1600 


Privalomieji 



bendruomenėje 

30 

30 

SD10 


Privalomieji 


30 

Baigiamasis 

modulis 

30 

SD11 

Parodomajame studijų plane nebuvo siekiama pažymėti visų galimų sąsajų bei nurodyti valandų. 

65


4 p r i e d a s. Bakalaro studijų programos parodomasis aprašas: socialinis 

darbas 

STUDIJŲ PROGRAMOS parodomasis APRAŠAS 





Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius 

Programos vykdymo 

kalba (-os) 

Lietuvių 


Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis 



Programos 

apimtis 

kreditais 



valandomis 

Kontaktinio darbo 

valandos 

Savarankiško 


Nuolatinė, 4 metai; 

ištęstinė, iki 6 metų 

240 6400 

Ne mažiau kaip 30 

proc. 

Ne daugiau kaip 70 

proc. 








Socialinio darbo bakalauras; socialinis darbuotojas 


Prof. Laimutė Žalimienė 


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra; 

tel. (8 5) 266 7610; e. p. laimute.zalimiene@fsf.vu.lt 





Socialinio darbo universitetinio bakalauro programos tikslas – parengti socialinio darbo specialistus, gebančius 

kūrybiškai taikyti naujausias socialinio darbo žinias sudėtingoje, besikeičiančioje, daugiakultūrėje profesijos 

aplinkoje, kad būtų efektyviai spręndžiamos visuomenės socialinės problemos. 

66

112 



Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės 

Bendrieji universitetiniai studijų dalykai: filosofijos, etikos, 

sociologijos, ekonomikos ir kitų žinių pagrindai, būtini 

plačiai pasaulėžiūrai ir sisteminiam mąstymui formuotis; 

socialinio darbo krypties pagrindų dalykai: socialinio 

darbo teorijos, koncepcijos, metodai, socialinės politikos, 

socialinio darbo tyrimų pagrindai ir kt., būtini tolesnėms, 

gilesnėms socialinio darbo studijoms; specialūs socialinio 

darbo krypties studijų dalykai, suteikiantys specializuotų 

žinių bei gebėjimų dirbti su įvairiomis visuomenės grupėmis, 

organizuoti ir tobulinti šį darbą; taip pat ir socialinio 

darbo praktika (15 : 70 : 15). 


pobūdis 

Programa orientuota 

į kritišką tyrimais 

grįstų socialinio 

darbo žinių, 

įgūdžių ir 

principų taikymą 

praktikoje. 

Studijų programos skiriamieji 

ypatumai 

Studijų metu studentai specializuojasi 

pasirinkdami juos 

dominančią socialinio darbo 

praktikos sritį: socia linis darbas 

su vaikais ir jaunimu, socialinis 

darbas sveikatos priežiūros 

sistemoje, socialinis 

darbas gerontologijos srityje, 

socialinis darbas su socialinės 

rizikos šeimomis ir kt. 


Vidurinis išsilavinimas. Konkursinio balo 

sandara: istorija – 0,4; lietuvių kalba – 0,2; 

anglų kalba – 0,2; matematika – 0,2. 

Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės 

Ankstesnio mokymosi pasiekimai pripažįstami įstatymų numatyta 

tvarka. 


Programos absolventai galės tęsti studijas socialinio darbo, sociologijos, socialinės politikos magistrantūros arba 

(išklausę papildomus kursus, jeigu to reikalaujama) kitų studijų krypčių: teisės, antropologijos, ekonomikos, vadybos, 

viešojo administravimo, edukologijos magistrantūros programose. 


Programos absolventai bus pasirengę savarankiškam socialiniam darbui su įvairių socialinių grupių asmenimis 

socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose institucijose, bendruomenėje, rengti ir 

įgyvendinti projektus arba tęsti studijas antrosios pakopos studijų programose. 


Programa, paremta tyrimais bei aktyviuoju probleminiu mokymusi, 

siekiama užtikrinti teorinių ir praktinių žinių integraciją 

bei refleksiją. Paskaitos, teoriniai seminarai derinami 

su darbu mažomis grupėmis. Užtikrinamas tarpdalykinis mokymasis 

(psichologija, politikos mokslai, ekonomika ir kt.), 

reflektyvusis mokymasis, mokymasis per praktiką, savarankiškos 

studijos. 


Taikomi motyvuojantys studentą savarankiškai 

mokytis, kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus 

vertinimo metodai: praktinių kompetencijų 

vertinimas, projektai, pristatymai, komandinis 

darbas, esė, kritiška praktikos refleksija, savirefleksija, 

egzaminai raštu, baigiamasis bakalauro 

darbas. 


1. Gebėjimas organizuoti ir planuoti 

2. 

Gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai 


1.1 Gebės rinkti, analizuoti ir sisteminti informaciją. 

1.2 Gebės naudoti informacines technologijas. 

1.3 Gebės rengti ir administruoti projektus. 

2.1 

Gebės, priimdamas sprendimus, kritiškai vertinti perspektyvą. 

2.2 Gebės savikritiškai reflektuoti savo veiklą ir ją tobulinti. 

2.3 

Gebės kritiškai taikyti žinias apie žmogaus elgesį ir aplinkos 

veiksnius, vadovautis holistiniu požiūriu. 

3.1 Gebės bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja bei užsienio kalba. 

3.2 Gebės argumentuoti savo požiūrį profesinėje diskusijoje. 

112 

Šiame apraše siekinys priskirtas vienai kompetencijai, tačiau kiekvienas jų gali būti svarbus ir kitoms kompetencijoms plėtoti. 

67


4. 

Gebėjimas dirbti daugiakultūrėje 

aplinkoje 

5. Gebėjimas mokytis 


7. 

8. 

9. 


Kurti abipusio pasitikėjimo santykį 

su klientu, siekiant optimalaus 

socialinio funkcionavimo ir veikiant 


Organizuoti bei vertinti socialinę 

pagalbą, taikyti įvairius socialinio 

darbo metodus bei pagalbos strategijas, 

vadovaujantis nacionaliniais, 

tarptautiniais teisės aktais ir 

profesine etika 


socialinių problemų prevencijos 

programas ir socialinės pagalbos 

strategijas, siekiant socialinio 

teisingumo, asmens, visuomenės 

gerovės ir žmogaus teisių 

įgyvendinimo 

4.1 

Gebės praktikoje taikyti žinias apie tarpkultūrinius skirtumus. 

4.2 Gebės praktikoje parodyti toleranciją skirtingumams. 

5.1 Gebės prisitaikyti prie naujų situacijų. 

5.2 

6.1 

6.2 

Gebės žinias taikyti praktikoje. 

Gebės, priimdamas sprendimus, parodyti savarankiškumą. 

Gebės parodyti iniciatyvumą ir verslumą profesinėje veikloje. 

Gebės analizuoti organizacijos valdymą ir teikti tobulinimo 

siūlymus. 

6.3 Gebės veikti (practice) komandinio darbo aplinkoje. 


7.1 

7.2 

7.3 

8.1 

8.2 

8.3 

8.4 

9.1 

9.2 

9.3 

9.4 

9.5 

Gebės analizuoti santykio su klientu tikslingumą, siekdamas 

kliento įgalinimo ir optimalaus socialinio funkcionavimo. 

Gebės konstruoti tikslingos pagalbos santykį, remdamas / 

toleruodamas kliento vertybių sistemą. 

Gebės spręsti kliento ir aplinkos konfliktą sudėtingose ir 

nenuspėjamose praktinėse situacijose. 

Gebės, organizuodamas socialinę pagalbą, taikyti naujausiomis 

tarpdalykinėmis teorijomis ir tyrimais grįstus socialinio 

darbo praktikos modelius. 

Gebės organizuoti socialinę pagalbą, vertinti jos kokybę 

bei efektyvumą, vadovaudamasis nacionaliniais, tarptautiniais 

teisės aktais ir profesine etika. 

Gebės analizuoti intervencijos ir viso pagalbos proceso 

poveikį asmeniui, grupei, šeimai, organizacijai ar bendruomenei, 

teikti pagrįstus pagalbos efektyvumo didinimo siūlymus. 

Gebės vadovautis asmeninėmis bei profesinėmis vertybėmis 

ir jomis grįsti savo profesinę veiklą. 

Gebės kritiškai vertinti socialines programas ir strategijas 

socialinio teisingumo, asmens ir visuomenės gerovės aspektu. 



Gebės kritiškai vertinti iniciatyvas ir judėjimus, siekiančius 

mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti socialinį teisingumą. 

Gebės teikti Lietuvos socialinės apsaugos sistemos tobulinimo 

pasiūlymus, kritiškai vertinti nacionalinę ir tarptautines 

socialinės apsaugos sistemas. 

Gebės analizuoti žodžiu ir raštu šiuolaikinius socialinio 

darbo organizavimo modelius. 

68


10. 

Bendradarbiauti su socialinio darbo, 

kitų profesijų atstovais ir institucijomis, 

siekiant efektyvios 

socialinės pagalbos 

10.1 

10.2 

10.3 

Gebės argumentuotai pasiūlyti tarpžinybinio, tarpinstitucinio 

bendradarbiavimo modelius ir pagrįsti jų naudą socialinės 

pagalbos efektyvumui didinti. 

Gebės analizuoti ir vertinti socialines problemas, remdamasis 

socialinio darbo teorinėmis žiniomis, socialinių tyrimų 

rezultatais ir tarpdalykiniu požiūriu. 

Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką su socialinio darbo, 

kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekdamas efektyvios 

socialinės pagalbos. 

11. 

Daryti įtaką socialinei politikai, 

analizuoti ir vertinti socialinius 

procesus, pasitelkiant socialinio 

darbo, kitų sričių teorijas, šalies 

bei tarptautinius tyrimus ir praktiką 

11.1. 

Gebės analizuoti ir pateikti tyrimais paremtus paslaugų organizavimo 

ir politikos tobulinimo siūlymus. 

12. 

Plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo 

profesiją, atliekant tyrimus 

naujoms socialinio darbo žinioms 

įgyti ir socialinio darbo praktikai 

tobulinti 

12.1 

12.2 

Gebės pateikti žodžiu ir raštu tyrimais grįstus socialinio 

darbo profesijos įtvirtinimo ir tobulinimo pasiūlymus. 

Gebės savarankiškai atlikti empirinius tyrimus, naudodamasis 

kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologija. 

13. 

Tobulinti savo profesinę veiklą, 

remiantis istoriškai sukauptos socialinio 

darbo ir socialinės pagalbos 

patirties kritišku vertinimu ir 

laikantis mokymosi visą gyvenimą 

principo 

13.1 

13.2 

Gebės kritiškai vertinti savo profesinę veiklą, dalyvaudamas 

stebėsenoje ir kitoje profesinės veiklos refleksiją skatinančioje 

veikloje. 

Gebės raštu ir žodžiu pristatyti savo praktinę patirtį, dalyvaudamas 

socialinio darbo profesijos ir kitų disciplinų 

moksliniuose ir praktiniuose renginiuose. 

69


STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma) 113 


Studijų 

dalykai 

(moduliai) 

pagal grupes 



1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 


Kodas 

Kreditai 


krūvis 



1.1 

1.2 

1.3 

2.1 

2.2 

2.3 

3.1 

3.2 

4.1 

4.2 

5.1 

5.2 

6.1 

6.2 

6.3 

7.1 

7.2 

7.3 

8.1 

8.2 

8.3 

8.4 

9.1 

9.2 

9.3 

9.4 

9.5 

10.1 

10.2 

10.3 

11.1 

12.1 

12.2 

13.1 

13.2 

I KURSAS 60 1600 980 620 

1 SEMESTRAS 30 800 580 220 

Privalomieji 


25,5 680 520 160 

Filosofijos 

įvadas 

4,5 120 100 20 x x x x 

Sociologijos 

įvadas 

4,5 120 90 30 x x x x x 

Politologijos 

įvadas 

3 80 60 20 x x x 

Psichologijos 

įvadas 

4,5 120 100 20 x x 

Teisės 

pagrindai 

3 80 50 30 x x 

Socialinio 

darbo įvadas 



6 160 120 40 x x x x x 

4,5 120 60 60 

Anglų kalba 4,5 120 60 60 x 

Vokiečių kalba 4,5 120 60 60 x 

113 

Tik pirmame ir antrame semestruose pateikti visi to semestro dalykai, o kituose semestruose pateikta tik po keletą programos dalykų, parodant jų sąsajas su programos kompetencijomis ir siekiniais. 

70


2 SEMESTRAS 30 800 400 400 

Privalomieji 


21 560 280 280 

Ekonomikos 

teorija 

4,5 120 60 60 x x x 

Socialinio 

darbo teorija 

4,5 120 80 40 

Akademinis 

raštingumas 

3 80 20 60 x x 

Socialinė 

psichologija 

4,5 120 60 60 

Socialinio 

darbo istorija 

4,5 120 60 60 x x 



9 240 120 120 

Socialinė 

filosofija 

4,5 120 60 60 x x x 

Anglų kalba 4,5 120 60 60 x 

Vokiečių kalba 4,5 120 60 60 x 

Socialinė 

antropologija 

4,5 120 60 60 x x x 


3 SEMESTRAS 

Privalomieji 


Socialinės 

paslaugos 

4,5 120 60 60 x x x x x x x x x x x 

Socialinio 

darbo metodai 



Lietuvių 

kalbos kultūra 

4,5 120 60 60 x x x x x 

3 80 20 60 x 

Etika 3 80 20 60 x x 

... ... ... ... 

71


4 SEMESTRAS 

Privalomieji 


Žmogaus 

teisės ir 

socialinis 

darbas 

Darbo grupėmis 

metodika 



4,5 x x x x 

6 x x x x x x x 

Retorika 3 x x 

Ekonomikos 

sociologija 

3 

... ... ... ... 

III KURSAS 60 1600 

5 SEMESTRAS 

Privalomieji 


Socialinis 

darbas ir sistemų teorija 

4,5 x x 

Konsultavimas 

socialiniame 

darbe 



Egzistencinė 

ir gyvenimo 

filosofija 

Užsienio 

šalių socialinė 

apsauga 

6 x x x x x 

4,5 x 

4,5 x x x 

... ... ... ... 

6 SEMESTRAS 

Privalomieji 


6 

Kursinis 

darbas 

6 x x x x x x 

72




Socialiniai 

projektai ir 

programos 

Profesinė 

praktika 

4,5 x x x 

24 x x x x x x x x x 

... ... ... ... 

IV KURSAS 60 1600 

7 SEMESTRAS 

Privalomieji 


Vertybės ir 

profesinė etika 

4,5 x x x x 

Darbo rinkos 

politika 

4,5 x x x 

Kokybiniai 

tyrimai 

4,5 160 64 96 x 



Krikščioniškas 

socialinis 

mokymas 

Egzistencinė 

ir gyvenimo 

filosofija 

... ... ... ... 

8 SEMESTRAS 

Privalomieji 


4,5 x x 

4,5 x 

Bakalauro 

12 x x x x x x x x x x 

darbas 

Socialinė 

4,5 x x x 

pedagogika 

... ... ... ... 

73


5 p r i e d a s. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: 

socialinis darbas 

Studijų programos parodomasis aprašas 





Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius 

Programos vykdymo 

kalba (-os) 

Lietuvių 


Universitetinės studijos Antroji VII lygis 



Programos 




valandomis 

Kontaktinio 

darbo 

valandos 

Savarankiško 


Nuolatinė, 2 metai 120 3120 








Socialinio darbo magistras 


Birutė Švedaitė-Sakalauskė 


Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1; 

tel. (8 5) 266 7610, e. p. birutesvedaite@yahoo.de 

74 





Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius savarankiškai 

ir inovatyviai veikti tiek socialinio darbo praktikoje, tiek akademinėje srityje. 

Siekiama, kad absolventai gebėtų vadovauti socialinės pagalbos procesams, organizacijoms (jų padaliniams), daryti 

įtaką socialinės pagalbos politikai, atlikti ekspertinius socialinių problemų vertinimus, įgyvendinti mokslinius 

tyrimus. 

Studijų programos turinys: dalykų 

(modulių) grupės 

Studijų programą sudaro: 

dalykų grupė, ugdanti tyrėjo, mokslines 

kompetencijas; dalykų grupė, kelianti 

socialinio darbo profesines kompetencijas; 

dalykų grupė, ugdanti vadybinius, lyderiavimo, 

organizacinius gebėjimus. 



pobūdis 

Taikomasis ir tiriamasis: 

programa 

orientuota į praktinio 

veikimo gebėjimų 

formavimą ir į 

taikomuosius mokslinius 

tyrimus. 

Studijų programos skiriamieji ypatumai 

Studijų metu studentai įtraukiami į tarpkultūrinius 

studijų bei tyrimų projektus. 

Studijos vyksta mažose studentų grupėse, 

dažniausia mokymo forma – diskusija su 

dėstytoju. 

Lankstus tvarkaraštis (studentai turi galimybę 

derinti studijas su darbu).

114 



Socialinio darbo bakalauro laipsnis. 

Socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis (studijuojant magistrantūroje 

prisideda išlyginamosios studijos). 

Ankstesnio mokymosi pripažinimo 

galimybės 


Po socialinio darbo magistantūros studijų gali toliau tęsti studijas, pvz., psichoterapijos ir pan., taip pat galimos 

doktorantūros studijos (sociologijos, edukologijos krypčių). 


Absolventai dirba mokslinį tiriamąjį arba praktinį darbą. 

Praktikoje eina vyresniojo socialinio darbuotojo pareigas, taip pat vadovaujančias pareigas (valstybinėse bei nevyriausybinėse 

organizacijose), taip pat savivaldybėse ar departamentuose, administruojančiuose socialinės pagalbos 

sritį ir formuojančiuose jos politiką. 


Paskaitos ir seminarai, darbas grupėmis, 

didelis dėmesys skiriamas savarankiškam 

darbui (tyrimai, analizės, literatūros 

studijos ir pan.). 


Studentai įtraukiami į vertinimo kriterijų kūrimą ir savo mokymosi 

rezultatų vertinimą. 

Dažniausiai taikomi vertinimo metodai: tyrimo ataskaita, esė, projektas, 

atvejo analizė, atsakymai į klausimus raštu, savęs vertinimas. 

1. 

2. 


Gebėjimas analizuoti ir sisteminti 

Gebėjimas dirbti tarptautinėje 

aplinkoje 

3. Lyderystė / vadovavimas 

1.1 

1.2 

2.1 

Absolventas gebės analizuoti, interpretuoti, apibendrinti empirinius 

duomenis. 

Absolventas gebės atlikti mokslinės literatūros analizę ir pateikti 

apibendrinančias išvadas (raštu, žodžiu). 

Absolventas gebės dalyvauti tarptautiniame socialinio darbo diskurse, 

laisvai skaityti profesinę literatūrą bent viena užsienio kalba. 

2.2 Absolventas gebės lyginti ir vertinti ES šalių socialinę politiką. 

3.1 

3.2 

3.3 

4. Projektų rengimas ir jų vadyba 4.1 


5.1 

5.2 

Absolventas gebės analizuoti organizacijos valdymą ir teikti tobulinimo 

siūlymus. 

Absolventas, spręsdamas sudėtingus socialinio darbo atvejus, gebės 

sutelkti komandą ir jai vadovauti. 

Absolventas sugebės vadovauti įvairiems komunikacijos ir sprendimų 

priėmimo procesams. 

Absolventas gebės parengti savarankišką mokslinį 

ir / ar praktinį projektą ir jį įgyvendinti. 

Absolventas sugebės kurti inovatyvias socialinių problemų 

sprendimo strategijas, įvertindamas situacijos kompleksiškumą ir 

etines pasekmes. 

Absolventas sugebės inicijuoti ir / ar palaikyti socialinę iniciatyvą 

(universitete, gyvenamojoje aplinkoje, bendruomenėje ir 

pan.). 

114 

Šiame apraše studijų siekiniai priskiriami tam tikrai konkrečiai kompetencijai, tačiau tai nereiškia, kad jie negali būti susiję ir su kitų studijų 

programos bendrųjų ar dalykinių kompetencijų ugdymu. 

75




6. 


socialinių problemų 

prevencijos programas ir socialinės 

pagalbos strategijas, 

siekiant socialinio teisingumo, 

asmens, visuomenės gerovės 

ir žmogaus teisių įgyvendinimo 

6.1 

6.2 

6.3 

Absolventas gebės kritiškai vertinti valstybės socialinės apsaugos 

sistemą, įvairaus lygmens institucijų funkcijas, atsakomybes, 

kompetencijų ribas, pavaldumo ryšius, bendradarbiavimą, socialinės 

pagalbos srities teisinę bazę, žmogaus teises užtikrinančius 

dokumentus. 

Absolventas sugebės parengti pasirinktos socialinės problemos 

prevencijos programą. 

Absolventas sugebės savarankiškai atlikti tyrimą ir gautus duomenis 

panaudoti socialinės pagalbos veiklai tobulinti. 

6.4 

Absolventas savo veiklą gebės grįsti aukštais veiklos kokybės 

standartais ir etikos principais. 

7.1 

Absolventas gebės identifikuoti socialinės pagalbos poreikį (bendruomenėje, 

visuomenėje) ir siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas. 

7. 

Inicijuoti pokyčius visuomenėje, 

siekiant žmogaus teisių 

įgyvendinimo 

7.2 

7.3 

Absolventas gebės parengti bendruomenės (iniciatyvos, judėjimo 

ir pan.) sutelkimo strategiją, įgalinančią ją pagalbos veiklai. 

Absolventas gebės kompetentingai atstovauti socialinės pagalbos 

klientams ar jų grupėms, spręsdamas su jų teisėmis ir interesais 

susijusius klausimus institucijose ir bendraudamas su atsakingais 

asmenimis. 

8. 

Daryti įtaką socialinei politikai, 

analizuoti ir vertinti socialinius 

procesus, pasitelkiant 

socialinio darbo, kitų sričių teorijas, 

tyrimus ir praktiką 

8.1 

8.2 

Absolventas sugebės analizuoti visuomenėje vykstančius socialinius 

procesus ir jų įtaką socialinei pagalbai. 

Absolventas gebės kritiškai vertinti socialinę politiką ir parengti 

tobulinimo siūlymus. 

9.1 

Absolventas gebės kritiškai reflektuoti socialinio darbo profesijos 

etikos standartus, teisinę bazę, vaidmenį visuomenėje. 

9. 

Plėtoti ir įtvirtinti socialinio 

darbo profesiją, atliekant tyrimus 

naujoms socialinio darbo 

žinioms įgyti ir socialinio darbo 

praktikai tobulinti 

9.2 

9.3 

9.4 

Absolventas gebės raštu ar žodžiu išreikšti savo poziciją profesiniuose 

ir tarpprofesiniuose diskursuose, siekdamas socialinio 

darbo profesijos vystymo. 

Absolventas gebės analizuoti, interpretuoti ir vertinti mokslinius 

tyrimus, įvardydamas jų reikšmę savo profesinei veiklai, profesijos 

raidai. 

Absolventas sugebės, pasitelkdamas teorinį bei praktinį žinojimą, 

individualiai ir grupėje reflektuoti savo profesinę veiklą. 

9.5 

Absolventas savo veikloje gebės vadovautis socialinio darbo profesinėmis 

vertybėmis ir etika. 

76


STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma) 


Studijų dalykai 

(moduliai) pagal 

grupes 



1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 

Kodas 


Kreditai 


krūvis 



1.1 

1.2 

2.1 

2.2 

3.1 

3.2 

3.3 

4.1 

5.1 

5.2 

6.1 

6.2 

6.3 

6.4 

7.1 

7.2 

7.3 

8.1 

8.2 

9.1 

9.2 

9.3 

9.4 

9.5 

I KURSAS 60 1588 584 1004 

1 SEMESTRAS 30 808 294 514 

Privalomieji dalykai 30 808 294 514 

Sociokultūrinis 

identitetas ir 

atskirtis 

5 130 58 72 x x x x x x x x x x x x x x 

Kokybinis tyrimas 7 210 62 148 x x x x 

Socialinio darbo 

mokslo raida 

7 182 58 124 x x x x x x 

Socialinių 

institucijų vadyba 

5 130 58 72 x x x x x 

Bendruomenės 

įgalinimas 

6 156 58 98 x x x x x x x x x x 

2 SEMESTRAS 30 780 290 490 

Privalomieji dalykai 24 624 232 392 

Socialinės politikos 

analizė 

6 156 58 98 x x x x x x x x x 

77


Sąveikos klientų 

sistemose 

6 156 58 98 x x x x x x x x 

Socialinės apsaugos ir 

darbo teisė 

6 156 58 98 x x x x 

Asmens gerovė: 

tarpdalykinis požiūris 

6 156 58 98 x x x x x x x x x x x x 


dalykai (pasirinkti 

vieną dalyką) 

6 156 58 98 

Plėtros studijos 6 156 58 98 x x x x x x x x 

Viešasis 

administravimas 

6 156 58 98 x x x x 

Jaunimo politika 6 156 58 98 x x x x x x x x x 



Privalomieji dalykai 

(moduliai) 

Pasirenkamieji dalykai 

(moduliai) 


Privalomieji dalykai 

(moduliai) 

Parodomajame studijų plane nebuvo siekiama pažymėti visų galimų sąsajų bei nurodyti visų dalykų ir jiems skirtų valandų. 

78


6 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: socialinis darbas 

bendruomenėje 

DALYKO parodomasis APRAŠAS 

Dalyko (modulio) pavadinimas 

Socialinis darbas bendruomenėje 

Kodas 

Dėstytojas (-ai) 

Vardas Pavardė 

Padalinys (-iai) 

Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Socialinio darbo ir 

pedagogikos katedra, Utenio a. 2, Utena 

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas 

Pirmoji – 

Privalomasis socialinio darbo profesinio bakalauro 

studijų studentams 

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) 

Auditorinė 5 semestras Lietuvių 

Reikalavimai studijuojančiajam 

Išankstiniai reikalavimai: 

studentai turi žinoti socialinio darbo teorijas ir metodikas, gebėti savarankiškai organizuoti 

darbą grupėmis atlikdami savarankiško darbo užduotis 

Gretutiniai reikalavimai 

(jei yra): 

nėra 

Dalyko (modulio) 



krūvis 


valandos 

Savarankiško darbo 

valandos 

3 80 48 32 

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos 

Inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, 

siekiant socialinio teisingumo, asmens, visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo. 

Bendradarbiauti su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekiant efektyvios socialinės 

pagalbos. 

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai 

Studentai gebės analizuoti bendruomenės 

socialines problemas, remdamiesi socia linio 

darbo žiniomis, socialinių tyrimų rezultatais 

ir tarpdalykiniu požiūriu. 

Studentai gebės argumentuotai siūlyti bendruomenių 

tarpžinybinio, tarpinstitucinio 

bendradarbiavimo modelius ir pagrįsti jų 

naudą. 

Studentai gebės parengti bendruomenės plėtros 

planą. 

Įtraukiamoji paskaita, informacinių 

šaltinių analizė 

Informacinių šaltinių analizė, 

darbas grupėmis rengiant bendruomenės 

socialinį žemėlapį, 

diskusijos, įtraukiamoji paskaita, 

atvejų analizė, minčių lietus 

Įtraukiamoji paskaita, darbas 

grupėse rengiant SSGG analizę, 

diskusijos planuojant bendruomenės 

plėtrą 

Bendruomeninio socialinio 

darbo gerosios praktikos 

pavyzdžių pristatymas 

Vietos bendruomenės socialinis 

žemėlapis ir jo pristatymas; 

projekto paraiška 

įgyvendinti N bendruomenės 

socialines iniciatyvas 

Bendruomenės SSGG analizė 

ir plėtros plano parengimas 

79


Kontaktinio darbo valandos 

Savarankiškų studijų laikas 

ir užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 

Laboratoriniai darbai 

Praktika 

Visas kontaktinis darbas 


Užduotys 

Teoriniai socialinio darbo bendruomenėje 

modeliai. Bendruomenės 

samprata. Terminai ir sąvokos. Bendruomenių 

tipai. Socialinis darbas 

bendruomenėje kaip socialinio darbo 

metodas 

Bendruomenių vystymosi raida. 

Tarptautinio bendruomeninio judėjimo 

istorijos apžvalga. Bendruomenių 

vystymasis JAV, Europoje ir Lietuvoje 

Bendruomenės pažinimas ir įvertinimas. 

Geografinės bendruomenės analizė. 

Bendruomenės socialinis žemėlapis, 

jo analizė 

Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo 

bendruomenės socialinėje veikloje. 

Savanoriškos veiklos vadyba 

bendruomenėse 

Socialinio darbo praktika bendruomenėje. 

Bendruomenės organizavimas. 

Lyderystė bendruomenės socialinės 

veiklos praktikoje 

2 2 2 

4 4 6 

2 6 4 12 12 

2 4 2 2 10 6 

2 6 2 10 6 

Mokslinės literatūros 

analizė, siekiant išsiaiškinti 

teorines socialinio 

darbo bendruomenėje 

prieigas 


analizė; pasirinktos šalies 

bendruomeninio socialinio 

darbo gerosios 

praktikos pavyzdžių pristatymas 

Vietos bendruomenės 

socialinio žemėlapio parengimas 

Pasirinktos vietos bendruomenės 

NVO sektoriaus 

analizė 


analizė; socialinio projekto 

paraiškos įgyvendinti 

N bendruomenės 

socialines iniciatyvas 

parengimas 

Bendruomenės plėtra 2 4 4 10 

Bendruomenės SSGG 

analizė ir plėtros plano 

parengimas 

Iš viso 10 20 14 4 48 32 

80

115 


Vertinimo strategija 

Svoris, 

proc. 

Atsiskaitymo 

laikas 

Testas (uždarieji ir 

atvirieji klausimai) 40 Gruodžio mėn. 

Studentų savarankiški 

darbai: 

1) vietos bendruomenės 

socialinis žemėlapis 

(30 proc.), 

2) projekto paraiška 

įgyvendinti N bendruomenės 

socialines 

iniciatyvas (20 proc.), 

3) bendruomenės 

SSGG analizė ir plėtros 

planas (10 proc.). 

60 

Iki sausio mėn. 

pradžios 

Vertinimo kriterijai 

Testą sudaro 20 atvirojo ir pusiau atvirojo tipo klausimų. 

Vertinama taip 115 : 

• 10 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: 

abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, 

remiasi papildomai studijuota informacija. Teisingai 

atsakyta į 20–19 klausimų; 


abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai 


• 8 – studentas parodo sąryšinį žinojimą ir supratimą: 

esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; detalės 

susiejamos su išvadomis, studijuota medžiaga gerai 

suprasta. Teisingai atsakyta į 16–15 klausimų; 

• 7 – studentas parodo daugiastruktūrį žinojimą: susitelkia 

į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus tinkamai 

tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 14–13 

klausimų; 


į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra tarpusavyje 

susiejami. Teisingai atsakyta į 12–11 klausimų; 

• 5 – studentas parodo vienastruktūrį žinojimą: atsakymai 

sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, atsakymai 

paremti faktų išvardijimu. Teisingai atsakyta 

į 10–9 klausimus; 

• 4 – studento žinojimas dar nėra struktūrinis: studentas 

nesupranta studijuotos medžiagos, atsakinėdamas 

naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia 

prasmingo atsakymo. Teisingai atsakyta mažiau nei 

į 9 klausimus. 

Vertinimo kriterijai: 

darbe pateiktos informacijos išsamumas ir aktualumas, 

darbo pristatymas (žodžiu ir raštu) argumentuotai atsakant 

į klausimus, 

savirefleksija žodžiu. 

115 

Remtasi Bulajeva T. Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką, 2007. 

81


Autorius 

Leidimo 

metai 

Sud. Šinkūnienė J. 2010 

Jonhson Ch. 2001 

Jonutytė I. 2007 

Hardcastle D. A., 

Powers P. R. 

2004 

Clarkes S. 2000 

Pippard J. L., 

Bjorklund R.W. 

Pavadinimas 

Privalomoji literatūra 

Socialinis darbas. Profesinė 

veikla, metodai ir klientai 

Socialinio darbo praktika. 

Bendrasis požiūris 

Papildomoji literatūra 

Savanorystė socialinio ugdymo 

sistemoje 

Community practice: Theories and 

Skills for Social Workers 

Social Work as Community 

Development: A Management 

Model for Social Change 

2002 Social Work History Station 

2003 

Identifying Essential Techniques 

for Social Work Community 

Practice. Journal of Community 

Practice 11 (4) 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 

Leidimo vieta ir 

leidykla 

ar interneto nuoroda 

Vilnius: MRU 

Vilnius: VU 

Klaipėda: KU 

Oxford: Oxford 

university press 

Ashgate: University of 

Wales Swansea 

http://www.boisestate. 

edu/socwork/dhuff/ 

xx.htm 

http://www. 

haworthpress.com/ 

web/COM 

82


7 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: socializacija ir vaiko gerovė 



Socializacija ir vaiko gerovė 

Kodas 

SD4/7 


Koordinuojantis: Vardas Pavardė 

Kitas (-i): 


Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Socialinio darbo ir 

pedagogikos katedra, Utenio a. 2, Utena 

Studijų pakopa 


lygmuo 

Pirmoji – 

Dalyko (modulio) tipas 

Privalomas socialinio darbo profesinio bakalauro studentams; 

laisvai pasirenkamas kitų disciplinų studentams 




Išankstiniai reikalavimai: išklausyti bendrojo lavinimo dalykai 




krūvis 

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra 


valandos 


valandos 

3 80 44 36 

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos 

Socializacijos ir vaiko gerovės dalyko tikslas – ugdyti studentų gebėjimą analizuoti, vertinti ir organizuoti socialinę 

pagalbą vaikams, bendraujant ir bendradarbiaujant su socialinio darbo ir kitų profesijų atstovais bei institucijomis. 

Bendroji kompetencija – gebėjimas organizuoti ir planuoti. 

Dalykinės kompetencijos: 

• kurti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, siekiant optimalaus socialinio funkcionavimo ir veikiant neapibrėžtose 

situacijose; 

• organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos strategijas, 

vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais ir profesine etika; 

• bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais ir institucijomis, siekiant efektyvios socialinės 

pagalbos. 

Dalyko (modulio) studijų 

siekiniai 

Studentas gebės įvertinti vaiko socialinę 

aplinką. 

Studentas gebės bendrauti ir bendradarbiauti 

su vaiko šeima, kitomis 

institucijomis bei organizacijomis, 

siekiančiomis vaiko gerovės. 

Studentas gebės organizuoti kryptingą 

socialinę pagalbą vaikams, 

turintiems socializacijos sutrikimų. 


Paskaita, mokslinės literatūros analizė, 

informacijos paieška, literatūros 

analizė, minčių lietus 

Grupės diskusija, vaizdo medžiagos 

stebėjimas ir analizė, praktinės 

situacijos analizė, vaidmenų žaidimai 

Žiniasklaidos šaltinių analizė, probleminis 

mokymas, darbas grupėmis, 

dokumentų analizė 


Diskusija apie vaiko socialinės 

aplinkos įtaką socializacijos procesui 

Savarankiškai parengtas klausimynas 

specialistams, siekiant pozityvaus 

bendravimo ir bendradarbiavimo 

dėl vaiko gerovės 

Grupinis projektas apie socialinės 

pagalbos būdus vaikams, turintiems 

socializacijos sunkumų; 

testas 

83



Savarankiškų studijų laikas ir 

užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 


Praktika 



Užduotys 

1. Socializacijos samprata ir 

rūšys. Problemų hierarchijos 

nustatymas 

2. Vaiko socialinė aplinka. 

Šeimų tipai, kuriose gyvena 

socializacijos sunkumus išgyvenantys 

vaikai. Tėvystės ir 

motinystės įgūdžiai 

3. Vaikų socializacijos sutrikimai. 

Vaikų vidiniai prieštaravimai. 

Vaikų elgesio problemos 

4. Beglobių vaikų socializacijos 

ypatumai. Deviacija kaip 

socialinė problema. Pagalbos 

būdai ir priemonės deviantinės 

motinystės atžvilgiu 

5. Grupių įtaka vaiko socializavimui. 

Žiniasklaida kaip rizikos 

veiksnys. Bendruomenės 

įtaka vaiko socializacijai 

6.Vaiko gerovė ir socialinė 

globa 

7. Socialinės pagalbos būdai 

socializacijos sunkumus išgyvenantiems 

vaikams 

2 4 6 5 

4 4 8 5 

4 4 8 5 

4 2 6 5 

2 1 4 7 5 

2 2 4 5 

2 1 2 5 6 

Mokslinės literatūros paieška, 

skaitymas ir probleminių klausimų 

analizė 

Mokslinės literatūros analizė; 

pasirengimas diskutuoti apie 

vaikų socializacijos problemų 

pažinimą ir įvertinimą 


rekomendacijų dėl neformaliojo 

vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, 

ugdymo galimybių pateikimas 

Bendruomenėje esančių globos 

institucijų aplankymas; lankytų 

institucijų veiklos pristatymas 

žodžiu 

Interviu klausimyno bendruomenės 

socialiniam darbuotojui 

parengimas, norint išsiaiškinti 

bendruomenės įtaką vaiko socializacijai 

Mokslinės literatūros paieška, 

skaitymas ir probleminių klausimų 

analizė 


grupinio projekto apie socialinės 

pagalbos būdus vaikams, turintiems 

socializacijos sunkumų, 

parengimas 

Iš viso 20 2 22 44 36 

84



Testas (uždarieji klausimai) 

Studentų savarankiški darbai: 

1) rekomendacijų dėl socialinės 

pagalbos būdų vaikams, turintiems 

elgesio problemų, parengimas; 

2) globos institucijų bendruomenėje 

veiklos pristatymas; 

3) klausimyno bendruomenės 

socialiniam darbuotojui parengimas; 

4) grupinio projekto apie socialinės 

pagalbos būdus vaikams, 

turintiems socializacijos sunkumų, 

parengimas. 

(Visi studentų atlikti savarankiški 

darbai įeina į kaupiamąjį 

vertinimą.) 

Referatas (savarankiškai studijuotos 

literatūros pagrindu, 10 

puslapių) 

Svoris, 

proc. 

Atsiskaitymo 

laikas 

50 Sausio mėn. 

40 

10 

Iki gruodžio 

15 d. 

Iki gruodžio 

1 d. 


Teste išsamiai ir visapusiškai vertinami dalyko 

programoje numatyti siekiniai, apimamas mokomosios 

medžiagos turinys. Testo užduotys 

sudaro tikrinamų žinių ir gebėjimų srities reprezentatyvią 

imtį. 

Testą sudaro 10 uždarųjų klausimų. Kiekvienas 

teisingai atsakytas klausimas vertinamas 1 balu. 

Vertinant savarankiškus darbus atsižvelgiama į 

studento: 

• perfrazavimo ir referavimo gebėjimą, 

• gebėjimą aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, 

argumentuoti ir apibendrinti; 

• akademinės kalbos lygį, 

• kalbos kultūros lygį, 

• mokėjimą įforminti tekstą, cituoti, sudaryti 

bibliografinių nuorodų sąrašą. 

Vertinami šie studentų savarankiškų darbų aspektai: 

• temos atskleidimas – 4 balai, 

• rekomendacijų, klausimyno, grupinio projekto 

praktinis pritaikomumas – 3 balai, 

• veiklos pristatymas / pranešimo pateikimas – 

3 balai. 

Vertinami šie referato aspektai: 

• darbo struktūra ir apimtis (yra visos reikiamos 

dalys: įvadas, dėstymas, išvados) – 2 balai, 

• referato temos atskleidimas – 3 balai, 

• išvadų ir / ar rekomendacijų pagrįstumas – 3 

balai, 

• kalbos aiškumas, taisyklingumas ir moksliškumas 

– 2 balai. 

Autorius 

Leidimo 

metai 

Pavadinimas 


Berns Roberta M. 2008 Vaiko socializacija 

Sutton C. 1999 

Sud. Šinkūnienė J. 2010 

Cameron R. J. (Sean), and 

Maginn C. 

Pileckaitė-Markovienė M., 

Lazdauskas T. 

2009 

2007 

Žalimienė L. 2007 

Socialinis darbas, 

bendruomenės veikla ir 

psichologija 

Socialinis darbas. Profesinė 

veikla, metodai ir klientai 


Achieving Positive Outcomes 

for Children in Care 

Šeima ir tėvų globos 

netekusio vaiko raida 

Vaikų socialinės globos 

kokybė ir jos vertinimas 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 


leidykla 

ar interneto 

nuoroda 

Vilnius: Poligrafija 

ir informatika 

VU, Specialiosios 

psichologijos 

laboratorija 

Vilnius: MRU 

Los Angeles: Sage 

Vilnius: Vaga 

Vilnius: Socialinės 

apsaugos ir darbo 

ministerija 

85


8 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: kokybiniai tyrimai 



Kokybiniai tyrimai 

Kodas 


Koordinuojantis: doc. Vardas Pavardė 

Kitas (-i): 


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo 

katedra, Universiteto g. 9/1, Vilnius 


Pirmoji – Privalomasis 



Išankstiniai reikalavimai: nėra 


Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra 




krūvis 


valandos 


valandos 

6 160 64 96 


Dalyko paskirtis – įsisavinti kokybinių tyrimų metodologijos teorinius ir praktinius principus ir gebėti juos pritaikyti 

socialinio darbo tyrimuose ir praktikoje. 

Bendrosios kompetencijos: 

• gebėjimas organizuoti ir planuoti, 

• gebėjimas vertinti kritiškai ir savikritiškai, 

• tarpasmeniniai gebėjimai. 


• daryti įtaką socialinei politikai, analizuoti ir vertinti socialinius procesus, pasitelkiant socialinio darbo, kitų 

sričių teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką; 

• plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio 

darbo praktikai tobulinti. 

Dalyko (modulio) studijų 

siekiniai 

Studentas gebės savarankiškai apibrėžti 

tyrimo problemą ir tyrimo 

klausimus, remdamasis teorine 

perspektyva. 

Studentas gebės taikyti skirtingas 

kokybinio tyrimo atrankos strategijas. 

Studentas gebės parinkti tinkamą 

duomenų rinkimo ir analizes metodą. 


Paskaita, probleminis dėstymas, 

atliktų tyrimų analizė, 

grupės diskusija 

Paskaita, atliktų tyrimų analizė, 

grupės diskusija 

Paskaita, atliktų tyrimų analizė, 

stebėjimo pratimas, interviu 

žaidimas 


Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu, 

testas (pusiau atvirieji klausimai, 

vertinimas – formuojamasis) 


pasirinkto (kitų tyrėjų atlikto) tyrimo 

analizės pristatymas žodžiu, testas 

(pusiau atvirieji klausimai, vertinimas 

– formuojamasis) 


pasirinkto (kitų tyrėjų atlikto) tyrimo 

analizės pristatymas žodžiu, testas 



86


Studentas gebės taikyti tinkamus 

kokybinių duomenų tvarkymo būdus. 

Studentas gebės taikyti teksto interpretavimo 

ir galutinės tyrimo ataskaitos 

pateikimo ir pristatymo pagrindus. 

Studentas gebės parengti rekomendacijas 

socialinio darbo praktikams 

ir socialinės politikos kūrėjams. 



grupės diskusija, studentų savarankiškai 

atliekamo grupinio 

tyrimo projekto analizė 













pateikiant interviu išrašo ir stebėjimo 

protokolo pavyzdžių 

Grupinio tyrimo projekto ataskaita raštu 

(pateikiant duomenų analizės pavyzdį) 

ir žodžiu, testas (pusiau atvirieji 

klausimai, vertinimas – formuojamasis) 

Rekomendacijų socialinio darbo praktikams 

ir socialinės politikos kūrėjams 

pristatymas raštu grupinėje tyrimo projekto 

ataskaitoje, testas (pusiau atvirieji 

klausimai, vertinimas – formuojamasis) 


užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 


Praktika 



Užduotys 

Kokybinio tyrimo tinkamumas, 

istorija ir bruožai 

Kokybinių tyrimų teorinės perspektyvos. 

Kokybinių tyrimų 

duomenų statusas: teksto ir realybės 

santykis 

Tyrimo procesas: linijinio ir žiedinio 

tyrimo proceso pristatymas 

ir palyginimas 

Tyrimo problemos generavimas 

ir tyrimo klausimų formulavimas. 

Tyrimo klausimų tipai 

Tyrimo pradžia: priėjimas prie 

asmenų (grupių) ir organizacijų. 

Atrankos strategijos tyrimo procese: 

atvejų atranka, atvejų grupių 

atranka, duomenų atranka, 

atranka detaliai analizei, atranka 

tyrimo galutinei ataskaitai 

4 2 6 5 

Mokslinės literatūros skaitymas, 

probleminių klausimų 

analizė 

4 2 6 7 Mokslinės literatūros analizė 

2 2 4 10 

4 4 8 10 

2 2 2 6 10 

Mokslinės literatūros analizė, 

savarankiško tyrimo projekto 

temos paieška, probleminių 

klausimų kėlimas ir formulavimas 

(grupėmis) 

Mokslinės literatūros analizė, 

savarankiško tyrimo projekto 

(grupėmis) temos paieška, 

probleminių klausimų kėlimas 

ir formulavimas 

Savarankiško tyrimo projekto 

(grupėmis) planavimas ir įgyvendinimo 

pradžia, apsilankant 

organizacijoje 

87

116 


Duomenų rinkimo metodai: 

skirtingi interviu tipai, grupių 

interviu, neformalūs pokalbiai, 

stebėjimas, dokumentų ir kitų 

rašytinių šaltinių naudojimas 

Duomenų tvarkymas: duomenų 

užrašymas, lauko užrašai, tyrėjo 

dienoraščiai, duomenų lentelės, 

išrašų parengimas 

Kodavimas ir kategorizavimas: 

teorinis ir tematinis kodavimas, 

kokybinė turinio analizė. Naratyvinė 

analizė 

Teksto interpretavimas. Išrašų 

naudojimas. Patikimumas, validumas 

Galutinės tyrimo ataskaitos rašymo 

pagrindai: duomenų pristatymas, 

interviu ištraukų pateikimas, 

išvadų formulavimas, 

etiniai klausimai 

2 4 6 12 

2 4 6 10 

3 1 4 8 10 

2 2 4 8 12 

2 2 2 6 10 

Iš viso 27 7 22 8 64 96 


(grupėmis) įgyvendinimas remiantis 

duomenimis, gautais 

apsilankius organizacijoje 

Grupinio tyrimo projekto 

metu atlikto interviu išrašo 

parengimas, dienoraščio pavyzdžio 

pateikimas 

Kokybinių tyrimo analizės 

metodų studijavimas, savarankiško 

tyrimo projekto (grupėmis) 

metu parengto išrašo 

teksto pirminė analizė 


(grupėmis) metu parengto išrašo 

teksto tolesnė analizė 

Galutinės tyrimo ataskaitos 

parengimas pristatymui raštu 

ir žodžiu 

Vertinimo 

strategija 

Testas (pusiau 

atvirieji ir atvirieji 

klausimai) 

Svoris,proc. 

Atsiskaitymo 

laikas 






abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, remiasi 

papildomai studijuota informacija. Teisingai atsakyta 

į 20–19 klausimų; 

• 9 – parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, 

lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai atsakyta 

į 18–17 klausimų; 


esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; detalės susiejamos 

su išvadomis, studijuota medžiaga gerai suprasta. 

Teisingai atsakyta į 16–15 klausimų; 


į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus tinkamai 

tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 14–13 klausimų; 


į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra tarpusavyje 

susiejami. Teisingai atsakyta į 12–11 klausimų; 


sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, atsakymai 

remiasi faktų išvardijimu. Teisingai atsakyta 

į 10–9 klausimus; 



naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia prasmingo 

atsakymo. Teisingai atsakyta mažiau nei į 9 

klausimus. 

116 


88


Savarankiškai 

(grupėmis) atliktas 

tyrimo 

projektas 

30 

Iki gruodžio 

19 d. 

Vertinami šie projekto aspektai: 

• temos, tyrimo klausimo ir nagrinėjamos problemos susietumas 

su socialinio darbo problematika – daugiausia 

6 balai, 

• teorinis tyrimo klausimo pagrindimas – 4 balai, 

• tyrimo dalyvių atrankos, duomenų rinkimo ir analizės 

metodų pasirinkimo tinkamumas – 6 balai, 

• išrašų teksto ir pirminės analizės pateikimo tinkamumas 

– 4 balai, 

• etinių tyrimo klausimų, validumo ir patikimumo aptarimas 

– 6 balai, 

• išvadų ir rekomendacijų pagrįstumas – 4 balai, 

• kalbos aiškumas, taisyklingumas ir moksliškumas – 2 

balai. 

Studentų savarankiškas 

darbas 

– dviejų socialinio 

darbo 

srities mokslinių 

straipsnių 

analizė, kurioje 

pristatomi 

kokybinio tyrimo 

rezultatai. 

Vienas straipsnis 

lietuvių autoriaus, 

kitas 

– užsienio autoriaus 

(anglų 

kalba). 

20 

Iki gruodžio 

mėn. pabaigos 

Vertinimo kriterijai – 

straipsnio analizės išsamumas ir gilumas kreipiant dėmesį 

į: 

• socialinio darbo tyrimo objektą, tyrimo klausimus ir jų 

teorinį pagrindimą – daugiausia 5 balai, 

• tyrime naudotus metodus – daugiausia 5 balai, 

• tyrimo duomenų patiekimo strategiją – daugiausia 5 

balai, 

• studento įžvalgas apie tyrimo prasmingumą – daugiausia 

5 balai. 

Autorius 

Leidimo 

metai 

Silvermann D. 2004 

Denzin N. K., 

Lincoln Y. S. 

Bitinas B., 

Rupšienė L., 

Žydžiūnaitė V. 

1994 

2008 

Davies M. B. 2007 

Koskinen S., 

Naujanienė R. 

2007 

Keyton J. 2006 

Pavadinimas 


Qualitative Research. Theory, 

Method and Practice 

Handbook of Qualitative Research 

(1–17; 361–376; 428–444) 

Kokybinių tyrimų metodologija: 

vadovėlis vadybos ir 

administravimo studentams 


Doing Successful Research Project: 

Using Qualitative or Quantitative 

Methods 

Žmogaus senėjimo ir senatvės 

tematika kokybiniuose tyrimuose. 

Tiltai 1 (38) 

Communication Research: Asking 

Questions, Finding Answers 

Gray E. D. 2004 Doing Research in the Real World 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 

2nd Ed. 


leidykla 


London. Thousand 

Oaks. New Delhi: Sage 

Publications 



Publications 

Klaipėda: S. Jokužio 

leidykla-spaustuvė 

Palgrave Macmillan 

Klaipėda 

Boston: Mc Graw Hill 

Higher Education 



Publications 

89


9 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: socialinės paslaugos 



Socialinės paslaugos 

Kodas 



Kitas (-i): 

Studijų pakopa 


lygmuo 

Pirmoji – 




Dalyko (modulio) tipas 

Privalomasis socialinio darbo kaip pagrindinės krypties 

studentams; pasirenkamasis – kitų krypčių studentams 





būti išklausius socialinio darbo įvadą, socialinio darbo metodus 

Dalyko (modulio) apimtis 

kreditais 


krūvis 

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): 

nėra 


valandos 


valandos 

3 80 38 42 


Dalyko paskirtis – suteikti reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų norint efektyviai organizuoti ir teikti socialines 

paslaugas. 


• gebėjimas organizuoti ir planuoti; 

• tarpasmeniniai gebėjimai; 

• iniciatyvumas ir verslumas. 


• organizuoti bei vertinti socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, pagalbos strategijas, vadovaujantis 

nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika; 

• bendradarbiauti su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais bei institucijomis, siekiant efektyvios socialinės 

pagalbos; 


sričių teorijas, šalies bei tarptautinius tyrimus ir praktiką; 

• inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, 

siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo. 

90


Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai 

Gebės vertinti socialinių paslaugų organizavimą 

bei paslaugų kokybę, vadovaudamasis 

nacionaliniais, tarptautiniais teisės 

aktais ir profesine etika. 

Gebės kurti bendradarbiavimo aplinką 

su socialinio darbo, kitų profesijų atstovais 

(slaugytojais, gydytojais, pedagogais 

ir kt.) ir institucijomis, siekdamas teikti 

efektyvias socialines paslaugas. 

Gebės analizuoti ir pateikti tyrimais paremtus 

paslaugų organizavimo ir politikos 

tobulinimo siūlymus. 

Gebės analizuoti ir vertinti šiuolaikinius 

šalies ir užsienio socialinių paslaugų organizavimo 

modelius pažeidžiamo žmogaus 

teisių ir poreikių atžvilgiu. 

Probleminis dėstymas, tiriamieji 

metodai (informacijos paieška), 

grupės diskusija, realių atvejų analizė, 

teisės aktų analizė 

Paskaita, bendradarbiavimo ir inovatyvios 

patirties praktikoje paieška, 

darbas grupėmis, ieškant efektyvių 

socialinių paslaugų modelių 

Viešai prieinamų socialinių paslaugų 

tyrimų rezultatų analizė, jų pristatymas 

grupinėje diskusijoje 

Literatūros apie užsienio šalių socialinių 

paslaugų organizavimo patirtį 

analizė, praktinis vizitas į socialinių 

paslaugų įstaigą 

Inovatyvaus socialinių paslaugų 

įstaigos modelio parengimo 

ir pristatymo vertinimas 

(raštu) 

Tarpinstitucinio socialinių 

paslaugų teikimo bendradarbiavimo 

modelio atskiroms 

klientų grupėms pristatymas 

(žodžiu) 

Pagrįstų tyrimo rezultatais 

paslaugų organizavimo ir 

politikos tobulinimo siūlymų 

formulavimas (raštu) 

Testas, reflektavimas raštu 

ir rekomendacijos 


Savarankiškų studijų laikas ir užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 


Praktika 



Užduotys 

1. Socialinių paslaugų 

samprata ir klasifikacija. 

Teorinė ir praktinė perspektyvos 

2. Socialinių paslaugų organizavimo 

ir teikimo 

principai 

3. Socialinių paslaugų organizavimo 

procesas iš 

įvairių suinteresuotų įstaigų 

ir veikėjų perspektyvos 

4. Pagalbos namuose, aprūpinimo 

techninės pagalbos 

priemonėmis organizavimas 

5. Socialinių paslaugų finansavimas 

ir apmokėjimas 


rinka ir ekonomizavimas 

2 2 4 4 

1 1 2 4 

2 1 2 5 6 

2 2 4 4 

2 2 4 4 

2 2 2 6 4 

Mokslinės literatūros ir teisės aktų 

analizė 

Mokslinės literatūros ir teisės aktų 

analizė, bendradarbiavimo modelio 

parengimas 

Inovatyvių socialinių paslaugų organizavimo 

modelio parengimas 

Kitų šalių patirties, teisinių dokumentų, 

reglamentuojančią šių paslaugų 

teikimą Lietuvoje analizė 

Teisės aktų analizė, probleminių 

žmogaus teisių aspektų iškėlimas, 

papildomų išteklių pritraukimo galimybių 

analizė 

Mokslinės literatūros apie socialinių 

paslaugų rinką analizė, Lietuvos ir 

užsienio tendencijų palyginimas 

91



kokybės samprata ir vertinimas 

8. Kalbos svarba organizuojant 

paslaugas 

9. Socialinių paslaugų poreikio 

vertinimas 


teikėjai 

2 2 4 4 

2 2 4 

2 1 2 5 4 

2 2 4 

Iš viso 15 3 18 2 38 42 

Susipažinimas su socialinės globos 

normų turiniu, paslaugų kokybės 

vertinimo praktikumas 

Lietuvoje vartojamų socialinių paslaugų 

srities terminų analizė, diskriminuojančių 

terminų aptikimas, remiantis 

interneto informacija 

Susipažinimas su įvairiomis socialinių 

paslaugų poreikio vertinimo metodikomis 

Teisės aktų analizė, statistikos duomenų 

analizė 

Vertinimo 

strategija 

Testas (pusiau 

atvirieji ir atvirieji 

klausimai) 

Dalyvavimas 

grupinėse diskusijose 

Svoris, 

proc. 

Rašto darbai 40 

Atsiskaitymo 

laikas 


20 Semestro metu 

Iki gruodžio 

mėn. pabaigos 



lyginimas pasirenkant adekvačius kriterijus, 

išsamumas, 

argumentų taiklumas, logiškumas. 

Vertinami šie aspektai: 

savo nuomonės argumentavimas ir pagrindimas; argumentuota 

oponentų (jei yra) nuomonių analizė ir kritika, 

iniciatyvumas, pagrįstų inovatyvių pasiūlymų pateikimas, 

kalbos aiškumas, nuoseklumas. 


pateiktų modelių, pasiūlymų, rekomendacijų pagrįstumas, 

inovatyvumas, 

pateikimo kokybė (stilius, kalba, apipavidalinimas). 

Autorius 

Leidimo 

metai 

Pavadinimas 

Žalimienė L. 2003 Socialinės paslaugos 

Šumskienė E., 

Žalimienė L. 

2007 

Vojak C. 2009 


Nevyriausybinių organizacijų 

metamorfozės – nuo labdaringos 

pagalbos vargšams XVIII amžiuje iki 

socialinių paslaugų rinkos dalyvio 

šiuolaikinėje visuomenėje. Socialinis 

darbas. Mokslo darbai 6 (1), 83–96 

Choosing language: social service 

framing and social justice. British 

Journal of Social Work 39, 936–949 

Haris J. 2008 Social work business (5–13; 85–95) 

Žalimienė L. 2008 

Vaikų socialinės globos kokybė ir jos 

vertinimas (5–25) 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 


leidykla 


Vilniaus universitetas, 

Specialiosios 

psichologijos 

laboratorija 

Vilnius: MRU 

London and New 

York, Routledge 

Vilnius: Londvila 

92


Carey M. 

2006 

Tobis D. 2000 

2007– 

2010 

LR teisės aktai: 

Socialinių paslaugų įstatymas (2006); 

Socialinių paslaugų katalogas (2006); 

Socialinės globos normos (2006); 

Socialinių paslaugų apmokėjimas 

(2006) 


Everything must go The privatization 

of state social work. British Journal of 

Social Work 38, 918–935 

Moving from Residential Institutions 

to Community-Based Social Services 

in Central and Eastern Europe and the 

Former Soviet Union 

Socialinė apsauga Lietuvoje 

2006 Labour Supply in Care Services 

http://www.socmin.lt/ 

Washington: World 

Bank 

Vilnius: Statistikos 

departamentas 

European Foundation 

for the Improvement 

of Working and Living 

Conditions 

93


10 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: kokybinis tyrimas 



Kokybinis tyrimas 

Kodas 


Koordinuojantis: Vardas Pavardė 

Kitas (-i): 


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, 

Universiteto g. 9/1, Vilnius 


Antroji – 

Privalomas socialinio darbo magistrantūros studentams; 

laisvai pasirenkamas kitų disciplinų studentams 





studentai turėtų būti susipažinę su kiekybinių tyrimų metodologija ir turėtų 

būti rengę empirinį tyrimą (-us) (pvz., rašydami bakalauro darbą) 


nėra 




krūvis 


valandos 


valandos 

7 210 62 148 


Kokybinio tyrimo dalyku siekiama ugdyti: a) studentų gebėjimą sisteminti ir analizuoti, b) gebėjimą dirbti grupėje 

/ komandoje, c) gebėjimą savarankiškai atlikti mokslinį tyrimą, d) gebėjimą veiklą grįsti aukštais veiklos 

kokybės standartais ir etika, d) gebėjimą empirinius duomenis panaudoti socialinės pagalbos veiklai vystyti. 


Studentas gebės sukurti pasirinktos 

problemos empirinio tyrimo planą. 

Studentas gebės surinkti kokybinius 

duomenis pagal pasirinktą metodą 

(-us). 

Studentas gebės atlikti kokybinių duomenų 

analizę. 

Studentas gebės parašyti kokybinio tyrimo 

ataskaitą. 

Literatūros studijos, probleminis 

dėstymas, diskusijos studentų grupėmis, 

tyrimo plano pasirinktai 

problemai ištirti rengimas 

Probleminis dėstymas, naratyvinio 

interviu parengimas ir ėmimas iš 

respondento (-ų) 

Probleminis dėstymas, duomenų 

analizės pratybos studentų grupėmis, 

savarankiškai paimto interviu 

duomenų analizė pagal pasirinktą 

metodą 

Probleminis dėstymas, diskusija 

studentų grupėmis, individualios 

konsultacijos su dėstytoju, įgyvendinto 

tyrimo ataskaitos rengimas 

Raštu parengtas pasirinktos 

problemos tyrimo planas 

Savarankiškai atlikto kokybinio 

tyrimo ataskaita 





94


Studentas gebės dirbti grupėje / komandoje, 

atliekančioje tyrimus. 

Studentas gebės empirinius duomenis 

reflektuoti, remdamasis įvairiomis socialinio 

darbo teorijomis, ir sieti su turimomis 

socialinio darbo žiniomis. 

Darbas studentų grupėmis kokybinių 

duomenų analizavimo pratybų 

metu 

Probleminis dėstymas, literatūros 

studijos, diskusijos ir debatai, tyrimo 

ataskaitos rengimas 


Grįžtamasis ryšys proceso pabaigoje 

bei savęs vertinimas 



Savarankiškų studijų 

laikas ir užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 


Praktika 



Užduotys 

1. Empirinis socialinis tyrimas: tikslai 

ir metodologijos. Kokybinė ir kiekybinė 

metodologija – skirtumai ir integracijos 

galimybės 

2. Kokybinių duomenų gavimo būdai (1). 

Naracija. Naratyvinio biografinio interviu 

etapai. Tyrėjo laikysena 

3. Kokybinių duomenų gavimo būdai (2). 

Ekspertų interviu. Naratyvinis žemėlapis. 

Stebėjimas. Grupinė diskusija. Kokybiniai 

duomenys internetu 

4. Kokybinio tyrimo tipai: aprašomieji, 

teorijos vystymo, teorijų ir hipotezių testavimo, 

vertinamieji ir veiksmingumo tyrimai 

2 2 

4 4 6 

2 2 

2 2 2 

5. Atranka vykdant kokybinius tyrimus 2 2 2 

6. Kokybinių duomenų analizė (1). Hermeneutikos 

pagrindai, hermeneutikos istorijos 

apžvalga 

7. Kokybinių duomenų analizė (2). Duomenų 

parengimas analizei – transkripcija. 

Duomenų analizės metodikos: a) generalizavimo 

metodikos (kodavimas, kategorizavimas), 

b) sekvencinės analizės 

metodikos 

8. Grindžiamoji teorija (grounded theory). 

Atviras kodavimas, aksialinis kodavimas, 

selektyvinis kodavimas 

10. Kokybinių duomenų analizės pratybos 

2 2 

4 4 30 

4 4 

32 32 96 

Parengti naratyvinį 

interviu ir jį paimti 

iš respondento 

(-ų) 

Parengti pasirinktos 

problemos tyrimo 

plano apmatus 

raštu 

Tęsiant darbą su 

savo tyrimo planu, 

nustatyti atranką 

Transkribuoti iš 

respondento (-ų) 

paimtą naratyvinį 

interviu 

Atlikti iš respondento 

(-ų) paimto 

interviu duomenų 

analizę 

95


9. Kokybinių duomenų publikavimas, 

pristatymo formos. Kokybinių duomenų 

apdorojimo kompiuterių programų galimybės 

10. Empiriniai tyrimai ir socialinio darbo 

mokslo ir praktikos vystymas 

4 2 6 12 

2 2 

Iš viso 28 2 32 62 148 

Parengti tyrimo 

(paimto interviu) 

ataskaitą 


Svoris, 

proc. 

Atsiskaitymo 

laikas 


Pasirinktos problemos 

tyrimo planas raštu 

10 

Spalio mėn. 

pabaiga 

Vertinami: 

• gebėjimas tinkamai iškelti pasiriktos problemos tyrimo 

klausimus, 

• gebėjimas tinkamai parinkti duomenų gavimo būdus, 

analizės metodikas, 

• gebėjimas tinkamai pasirinkti atranką. 

Savarankiškai atliktas 

kokybinis tyrimas 

(apsiribojant vienu interviu) 

90 

Darbas vyksta 

viso semestro 

metu, galutinė 

ataskaita pateikiama 

egzaminų 

sesijos metu, fakulteto 

administracijos 

paskirtą 

egzamino dieną 

Vertinami: 

• studento gebėjimas vesti naratyvinį interviu, 

• gebėjimas parengti duomenis analizei (transkripcija), 

• gebėjimas atlikti duomenų parafrazavimą, 

• gebėjimas duomenis konceptualizuoti*, 

• gebėjimas iš duomenų išskirti kategorijas*, 

• gebėjimas gautas kategorijas empiriškai apibendrinti 

– parašyti galutinį ataskaitos tekstą*. 

*Įvertinimas labiausiai priklauso nuo gebėjimo atlikti šiuos 

duomenų analizės ir interpretacijos etapus. 

Autorius 

Strauss A., Corbin J. 

Leidimo 

metai 

2005 

Bitinas B., Rupšienė 

L., Žydžiūnaitė V. 2008 

Pavadinimas 


Basics of Qualitative Resarch: 

Techniques and Procedures for 

Developing Grounded Theory 

Kokybinių tyrimų metodologija: 

vadovėlis vadybos ir 

administravimo studentams 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 


leidykla 

ar interneto 

nuoroda 

SAGE 

Publications 

Klaipėda 

Grondin J. 2003 Filosofinės hermeneutikos įvadas Vilnius: Aidai 

Seipel Ch., Rieker P. 2003 

Flick U. 2007 


Integrative Sozialforschung: 

Konzepte und Methoden der 

qualitativen und quantitativen 

empirischen Forschung 

Qualitative Sozialforschung. Eine 

Einfürung 

Flick U. 2007 Designing Qualitative Research 

Juventa Verlag 

Rowohlt 

Taschenbuch 

Verlag 

SAGE 

Publications 

96


11 p r i e d a s. Dalyko parodomasis aprašas: sociokultūrinis identitetas ir 

atskirtis 



Sociokultūrinis identitetas ir atskirtis 

Kodas 



Kitas (-i): 





Antroji – 

Privalomasis socialinio darbo kaip pagrindinės krypties 

studentams; pasirenkamasis – kitų krypčių studentams 





turi žinoti socialinio darbo metodus ir turėti empirinių tyrimų patirties 

(pvz., rengiant bakalauro darbą) 

Dalyko (modulio) apimtis 

kreditais 


krūvis 


nėra 


valandos 


valandos 

5 130 58 72 


Dalyko paskirtis – plėtoti kompetenciją organizuoti socialinę pagalbą socialinės atskirties / rizikos kultūrinių 

mažumų grupėms / asmenims, siekiant (re)konstruoti jų asmeninį ir socialinį identitetą, kaip būtiną socialinės 

integracijos ir pilietinio aktyvumo prielaidą. Šis tikslas sukonkretinamas žemiau pateiktomis kompetencijomis. 


• gebėjimas analizuoti ir sisteminti, 

• gebėjimas dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, 

• projektų rengimas ir jų vadyba. 


• inicijuoti ir įgyvendinti inovatyvias socialinių problemų prevencijos programas ir socialinės pagalbos strategijas, 

siekiant socialinio teisingumo, asmens bei visuomenės gerovės ir žmogaus teisių įgyvendinimo; 

• inicijuoti visuomenės pokyčius, siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo; 


sričių teorijas, tyrimus ir praktiką; 

• plėtoti ir įtvirtinti socialinio darbo profesiją, atliekant tyrimus naujoms socialinio darbo žinioms įgyti ir socialinio 

darbo praktikai tobulinti. 

97



Studentas galės kritiškai analizuoti, interpretuoti, 

apibendrinti prieštaringą iš 

skirtingų šaltinių gautą informaciją apie 

Lietuvos ir pasaulio mažumų grupių situaciją. 

Studentas galės atlikti Lietuvos ir kitų 

užsienio šalių migracijos politikos lyginimą 

ir vertinimą. 

Studentas galės vertinti valstybės socialinės 

integracijos politiką, įvairaus lygmens 

institucijų, atsakingų už mažumų 

(etninių, kt.) socialinę integraciją, funkcijas 

ir teisinę bazę, reglamentuojančią 

nediskriminavimo bei lygių galimybių 

principų įgyvendinimą. 

Studentas sugebės parengti kompleksinę 

atskirties grupės integracijos programą 

/ projektą, atsižvelgdamas į bendruomenės 

situaciją, šeimos interesus ir artimiausių 

socialines paslaugas teikiančių 

institucijų tinklą. 

Studentas galės identifikuoti bendruomenės 

socialinės rizikos mažumų atstovų 

/ grupių poreikį socialinei pagalbai ir 

siūlyti veiksmingas pagalbos strategijas. 

Studentas galės parengti bendruomenės 

sutelkimo (socialinei iniciatyvai, judėjimui 

ir pan.) strategiją, įgalinančią ją pagalbos 

veiklai. 

Studentas sugebės analizuoti visuomenėje 

vykstančius socialinius procesus ir 

jų įtaką socialinei pagalbai. 

Studentas galės kritiškai reflektuoti socialinio 

darbo profesijos etikos standartus, 

teisinę bazę, vaidmenį visuomenėje. 

Probleminis dėstymas, tiriamieji 

metodai (informacijos paieška), 

grupės diskusija, realaus probleminio 

atvejo analizė, žiniasklaidos 

šaltinių analizė 

Paskaita, filmo peržiūra, grupės 

diskusijos, dokumentų analizės 

parengimas ir pristatymas (pateiktis) 

Įtraukiamoji paskaita, debatai, 

dokumentų analizės parengimas 

ir pristatymas (pateiktis), interviu 

su institucijų atstovais 

Minčių lietus; ekologinio žemėlapio 

sudarymas; grupės diskusija; 

pagalbos plano, kuriame formuluojami 

veiksmai, atitinkantys 

šeimos, bendruomenės interesus 

ir paslaugų sistemos galimybes, 

sudarymas 

Probleminis dėstymas, vaizdo 

siužetas, diskusija, patirties refleksija 

Situacijų modeliavimas, bendruomenės 

socialinio solidarumo 

analizė pagal pateiktus kriterijus 

(darbas grupėmis) 

Įtraukiamoji paskaita, skirtingų 

informacijos šaltinių (dokumentų, 

žiniasklaidos šaltinių) analizė, 

debatai 

Paskaita, tiriamasis metodas (informacijos 

paieška, lyginamoji 

įvairių šalių etikos standartų 

analizė) 

Probleminio atvejo sprendimo 

galimybių analizė skirtingų šalių 

teisinės bazės kontekste; testas 



Lietuvos migracijos politikos tobulinimo 

tarptautiniame kontekste 

rekomendacijų parengimas 

ir pateikimas 

Teisinių dokumentų, reglamentuojančią 

nediskriminavimo ir 

lygių galimybių principų įgyvendinimą, 

analizė (raštu) 

Diskriminuojamos grupės / asmens, 

etninės mažumos šeimos 

integracijos programos / projekto 

pristatymas (raštu) ir apgynimas 

prieš auditoriją (žodžiu) 

arba (pagal studento pasirinkimą) 

interviu su pabėgėliais išvadų, 

numatančių integracijos planą, 

parengimas 

Klausimyno, leidžiančio identifikuoti 

asmens / grupės poreikius, 

parengimas 

Bendruomenės solidarumo stiprinimo 

galimybės – SSGG analizė 

(raštu) 

Pranešimo parengimas ir pristatymas 

Esė 

98




užduotys 

Temos 

Paskaitos 

Konsultacijos 

Seminarai 

Pratybos 


Praktika 



Užduotys 

1. Identiteto samprata. Psichosocialinės 

identiteto teorijos. Identiteto 

formavimasis. Individualus ir 

grupės identitetas 

2. Asmens gyvenimo istorija: 

kompleksiška asmeninių ir socialinių 

procesų sąveika. Identiteto 

statusai. Identiteto palaikymo 

strategijos 

3. Sociokultūriniai identiteto šaltiniai. 

Kultūros samprata. Kultūros 

elementai. Kultūros teorijos Etninis, 

rasinis, religinis identitetas. 

Mažumos samprata. Statusas visuomenėje. 

Diskriminacijos priežastys, 

formos ir apraiškos. Mažumų 

adaptacijos strategijos. Atskirties 

ir integracijos mechanizmai 

4. Amžiaus identitetas. Socialinių 

vaidmenų kismas keičiantis amžiui. 

Jaunuolio ,,gerovės“ identitetas. 

Senyvo asmens identitetas. 

Identiteto rekonstravimas įvairiais 

gyvenimo tarpsniais 

5. Lyties identitetas. Tradiciniai 

lyčių vaidmenys ir lyčių stereotipai. 

Lyčių vaidmenų krizė. Alternatyvūs 

lyčių tapatumai. Socialinio 

darbuotojo moralinės dilemos 

6. Identiteto konstravimas socialinės 

nelygybės sąlygomis. Nedarbas, 

skurdas, priklausomybės ir 

identiteto statusas. Skirtingų socialinių 

sluoksnių klasinio tapatinimosi 

formos ir apraiškos. Atskirties 

ir integracijos mechanizmai 

7. Migracijos samprata. Migracijos 

teorijos. Lietuvos migracijos 

politika. Gyvenamoji vieta kaip 

identiteto formavimosi šaltinis. 

Diaspora 

2 1 3 6 

2 1 3 4 

4 1 2 7 10 

4 2 6 8 

4 1 2 7 10 

4 1 2 7 8 

4 2 6 8 

Mokslinės literatūros skaitymas, 

analizė pagal probleminius 

klausimus 

Refleksija ,,Mano identitetas“ 


pranešimo apie etninių 

grupių padėtį Lietuvoje 

ir užsienio šalyse parengimas 

(lyginamoji analizė); 

atskirties grupės / asmens 

integracijos plano parengimas 

(grupėmis) 

Teisinių dokumentų, reglamentuojančių 

nediskriminavimo 

ir lygių galimybių 

principų įgyvendinimą, 

analizė 

Teisės aktų analizė; konkretaus 

probleminio atvejo 

sprendimo galimybių tyrimas 

skirtingų šalių (Lietuvos 

ir pasirinktosios) teisinės 

bazės kontekste 

Vietos bendruomenės solidarumo 

stiprinimo galimybės 

– SSGG analizė (raštu); 

mokslinės 

literatūros analizė 


Lietuvos migracijos politikos 

tobulinimo ES kontekste 

rekomendacijų parengimas 

ir pateikimas 

99


8. Pabėgėlio ir prieglobsčio prašytojo 

sampratų konstravimas socialinės 

politikos kontekste. Identiteto 

reformavimas migracijos procese. 

Seminaras Ruklos pabėgėlių 

priėmimo centre 

9. Skirtingų socialinių ir 

ekonominių sistemų suformuotas 

asmens identitetas: klasinis 

identitetas, sovietinio mentaliteto 

analizė 

10. Profesinis identitetas. Socialinių 

procesų įtaka ,,kliento“ ir 

,,socialinio darbuotojo“ sampratoms 

konstruoti. ,,Prisiimtas“ kliento 

identitetas ir socialinio darbuotojo 

vaidmuo jo rekonstravimo 

procese. Kultūrai relevantiška 

socialinio darbuotojo kompetencija. 

Socialinio darbuotojo moralinės 

dilemos 

2 2 4 8 6 

2 2 4 6 

4 1 2 7 6 

Interviu klausimyno centro 

darbuotojams / klientams 

parengimas (identifikuoti 

imigrantų poreikius) 


pranešimo apie visuomenės 

sanglaudos ir atskirties 

procesus parengimas 

Lyginamoji skirtingų šalių 

socialinio darbuotojo kompetencijos 

standartų ir etikos 

kodeksų analizė; 

esė apie iššūkius socialiniam 

darbuotojui, dirbančiam 

su diskriminuojamų 

mažumų grupėmis / asmenimis 

Iš viso 32 6 20 58 72 

100

117 



Svoris, 

proc. 

Atsiskaitymo 

laikas 

Testas (pusiau atvirieji ir 

atvirieji klausimai) 50 Sausio mėn. 

Esė savarankiškai studijuotos 

literatūros ir rengtų pranešimų 

pagrindu (15 p.) 

Studentų savarankiški darbai 

(į kaupiamąjį vertinimą įeina 

dviejų studento pasirenkamų 

darbų balai): 

1) atskirties grupės / asmens 

integracijos plano parengimas 

(grupės darbas), 

2) vietos bendruomenės solidarumo 

stiprinimo galimybės 

– SSGG analizė, 

3) Lietuvos migracijos politikos 

tobulinimo ES kontekste 

rekomendacijų parengimas, 

4) interviu su pabėgėliais išvadų, 

apibrėžiančių integracijos 

planą, parengimas. 

30 

20 

Iki gruodžio 

19 d. 

Iki gruodžio 

mėn. 

pabaigos 




• 10 – studentas parodo išplėtotas ir apibendrintas 

žinias: abstrahuoja, lygina, aiškina priežastis, susieja, 

remiasi papildomai studijuota informacija. 

Teisingai atsakyta į 20–19 klausimų; 

• 9 – parodo išplėtotas ir apibendrintas žinias: abstrahuoja, 

lygina, aiškina priežastis, susieja. Teisingai 



esmines dalis susieja ir integruoja į visumą; 

detalės susiejamos su išvadomis, studijuota medžiaga 

gerai suprasta. Teisingai atsakyta į 16–15 

klausimų; 


į keletą svarbių aspektų, tačiau ne visus 

tinkamai tarpusavyje susieja. Teisingai atsakyta į 

14–13 klausimų; 


į keletą svarbių aspektų, tačiau jie nėra 

tarpusavyje susiejami. Teisingai atsakyta į 12–11 

klausimų; 


sutelkti į vieną aspektą ar struktūrinį elementą, 

atsakymai remiasi faktų išvardijimu. Teisingai 

atsakyta į 10–9 klausimus; 



naudoja nereikšmingą informaciją, nepateikia 

prasmingo atsakymo. Teisingai atsakyta 

į mažiau nei 9 klausimus. 

Vertinami šie esė aspektai: 

• aiškus esė temos, problemos ir pagrindinės tezės 

konstatavimas – daugiausia 2 balai, 

• savo nuomonės argumentavimas ir pagrindimas 

moksliniais duomenimis, argumentuota oponentų 

(jei yra) nuomonių analizė ir kritika – 3 balai, 

• visapusiškas esė temos atskleidimas – 2 balai, 

• išvadų ir apibendrinimo pagrįstumas – 2 balai, 

• kalbos aiškumas, taisyklingumas ir moksliškumas 

– 1 balas. 


• reiškinio / dokumento analizės išsamumas ir gilumas 

– daugiausia 3 balai, 

• išvadų, rekomendacijų pagrindimas – daugiausia 

5 balai, 

• žodinis pateikimas (jei toks yra) – daugiausia 2 

balai. 

117 


101


Autorius 

Ed. Alcoff L. M., 

Mendieta E. 

Kasatkina N., 

Leončikas T. 

Ed. Warner Schaie 

K., Elder G. 


Leidimo 

metai 

2005 

2003 

2005 

Cigoli V., Scabini E. 2006 

Red. Kasatkina 

N. (2005–2008), 

Leončikas T. (nuo 

2009) 

2005–... 

Layder D. 2004 

Leinarte D. 2010 

Ferguson, H. 

Ed. Rhoda K. Unger 2001 

Red. Jančaitytė R., 

kt. 

Okitikpi T., Aymer 

C. 

Pavadinimas 


Identities: Race, Class, Gender, 

and Nationality 

Lietuvos etninių grupių 

adaptacija: kontekstas ir eiga 

Historical Influences on Lives 

& Aging 

Family Identity: Ties, Symbols, 

and Transitions 

Etniškumo studijos (tęstinis 

mokslinis leidinys) 

Social and Personal Odentity: 

Understanding yourself 

Adopting and Remembering 

Soviet Reality: Life Stories of 

Lithuanian Women, 1945–1970 

2009 Self-Identity and Everyday Life 

2009 

2010 

Handbook of the Psychology of 

Women and Gender 

Tarpkultūrinės kompetencijos 

didinimas bei įvairovės 

valdymo gebėjimų stiprinimas 

Key Concepts in Antidiscriminatory 

Social Work 

Castells M. 2006 Tapatumo galia 

Periodinio 

leidinio Nr. 

ar leidinio 

tomas 


leidykla 


Malden [Mass.]: 

Blackwell 

Vilnius: Eugrimas 

New York [N. 

Y.]: Springer Publishing 

Co 

London: Lawrence 

Erlbaum Associates 

Vilnius: Eugrimas 

London: Sage 

New York [N.Y.]: Rodopi 

New York [N. Y]: 

Routledge 

Hoboken [N. J.]: Wiley 

Vilnius: [Tarptautinės 

migracijos organizacijos 

Vilniaus biuras] 

Los Angeles [Calif.] 

[etc.]: Sage 

Kaunas: Poligrafija ir 

informatika 

102


103

IŠLEIDO 

Vilniaus universitetas 

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius 

Tel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009 

El. p. infor@cr.vu.lt 

www.vu.lt, www.ects.cr.vu.lt 

Parengė spaudai 

leidybos įmonė „Kriventa“ 

V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius 

Tel./faks. +370 5 265 0629 

El. p. kriventa@takas.lt 

www.kriventa.lt

www.ects.cr.vu.lt

socialinio darbo studijų krypties kompetencijų plėtotės ... - ECTS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?