You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
“Respublikos” leidinys Nr.18 (803) 2010 m. gegužės 8 d.<br />
<br />
“Olialia”<br />
mamytės: grožis<br />
motinystės negadina<br />
yk<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
ieškokite numeryje priedo
Mintys<br />
Chemoterapija<br />
Kaip ir kiekvieną pavasarį,<br />
šniokščia gandonešis. Prodiuserinės<br />
kompanijos, saldžiabalsės<br />
ryšių su visuomene agentūros,<br />
televizijos, šūsnys moteriškų<br />
ir šiaip pramoginių žurnalų<br />
vis dar nenuleidžia rankų<br />
bandydami išbudinti kiekvieno<br />
mūsų viduje tūnantį vujaristą...<br />
Tačiau pastebėjote, kad šiemet<br />
budintojams tai sekasi nepalyginti<br />
prasčiau nei kasmet<br />
Pastebėjote, kad paskalų magnetas<br />
kažin kaip prarado savo<br />
traukos jėgą, paleido žmonių<br />
dėmesį, leido nusukti žvilgsnius<br />
nuo tuštybės mugės, pažvelgti<br />
į kuklučius, bet tikrus mūsų pačių<br />
gyvenimus, sprogstančius<br />
pumpurus ant medžių šakų, su<br />
palengvėjimu atsidusti, tarsi po<br />
ilgos viešnagės Holivude pagaliau<br />
būtume grįžę namo...<br />
Nepaliauju savęs tikrinti - ar<br />
mano domesius dar tebedirgina<br />
pikantiški gandai gandeliai,<br />
kurie prieš metus mums atstojo<br />
svarbiausias šalies naujienas..<br />
Štai gandonešis gaudžia:<br />
“N.Pareigytė kol kas dar neišteka”.<br />
O mano paties nuostabai,<br />
mano vidus teatliepia: na<br />
ir kas..<br />
Gandonešis nepasiduoda,<br />
bombarduoja neįtikėtinomis,<br />
medumi nuo lūpų varvančiomis<br />
sensacijomis: “Deiviui<br />
su Renata gimė sūnus”, “Irūna<br />
nusifotografavo nuoga”,<br />
“I.Jankauskaitė slapčia ištekėjo”,<br />
“A.Valinskas šalies prezidentę<br />
pavadino boba”, “V.Genytė<br />
paparaco nutykota su meilužiu”,<br />
“Pulkas šiemet pilnametystės<br />
sulaukusių manekenių pasididino<br />
krūtis...”<br />
Kaip gera visu kūnu ir siela<br />
justi: man tai neįdomu, kaip<br />
gera nebijoti viešai tai pripažinti,<br />
nebūgštauti, kad nesidomėdamas<br />
šiomis “karštomis”<br />
naujienomis neturėsi apie ką<br />
kalbėtis su žmonėmis, visuotinai<br />
būsi laikomas tamsuoliu...<br />
Kas gi nutiko Nejaugi žiaurioji<br />
krizė šalia visų piktadarybių<br />
savo negailestingomis<br />
rankomis padarė ir šį tą gero<br />
Nejaugi, marindama mus badu,<br />
drauge numarino ir besotį<br />
paskalomis mintantį kirminą,<br />
trukdžiusį galvoti apie šalia<br />
esančius mylimus žmones, apie<br />
pasaulio išmintį ir Dievą, mūsų<br />
gyvenimą palengva pavertusį<br />
kvailu ir juokingu realybės šou,<br />
kurio pagrindinis ir vienintelis<br />
tikslas - publikos dėmesys.<br />
Sunku prisiversti girti krizę ir<br />
bent vieną jos padarinių. Tie padariniai<br />
man primena ligonį po<br />
intensyvaus gydymo chemoterapija,<br />
šiurpusis chemijos kokteilis<br />
žmogaus organizme užmušęs<br />
viską - imunitetą, fizines jėgas,<br />
pavojingai pažeidžia gyvybinius<br />
procesus... Tai būtinoji auka siekiant<br />
drauge užmušti ir ligą.<br />
O tuomet jau pagrindiniu<br />
paciento tikslu tampa užduotis<br />
išgyventi. Laukti, kol stiprėjantis<br />
organizmas vėl pradės gaminti<br />
naujus kraujo kūnelius. Ir tikėtis,<br />
kad naujieji atstovaus “rezus<br />
gyvenimui”, o ne “rezus šou”.<br />
Rimvydas STANKEVIČIUS<br />
j/b žmonės<br />
D<br />
ažnai įsivaizduojama, kad grožiu<br />
spinduliuojančios “Olialia”<br />
mergaitės yra sukurtos tik<br />
fotosesijoms ir vakarėliams. Žinoma,<br />
be jų dažname pasižmonėjime pristigtų<br />
šypsenos, tačiau išduosime ir paslaptį: šios<br />
gražiosios “Olialia” mergaitės vos prabudusios<br />
skuba ne prie veidrodžio, o prie vaiko lovelės.<br />
Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
Skaistės pamaina<br />
Per “Olialia pupyčių” pasirodymą<br />
Skaistės Steikūnaitės (26)<br />
dukrytė Patricija (3,7) namiškius<br />
mikliai suburia priešais televizoriaus<br />
ekraną. “Tyliau! Rodo mamytę!<br />
Dabar visi tyliai žiūrime!”<br />
- įsakmiu tonu sušunka mergaitė<br />
ir ima niūniuoti pritardama seksualioms<br />
atlikėjoms.<br />
“Kartais susimąstau, kad,<br />
nebūdama mama, galbūt galėčiau<br />
daugiau laiko praleisti<br />
užsienyje, kur siekčiau modelio<br />
karjeros aukštumų. Tačiau kai<br />
ryte Patricija atsibunda, pabučiuoja<br />
ir pasako, kad myli, - tai<br />
viską kompensuoja. Dabar neįsivaizduoju<br />
gyvenimo be jos.<br />
Kai dukrelė būna darželyje,<br />
man labai jos trūksta”, - šypsosi<br />
žavi mamytė.<br />
Gali būti, kad užaugusi Patricija<br />
paseks savo mamytės - modelio<br />
ir dainininkės - pėdomis:<br />
judri mergaitė lanko įvairius būrelius,<br />
mėgsta šokti ir dainuoti,<br />
demonstruoti drabužius. “Ir iš<br />
tikrųjų ji ima pavyzdį iš manęs<br />
- jai nėra naujiena fotoaparatai<br />
ir vaizdo kameros”, - džiaugiasi<br />
Skaistė.<br />
Retkarčiais Patricija mamytei<br />
parodo ir savo tvirtą charakterį:<br />
Skaistė prisiminė, kaip per repeticiją<br />
mergaitė atsistojo ir išėjo iš<br />
salės. Atlikėja paragino ją grįžti,<br />
bet ji grįžo tik tam, kad pasiimtų<br />
savo striukytę. “Ji neprognozuojamas<br />
vaikas, niekada negali žinoti,<br />
ko galima iš jos tikėtis. Greitai su<br />
būreliu koncertuos, todėl baisu,<br />
kad dainuojant nesugalvotų nulipti<br />
nuo scenos”, - nuogąstauja<br />
Skaistė.<br />
Didelis žmonių būrys netiki,<br />
kad dainininkės karjerą galima<br />
suderinti su motinyste. Skaistės<br />
jau netgi nestebina aplinkinių<br />
klausimai, kaip ji sugeba<br />
visur suspėti: “Jeigu jau užsiimi<br />
koncertine veikla, vadinasi, nebegali<br />
būti rimta draugė, gera<br />
žmona ar dukra, puiki kulinarė<br />
ar ideali mama. Niekas tuo netiki,<br />
bet tai yra įmanoma. Scenoje<br />
esu vienas žmogus, o gyvenime<br />
- visai kitas”, - prisipažįsta daili<br />
mamytė.<br />
Tikrai nepamanytum, kad<br />
Skaistei visai patinka šeimininkauti<br />
virtuvėje, tvarkytis (tik<br />
ji nemėgsta lyginti drabužių),<br />
rūpintis artimais žmonėmis.<br />
“Nėra taip, kad be makiažo negalėčiau<br />
išnešti šiukšlių. (Juokiasi.)<br />
Galiu gerai jaustis ir be<br />
makiažo, ir namuose vilkėdama<br />
chalatą. Kam kasdien dažytis,<br />
jeigu yra žmonių, kurie galbūt<br />
mane myli tokią, kokia aš esu<br />
Kartą nepasidariusi makiažo,<br />
plaukus susisukusi į kuoduką ir<br />
su akinukais į banką nuvažiavau<br />
susimokėti sąskaitų. Vakare<br />
“Olialia pupytė” (Oksana Pikul<br />
- red.past.) manęs ir užklausė:<br />
“Ar kartais nebuvau šiandien<br />
banke” Pasirodo, ją aptarnavęs<br />
darbuotojas užsiminė, kad šiandien<br />
banke lankėsi ir jos kolegė<br />
Skaistė”, - juokiasi mergina.<br />
Magiški Ermitos<br />
skaičiavimai<br />
“Olialia” mergaitė Ermita Žalienė<br />
(25) tikriausiai yra viena iš<br />
nedaugelio mamyčių, kurios dėl<br />
savo vaikelio atsisakė visomis<br />
vaivorykštės spalvomis žėrinčio<br />
scenos gyvenimo.<br />
“Mano gyvenime scenos nebeliko.<br />
Ir nemanau, kad kada<br />
nors į ją sugrįšiu. Tas gyvenimas,<br />
kuris buvo prieš sukuriant šeimą,<br />
iki susilaukiant dukrelės Dorotėjos<br />
(1,5), nebuvo visiškai užpildytas.<br />
Jame nebuvo tų vertybių,<br />
kurios man suteiktų prasmingų<br />
siekių ir būtų gyvenimo variklis.<br />
Vaiko atsiradimas mano gyvenimą<br />
pakeitė labai stipriai ir į gera.<br />
Neįsivaizduoju, kaip iki šiol<br />
galėjau būti be vaiko. Su savo<br />
dukrele, galiu pasakyti, nesu išsiskyrusi<br />
ilgiau nei parą. Ir kol kas<br />
galbūt dar negalėčiau - ne tiek<br />
vaikui reikia mamos, kiek mamai<br />
to vaiko. (Šypsosi.) Greitai mūsų<br />
šeimoje atsiras dar vienas narys...<br />
Taigi Kalėdas jau švęsime kaip<br />
viena didelė šeima”, - džiaugsmu<br />
netveria Ermita.<br />
Negi sutapimas, kad antroji<br />
Žalų šeimos atžala, kaip ir pirmagimė<br />
Dorotėja, gims tą pačią<br />
gruodžio 17 dieną “Va, kaip tėveliai<br />
moka skaičiuoti. Apskaičiavome,<br />
ir viskas”, - mįslingai šypsosi<br />
Ermita. Jos giliu įsitikinimu,<br />
kiekviena mama turėtų skirti laiko<br />
ir sau, nes tai tiesiogiai veikia<br />
ir jos vaiką. “Nemanau, kad mama<br />
ir jos šeima yra laimingesnės,<br />
jeigu nuo ryto iki vakaro mama<br />
sukasi toje pačioje aplinkoje, visiškai<br />
nesistengdama nieko pakeisti...”<br />
- savo nuomonę dėsto<br />
gražuolė.<br />
Tačiau bent kol kas laukimo<br />
nuotaikomis gyvenančiai Ermitai<br />
namuose nuobodžiauti netenka<br />
- ir viskas dėl jos kūrybingos dukrelės...<br />
“Kad jūs pamatytumėte,<br />
kokios įspūdingos yra mūsų namų<br />
sienos, o kokios valgomojo<br />
kėdės yra gražios! Tik atsivežame<br />
ba<strong>lt</strong>us valgomojo baldus, praeina<br />
penkios dienos, žiūrime, kad<br />
visos kėdės išmargintos visokiais<br />
ornamentais. Ir niekas jų negali<br />
išvalyti, tai dabar jas pardavinėsiu<br />
kaip garsios dizainerės darbus.<br />
(Juokiasi.) Bet aš nepykstu.<br />
Nieko tokio”, - šypsosi laiminga<br />
mamytė.<br />
pasirinkimas<br />
Stipriausia<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
Ermita Žalienė su dukrele<br />
Dorotėja dar nebuvo<br />
išsiskyrusi ilgiau nei parai<br />
Mažasis Sandros “broliukas”<br />
Kaune gyvenanti Sandra<br />
Gradauskaitė (26) - ne tik “Olialia”<br />
mergaitė. Pirmiausia ji yra<br />
smalsaus ir aktyvaus berniuko<br />
Domo (6,5), kuris rugsėjį žengs į<br />
pirmąją klasę, mama. “Tie, kurie<br />
manęs nepažįsta, net nepamano,<br />
kad tai mano sūnus. Neretai<br />
Modelio Skaistės<br />
Steikūnaitės dukrelei<br />
Patricijai patinka<br />
pozuoti fotografams<br />
jį pavadina broliuku. Pamenu,<br />
prekybos centre, vaikštinėjant<br />
su sūnumi, mažasis nuklydo prie<br />
žaislų vitrinos ir pametė mane iš<br />
savo akiračio. Keliskart apsidairęs<br />
sušuko: “Mama! Mama! Kur<br />
tu” Žmonės pradėjo dairytis ir<br />
ieškoti berniuko mamos, o aš<br />
stovėjau jam už nugaros ir vos<br />
tvardžiausi iš juoko, nes mūvė-<br />
<br />
cm
J/b žmonės<br />
pasirinkimas<br />
“Olialia” merginų jėga<br />
“Olialia” mamyčių gyvenimo<br />
variklis, be abejonės, -<br />
jų mylimi vaikeliai<br />
<br />
Jau beveik tikras vyrukas Domas<br />
pavydėjo, kai jo mamytė Sandra<br />
Gradauskaitė šnekino Ermitos dukrelę<br />
dama trumpu sijonuku bei susipynusi<br />
plaukus į dvi kasytes<br />
tikriausiai nebuvau panaši į jo<br />
mamą. Jeigu esi mama, tai nereiškia,<br />
kad turi būti suvargusi,<br />
segėti ilgą sijoną. Mama gali<br />
būti ir linksma, tada ir pačiam<br />
vaikui yra smagiau, kai mato gyvenimo<br />
džiaugsmu trykštančią<br />
mamą”, - sako jauna moteris.<br />
Būti mama - Sandrai gyvenimo<br />
pilnatvė. O scena jai lygiai<br />
toks pat darbas, kaip ir bet kuris<br />
kitas: “O kai yra noro, tada yra viskas<br />
suderinama. Tuo labiau kad<br />
mano Domas jau yra gana didelis.<br />
Ir kelioms valandoms ištrūkti<br />
iš namų į kokį renginį ar fotosesiją<br />
nėra sudėtinga”. Domas lanko<br />
baseiną, dziudo treniruotes, kartu<br />
su tėveliais daug keliauja. “Tarp<br />
mūsų yra labai stiprus dvasinis<br />
ryšys. Jis mano gyvenimo variklis.<br />
Vaikelio labai laukiau... Tada abu<br />
buvome labai jauni žmonės ir šis<br />
vaikelis yra mūsų meilės vaisius,<br />
pats mylimiausias ir brangiausias”,<br />
- atvirauja žavi kaunietė, sūnaus<br />
susilaukusi ganėtinai anksti - beveik<br />
dvidešimties.<br />
yk /
j/b adrenalinas<br />
kalnai<br />
Kas aukščiau<br />
Sūnaus Vaidoto palydoje<br />
į turiadą Tian Šanyje<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
už Everestą<br />
Š<br />
ią paslaptį gerai žino pirmasis į aukščiausią pasaulio viršukalnę įkopęs<br />
lietuvis 57 metų alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak kalnų aso, 1993<br />
metų gegužės 10 diena, kai jis po neregėtai daug jėgų kainavusio<br />
žygio išskleidė Lietuvos vėliavėlę, svarbesnė už gimtadienį. Tuomet<br />
Vladui buvo keturiasdešimt, o kaip vyras, vėliau įveikęs ir kitas aukščiausias<br />
visų žemynų viršukalnes, gyvena dabar, kai kiek atlėgo skausmas po sūnaus<br />
Vaidoto netekties Ar nerūstauja ant kalnų, nes sūnus žuvo kalnuose<br />
<br />
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ<br />
Niekuomet<br />
neka<strong>lt</strong>inau kalnų<br />
Anot alpinizmo veterano, gal<br />
net geriau į kalnus kopti vienam,<br />
nes žinai savo galimybes, suvoki<br />
rizikos vertę. Pavojingiausių išgyvenimų<br />
kalnuose patyręs ir draugų<br />
žūtį matęs vyras sakė: “Niekuomet<br />
neka<strong>lt</strong>inau kalnų dėl juose įvykstančių<br />
nelaimių. Mačiau, kad bėdas<br />
atsinešame patys, savo nemokšišku<br />
elgesiu arba kvailoku siekiu nugalėti<br />
kalnus. O kalnai nenugalimi...<br />
Žmogus nugali ne kalnus, o pats<br />
save”. Tuomet Vladas kopė į Everestą<br />
neapsidraudęs, nes 50 dolerių<br />
jam buvo dideli pinigai. Dabar jis<br />
niekam nepatartų taip rizikuoti.<br />
“Dirbau Vilniaus turistų klubo<br />
direktoriumi, o mano atlyginimas<br />
buvo 20 dolerių per mėnesį. Apie<br />
tai, kad galiu neištverti ar gali kas<br />
blogo nutikti, tuomet negalvojau.<br />
Buvo didžiulis noras įrodyti<br />
pirmiausia sau, kad galiu atsidurti<br />
ten, kur dangus kone ranka pasiekiamas”,<br />
- sakė jis.<br />
Netikėtai atskriejusi žinia, kad<br />
Aukštųjų Tatrų kalnuose Slovakijoje<br />
žuvo sūnus Vaidotas, Vladui<br />
trenkė tarsi perkūnas iš giedro<br />
dangaus. Sūnų iš mažens jis mokė<br />
būti ištvermingą, žingeidų. Vaidotas<br />
daug kuo domėjosi, buvo<br />
gabus tiksliesiems mokslams, yra<br />
Pakeliui į aukščiausią Pietų Amerikos<br />
žemyno viršukalnę Akonkagvą<br />
dalyvavęs moksleivių matematikų<br />
ir fizikų olimpiadose, atstovavo Lietuvai<br />
tarptautinėse olimpiadose.<br />
Savarankišką gyvenimo kelią pasirinko<br />
tapęs Vilniaus universiteto<br />
pirmakursiu. Studijavo informatiką,<br />
pradėjo dirbti programuotoju,<br />
grojo birbyne universiteto dainų<br />
ir šokių ansamblyje, žaidė futbolą,<br />
krepšinį, sportinį bridžą, o į kalnus<br />
patraukė prieš keletą metų,<br />
dalyvavo prityrusio kalniečio Algimanto<br />
Jucevičiaus rengiamose turiadose<br />
Kaukazo, Fanų, Tian Šanio<br />
kalnuose. “Prieš kiekvieną žygį su<br />
manimi tardavosi. Prieš tą nelemtą<br />
savaitgalio išvyką Aukštųjų Tatrų<br />
kalnuose taip pat kalbėjomės. Nenujaučiau,<br />
kad paskutinį sykį. Vietos<br />
jam buvo pažįstamos, tad jokios<br />
avantiūros čia nebuvo”.<br />
Tikėjimas veda pirmyn<br />
V.Vitkauskas kopė į kalnus,<br />
įveikdamas savo sveikatos problemas,<br />
kurias “užsitarnavo” anksčiau<br />
pernelyg daug jaunystėje dirbdamas,<br />
sportuodamas ir netausodamas<br />
savęs. “Kalnuose atsigaudavau,<br />
ten buvau stipresnis. O į Everestą<br />
pasiryžau kopti tada, kai jau turėjau<br />
labai rimtą patyrimą tuometinės<br />
Tarybų Sąjungos teritorijoje buvusiuose<br />
kalnuose. Be to, mane akino<br />
tikslas pasiekti paties aukščiausio<br />
Žemės kalno viršūnę ir ten iške<strong>lt</strong>i<br />
neseniai nepriklausomybę atgavusios<br />
Lietuvos vėliavą. Kaip sakydavo<br />
šviesus žmogus monsinjoras Kazimieras<br />
Vasiliauskas, pasijusti arčiau<br />
Dievo, - kalbėjo per anksti pražilęs<br />
vyras. - Kiekvienas esame kitoks, į<br />
kalnus einame vedami savų tikslų.<br />
Svarbiausia yra tai, kad pats gerai<br />
jaustumeisi, pasirinkęs tokį žygį, ir<br />
nebūtų sunku tiems, kurie eina kartu.<br />
Žmogus turi prisitaikyti prie kalnų,<br />
prie šalčio ir karščio, prie stačių<br />
uolų, sniego gu<strong>lt</strong>o ir lavinų. Tik tuomet<br />
gali geriau pažinti save, savo<br />
galimybes. Žmogus viso labo yra tik<br />
gamtos dalis, o ne valdovas. Antra<br />
vertus, gyveni taip, kaip tau liepia<br />
širdis. Nei Seimas, nei vyriausybės<br />
tau nenurodys, ką ir kaip turi daryti”.<br />
Jam ne kartą teko gelbėti tragiškai<br />
žuvusius kalnuose alpinistus.<br />
Bene sunkiausias ir rizikingiausias<br />
jam tekęs uždavinys buvo dalyvavimas<br />
pargabenant Everesto viršūnėje<br />
žuvusios Nepalo moterų ekspedicijos<br />
vadovės Pasang Lhamu<br />
kūną. Vladas skaudžiai išgyveno,<br />
kai neteko žygio draugo latvio Aivaro<br />
Bojaro, su kuriuo treniravosi<br />
Kaukazo kalnuose ir rengėsi kartu<br />
kopti į Everestą.<br />
Likimas ir išlikimas<br />
Kalbėdamiesi su V.Vitkausku vis<br />
grįždavome prie rizikos kalnuose,<br />
likimo ir išlikimo šiame neramiame<br />
pasaulyje temos. Vladas prisiminė<br />
kelis populiarius posakius: “Nuo likimo<br />
nepabėgsi” ir “Bijai vilko - neik<br />
į mišką”. Ir jau rimtai alpinistas priminė<br />
jo knygoje “Everestas - manoji<br />
lemtis” išsakytą mintį: “Jeigu aš<br />
nebūčiau turėjęs tikėjimo tuo, kam<br />
ryžausi, tuomet kažin ar būčiau drįsęs<br />
peržengti savo namų slenkstį”.<br />
Jis kalbėjo apie daugybę problemų<br />
ir kliūčių, kurias teko įveikti ne tik<br />
kopiant į viršukalnes, bet ir apie žemiškąsias,<br />
be kurių negali pradėti<br />
jokio rimtesnio žygio.<br />
Žūtys kalnuose neatims žmonėms<br />
noro kopti į viršukalnes.<br />
Žuvusio Vaidoto draugai, sesuo<br />
Dalia, kuri studijuoja Vilniaus universitete<br />
mediciną, ir daugybė<br />
kitų kopė ir kops į kalnus, ieškos<br />
ir atras savus everestus. “Niekas<br />
neverčia eiti ten, iš kur gali nebegrįžti,<br />
todėl noriu priminti tiems,<br />
kurie trokšta kopti aukščiau, kad<br />
pirmiausia apsižvalgytų po Lietuvą,<br />
įkoptų į aukščiausią gimtinėje<br />
Aukštujo kalvą. Juk dideli darbai<br />
gyvenime prasideda nuo mažesnių,<br />
bet taip pat prasmingų. Juos<br />
galima atlikti ir lygumose”.<br />
V.Vitkauskas sakė, kad sūnaus<br />
atminimas jį kartu su Vaidoto<br />
draugais paakino dar per laidotuves<br />
paskelbti prašymą nenešti<br />
gėlių ir vainikų, o tuos pinigus<br />
bei aukas pervesti labdaros ir<br />
Arūno Matuko nuotr.<br />
paramos fondui “Vaikų saulutė”.<br />
Glėbiai gėlių ant sūnaus kapo<br />
po kelių ša<strong>lt</strong>ų vasario dienų būtų<br />
nušalę, o paaukoti pinigėliai yra<br />
paskirti paremti studentams iš<br />
sunkiai besiverčiančių šeimų.<br />
Čia ir dabar<br />
Visi renkasi patys, kur jiems gyventi<br />
ir ką veikti. Vladas turėjo galimybę<br />
išvykti gyventi į bet kurią<br />
kitą pasaulio šalį, bet liko čia, nedideliame<br />
name sostinės pakraštyje,<br />
Markučiuose, netoli Vilnios upės.<br />
Dabar jo kelionių maršrutai dažniausiai<br />
vingiuoja po visą Lietuvą,<br />
o ypač dažnai veda į gimtąją Viduklę<br />
Raseinių rajone. Tenykštę mokyklą<br />
(dabar S.Stanevičiaus gimnaziją),<br />
jis pats baigė.<br />
Alpinistas yra įvairių sporto,<br />
keliautojų, ku<strong>lt</strong>ūros bei kitų asociacijų<br />
draugijų ir fondų narys,<br />
rengia fotoparodas, kviečiamas<br />
į susitikimus, skaito paskaitas ir<br />
kuria filmus bei rašo knygas apie<br />
turtingą kelionių patirtį.<br />
“Patikėkit, darbų iš tiesų turiu<br />
daug”, - sako keliautojas. Prisiminusi<br />
jo prieš ketverius metus kartu<br />
su oreiviu Vytautu Samarinu<br />
pasiektą aukščio rekordą, kai juodu<br />
karšto oro balionu pakilo į 10<br />
064 metrų aukštį, taip pat - “Vėliavos<br />
skrydį”, kai perskrido Lietuvą<br />
ir nusileido jau Latvijoje, paklausiau,<br />
ar nerengia dar kokios staigmenos.<br />
“Turiu šiokių tokių sumanymų,<br />
bet nenoriu iš anksto jų<br />
atskleisti”, - prisipažino Vladas. Tik<br />
apie vieną žygį prasitarė. Rudeniop<br />
su sūnaus Vaidoto bičiuliais<br />
ketina vykti į Aukštuosius Tatrus ir<br />
eiti tuo pačiu nelemtu maršrutu.<br />
“Galbūt nuvešiu ten Lietuvos žemės,<br />
o iš žūties vietos parsivešiu<br />
kokį akmenėlį ir padėsiu ant sūnaus<br />
kapo Rokantiškių kapinėse”.<br />
Atgaiva<br />
Pavasaris tik ką 57-ąjį gimtadienį<br />
kukliai paminėjusį alpinistą<br />
džiugina, gegužės mėnuo jam<br />
ir gražiausias, ir įsimintiniausias.<br />
“Gyvenimas eina savo vaga, Vilnios<br />
upė netoli namų teka nesustabdomai,<br />
žydi sodai, - šypsosi<br />
pašnekovas. - Dar praskaidrina<br />
gyvenimą klasikinė muzika, į kurios<br />
koncertus vaikštau, dailės<br />
parodos”.<br />
<br />
cm
J/b žmonės<br />
pasirinkimas<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
Lietuviai mokosi<br />
mylėti Lietuvą<br />
“Kosmopolitinio mąstymo epocha baigėsi - lietuviai nubudo,<br />
prisiminė esą lietuviai, prisiminė turį Tėvynę ir nedrąsiai ima<br />
mokytis ją mylėti”, - sako menininkų šeima - dainininkė Aistė<br />
SMILGEVIČIŪTĖ ir kompozitorius Rokas RADZEVIČIUS, šiuo<br />
metu įrašinėjantys patriotinių, rezistencinių dainų albumą “Broliai”, kurio<br />
dainas koncertuose jau dabar atmintinai dainuoja ir žilagalviai senoliai,<br />
ir mėlynakės ge<strong>lt</strong>onkasės, ir netgi baugiai atrodantys skustagalviai.<br />
Rimvydas STANKEVIČIUS<br />
Blizgesiu pasisotinome<br />
Vasario 16-osios koncertas Balandiškio<br />
kaime, kur kitados posėdžiavo aštuoni<br />
vyriausieji Lietuvos partizanų vadai<br />
Aistė: Nemanau, kad mūsų<br />
būseną, trukusią veik dvi dešimtis<br />
metų, galima vadinti tikruoju<br />
kosmopolitizmu - greičiau<br />
tai provincialumas, vertęs mus<br />
dairytis už jūrų, į spindinčius<br />
Vakarus, visiškai nesuvokiant ir<br />
nevertinant to, ką turime patys.<br />
Svetima riekė mums atrodė labai<br />
gardi, o į visa tai, ką turime<br />
autentiško, unikalaus, savo, mojome<br />
ranka. Savos vertės pajautimo<br />
trūkumą juntame ir dabar,<br />
tačiau bent jau suvokėme, kad<br />
anas spindesys nėra tikras, ėmėme<br />
svarstyti, ar tik ši kryptis neveda<br />
į tuštybės mugę.<br />
Tikiuosi, kad žmonės užsiganėdinę<br />
patraukliomis formomis,<br />
atsigręžė į tas vertybes, kurias visuomet<br />
žinojo esant svarbiausias<br />
- į unikalią kiekvienai tautai duotą<br />
požeminę upę, kurioje kiekvienas,<br />
net ne visada sąmoningai,<br />
semiamės ir kūrybinės energijos,<br />
ir pasaulėjautos dalykų...<br />
Rokas: Sutapo daugybė faktorių<br />
- ir krizė, patupdžiusi žmones<br />
atgal ant žemės, pažabojusi<br />
jų tuštybės sužadintą godulį, ir<br />
sukakties datos - dvidešimtmetis,<br />
tūkstantmetis, paraginę prisiminti<br />
savo praeitį, savo identitetą,<br />
permąstyti vertybes, kuriomis išties<br />
nori kliautis...<br />
Man tai susiję ir su asmenine<br />
branda. Būdamas aštuoniolikos<br />
aš ir pats tokių dainų nedainavau.<br />
Kažkaip gyveni žmogus, gyveni<br />
ir pamažu supranti, kas išties yra<br />
svarbu, į ką dera kabintis. Kai augini<br />
savus vaikus, imi atsakingiau<br />
mąstyti - ima rūpėti aplinka, kuri<br />
suformuos jų asmenybes, norisi<br />
surinkti jiems ne tik materialųjį<br />
kraitį, bet ir visą dvasinį turtą, ateinantį<br />
iš tautos istorinių, ku<strong>lt</strong>ūrinių<br />
klodų, norisi parodyti jiems,<br />
kas yra tautos dvasia, ir paaiškinti,<br />
kad tai ir yra mūsų stiprybė.<br />
Mąstyti ir gyventi atsakingiau,<br />
patriotiškiau yra išsiilgusi visa Lietuva,<br />
tačiau dalis žmonių kol kas sėdi<br />
akis išplėtę ir laukia, kol kažkas ateis<br />
ir padarys tvarką. Norisi pasakyti<br />
jiems, kad jei ateis kažkas, tai tam<br />
kažkam nuo to ir bus geriau, bet ne<br />
mums. Taip juk jau daugybę kartų<br />
yra buvę. O kad mums būtų geriau<br />
- reikia veikti visiems, kiekvienam,<br />
suvokiant, kad gerovę kurti reikia<br />
valstybėje, o ne kaunantis po vieną<br />
kiekvienam už save.<br />
Aistė: Kita vertus nemažai<br />
labai gražių dalykų ir idėjų kyla<br />
būtent iš žmonių iniciatyvos, ir<br />
labai džiugu, kad nepaisant visų<br />
valdžios ir paprasto piliečio disonansų,<br />
žmonės nenustoja mylėt<br />
savo krašto ir elgiasi pilietiškai...<br />
Nuvainikuoti didvyriai<br />
Rokas: Sovietų priespaudoje<br />
penkiasdešimtį metų mums buvo<br />
bandoma išmušti iš galvų tautinę<br />
sąmonę, buvo naikinamas<br />
tautos orumas, slepiama, iškraipoma<br />
šalies istorija, suniekinami,<br />
nuvainikuojami tautos didvyriai,<br />
šviesuoliai - tautos dvasios simboliai,<br />
kuriais galėtume didžiuotis,<br />
kurie mus vienytų, stiprintų...<br />
Keista, bet miško brolių tema<br />
po šiai dienai mūsų tautai yra iki<br />
galo neužgijusi žaizda - daugelis<br />
nenori šia tema apskritai diskutuoti,<br />
nenori nieko prisiminti,<br />
kiti, suklaidinti dezinformacijos,<br />
gūžčioja pečiais: “Gal banditai O<br />
gal patriotai” Sovietų imperija<br />
žlugo, bet to skaudaus ir komplikuoto<br />
mūsų istorijos tarpsnio<br />
kovotojai tebėra sumenkinti ir<br />
suniekinti.<br />
Aistė: Arba pernelyg romantizuoti<br />
ir taip toli nustumti į praeitį<br />
tarsi būtų Maironio žilos romantinės<br />
Lietuvos herojai. O iš tiesų juk<br />
įvykiai dar turi gyvus liudininkus,<br />
ir iš čia galima semtis gyvų patriotizmo<br />
pavyzdžių... Nenorime<br />
sutikti su tokia painia tautos atminties<br />
situacija. Tad savo kūryba<br />
stengiamės nupūsti dulkes nuo tų<br />
tautos simbolių, o albumu “Broliai”<br />
tiesiogiai priminti šalies didvyrius<br />
- miško brolius, paguldžiusius už<br />
Tėvynę galvą. Norime pasakyti,<br />
kad tauta, kurianti šiandienę valstybę,<br />
yra atsakinga ir jiems, be finansinių<br />
ir be sąžinės kompromisų<br />
mylėjusiems savo šalį.<br />
Rokas: Anas mūsų šalies istorijos<br />
laikotarpis man labai primena<br />
dabartinį - smetoninės Lietuvos<br />
žmonės taip pat sąžiningai<br />
mokėjo mokesčius, tarnavo savo<br />
šaliai, dirbo jai, tikėjo ja, o anuometinė<br />
vyriausybė be šūvio pasidavė<br />
- žmonėms be jos pagalbos<br />
teko eiti į miškus ir ginti šalies<br />
laisvę su šautuvu rankoje.<br />
Dabar ir vėl - atrodo, kad valdantysis<br />
sluoksnis gyvena sau, o<br />
šalis sau...<br />
Patriotizmas vienija<br />
Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius<br />
kiekvienam “primena” apie Lietuvą<br />
Na, o žmonės mūsų muzikoje,<br />
matyt, įžvelgia vi<strong>lt</strong>į, nes jau<br />
po pirmųjų koncertų, kuriuose<br />
atlikome partizanų ir pačių kurtas<br />
dainas patriotine tematika,<br />
sulaukėme neįtikėtino visuomenės<br />
dėmesio - skambina mums,<br />
klausia, kuo gali padėti, pamiršta<br />
visas verslų konkurencijas, politinius<br />
nesutarimus ir vienijasi.<br />
Išties viduje kažkas sukruta,<br />
atgyja, apsivalo, matant, kaip koncerte<br />
skambant mūsų dainoms<br />
salėje suplevėsuoja trispalvė, koks<br />
žilagalvis dėdulė nubraukia ašarą,<br />
o stuomeningas jaunuolis skusta<br />
galva atmintinai dainuoja laisvės<br />
kovotojų rašytus žodžius...<br />
Netikėtai paaiškėjo, kad ir mūsų<br />
grupės “Skylė” bosistas Gediminas<br />
Žilys yra Lietuvos partizano,<br />
būrio vado, žuvusio už Lietuvos<br />
laisvę, Žaibo anūkas. Jis įteikė<br />
man saugoti savo senelio uniformos<br />
antsiuvą su jo kraujo lašu. Tą<br />
antsiuvą nešuosi į kiekvieną savo<br />
koncertą, simboliškai pakviesdamas<br />
jį, taip pat ir visus už Lietuvą<br />
besikovusius partizanus dainuoti,<br />
išsakyti savo mintis drauge.<br />
Aistė: Vėlės yra drauge su<br />
mumis visais... Albumas “Broliai” -<br />
mūsų muzikinis paminklas jiems.<br />
Indėnai turėdavo paprotį susitaikyti<br />
su mirusiųjų sielomis. Mes<br />
tam tikra prasme darome tą patį,<br />
atiduodami pagarbą, kuri pelnytai<br />
jiems priklauso, tačiau kurios<br />
jie po šiai dienai taip ir negavo.<br />
Mūsų dainų herojais yra tapę<br />
ne abstraktūs, o konkretūs, tikri<br />
Lietuvos partizanai - partizanė<br />
Klajūnė, Aštuoni Karžygiai (turimi<br />
omeny aštuoni vadai, įkūrę Laisvės<br />
kovų sąjūdį), dainuojame dainas<br />
pagal autentiškus miške rašytus<br />
laisvės kovotojų tekstus...<br />
Už atmintį ir ateitį<br />
Rokas: Tačiau mūsų tikslas<br />
- ne tik priminti skaudžią, bet<br />
taurią ir didingą šalies praeitį, ne<br />
tik pagerbti buvusius kovotojus<br />
- mes tikimės pabudinti po kovotoją<br />
kiekviename mūsų, pabudinti<br />
tautos sąžinę, atsakomybės<br />
už savo žemės praeities atmintį ir<br />
augančių kartų ateitį.<br />
Anais laikais buvo aiškiau - išdavystę<br />
reiškė kolaboravimas su<br />
priešu. O kaipgi dabar Akivaizdaus<br />
kolaboravimo tarsi ir nėra<br />
- vykdomos mažytės kasdieninės<br />
išdavystės, kurios tarsi ir nėra<br />
mirtinos nuodėmės, bet juk į vieną<br />
sudėjus tuos smulkius nusižengimus<br />
šaliai, tuos nedidelius<br />
nesąžiningus žingsnelius, visas<br />
tas mažytes išdavystes gaunama<br />
viena didelė, griaunanti šalies<br />
pamatus. Todėl norėtume, kad<br />
kiekvienas, prieš padarydamas<br />
vieną ar kitą kompromisą su savo<br />
sąžine, tiesiog prisimintų tuos,<br />
kurie už savo šalį atidavė gyvybę.<br />
Ir mintyse pažvelgtų jiems į akis.<br />
Aistė: Lietuva nuo amžių<br />
amžinųjų gyvena tarp meškos ir<br />
lokio, todėl išlikti tegalima susiėmus<br />
už rankų ir susitelkus į tai,<br />
ką turime savo - išskirtinio, tikro.<br />
O kas gi kitas visa tai išsaugos,<br />
jeigu ne mes Ir savo kūryboje, ir<br />
savo širdyse, ir savo vaikuose.<br />
<br />
yk /
j/b tema<br />
Paslaptys<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
Beginkliai<br />
prieš<br />
neoasteroidus<br />
K<br />
odėl lietuviai astronomui Kazimierui Černiui į observatoriją tempia įvairių<br />
dydžių lauko akmenis Tiesiog mūsiškiai yra šventai įsitikinę, kad tai<br />
yra ne kas kita, o tikrų tikriausios į Žemę nukritusio meteorito liekanos.<br />
Profesionaliam astronomui belieka pasiteirauti, ar jie domėjosi, kada<br />
paskutinįkart Lietuvoje bus nukritęs koks nors paslaptingas dangaus kūnas..<br />
<br />
Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
VU Teorinės fizikos ir astronomijos<br />
instituto darbuotojui ir<br />
atlikta analizė parodo, kad tai tėra<br />
tie patys žemiškos kilmės dariniai.<br />
Kitaip ir būti negali, juk į lietuvių<br />
žemę meteoritai krinta ne<br />
taip jau ir dažnai. Paskutinis toks<br />
atvejis užfiksuotas 1933 m. prie<br />
Ukmergės esančiame Žemaitkiemyje.<br />
“Asmeniškai pats važiavau tyrinėti<br />
tos vietos, praėjus 50 metų<br />
po to įvykio. Dar likę gyvi liudytojai<br />
pasidalijo savo įspūdžiais.<br />
Tuo metu kaip tik prieš gavėnią<br />
vyko kaimo šokiai. Vietos jaunimas<br />
išgirdo keistą dangumi<br />
skriejantį ūžesį, kai kurie pamatė<br />
ugningus kamuolius ir sprogimą,<br />
paskui ant užšalusio ežero<br />
gyventojai atrado keistus akmenėlius.<br />
Šiuos supirko iš Kauno<br />
atvažiavę astronomai, tačiau gyventojai<br />
prisipažino, kad po kelis<br />
nežemiškos kilmės akmenis pasiliko<br />
atminčiai. Ši medžiaga astronomams<br />
yra labai brangi, nes<br />
jo sudėtis absoliučiai skiriasi nuo<br />
žemiškų dalykų”, - pasakoja astronomas.<br />
Be šio paties didžiausio<br />
kritimo, Lietuvoje XX amžiuje<br />
užfiksuoti ir dar keli atvejai<br />
- 1908 m. Akmenėje ir 1929 m.<br />
Andrioniškyje. “Panašu, kad tiek<br />
kritimų turėtų įvykti ir XXI amžiuje.<br />
Jau dešimt metų praėjo, bet<br />
dar nebuvo nė vieno kritimo, tačiau<br />
jų neišvengiamai bus ateityje”,<br />
- sako astronomas.<br />
Naikinimui dar nepasiruošę<br />
Penkių ar trijų metrų asteroidai<br />
į Žemę skrieja dažnai, tačiau<br />
dėl savo nedidelio dydžio jie mūsų<br />
planetai nesukėlė grėsmės.<br />
Paskutiniai tokie atvejai šiais metais<br />
- sausį ir balandį praskrieję<br />
nedideli asteroidai, būdami kiek<br />
daugiau nei 122 ir 358 tūkst. km<br />
nuo Žemės.<br />
“Pastaruoju metu padidėjo<br />
neoasteroidų, t.y. artimų Žemei<br />
objektų, skaičius. Tarp Jupiterio<br />
ir Marso orbitos yra didelis<br />
Astronomas<br />
Kazimieras Černis<br />
asteroidų žiedas, kuriame yra<br />
šimtai tūkstančių metalingųjų,<br />
silikatinių uolų bei jų skeveldrų,<br />
taip pat mažosiomis planetomis<br />
vadinamų asteroidų. Iš to<br />
žiedo pas mus ir atkeliauja pavojingi<br />
objektai”, - pasakoja astronomas.<br />
Tik didesni negu 150<br />
metrų objektai priskiriami prie<br />
pavojingų ir yra atidžiai sekami<br />
astronomų.<br />
2005-aisiais, prie Žemės<br />
FAKTAI<br />
•<br />
•<br />
278 - šiuo metu tiek objektų itin atidžiai stebi astronomai.<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
jeigu<br />
kometa<br />
yra tokia<br />
tanki ir taip lengvai<br />
nesusprogdinama,<br />
tai ką jau kalbėti<br />
apie akmeninį<br />
asteroidą<br />
70 - pernai tokį rekordišką naujų asteroidų kiekį atrado Lietuvos astronomai,<br />
iš jų trys kaip pasaulinės svarbos atradimai yra pavojingi. Beje, Molėtų<br />
observatorijoje astronomai pavadina vis naujus asteroidus lietuviškais vardais.<br />
(Jų yra jau per dešimt.) Tokių galimybių neturi nei latvių, estų, lenkų,<br />
švedų, suomių ir kitų šalių astronomai.<br />
• 2014 m. pirmą kartą kosminis aparatas planuoja nusileisti ant kometos ir<br />
paimti jos branduolio pavyzdį.<br />
•<br />
3 - šiuo metu yra tiek pavojingų asteroidų, kurie kelia grėsmę mūsų planetai:<br />
• 2036 m. netoli Žemės bus 270 metrų skersmens asteroidas Apofis, bet jo<br />
susidūrimo su Žeme tikimybė yra labai nedidelė.<br />
•<br />
2048 m. prie mūsų planetos priartės asteroidas 2007 VK184. Jo susidūrimo<br />
tikimybė jau didesnė, bet jis pats yra mažesnis už pastarąjį asteroidą.<br />
• 2102 m. arti Žemės bus didelis asteroidas, tačiau jo susidūrimo tikimybei<br />
apskaičiuoti dar turime visus šimtą metų.<br />
priartėjus Tempelio kometai,<br />
norėdami ištirti jos branduolį<br />
NASA darbuotojai atliko labai<br />
įdomų eksperimentą. Su vaizdo<br />
kamera buvo paleistas 300 kg<br />
kosminis aparatas, kuris turėjo<br />
susprogdinti kelių kilometrų<br />
skersmens kometą. Kitas aparatas<br />
užfiksavo, kad po susidūrimo<br />
kometos branduoliui nieko<br />
neatsitiko.<br />
“Taigi jeigu iš vandens ledo<br />
sudaryta kometa yra tokia<br />
tanki ir taip lengvai nesusprogdinama,<br />
tai ką jau kalbėti apie<br />
akmeninį asteroidą. Pasirodo,<br />
nepakanka tokio susidūrimo,<br />
galbūt šiuo atveju reikalingas<br />
atominis užtaisas... Specialistai<br />
jau galvoja, ką čia galima padaryti:<br />
ar reikia suke<strong>lt</strong>i sprogimą,<br />
ar panaudoti tokią technologiją,<br />
kuri nors milimetru pakeistų<br />
kometos artėjimo kryptį. Taigi<br />
siekiant pasiruošti gynybai reikia<br />
labai galingų technologijų.<br />
Toje srityje mes dar nelabai pajėgūs”,<br />
- konstatuoja faktą astronomas.<br />
Katastrofos tikimybė<br />
nedidelė<br />
“Jeigu labai didelė kometa<br />
ar asteroidas susidurtų su mūsų<br />
Žeme, iš tikrųjų būtų didžiulė katastrofa,<br />
tačiau to tikimybė yra<br />
labai nedidelė”, - nuramina astronomas.<br />
Apskaičiuota, kad 10 km<br />
skersmens asteroidas pataikyti<br />
į Žemę gali kas 100 mln. metų.<br />
Egzistuoja teorija, kad prieš 65<br />
mln. metų galingas asteroido<br />
sprogimas sukėlė didžiulę klimato<br />
kaitą ir pražudė gigantais vadinamus<br />
dinozaurus. Tuo tarpu<br />
20 metrų asteroidas į Žemę trenkiasi<br />
kas 300 metų. Žemėje matomi<br />
krateriai ir klimato pokyčiai<br />
liudija, kad kartkartėmis tokių<br />
nelaimių pasitaiko.<br />
Jo sukeliamos pasekmės dar<br />
priklauso ir nuo, koks bus asteroidas<br />
- metalingasis, anglingasis<br />
ar akmeninis. “Geležinis<br />
asteroidas yra pavojingesnis už<br />
akmeninį, nes jo sprogimo galia<br />
yra didesnė. Bet tik kas dvidešimtas<br />
asteroidas yra geležinis”,<br />
- sako astronomas. Prieš<br />
30 tūkst. metų geležinio asteroido<br />
sprogimas palikęs 1 km<br />
skersmens, dviejų šimtų metrų<br />
gylio kraterį Amerikoje, Arizonos<br />
dykumoje. O 1908 m. nukritęs<br />
Tunguskos akmeningasis<br />
meteoritas buvo maždaug<br />
30-50 metrų skersmens. “Jeigu<br />
jis būtų pataikęs į miestą, aišku,<br />
šis būtų sugriautas. Bet jis<br />
pataikė į Sibiro platybes, kur<br />
miškai, kur upės. Išgriovė didelį<br />
miško ruožą, sukėlė didžiulius<br />
gaisrus. Tokie kritimai, kaip<br />
Tunguskos, būna kas tūkstantis<br />
metų. Per šimtą metų kito tokio<br />
didelio kritimo nebuvo”, - sako<br />
K.Černis.<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
Heilo - Bopo kometa<br />
<br />
cm
J/B Žvilgsnis<br />
legendos<br />
Paskutinysis<br />
Medičis rašo<br />
istorinius<br />
romanus<br />
F<br />
lorencijoje pasiteiravęs<br />
apie Medičių giminę,<br />
išgirsti atsakymą:<br />
“Išmirė”. Doną Lorencą<br />
tai nervina, nes jis jaučiasi dar<br />
labai gyvas. Lorencas de Medičis<br />
(Lorenzo de Medici) su džinsais,<br />
marškiniais ir sportbačiais sėdi<br />
ant sofos savo bute Barselonoje.<br />
Prieškambaryje kabo natūralaus<br />
dydžio XVII a. tapytas Izabelos<br />
de Mediči (Isabella de Medici),<br />
tolimos giminaitės, portretas.<br />
“Čia, miesto bute, turiu keletą<br />
paveldėtų daiktų, bet užmiesčio<br />
name viskas yra u<strong>lt</strong>ramodernu.<br />
Negalėčiau gyventi tarp senienų”,<br />
- sako jis. Vokiečių žurnalistai su<br />
paskutiniuoju senos giminės<br />
atstovu kalbėjosi apie įžymius<br />
protėvius ir garsios pavardės naštą.<br />
- Done Lorencai, koks jausmas jus apima<br />
vaikštinėjant po Florenciją<br />
- Frustracija. Florencija be Medičių būtų<br />
niekas - eilinis provincijos miestas. Jau 500<br />
metų ten gyvenama iš Medičių palikimo,<br />
bet mūsų šeima nesulaukia pripažinimo.<br />
Trumpas Medičių pasažas, Lorenco Puikiojo<br />
gatvė, štai ir viskas. Kiek šeimoje įžymių<br />
žmonių - miesto planas turėtų būti pilnas<br />
jų vardų. Ten pardavinėjamose brošiūrose<br />
ir kataloguose rašoma: Medičiai išmirė. Susipažinę<br />
su manimi žmonės stebisi: o šitas<br />
iš kur išdygo Bet pripratau, juk man jau<br />
58-eri. Tik nereikėtų nukrypti nuo tiesos.<br />
■ Tiesa yra tokia, kad paskutinysis didysis kunigaikštis<br />
iš Medičių šeimos mirė 1737 m.<br />
(Toskana atiteko Habsburgams). Bet kitos šeimos<br />
atšakos gyvavo toliau, tarkime, Otaviano<br />
kunigaikščių, iš kurios yra kilęs šis Lorencas,<br />
paprastas, draugiškas žmogus, gimęs Milane,<br />
užaugęs Šveicarijoje, jau 15 metų gyvenantis<br />
Ispanijoje. Jis studijavo ekonomiką ir meno<br />
istoriją, tačiau pinigus, kurių jam nereikia<br />
(Medičis vis dar gali patogiai gyventi iš šeimos<br />
turtų), jis uždirba rašydamas istorinius romanus.<br />
Lorencas dar turi vyresnį brolį, kuris taip<br />
pat yra išsiskyręs, nė vienas iš jų neturi vaikų.<br />
Su paskutiniaisiais Medičiais baigsis šeimos<br />
istorija, prasidėjusi XII a. Kadaise Medičiai bu-<br />
vo tiesiog prekybininkai, daugiausia prekiavo<br />
vilna, bet greitai tapo įtakingais bankininkais,<br />
labai sėkmingai bendradarbiavusiais su Bažnyčia.<br />
300 metų su nedidelėmis pertraukomis<br />
Medičiai valdys Florenciją, trys šeimos nariai<br />
taps popiežiais, dvi šeimos moterys - Prancūzijos<br />
karalienėmis. Vertinanti meną, atvira<br />
naujovėms ir be galo turtinga šeima apipylė<br />
užsakymais menininkus, kurie šiandien yra<br />
laikomi garsiausiais meno istorijoje - Botičelį<br />
(Botticelli), Bruneleskį (Brunelleschi), Fra Andželiką<br />
(Fra Angelico), Donatelą (Donatello),<br />
Mikelandželą (Michelangelo)... Valdant Medičiams,<br />
Florencija tapo Renesanso sostine. XVIII<br />
a. pradžioje Ana Marija Luiza, paskutinioji iš<br />
didžiųjų kunigaikščių atšakos, šiuos meno kūrinius<br />
testamentu paliko Toskanai. Šeimos lobiai<br />
šiandien yra Florencijos muziejų turtas.<br />
- Iš kur tas florentiečių nedėkingumas<br />
- Jau britų istorikas Džordžas Frederikas<br />
Jangas (George Frederick Young), 1909 m. išleidęs<br />
išsamią knygą apie mūsų šeimą, Toskanoje<br />
pastebėjo stiprią antipatiją Medičiams.<br />
Jis ją aiškino tuo, kad aristokratų šeimos, per<br />
šimtmečius nustūmusius Medičius nuo valdžios,<br />
kurstydavo piktus gandus - kad esame<br />
žudikai, nuodytojai. Ši neapykanta ilgainiui<br />
perėjo liaudžiai. Netvirtinsiu, kad buvome<br />
šventieji: vieną ar kitą tikrai nunuodijome.<br />
Bet kas yra vienas žmogus, palyginti su tuo,<br />
ką visos šeimos kartos nuveikė dėl Toskanos<br />
- Ar didžiuojatės, kad esate Medičis<br />
- Didžiuojuosi tuo, kad ši šeima akivaizdžiai<br />
mąstė kitaip, jos vizijos buvo kitokios.<br />
Buvo daug turtingų šeimų, bet kitos pinigus<br />
kišo į tvirtoves ir pilis, o Medičiai statė<br />
Renesanso vilas ir save apsupdavo grožiu.<br />
Tarnystė menui buvo šeimos filosofijos dalis.<br />
Anos Marijos Luizos idėja visus meno<br />
kūrinius palikti valstybei ir įkurti muziejų<br />
XVIII a. buvo revoliucinga. Šis savotiškas<br />
artumas liaudžiai Medičiams buvo būdingas,<br />
ir manau, kad jis buvo viena iš jų ilgo<br />
viešpatavimo paslapčių.<br />
- Ar yra kitų<br />
- Jie valdė diskretiškai, veikė užkulisiuose.<br />
Ir stengėsi neke<strong>lt</strong>i pavydo. Liaudis juos<br />
turėjo laikyti savais. Šis santūrumas buvo<br />
perduodamas iš kartos į kartą. Ir mes buvome<br />
mokomi nesipuikuoti. Aš pats gyvenu<br />
labai paprastai ir save laikau visiška snobo<br />
priešingybe.<br />
■<br />
Skirtingų<br />
kartų<br />
Medičiai<br />
Florencija - Medičių miestas<br />
Kozimas Senasis 1444 m. architektui Mikelocui<br />
(Michelozzo) užsakė naujus šeimos rūmus;<br />
pirmąjį Bruneleskio projektą jis atmetė<br />
kaip pernelyg puošnų. Pavydas yra augalas,<br />
kurio nereikia laistyti, - tai vienas jo posakių.<br />
Jo anūkas Lorencas tęsė Kozimo gyvenimo<br />
darbą, įgijo pravardę Puikusis - literatas ir<br />
meno žinovas, subtilus ir išsilavinęs, tikras<br />
Renesanso žmogus.<br />
- Ar garsusis bendravardis Lorencas yra<br />
mylimiausias jūsų protėvis<br />
- Ne, mano požiūriu, Lorencas yra pervertinamas.<br />
Jis juk viską gavo nuo gimimo.<br />
Kozimas buvo tas, kuris davė postūmį - jis yra<br />
pirmasis mecenatas, o tai, mano manymu,<br />
yra didesnis nuopelnas. O su priešininkais Lorencas<br />
elgėsi negailestingai. Apie tai jo rūmų<br />
meilikautojai, vadinę jį rafinuotu politiku, visiškai<br />
nekalbėdavo. Jis neabejotinai sugebėjo<br />
puoselėti savo įvaizdį.<br />
- Kam jaučiate ypatingą simpatiją<br />
- Žaviuosi Kotryna, Prancūzijos karaliene.<br />
Ji buvo tikrai narsi moteris. Jos gyvenimas<br />
buvo baisus, nuo vaikystės ji tapo valdžios<br />
užstatu. Jos vyras, Henrikas II, jos nekentė,<br />
prancūzai ją niekino, bet ji priešinosi visiems,<br />
pamažu pasiekė savo ir paėmė valdžią į savo<br />
rankas. Ji suvienijo šalį, sukūrė dabartinę<br />
Prancūziją. Tarp jos giminaičių buvo du popiežiai,<br />
bet ji toleravo protestantus. Protinga,<br />
smalsi, viskuo besidominti - tikra Mediči. Tuo<br />
tarpu Marija, antroji iš Medičių Prancūzijos<br />
soste, buvo kvaiša. Trumparegė ir kvaila, ji leidosi<br />
Rišeljė (Richelieu) išnaudojama saviems<br />
tikslams. Ką gi, ne visi nusiseka.<br />
■<br />
Marija į Prancūziją atgabeno didžiulius turtus,<br />
jos kraitis yra bene didžiausias, kokį kada nors<br />
yra gavusi princesė. Skolose paskendusiai<br />
šaliai 1600 m. įvykusios vestuvės buvo geras<br />
sandoris. Vėlesniais dešimtmečiais Medičių<br />
moterys sėdėjo Ispanijos, Anglijos ir Austrijos<br />
sostuose. Dinastija nuo seno sugebėjo plėsti<br />
įtaką gudria vedybų politika. Kita atrama buvo<br />
karjera kurijoje. Jau trylikamečiai tapdavo<br />
kardinolais, bet jei šeimai trūkdavo įpėdinių,<br />
kardinolui tekdavo padėti purpurinę mantiją<br />
ir pasirinkti nuotaką. Florencijoje kunigaikščiai<br />
Medičiai valdė nuo 1531 m., 1569 m. popiežius<br />
suteikė jiems visos Toskanos didžiųjų<br />
kunigaikščių titulą. Paskutinysis didysis kunigaikštis<br />
Džanas Gastonas (Gian Gastone) mirė<br />
1737 m. pakrikusios psichikos ir paliegęs. Jo<br />
kūną sunaikino nesaikingas valgymas ir gėrimas,<br />
13 metų jis beveik neišlipo iš lovos.<br />
- Apgailėtina asmenybė...<br />
- Tikrai liūdniausio likimo žmogus giminėje.<br />
Bet man jis patinka, nepaisant viso<br />
nuosmukio ir liūdnumo. Jis buvo tikras<br />
bėdžius. Turėjo vesti Saksų-Lauenburgų<br />
princesę, tą baisų vokiečių generolą. O po<br />
vyresnio brolio, sosto įpėdinio, mirties jie<br />
jį privertė tapti didžiuoju kunigaikščiu. Jis<br />
viso to nenorėjo, buvo svajoklis ir nekentė<br />
rūmų gyvenimo. Žmonės įsivaizduoja, kad<br />
yra puiku būti princu, bet yra ne taip: galop<br />
tampi tik marionete politikų rankose.<br />
- Ar kada nors kentėjote dėl savo kilmės<br />
- Buvo labai sunku vadintis tokia pavarde.<br />
Kai buvau jaunas, kurį laiką net naudojausi<br />
mamos pavarde, tiek buvau sotus<br />
to dėmesio, tų: “O, kaip Lorencas Puikusis”.<br />
Žmonės rodo į tave, apie tave kalba, su tokia<br />
pavarde esi nuolatos stebimas. Pirmiausia<br />
vaikystėje buvo nemalonu būti Medičiu,<br />
su mumis mokykloje buvo elgiamasi kitaip.<br />
Visad turėjau daug mokytis, nes žinodavau,<br />
kad mokytojas mane kvies. “Ką apie tai<br />
mums pasakys ponas de Medičis”<br />
■<br />
Lorencas ir jo brolis lankė Bažnyčios išlaikomus<br />
internatus, nors tėvas nebuvo religingas.<br />
Tėvo manymu, visapusiškai išsilavinę<br />
sūnūs privalėjo atmintinai mokėti Makiavelio<br />
(Machiavelli) “Kunigaikštį” - Renesanso<br />
valdovų programą, parašytą 1513 m. ir<br />
skirtą vienam iš Medičių.<br />
- Praeitis jūsų auklėjime buvo labai svarbi<br />
- Man nuo mažumės buvo kalama: tu nesi<br />
svarbus, svarbi yra šeima. Tėvas nuolat kartodavo:<br />
net jei žmonės pamirš, kas tu esi, pats<br />
neturi teisės pamiršti. Visad prisimink, kad savo<br />
veiksmais gali sukompromituoti šeimą.<br />
- Kaip jūsų tėvas būtų vertinęs tai, kad<br />
neturite palikuonių<br />
- Jam tai būtų visiškai nepriimtina.<br />
- O pačiam ar nesukelia melancholijos<br />
mintis: po manęs nieko daugiau nebebus<br />
- Ne. Mes esame paskutinieji iš giminės,<br />
bet kaip svarbi šeima jau seniai nustojome<br />
egzistuoti. Turime paveldėtojų ar ne,<br />
jokios reikšmės nebeturi.<br />
Parengė Milda Kunskaitė<br />
Man nuo mažumės buvo kalama: tu<br />
nesi svarbus, svarbi yra šeima. Tėvas<br />
nuolat kartodavo: net jei žmonės<br />
pamirš, kas tu esi, pats neturi teisės pamiršti<br />
<br />
yk /
j/b elitas<br />
rūmų paslaptys<br />
Dešimtys tūkstančių danų su<br />
70-uoju gimtadieniu sveikino<br />
savo karalienę Margretę II<br />
(Margrethe)<br />
Norvegijos karalius<br />
Haraldas<br />
Princas Čarlzas<br />
Antrą kartą vedė Danijos princas<br />
Joachimas (Joachim). Jaunesnysis<br />
karalienės Margretės II (Margrethe)<br />
sūnus šeštadienį jungtuvių žiedą<br />
užmovė prancūzaitei Mari Kavaljė<br />
(Marie Cavallier). Ji nuo šiol galės<br />
vadintis princese.<br />
Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas (Carl XVI<br />
Gustaf), princesė Viktorija (Victoria), jos sužadėtinis<br />
Danielis Vestlingas (Daniel Westling) ir Švedijos<br />
karalienė Silvija (Silvia).<br />
<br />
Nuotraukoje - (ir kairės į dešinę) V. Vykė-Freiberga, jos vyras<br />
Imantas Freibergas, Ispanijos karalienė Sofija (Sofia) ir Ispanijos<br />
karalius Chuanas Karlosas I (Juan Carlos I) prie El Pardo pilies<br />
“Kasmet atlieku tyrimus, susijusius<br />
su aštuonių valstybių karališkosiomis<br />
šeimomis: Didžiosios Britanijos,<br />
Olandijos, Danijos, Belgijos,<br />
Ispanijos, Švedijos, Liuksemburgo<br />
ir Norvegijos. Kasmet jos gauna vis<br />
daugiau pinigų iš biudžeto”, - teigia<br />
Hermanas Mathijsas (Herman Matthijs)<br />
iš Briuselio laisvojo universiteto.<br />
Jo atlikti naujausi tyrimai atskleidžia,<br />
kad daugiausia kainuoja<br />
išlaikyti britų karališkąją šeimą, kuri<br />
iš biudžeto kasmet gauna 49 milijonus<br />
eurų. Antrąją vietą užima Olandijos<br />
monarchai, kuriems teikiama<br />
40 milijonų eurų parama. Sąrašo<br />
pabaigoje atsidūrė Ispanijos ir Liuk-<br />
Monarchai slepia savo turtus<br />
E<br />
uropos<br />
semburgo karališkosios šeimos, kurios<br />
turi tenkintis 9 milijonais eurų.<br />
karališkosios<br />
šeimos yra<br />
Fantazijos ir paslaptys<br />
remiamos iš<br />
biudžeto. Tačiau atsisako<br />
atskleisti savo turtus.<br />
Komentatoriai aiškina, kad<br />
jeigu ne biudžeto pinigai, karališkosios<br />
šeimos neturėtų iš ko susimokėti<br />
apsaugai, išlaikyti rūmus ir<br />
padengti kelionių po užsienius išlaidas.<br />
Ar taip yra iš tikrųjų, nežinia,<br />
nes monarchų turtus gaubia paslaptis.<br />
“Nė vienas nenori atskleisti<br />
tiesos apie savo turtus. Be to, tik dvi<br />
šeimos - britų ir olandų - skaidriai<br />
leidžia pinigus, kuriuos gauna iš<br />
biudžeto”, - sako Mathijsas.<br />
Nieko nuostabaus, kad Belgijoje<br />
emocijų audrą sukėlė neseniai<br />
pasirodžiusi knyga “Dingę Koburgų<br />
turtai”, iš kurios galima spręsti,<br />
kad karalius turi 100 kartų didesnius<br />
turtus, nei oficialiai deklaruoja.<br />
Alberto II atstovas tik kartą 2007<br />
metais pranešė, kad didžiąją dalį<br />
monarcho turtų sudaro rezidencija<br />
Švedijos princesė Viktorija<br />
Rumunijos karalius Mikaelis<br />
Prancūzijos pietuose ir 12 milijonų<br />
eurų. Tačiau prieštaringai vertinamos<br />
knygos autorius Tjeris Debelsas<br />
(Thierry Debels) teigia, jog monarchas<br />
dar turi akcijų, kurių vertė<br />
sudaro apie milijardą eurų, ir kitų<br />
turtų, kurių jo protėviai prisiplėšė<br />
buvusioje Belgijos kolonijoje Konge.<br />
“Tai grynos fantazijos”, - nukerta<br />
Belgijos monarchų atstovas.<br />
Neoficialiais duomenimis, dauguma<br />
Europos monarchų gyvena<br />
kuo puikiausiai. Šeima, kuri valdo<br />
Liuksemburgą, gali turėti 5 milijardų<br />
eurų vertės kapitalo, kurį daugiausia<br />
sudaro nekilnojamasis turtas. Turtuose<br />
skendi ir Olandijos karališkoji<br />
šeima su karaliene Beatriče priešakyje.<br />
Ji anksčiau buvo ketvirtadalio<br />
naftos bendrovės “Royal Dutch/<br />
Shell” bendrovės akcijų savininkė.<br />
Įspūdingą kapitalą paveldėjo<br />
Norvegijos karalius Haraldas V,<br />
kuris susijęs kraujo ryšiais su britų<br />
karališkąja šeima (jo tėvas buvo<br />
karaliaus Edvardo VII anūkas) ir<br />
Ispanijos karalius Chuanas Karlas I<br />
švenčia 70 metų jubiliejų.<br />
turi nemažai nekilnojamojo turto<br />
Didžiojoje Britanijoje. Turtuole laikoma<br />
ir Anglijos karalienė Elžbieta<br />
II, kurios kapitalas vertinamas 500<br />
milijonų eurų. Bakingamo rūmai<br />
jau nuo seno bando tikinti, kad šie<br />
duomenys gerokai perlenkti.<br />
“Eiliniam žmogui gali pasirodyti,<br />
kad karalienė turtinga, tačiau<br />
taip nėra. Dauguma rūmų ir dvarų,<br />
išskyrus du Škotijoje ir Norfolke, yra<br />
valstybės nuosavybė. Kaip ir papuošalų<br />
kolekcija. Nepakanka pinigų<br />
net Bakingamo rūmų remontui,<br />
nes jie jau ima griūti ir aplink juos<br />
nebesaugu vaikščioti. Gabalas betono<br />
vos nenukrito ant galvos princesei<br />
Anai”, - pasakoja Džudi Veid<br />
(Judy Wade), kuri populiariame<br />
žurnale “Hello!” jau daugelį meto<br />
rašo apie karališkąją šeimą.<br />
Krizė praryja turtus<br />
Dž.Veid pabrėžia, kad karalienė<br />
žino, jog gyvena savo valdinių<br />
Didžiosios Britanijos karalienė<br />
Elžbieta II (Elizabeth)<br />
sąskaita, todėl labai stengiasi taupyti.<br />
“Kai kas net sako, kad ji šykšti.<br />
Neišmeta drabužių. Tuos, kuriuos<br />
nešiojo vaikai, palieka anūkams.<br />
Kartą princas Čarlzas, išėjęs<br />
pasivaikščioti su šunimi, pametė<br />
pavadėlį. Ji privertė sūnų eiti ir<br />
ieškoti pavadėlio erdviuose rūmų<br />
soduose, nes tas pavadėlis esą<br />
taip pat kainuoja pinigus”, - pasakoja<br />
Dž.Veid.<br />
Ekspertų nuomone, monarchų<br />
kapitalas - daugiausia nekilnojamasis<br />
turtas - per krizę taip pat<br />
galėjo nuvertėti. Galėjo sumažėti<br />
ir jų pajamos, o karališkųjų dvarų<br />
išlaikymas kainuoja tiek pat. Prieš<br />
keletą mėnesių švedus apstulbino<br />
informacija, kad karalius Karlas<br />
XVI Gustavas papildo savo iždą<br />
priemokomis ūkininkams, kurios<br />
siekia 190 tūkstančių eurų per<br />
metus. Priemokomis naudojasi ir<br />
karalienė Elžbieta II.<br />
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ<br />
<br />
cm
Tel.: (8-5) 212-33-32<br />
el.p. sportas@respublika.net<br />
Leidinys Nr. 17 (32)<br />
2010 m. gegužės 8 d., šeštadienis<br />
rAdviliškyje plevenA olimpinė<br />
Kas ketverius<br />
metus Radviliškį<br />
sudrebinančios olimpinės<br />
sporto žaidynės, miesto<br />
pedagogų kasmet<br />
organizuojamos sporto<br />
stovyklos moksleiviams,<br />
ir šalies Vyriausybės jau<br />
palaiminta modernaus<br />
baseino statyba. Tai tik<br />
maža dalis to, ką pavyko<br />
pasiekti vietos sporto<br />
entuziastams.<br />
Sidas AKSOMAITIS<br />
Vienas aktyviausių radviliškiečių<br />
sportinės dvasios puoselėtojų<br />
- olimpinį deglą Pekino olimpiadoje<br />
nešęs Lizdeikos gimnazijos<br />
direktorius Jonas Varkulevičius - tiki,<br />
kad bet kokią iniciatyvą galima<br />
įgyvendinti begaliniu užsidegimu<br />
ir sistemingu ėjimu tikslo link.<br />
pAgrindAs - sportAs<br />
ir ku<strong>lt</strong>ūrA<br />
Birželio pabaigoje J.Varkulevičius<br />
jau šeštus metus iš eilės pakvies<br />
visos šalies moksleivius į projektą<br />
“Robinzonai. Mes - ne mamos<br />
vaikai”. Projekto dalyviai dviem<br />
savaitėms dviračiais išvyksta nežinoma<br />
kryptimi. Numynę apie pusšimtį<br />
kilometrų, jie pasiekia stovyklavietę<br />
trijų rajonų sankirtoje.<br />
Stovyklos dalyviai, daugiausiai<br />
7- klasių moksleiviai, apgyvendinami<br />
palapinėse. Jie negali turėti<br />
nei kompiuterių, nei mobiliųjų<br />
telefonų, nei pinigų. Tam, kad<br />
įrodytų sau ir kitiems esantys ne<br />
mamos vaikai ir galintys išgyventi<br />
bet kokiomis sąlygomis.<br />
O stovyklos sąlygos užgrūdins<br />
net ir užkietėjusį skystablauzdį.<br />
Lankydami anksčiau nematytas<br />
vietas, stovyklautojai kasdien paprastai<br />
įveikia po keliasdešimt kilometrų,<br />
mokosi saugiai nusileisti<br />
nuo kalnų, dalyvauja įvairiose<br />
sporto varžybose, ugniagesių gelbėtojų<br />
mokymuose, naktiniuose<br />
žygiuose, miškų mūšiuose.<br />
Kasdien pusė dienos skiriama<br />
plaukti. Stovyklos organizatoriai<br />
pasirūpina, kad kiekvienas<br />
vaikas namo grįžtų išmokęs<br />
plaukti, gelbėti skęstantį,<br />
orientuotis miške, šokti ir aibę<br />
kitų naudingų dalykų. Pasak<br />
J.Varkulevičiaus, tėvai dažnai<br />
net žagteli iš nuostabos pamatę,<br />
ką sugeba jų atžalos.<br />
“Visa stovyklos veikla pagrįsta<br />
principais, sujungiančiais sportą ir<br />
ku<strong>lt</strong>ūrą, - pasakoja J.Varkulevičius.<br />
- Vaikai važiuoja dviračiais, plaukia,<br />
tempia virvę, mokosi bendravimo<br />
ku<strong>lt</strong>ūros, susitinka su amatininkais,<br />
kaimų bendruomenių<br />
atstovais. Robinzonų robinzonu<br />
tampa ne geriausiai įvairiose varžybose<br />
pasirodęs stovyklautojas,<br />
o daugiausiai padėjęs silpnesniems<br />
ar nelaimės ištiktiems žmonėms.<br />
Skatiname ne jėgos demonstravimą,<br />
o pagalbą kitiems”.<br />
ŽAidynių geogrAFijA<br />
plečiAsi<br />
Moksleivių olimpiados<br />
prizininkai apdovanojami<br />
tarsi tikri olimpiečiai<br />
Įvairių sporto<br />
renginių Lizdeikos<br />
gimnazijoje<br />
bei už jos ribų<br />
sumanytojas Jonas<br />
Varkulevičius<br />
savo entuziazmu<br />
uždega ir kitus<br />
Jono Varkulevičiaus archyvo nuotr.<br />
dvAsiA<br />
2004-aisiais, prieš Atėnų olimpines<br />
žaidynes, J.Varkulevičius<br />
visas savo vadovaujamos gimnazijos<br />
klases pavertė olimpinėse<br />
žaidynėse dalyvaujančiomis valstybėmis.<br />
Kiekviena šių simbolinių<br />
valstybių privalėjo sukurti savo<br />
vėliavą, himną.<br />
Valstybių prezidentais tapo<br />
klasių auklėtojai. Viena klasė pasivadino<br />
Ufolandija, kita - Kamuoliandija.<br />
Dar kita - Poškuva, nes<br />
auklėtojo pavardė buvo Poškus.<br />
“Vieni sportuoja, kiti piešia,<br />
treti kuria - gimnazija tiesiog ūžė!<br />
- prisimena direktorius. - Į rengimąsi<br />
gimnazijos olimpinėms žaidynėms<br />
buvo įtraukti ir moksleivių<br />
tėvai, visa bendruomenė. Ilgą pasirengimo<br />
procesą vainikavo įspūdinga<br />
šventė - su atidarymo ceremonija,<br />
į svečius atvykusiais olimpiečiais,<br />
tikromis vėliavomis, tikromis<br />
varžybomis ir tikrais medaliais,<br />
kurie buvo nukaldinti pagal pačių<br />
moksleivių sukurtus logotipus”.<br />
Lizdeikos gimnazijos olimpinių<br />
žaidynių istorija su fotografijomis<br />
bei visais rezu<strong>lt</strong>atais<br />
jau sugulė į knygą, o užpernai<br />
Radviliškį ir vėl sudrebino olimpinis<br />
festivalis. Tik šįkart - jau ne<br />
vienos gimnazijos, o viso rajono!<br />
Ne visos rajono mokyklos<br />
turėjo pasisiūdinusios vėliavas,<br />
todėl žaidynės tapo proga pasitempti<br />
ir ištaisyti šią klaidą<br />
- pergalės atveju uodegos juk<br />
nepakelsi... Visų Radviliškio rajono<br />
mokyklų pasiekimai olimpiniame<br />
festivalyje ir sporto istorija<br />
J.Varkulevičiaus rūpesčiu taip pat<br />
jau įamžinta knygoje.<br />
Šiuo metu J.Varkulevičius<br />
brandina mintį 2012-aisiais surengti<br />
visos Šiaulių apskrities<br />
mokyklų olimpines žaidynes. Ši<br />
sporto šventė rajono marškinėlius<br />
jau išaugo.<br />
yrA teniso AikštynAi,<br />
bus ir bAseinAs<br />
Kiekviena „Robinzonų“ stovykla“,<br />
kiekvienas olimpinis festivalis tampa<br />
dalele Radviliškio sporto istorijos<br />
Iš Radviliškio sklindančių<br />
sportinių inovacijų ba<strong>lt</strong>ai pavydėti<br />
gali bet kurio rajono sporto<br />
entuziastai. Tačiau radviliškiečiai<br />
vien originaliomis idėjomis nesitenkina.<br />
Sporto entuziastai nusitaikė<br />
Radviliškyje pasistatyti modernų<br />
plaukimo baseiną, kuriame bus<br />
6 plaukimo takai - kiekvienas<br />
po 50 m ilgio. Tokie olimpinius<br />
standartus atitinkantys baseinai<br />
šiuo metu veikia tik Elektrėnuose<br />
ir Alytuje. Yra toks baseinas ir<br />
Vilniuje, bet jis uždarytas.<br />
Radviliškio rajono meras Antanas<br />
Čepononis “<strong>Respublika</strong>i”<br />
teigė, kad baseino techninis projektas<br />
jau parengtas, šiai idėjai<br />
įgyvendinti gautas ir šalies Vyriausybės<br />
pritarimas.<br />
Baseiną Radviliškyje ketinama<br />
statyti vietos savivaldybės<br />
ir valstybės investicijų programos<br />
lėšomis. Planuojama, kad ši<br />
radviliškiečių plaukikų svajonė<br />
gali kainuoti apie -10 mln. litų.<br />
Baseino statybas ketinama pradėti<br />
jau ateinančiais metais.<br />
Šiemet radviliškiečiai planuoja<br />
užbaigti centrinio stadiono<br />
rekonstrukciją. Iki šiol stadionas,<br />
kuriame tilpo 200 žiūrovų,<br />
po rekonstrukcijos galės priimti<br />
750 žiūrovų. Rekonstruojant bus<br />
kapitaliai suremontuotos tribūnos,<br />
persirengimo kambariai,<br />
bėgimo takai, atlikti kiti darbai.<br />
Stadione vietos užteks įvairių<br />
sporto šakų atstovams. Nestigs<br />
jos ir teniso aikštynuose, kurie duris<br />
atverti turėtų jau šių metų birželio<br />
1-ąją. Radviliškiečiai tiki, kad<br />
sporto bazės atnaujinimas yra investicija<br />
į ateitį, padėsianti išlaikyti<br />
rajone sporto entuziastus, garsinančius<br />
Radviliškį visoje šalyje.<br />
Norimą priimAme<br />
kAip esAmą<br />
Radviliškiečių indėlis į Šiaulių<br />
apskrities pripažinimą sportiškiausia<br />
šalyje - daugiau nei svarus.<br />
Tarp sportiškiausių Šiaulių<br />
apskrities savivaldybių Radviliškis<br />
yra antras, į pirmąją poziciją<br />
pagarbiai užleidęs tik apskrities<br />
centrą - Šiaulius. Tačiau<br />
J.Varkulevičius neskuba džiaugtis<br />
tokiu įvertinimu ir vadina jį labiau<br />
simboliniu.<br />
“Aš galvoju realiai: mes labai<br />
dažnai priimame norimą kaip<br />
esamą, nors ir nėra taip, - svarsto<br />
sporto entuziastas, - kaip ir teritorijų<br />
tvarkymo akcija “Darom” - nors<br />
džiaugiamasi, kad surinkta tonos<br />
šiukšlių, bet atidžiau apsižvalgius<br />
gatvėse tas džiaugsmas tuoj pat<br />
išgaruoja. Ir sportiškiausios apskrities<br />
ar savivaldybės rinkimuose<br />
- ta pati situacija. Nuvažiuokime į<br />
bet kurį miestą ar rajoną ir pamatysime,<br />
kad ten viskas apmirę, tušti<br />
stadionai ir sporto salės”.<br />
Lietuva, anot J.Varkulevičiaus,<br />
- unikalus kraštas. Nes treneriai<br />
čia išugdo čempionus neturėdami<br />
stadionų, sportininkai pasiekia<br />
aukštų rezu<strong>lt</strong>atų neturėdami<br />
pinigų. J.Varkulevičiaus teigimu,<br />
mūsų šalyje aktyviai sportuoja tik<br />
mažuma žmonių, gal 10-15 proc.<br />
moksleivių, nes nėra aktyvios<br />
sporto politikos. Todėl nei Šiauliai,<br />
nei Radviliškis, pašnekovo manymu,<br />
negali tapti išimtimi iš bendros<br />
situacijos Lietuvoje.<br />
“Į mūsų organizuojamą “Robinzonų”<br />
stovyklą kasmet susirenka<br />
iki šimto mokinių, bet rajone<br />
jų yra penki tūkstančiai, - skaičiais<br />
realybę iliustruoja J.Varkulevičius.<br />
- Tai kur yra kiti Organizuojame<br />
kroso varžybas tarp dvidešimt<br />
penkių rajono mokyklų, bet į jas<br />
atvyksta tik penkių mokyklų atstovai.<br />
Tai kokia čia ta sistema Jei<br />
taip bus ir toliau, ji tuoj sugrius”.<br />
<br />
yk
cm<br />
2 Sporto žmonės<br />
Sėkmė ne visada<br />
šypsosi ir pasaulio<br />
rekordininkei<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
Jelena Isinbajeva<br />
pasaulio šuolių su<br />
kartimi rekordą<br />
gerino net 27 kartus<br />
jeleną isinbajevą<br />
kausto baiMė pralaiMėti<br />
10<br />
“Man kažkas<br />
darosi. Esu rami,<br />
visai nenoriu verkti, tik<br />
jaučiuosi labai pavargusi.<br />
Priėjau ribą, kai reikia<br />
apsispręsti: sukąsti dantis<br />
ir treniruotis toliau ar<br />
leisti sau kiek atsipūsti, o<br />
gal apskritai mesti sportą”,<br />
- sako šuolininkė su<br />
kartimi Jelena Isinbajeva.<br />
Dar neseniai Jelenos planai buvo<br />
paprasti. Optimistiški, bet visai<br />
realūs: laimėti pasaulio čempionatą<br />
Berlyne, olimpinį auksą Londone,<br />
po metų - įspūdingai baigti<br />
karjerą per pasaulio čempionatą<br />
Maskvoje 2013 metais. Ir dar pagerinti<br />
šuolių su kartimi pasaulio<br />
rekordą devynis kartus, kad paskui<br />
visi galėtų kalbėti - ji pasiekė 36<br />
rekordus, vienu daugiau nei pats<br />
Sergejus Bubka. Paskutinis turėjo<br />
būti išskirtinis, kad pasaulis prarastų<br />
žadą. Gana kilnoti kartelę po<br />
vieną centimetrą. Pabaiga turi būti<br />
įspūdinga: 5,20 metro, o gal ir daugiau,<br />
kad rezu<strong>lt</strong>atas nekistų ilgai. O<br />
tada metas pagalvoti apie šeimą,<br />
namus, vaiką. “Taip vėlai, perkopus<br />
ketvirtą dešimtį” - stebėjosi žurnalistai.<br />
“Taip, būsiu sena mama”, -<br />
nedvejodama pareiškė sportininkė.<br />
Pirmasis lūžis įvyko Berlyne.<br />
Trys nesėkmingi šuoliai, kurie<br />
atvėrė kelią į auksą Anai Rogovskajai.<br />
Visi galvojo, jog tai tik atsitiktinumas.<br />
Po poros dienų Ciuriche<br />
Jelena jau perskriejo per<br />
kartelę 5,06 metro aukštyje. 27<br />
rekordas.<br />
raudona kinijos<br />
vėliava<br />
Jelena galima tikėti, kai<br />
sako, kad yra emocionali.<br />
Mergaitė anksti suprato, kad<br />
yra labai šokli, kad geba patraukti<br />
dėmesį, kad įsibėgėjimo takelis<br />
jai kaip aktorei scena. Vaikystėje<br />
buvo pilka pelytė, mergaitė iš<br />
neturtingų namų, kuri nešiodavo<br />
mamos atiduotas sukneles, o<br />
klasės draugai tampydavo ją už<br />
kasyčių.<br />
Stadione ji atsiskiria nuo pasaulio.<br />
Tačiau tribūnų ir tūkstančių<br />
žiūrovų vaizdas jai visada trukdė.<br />
Iškart apnikdavo mintys, ką žmonės<br />
galvos, jeigu jai nepasiseks.<br />
Štai kam reikalinga antklodė,<br />
rankšluostis ant galvos, ant akių<br />
užtraukta kepurė, akiniai... Su kitomis<br />
sportininkėmis Jelena taip pat<br />
nesileido į draugystę. “Gal ir geriau,<br />
kad manęs nekenčia”, - kartą yra<br />
pasakiusi.<br />
Pinigai taip pat nepadėjo atsipalaiduoti.<br />
Kai Atėnuose iškovojusi<br />
auksą iš autobuso persėdo<br />
į BMW X3 ir tėvams nupirko<br />
naują butą, J.Isinbajeva teigė<br />
nesijaučianti turtinga. Po Pekino<br />
olimpiados prisipažino, kad gyvena<br />
pasiturimai, bet milijonierės<br />
vaidmuo ne jai, nors ir apsigyveno<br />
Monake.<br />
Lengvojoje atletikoje net Isinbajevai<br />
nelengva gauti geras sutartis.<br />
Firmos moka skaičiuoti, ir<br />
pasirodo, kad geriausia rinktis tenisininkes,<br />
nes ant jų drabužių logotipas<br />
švysčioja dažniau. Geriausia<br />
pasaulio lengvaatletė pasirašė<br />
šešiaženklę sutartį tik vieną kartą,<br />
prieš žaidynes Pekine su kinų drabužių<br />
firma “Li Ning”. Logotipas:<br />
raudona vėliava, stilingas Azijos<br />
dvelksmas šiuolaikinių “Nike” ar<br />
“Puma” logotipų kontekste. Jelena<br />
apie kinus kalba tik gerai: “Man<br />
pasisekė, kad juos pažinau”.<br />
Holivudas ne<br />
Jelena bijo populiarumo. Prisipažino<br />
turinti apsaugininkų. Paklausta,<br />
ar Rusijoje dėvi neperšaunamą<br />
liemenę, supyko: “Rašykite,<br />
ką norite, daugiau nieko nesakysiu”.<br />
Prieš keletą metų ji gavo pasiūlymą<br />
iš Holivudo vaidinti veiksmo<br />
filme šalia Tomo Kruzo (Tom<br />
Cruise). Rusų teroristės vaidmuo<br />
nebuvo didelis ir baigėsi jos žūtimi.<br />
Jelena atsisakė. Paaiškino taip:<br />
“Man nepatiko. Kaip čia yra, kad<br />
mergina iš Rusijos amerikiečių filme<br />
būtinai turi vaidinti teroristę arba<br />
laisvo elgesio moterį Jeigu būčiau<br />
sutikusi, pasaulis suprastų,<br />
jog pritariu tokiam požiūriui. Ir<br />
nenorėjau, kad mano heroję<br />
užmuštų”.<br />
Jelena piktuoju išsiskyrė<br />
su savo pirmuoju<br />
treneriu, tuo, kuris iš jos<br />
padarė šuolių su kartimi<br />
čempionę. Su Jevgenijumi<br />
Trofimovu, kuris<br />
ne tik išmokė ją šokinėti,<br />
bet ir parsivesdavo<br />
iš diskotekų, drauge<br />
su žmona saugojo nuo<br />
pagundų paauglystėje,<br />
liepdavo anksti eiti<br />
miegoti.<br />
Jelena verkė, kai<br />
Osakoje tapo pasaulio<br />
čempione, bet nepagerino<br />
rekordo, ir dar išgirdo<br />
kalbant, kad šokinėja neįspūdingai.<br />
Naujasis treneris<br />
Vitalijus Petrovas, kuris rengė<br />
Bubką, ramino, kaip išmanė, kad<br />
technikos pokyčiai gali trukti<br />
dvejus metus, tačiau Jelena kas<br />
dvi dienas kartodavo, kad nori<br />
mesti sportą.<br />
tėvas iš dagestano<br />
Jelenai visada trūko artimo<br />
žmogaus. Kai šuolininkė persikėlė<br />
gyventi į Monaką, pirmąsias<br />
savaites verkdavo atsigulusi. Mama<br />
nevirė pietų, sesuo netvarkydavo<br />
kambario, tėvas nepriglausdavo.<br />
Angliškai ji kalbėjo<br />
prastai. Jos ašaras matydavo tik<br />
treneris Vitalijus.<br />
Šeima Jelenai visada buvo<br />
labai svarbi. Sportininkė niekada<br />
neslėpė, kad jos tėvas yra Gadžis<br />
Gafanovičius Isinbajevas iš<br />
Dagestano Čuveko kaimo. Kad<br />
lankėsi Kaukaze pas gimines,<br />
kai buvo septynerių, o paskui<br />
sugrįžo tapusi olimpine čempione.<br />
Kad jai patiko priėmimas<br />
pas Derbento gubernatorių, vaikų<br />
atliekamos dainos, 200 litrų<br />
konjako butelis, pavadintas jos<br />
vardu, ir pažadas įrengti įsibėgėjimo<br />
takelį.<br />
Ji supranta tėvą, kuris seniai<br />
išvažiavo į Volgogradą ieškodamas<br />
darbo, tapo hidraulininku ir<br />
dabar tebedirba, nors galėtų ilsėtis.<br />
Tik kaukazietiškas išdidumas<br />
neleidžia būti dukros išlaikytiniu.<br />
Mama Natalija yra rusė iš kaimo<br />
prie Volgogrado, viena iš trylikos<br />
šeimoje augusių vaikų.<br />
Jelena turi ir keletą gerų<br />
draugų, porą Volgograde, porą<br />
Maskvoje, daugiausia tai sporto<br />
žmonės, net jauni boksininkai iš<br />
Kaukazo. Vienas jų, Basyras, pastaruoju<br />
metu jai tapo itin svarbus.<br />
Nors Isinbajeva stengiasi<br />
slėpti asmeninį gyvenimą, visko<br />
nepaslėpsi. Gal tik per ilgai truko,<br />
kol per sportą prisiminė dar<br />
esanti moteris. Padėjo reklamos<br />
režisierius, kuris neliepė demonstruoti<br />
raumenų. Per tris dienas<br />
trukusį filmavimą Prahoje ji buvo<br />
žavus modelis.<br />
širdies reikalai<br />
Kažkada žurnalistas yra paklausęs<br />
Jelenos apie jos Naujųjų metų<br />
norus: ko nori moteris, kuri yra<br />
pasiekusi šlovę, turi pakankamai<br />
pinigų “Meilės...” - atsakė ji. Pekine<br />
ji pirmą kartą neslėpė esanti įsimylėjusi.<br />
Jos draugas diskžokėjas<br />
Artiomas iš Donecko net buvo supažindintas<br />
su tėvais. Pora išsiskyrė<br />
prieš pat čempionatą Berlyne ir tas<br />
įvykis, anot kai kurių ša<strong>lt</strong>inių, tapo<br />
Jelenos pasikeitimų pradžia. Tada<br />
ji sakė: “Niekam nebeleisiu įsibrauti<br />
tarp manęs ir sporto. Naiviai maniau,<br />
kad tuos du dalykus galima<br />
suderinti, bet klydau”.<br />
Jos mąstymas pakito. “Taip, kilo<br />
ir tokia mintis, kad reikėtų mesti<br />
sportą, kad man jau pakankamai<br />
metų, o vyro neturiu”, - kalbėjo<br />
Jelena. Pirmą kartą jos karjeroje<br />
pritrūko nuoseklumo. Į Dauchą<br />
išvyko nepasirengusi. Vyriausiasis<br />
Rusijos rinktinės treneris Valentinas<br />
Masliakovas kalbėjo griežtai: “Ji pasirodė<br />
silpnai. Rudenį ilgai ilsėjosi.<br />
Treniruotis pradėjo lapkričio pabaigoje,<br />
paskui vėl buvo pertrauka,<br />
nes buvo išvykusi į Ameriką. Dalyvavo<br />
olimpinėje estafetėje prieš<br />
olimpiadą Vankuveryje. Nepakako<br />
trumpų žiemos treniruočių Formijoje<br />
ir Maskvoje. Ir štai nesėkmė”.<br />
Jelena dar nežino, kaip pasielgs.<br />
Rėmėjai ir sporto veikėjai<br />
nekantraudami laukia. Ji jiems reikalinga,<br />
nes yra Deimantinės lygos<br />
veidas. O ji sako: “Nebenoriu be<br />
perstojo klausytis: padaryk tą, padaryk<br />
aną. Kad galėčiau siekti pergalių,<br />
man reikia atsigauti dvasiškai,<br />
reikia senojo tikėjimo, kad galiu laimėti<br />
visur ir visada. O man jo trūksta.<br />
Dabar guliu ir mąstau, kodėl<br />
nebelaimiu, galvoju, kad gal reikėtų<br />
šį sezoną praleisti, kad galėčiau realizuoti<br />
svarbiausią planą. Ketinu surizikuoti.<br />
Nenoriu visko prarasti, tačiau<br />
reklamines sutartis teks atidėti.<br />
Kartais sveikata ir būsimi medaliai<br />
yra svarbiau. Kažką reikės aukoti”.<br />
Parengė Rolanda stRuMiLiEnė
Sporto žmonės<br />
3<br />
Žozė Murinjas -<br />
futbolo kalbos vertėjas<br />
Daug kas Žozė<br />
Murinją (Jose<br />
Mourinho) laiko geriausiu<br />
treneriu pasaulyje, kiti<br />
jį vadina arogantišku<br />
akių dūmiku. Su Milano<br />
“Inter” jis ketina pakartoti<br />
2004 m. triumfą ir laimėti<br />
Čempionų lygą.<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
Aštuntojo dešimtmečio pradžia:<br />
devynerių metų berniukas<br />
prenumeruoja specializuotus<br />
leidinius “World Soccer” ir “Onze<br />
Mondial”. Jis juos ne tik skaito,<br />
bet studijuoja tol, kol išmoksta atmintinai,<br />
nors moka tik portugalų<br />
kalbą. Prisiskaitęs jis eina į stadioną,<br />
kur sėdi už vartų ir stebi, kaip<br />
treniruojasi tėvas. Vaikas vadinasi<br />
Žozė Murinju. Šiandien jis yra Milano<br />
“Inter” treneris ir studijuoja<br />
varžovų komandos žaidėjus<br />
bei jų žaidimo manierą - tol, kol<br />
išmoksta atmintinai ir randa atsakymus<br />
savo komandai. Prieš<br />
Čempionų lygos pusfinalio susitikimą<br />
su “FC Barcelona” Murinjas<br />
rado ypač tikslius atsakymus ir<br />
perteikė juos savo žaidėjams.<br />
Murinjas, kuriam šiandien<br />
47-eri, yra tikras komunikacijos<br />
meistras, ir tai yra tikra laimė “Inter”<br />
klubui. Baigęs studijas aukštojoje<br />
sporto mokykloje prie<br />
mokytojo atlyginimo jis prisidurdavo<br />
anglų kalbos pamokomis.<br />
Jis kalba penkiomis kalbomis,<br />
o filosofijos požiūriu kalba ir<br />
futbolas turi vieną esminį panašumą:<br />
izoliuoti teksto žodžiai<br />
neturi prasmės. Tas pats vyksta<br />
futbole, veiksmus aikštėje galima<br />
suprasti tik bendrame kontekste.<br />
Norint suprasti Murinją,<br />
jį ir jo veiksmus tikriausiai reikia<br />
įdėti į kontekstą, nes Žozė Murinjas<br />
yra toks pat sudėtingas,<br />
kaip šiuolaikinis futbolas. Puolėjas<br />
Zlatanas Ibrahimovičius (Zlatan<br />
Ibrahimovic) vadina jį “360<br />
laipsnių treneriu”, kuris nieko nepalieka<br />
atsitiktinumui. Treneris,<br />
matantis viską, jau aštuonerius<br />
metus nepralaimėjo nė vienų<br />
lygos rungtynių savo aikštėje -<br />
nei dirbdamas su “Porto”, nei su<br />
“Chelsea”, nei su “Inter”.<br />
Ž.Murinjas kiekvienoje pozicijoje<br />
turi du žaidėjus, kuriuos<br />
į aikštę išleidžia pakaitomis. Šią<br />
sistemą jis sėkmingai taikė jau<br />
“FC Porto”. Profesionalams tokia<br />
taktika dažnai sugadina nuotaiką,<br />
bet net buvę žaidėjai vis dar<br />
žavisi Ž.Murinju. Klaudijas Pizaras<br />
(Claudio Pizarro) vadina jį<br />
vienu geriausių trenerių pasaulyje,<br />
Didjė Drogba (Didier Drogba)<br />
dėl jo galėtų “nusilaužti kojas”.<br />
Kažin ar galima įsivaizduoti<br />
didesnį puolėjo atsidavimą treneriui.<br />
Už viešų pasirodymų ribų<br />
Ž.Murinjas palieka nuoširdaus ir<br />
visiškai nearogantiško žmogaus<br />
įspūdį. Spaudos konferencijose<br />
jis mėgsta pasireikšti, puldinėja<br />
varžovus, teisėjus ir visą pasaulį,<br />
kad tik apgintų savo komandą.<br />
Ir provokuoja: “Nevadinkite manęs<br />
arogantišku, bet esu Europos<br />
čempionas ir manau, kad<br />
esu ypatingas”. O reporteriams,<br />
kurie atseit jo niekada nesupranta,<br />
jis kartą šūktelėjo: “Tikriausiai<br />
norėjote tapti treneriu,<br />
bet sugebėjote prasimušti tik į<br />
žurnalistus”. Tačiau kai bendrauja<br />
asmeniškai, jis tarsi pasikeičia,<br />
būna mandagus ir žavus. Tokį jį<br />
mato ir futbolininkai. Ž.Murinjas<br />
nori juos lavinti, per treniruotes<br />
juos skatina, kaip pats vadina,<br />
“daryti atradimus”, tai yra savarankiškai<br />
priimti sprendimus.<br />
Ž.Murinjo nuomone, futbolininkai<br />
aikštėje turi sugebėti žaibiškai<br />
apsispręsti.<br />
Pats Ž.Murinjas aukšto lygio<br />
futbolininku netapo. Pradėjęs<br />
trenerio karjerą, 1993 m. jis buvo<br />
pakviestas dirbti Lisabonos<br />
“Sporting” klubo trenerio sero<br />
Bobio Robsono (Bobby Robson)<br />
asistentu ir vertėju. Šiam perėjus<br />
dirbti į “FC Barcelona”, Ž.Murinjas<br />
persikėlė kartu, nes B.Robsonas<br />
nieku gyvu nenorėjo atsisakyti jo<br />
paslaugų. Kai B.Robsonas 1999<br />
m. paliko katalonų klubą, jo įpėdiniu<br />
tapo Luji van Galas (Louis<br />
van Gaal), o “vertėjas” liko padėti<br />
jam. “Aš tuomet daug išmokau,<br />
- sako Ž.Murinjas, - ir todėl pakilau<br />
iki tokio aukšto lygio, kokį tik<br />
įmanoma įsivaizduoti”. Dirbdamas<br />
su tokiais futbolo specialistais jis<br />
mokėsi ne iš to, ką šiuodu darė, o<br />
iš to, ko nedarė. B.Robsonas mėgo<br />
dirbti aikštėje, o treniruočių<br />
planų nemėgo - juos jam rengdavo<br />
Ž.Murinjas. L.Van Galas dirbo<br />
priešingai: dabartinis “Bayern” treneris<br />
planuodavo treniruotes iki<br />
smulkiausių detalių, bet vadovauti<br />
joms dažnai patikėdavo asistentui.<br />
Dar vienas žinių ša<strong>lt</strong>inis buvo<br />
tuometės “Barcelona” žvaigždės -<br />
Ronaldas, Rivaldas arba Luišas Figas<br />
(Luis Figo). Ž.Murinjas, tuomet<br />
36-erių, susipažino su emocionaliąja<br />
žaidimo puse, pradėjo megzti<br />
ryšius ir sumaniai bendrauti.<br />
Šie trys elementai yra jo sėkmės<br />
prielaida: Ž.Murinjas pasižymi<br />
analitiniais, emociniais<br />
Žozė Murinjas yra toks<br />
pat sudėtingas, kaip ir<br />
šiuolaikinis futbolas<br />
ir komunikaciniais gebėjimais.<br />
Emocinis intelektas, kurį pripažįsta<br />
daugelis, leidžia jam patenkinti<br />
ar net panaudoti sau garsiai<br />
neištartus kitų lūkesčius ir<br />
poreikius. Prie viso to prisideda<br />
savotiškas dinamiškas intelektas,<br />
padedantis jam kurti idėjas,<br />
nuolatos tobulinti kiekvienas<br />
rungtynes. O naudodamasis komunikacine<br />
kompetencija jis<br />
žaidėjus moko nebijoti. Šiemet<br />
“Inter” “pralaužė mentalinę blokadą”,<br />
kuri daug metų paralyžiavo<br />
komandą, sako Ž.Murinjas, ir<br />
dabar kelia baimę varžovams.<br />
Ž.Murinjo sėkmė yra logiška<br />
didžiausių pastangų, kurių jis<br />
tikisi kiekvienose rungtynėse,<br />
pasekmė. Save ir kitus jis matuoja<br />
pagal atliktą darbą. Italijoje<br />
tai yra užprogramuotas ku<strong>lt</strong>ūrinis<br />
nesusipratimas: čia žmonės<br />
dažnai vertinami ne už laimėjimus,<br />
o pirmiausia už ryšius.<br />
Ž.Murinjas apie Italijos futbolą<br />
atsiliepia taip: “Man jis nepatinka,<br />
o aš nepatinku jam”.<br />
Parengė Milda KunsKaitė<br />
karjera<br />
• 2000 m. tapo vyriausiuoju<br />
“SL Benfica” treneriu.<br />
• 2001-2002 m. vadovauja<br />
“UD Leiria” ekipai.<br />
• 2002-2004 m. - vyriausiasis<br />
“FC Porto” treneris.<br />
• 2004-2007 m. - vyriausiasis<br />
Londono “Chelsea” treneris.<br />
• Nuo 2008 m. birželio - vyriausiasis<br />
Milano “Inter” treneris.<br />
• Per dvejus metus laimėjo<br />
visus Europos futbolo trofėjus<br />
su “Porto”, o jo vadovaujamas<br />
“Chelsea” 2005 m., po<br />
50 metų pertraukos, tapo<br />
Anglijos čempionais, pelnė<br />
lygos taurę.<br />
• 2004-2005 m. ir 2005-<br />
2006 m. sezonus Tarptautinė<br />
futbolo istorijos ir statistikos<br />
federacija išrinko<br />
Ž.Murinją geriausiu futbolo<br />
klubo treneriu pasaulyje.<br />
11<br />
yk<br />
2 0 1 0 g e g u ž ė s 8 sportožmonės
cm<br />
4 sporto žmonės<br />
Vokietijos futbolo<br />
legenda 62<br />
metų Francas<br />
Bekenbaueris (Franz<br />
Beckenbauer)<br />
apdovanojimus<br />
pelno ir baigęs<br />
profesionalo karjerą<br />
Anglijos rinktinė pasaulio čempione<br />
vienintelį kartą tapo 1966 m. tėvynėje<br />
vykusiose pirmenybėse<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
pAsAulio Futbolo čempionAtų<br />
12<br />
“Sporto žmonės” tęsia planetos pirmenybių<br />
istorijos ciklą. Ketvirtojoje dalyje apžvelgiame<br />
1966 m. Anglijoje, 1970 m. Meksikoje ir 1974 m. Vakarų<br />
Vokietijoje vykusius čempionatus, primename svarbiausius<br />
jų įvykius ir žymiausias tų laikų futbolo žvaigždes.<br />
Anglų legendA<br />
Čempionatų statistika<br />
1966 m., Anglija<br />
I vieta - Anglija<br />
II - Vakarų Vokietija<br />
III - Portugalija<br />
Finalas<br />
Anglija - Vakarų Vokietija 4:2<br />
Iš viso čempionate dalyvavo 16<br />
rinktinių. Jos sužaidė 32 rungtynes<br />
ir pelnė 89 įvarčius. Rezu<strong>lt</strong>atyviausiu<br />
pirmenybių žaidėju<br />
tapo portugalas Eusebijus (Eusebio),<br />
pasižymėjęs 9 kartus.<br />
166-ieji Anglijos rinktinei<br />
buvo sėkmingiausi per visą<br />
futbolo istoriją - pirmą sykį šio<br />
sporto žaidimo gimtinėje surengtas<br />
pasaulio čempionatas<br />
baigėsi šeimininkų triumfu. Iki<br />
šiol tai yra vienintelis titulas, kurį<br />
prestižinėse tarptautinėse rinktinių<br />
varžybose iškovojo Anglijos<br />
futbolininkai.<br />
Pirmenybes anglai pradėjo<br />
nulinėmis lygiosiomis su Urugvajumi,<br />
bet vėliau jau šventė<br />
5 pergales iš eilės. Grupėje paklupdę<br />
Meksiką ir Prancūziją,<br />
varžybų ketvirtfinalyje šeimininkai<br />
1:0 pranoko Argentiną,<br />
pusfinalyje 2:1 - Portugaliją, o<br />
finale 4:2 įveikė Vakarų Vokietijos<br />
ekipą. Lemiamame mače net<br />
tris įvarčius čempionams pelnė<br />
Džefris Herstas (Geoffrey Hurst).<br />
“Wembley” stadione švilpiant<br />
fejerverkams, nugalėtojus<br />
pasveikino Anglijos karalienė<br />
Elžbieta, o čempioniškąjį “Žiulio<br />
Rimė” trofėjų rankose suspaudė<br />
ekipos kapitonas Bobis Mūras<br />
(Bobby Moore). Geriausiu pirmenybių<br />
žaidėju išrinktas anglų<br />
lyderis Bobis Čar<strong>lt</strong>onas (Bobby<br />
Char<strong>lt</strong>on), nukonkuravęs rezu<strong>lt</strong>atyviausią<br />
turnyro futbolininką<br />
- portugalų žvaigždę Eusebijų<br />
1970 m., meksika<br />
I - Brazilija<br />
II - Italija<br />
III - Vakarų Vokietija<br />
Finalas<br />
Brazilija - Italija 4:1<br />
Pirmenybėse varžėsi 16 komandų.<br />
Jos sužaidė 32 rungtynes ir<br />
pelnė 95 įvarčius. Rezu<strong>lt</strong>atyviausiu<br />
čempionato žaidėju tapo vokietis<br />
Gerdas Miuleris (Gerd Muller),<br />
pasižymėjęs 10 kartų.<br />
istorijA (4)<br />
(Eusebio). “Juoduoju perlu” pramintas<br />
Eusebijus daugiausia<br />
prisidėjo prie to, kad dar grupės<br />
turnyre iš varžybų būtų eliminuota<br />
favorite laikyta Brazilijos<br />
rinktinė. “Sambos” šalies komandos<br />
tąsyk neišgelbėjo ir futbolo<br />
karaliaus Pelė talentas - traumuotas<br />
puolėjas rungtyniauti<br />
visa jėga negalėjo.<br />
“Futbolo kArAs”<br />
Artėjant 170-ųjų čempionatui,<br />
pasaulį šokiravo ginkluotas<br />
dviejų nedidelių Centrinės<br />
Amerikos valstybių - Salvadoro<br />
ir Hondūro - konfliktas. Sena<br />
priešprieša tarp šalių į kruvinas<br />
žudynes išaugo 16 m. vasarą,<br />
1974 m., vakarų vokietija<br />
I - Vakarų Vokietija<br />
II - Olandija<br />
III - Lenkija<br />
Finalas<br />
Vakarų Vokietija - Olandija 2:1<br />
Čempionate dalyvavo 16 komandų,<br />
kurios iš viso sužaidė 38<br />
rungtynes ir pelnė 97 įvarčius.<br />
Rezu<strong>lt</strong>atyviausiu žaidėju tapo<br />
lenkas Gžegožas Liatas (Grzegorz<br />
Lato), pasižymėjęs 7 kartus.<br />
po tarpusavio atrankinių futbolo<br />
rinktinių rungtynių. “Futbolo<br />
karu” pramintame 4 dienų konflikte<br />
į dangų kilo bombonešiai<br />
ir naikintuvai, žuvo 3 tūkst.<br />
žmonių. Galų gale kelialapis į<br />
pirmenybes atiteko Salvadorui,<br />
tačiau agresyviosios šalies rinktinė<br />
turnyre patyrė visišką fiasko<br />
- neįmušė nė vieno įvarčio, pralaimėjo<br />
visas trejas rungtynes ir<br />
greitai išvyko namo.<br />
deivė - į brAziliją<br />
Po nesėkmingo pasirodymo<br />
Anglijoje reabilituotis Meksikoje<br />
ypač norėjo Brazilijos futbolininkai.<br />
Tai buvo paskutinės Pelė pasaulio<br />
pirmenybės. Nors brazilų<br />
spauda abejojo, ar puolėjas vis<br />
dar bus naudingas nacionalinei<br />
komandai, turnyre Pelė žvaigždė<br />
vėl sužibėjo visu ryškumu.<br />
Meksikoje brazilai laimėjo<br />
visas 6 žaistas rungtynes, pelnė<br />
1 įvarčių, iš savo vartų kamuolį<br />
traukė 7 kartus. Pelė pasižymėjo<br />
4 kartus ir pagal rezu<strong>lt</strong>atyvumą<br />
komandoje nusileido tik<br />
Žairzinjui (Jairzinho). Pastarasis<br />
puolėjas bent po įvartį mušė visose<br />
rungtynėse! Finalo mače<br />
Brazilija 4:1 sutriuškino Italijos<br />
ekipą ir tapo pirmąja rinktine,<br />
trečią kartą sugebėjusia iškovoti<br />
pasaulio čempionės titulą.<br />
Už šį pasiekimą brazilams visam<br />
laikui atiteko “Žiulio Rimė” trofėjus<br />
- auksinė graikų pergalės<br />
deivės Nikės statulėlė. Paradoksalu,<br />
bet futbolą garbinanti šalis<br />
savo brangiausią trofėjų saugojo<br />
aplaidžiai. 183 m. žiemą statulėlė<br />
buvo pavogta iš Brazilijos<br />
futbolo konfederacijos būstinės<br />
Rio de Žaneire. Auksinė deivė<br />
Nikė taip ir nebeatsirado... Nuo<br />
174 m. pasaulio čempionams<br />
įteikiama naujo modelio pereinamoji<br />
taurė - pirmenybes laimėjusi<br />
šalis gali pasilikti tik jos<br />
kopiją, o originalas po ketverių<br />
metų privalo būti perleistas kito<br />
turnyro laimėtojams.<br />
sAvų sienų pAgAlbA<br />
Progą pirmasis virš galvos<br />
iške<strong>lt</strong>i naujintėlaitę pereinamąją<br />
taurę turėjo Vakarų Vokietijos<br />
rinktinės kapitonas Francas Bekenbaueris<br />
(Franz Beckenbauer).<br />
Charizmatiškasis “Kaizeris” su<br />
komanda triumfavo savo šalyje<br />
vykusiame 174-ųjų čempionate.<br />
Miuncheno olimpiniame stadione<br />
vykusiame finale vokiečiai<br />
2:1 nugalėjo “totaliniu” praminto<br />
futbolo stilių pirmą sykį pademonstravusią<br />
Olandijos rinktinę.<br />
4 kartus turnyre pasižymėjęs vokiečių<br />
atakų lyderis Gerdas Miuleris<br />
(Gerd Muller) savo įvarčių<br />
sąskaitą planetos čempionatuose<br />
padidino iki 14 ir ilgam tapo<br />
pirmenybių rekordininku. Tik<br />
2006 m. G.Miulerio rekordą pavyko<br />
sumušti brazilui Ronaldui<br />
(15 įvarčių pirmenybėse).<br />
174-ųjų pirmenybės į futbolo<br />
istoriją patenka ir dėl fakto,<br />
kad tais metais pirmąsias<br />
oficialias tarpusavio rungtynes<br />
žaidė Rytų ir Vakarų Vokietijų<br />
rinktinės. Grupės susitikime rytų<br />
vokiečiai šventė pergalę 1:0 ir<br />
laimėjo pirmojo etapo varžybas,<br />
tačiau vėliau jų žaidimo kreivė<br />
ėmė leistis žemyn, o Vakarų<br />
Vokietijos ekipos - aukštyn. Iš<br />
keturių komandų suformuotoje<br />
pusfinalio A grupėje Rytų Vokietija<br />
į priekį praleido Brazilijos<br />
bei Olandijos komandas, o Vakarų<br />
Vokietija B grupėje laimėjo<br />
visus tris mačus ir žengė į finalą.<br />
Pirmenybes ilgam įsiminė ir<br />
Lenkijos futbolo gerbėjai. Tąsyk<br />
Lenkijos rinktinė pirmą sykį tapo<br />
pasaulio čempionato prizininke<br />
- rungtynėse dėl trečiosios vietos<br />
1:0 paklupdė nugalėtojos titulo<br />
neapgynusią Braziliją.<br />
Parengė Laurynas BUTKAUSKAS
j/b kitoks pasaulis<br />
šalia mūsų<br />
Užšaldytos ląstelės -<br />
palikimas ateities kartoms<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
P<br />
lieno konteineriai,<br />
kompiuterių<br />
monitoriai,<br />
mokslininkai ba<strong>lt</strong>ais<br />
chalatais... Daugelis žmonių<br />
Nojaus arką tikriausiai<br />
įsivaizduoja kitaip.<br />
Liubeko ledo “arkoje” antrojo<br />
gyvenimo laukia apie 60 rūšių<br />
gyvūnai, tarp jų tokie reti kaip<br />
sniego leopardas<br />
Tačiau ir čia, Vokietijos laukinių gyvūnų<br />
ląstelių banke, gyvūnų rūšys saugomos<br />
ateinančioms kartoms. Naudojant konservavimo<br />
šalčiu metodą, tai yra užšaldant<br />
skystame azote, čia išsaugomos žvėrių kamieninės<br />
ląstelės. Zoologo Alfredo Brėmo<br />
(Alfred Brehm) vardu pavadinta mokslo<br />
įstaiga įsikūrė Liubeko aukštųjų mokyklų<br />
rajone. Kartą per savaitę į Liubeką atvyksta<br />
kurjeris ir atgabena zoologijos soduose neseniai<br />
nugaišusių gyvūnų organų audinių<br />
arba jauniklių placentų. Iš šios biologinės<br />
medžiagos mokslininkai išskiria kamienines<br />
ląsteles ir jos plastikiniuose mėgintuvėliuose<br />
užšaldomos skystame azote. “Kiekviename<br />
mėgintuvėlyje yra nuo vieno iki penkių<br />
milijonų gyvų ląstelių, kuriose sukaupta genetinė<br />
informacija apie gyvūną, - pasakoja<br />
įstaigos vadovas Čarlis Kruzė (Charli Kruse).<br />
- Mūsų ląstelių bankas yra mišrus - medžiagos<br />
ir duomenų bankas. Užkonservuotos<br />
ląstelės geba daugintis, tad yra ne tik saugomos<br />
ateičiai, bet ir naudojamos mokslo<br />
tikslams jau šiandien, bet atsargos dėl to<br />
nesumažėja”. Liubeko ledo “arkoje” antrojo<br />
gyvenimo laukia apie 60 rūšių gyvūnai,<br />
tarp jų tokie reti kaip sniego leopardas. “Žemėje<br />
yra žinoma apie 4600 žinduolių rūšių,<br />
o jų ląstelių mėginiai tilptų dviejuose mūsų<br />
konteineriuose”, - sako Fraunhofo biomedicinos<br />
technikos instituto direktorius Giunteris<br />
Furas (Guenter Fuhr). Jo institute buvo<br />
sukurta technika kamieninėms ląstelėms<br />
laikyti - pati moderniausia visame pasaulyje<br />
konservavimo šalčiu technika.<br />
Neįprasta yra ląstelių banko vieta. Konteineriai<br />
ir kompiuteriu valdoma laikymo<br />
sistema stovi pirmajame namo aukšte<br />
esančioje patalpoje. Pro didelius langus<br />
lankytojai gali stebėti, kaip mokslininkai<br />
dirba. “Norėjome parodyti, kad neturime<br />
ko slėpti, kad čia nevyksta nieko paslaptinga,<br />
- sako G.Furas. - Čia taip pat klonuojami<br />
maži gyvūnėliai. Mes nenaudojame embrioninių,<br />
tik subrendusias kamienines ląsteles,<br />
gaunamas iš organų audinių, bambagyslės<br />
arba kraujo. Dėl to nekankinome ir nenužudėme<br />
nė vieno gyvūno”. Mokslininkų požiūriu,<br />
ląstelių bankas yra zoologo<br />
A. Brėmo darbo tąsa: jis kadaise įamžino<br />
visas tuo metu žinomas gyvūnų rūšis, aprašydamas<br />
jas knygose. Dabar tai daroma<br />
pasitelkus moderniausią techniką.<br />
Gyvūnų išmintis<br />
•<br />
Kai dramblys išdygo jo kambaryje, Lorensas<br />
Entonis suprato, kad tapo jiems savu. Aplinkosaugininkas<br />
iš Pietų Afrikos prisijaukino dramblių<br />
kaimenę, kuri buvo pernelyg agresyvi,<br />
kad būtų galima jai leisti toliau gyventi savanoje.<br />
Medžiotojai norėjo dramblius iššaudyti,<br />
tačiau Entonis priėmė kaimenę į savo asmeninį<br />
laukinių žvėrių draustinį ir buvo apdovanotas:<br />
iš dramblių jis gavo labai vertingų gyvenimo<br />
pamokų. Per dešimtį metų stebėdamas<br />
vyriausiąją kaimenės dramblę, jis suprato, kokiomis<br />
savybėmis turi pasižymėti šeimos galva:<br />
sugebėjimu išmintingai vadovauti, pasiaukojama<br />
drausme ir besąlygiška meile. Entoniui<br />
didžiulį įspūdį padarė dramblių šeimyniškumas.<br />
Jei dramblė atsiveda nesveiką jauniklį, ji<br />
neėsdama dienų dienas ištveria šalia jo, kol šis<br />
išleidžia paskutinį atodūsį. Nepaprastai jaudina,<br />
kaip dramblių bendruomenė elgiasi su<br />
savo senimu. Jei senam drambliui trūksta jėgų<br />
nuo šakų nuplėšti žievę, kuria maitinasi, jo sūnūs<br />
ir sūnėnai nuveda jį į pelkes, kur lapai yra<br />
pakankamai minkšti. Jie su juo elgiasi be galo<br />
pagarbiai ir su didžiausiu atsidavimu.<br />
• Šiuo metu daugybė įvairiausių sričių mokslininkų<br />
tyrinėja gyvūnų elgesį, leidžia knygas<br />
apie patirtį, kurios įgijo bendraudami su jais. Iš<br />
esmės tai nėra neįprasta, nauja tik tai, kad autoriai<br />
ieško egzotiškų gyvūnų draugijos: vietoj<br />
šunų ar kačių bendrauja su drambliais arba,<br />
kaip Steisi O’Brajen (Stacey O’Brien), su pelėda.<br />
Biologė iš Kalifornijos 19 metų gyveno su<br />
liepsnotąja pelėda Vesli. Knygoje “Vesli, arba<br />
Kaip pelėda užkariavo mano širdį” ji pasakoja<br />
apie dėmesio vertą pelėdų gebėjimą mylėti.<br />
Jei nugaišta vienas iš pelėdų porelės, likęs gyvas<br />
paukštis tiesiog sustingsta. Jis tupi ant šakos,<br />
nebesimaitina ir per keletą dienų nugaišta.<br />
Žinoma, žmogui nebūtina nuo pelėdų nusižiūrėti<br />
tokią kraštutinę reakciją, tačiau svarbu<br />
suvokti, kad patyrus didelę netektį reikia palikti<br />
pakankamai laiko liūdesiui ir susitaikymui<br />
su praradimu. Kai O’Brajen susirgo smegenų<br />
augliu, pelėda jautė, kad šeimininkė kenčia.<br />
Naktį ji glausdavosi prie biologės kaklo ir didžiuliais<br />
sparnais bandydavo užkloti moters<br />
kūną. Vadinasi, gyvūnai jaučia kitų gyvų būtybių<br />
dvasios ir kūno skausmą, sugeba įsijausti ir<br />
savo pavyzdžiu moko mus, kad užuojautą galima<br />
išreikšti ir mažais gestais.<br />
Parengė Milda KUNSKAITĖ<br />
13<br />
yk<br />
/ 9
j/b žūklė<br />
dugninė<br />
Spragėsiai<br />
D<br />
ugninė su šėrykle - puikus ir<br />
veiksmingas kuojų, karšių ir kitų<br />
karpinių žuvų žūklės įrankis, nes juo<br />
jauką, viliojantį plačiašonius smagurius,<br />
galima užmesti labai tiksliai ir suformuoti<br />
kompaktišką karšių maitinimosi vietelę, kurioje<br />
gali apsilankyti rekordinis egzempliorius.<br />
vilioja kuojas<br />
Viktoro Armalio ir Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
14<br />
Viktoras ARMALIS<br />
Ribotas kiekis<br />
Gegužę prasideda žūklės<br />
dugnine meškere sezonas. Šį<br />
mėnesį dugnine galima gaudyti<br />
beveik visas mūsų krašto vandenyje<br />
aptinkamas “taikias” žuvis.<br />
Na, o kad žūklė būtų veiksmingesnė,<br />
patartina masalą užmesti<br />
kartu su šėrykle. Joje esantis<br />
jaukas vilioja žuvis lygiai taip<br />
pat, kaip medžiotojų miške įrengiamų<br />
ėdžių turinys. Pačioje didžiausioje<br />
matytoje šėryklėje<br />
telpa ne daugiau kaip 70-90 g<br />
jauko, todėl šiuo įnagiu į reikiamą<br />
vietą galima pasiųsti ribotą<br />
kiekį žuvis viliojančio mišinio.<br />
Jei šalia žvejoja plūdininkai, kurie<br />
jauką užmeta ranka (teniso<br />
kamuoliuko dydžio rutulius) ar<br />
Pirmosios prie<br />
skanėstais įdarytų<br />
šėryklių pasirodo<br />
stambios kuojos<br />
specialia laidyne (kas kelios minutės<br />
- 20-30 g porcija), dugnininkui<br />
su jais konkuruoti sunku,<br />
tačiau įmanoma.<br />
Vokiečių žūklės ekspertas<br />
Martinas Vaisbrodtas teigia, kad<br />
dugninės jaukas vasarą, kai žuvų<br />
apetitas geras, gali varžytis su<br />
gausybe kitais būdais užmetamo<br />
jauko tik tuo atveju, jei gerokai<br />
skiriasi nuo plūdininkų naudojamo<br />
jauko ir yra toks viliojantis,<br />
kad net atsargios ir patyrusios<br />
žuvys jam negali atsispirti. Kaip<br />
tai padaryti<br />
Pavoliota šėryklė<br />
Žuvis vilioja tai, kas neįprasta,<br />
spalvinga, ryšku ar turi kitų savybių,<br />
žadinančių jų smalsumą.<br />
Karšius, plakius, kuojas sudomina<br />
tai, kas drumsčia vandenį. Žuvys į<br />
drumsto vandens zoną plaukia ir<br />
nepasitraukia iš jos, kol drumzlės<br />
neišsisklaido. Grimzdama šėryklė<br />
su jauku palieka debesėlį smulkių<br />
jauko dalelių, tačiau jis būna skystokas,<br />
jei šėryklė specialiai neapdorota.<br />
Kad jauko debesėlis būtų<br />
ryškesnis, o, šėryklei nugrimzdus,<br />
į paviršių ki<strong>lt</strong>ų jauko drumzlės, reikia<br />
šėryklę, jau prikimštą jauko,<br />
pamerkti į vandenį, o paskui pavolioti<br />
sausame jauke. Prie pavilgo<br />
prilimpa sausos jauko dalelės, jos<br />
ir pasklinda vandenyje bei pamažu<br />
kyla į paviršių. Toks drumzlių<br />
stulpelis privilios karšius, o kuris iš<br />
jų pastebės masalą ir jį prarys.<br />
Sluoksniuotas turinys<br />
Panašų efektą galima suformuoti,<br />
panaudojus kitą gudrybę.<br />
Į šėryklės vidų prikemšama<br />
išbrinkusio jauko, o paskui pirštu<br />
ar lazdele viduryje praduriama<br />
kiaurymė. Į ją reikia pripi<strong>lt</strong>i sauso<br />
jauko, susidedančio iš džiūvėsių<br />
ir ma<strong>lt</strong>ų sausainių. Užpildytos<br />
sausu jauku kiaurymės galai užantspauduojami<br />
plonais kamštukais<br />
iš drėgno, t.y. išbrinkusio<br />
jauko, kuris vandenyje gana greitai<br />
pasiskleidžia ant dugno. Tada<br />
iš šėryklės į paviršių ima ki<strong>lt</strong>i<br />
sauso jauko dalelės, kurios ypač<br />
vilioja žuvis. Kadangi sauso jauko<br />
sudėtyje yra gardžių sausainių,<br />
ma<strong>lt</strong>o biskvito gabalėlių, žuvys<br />
pradeda jais užkandžiauti, o<br />
bepuotaudamos pastebi kukliai<br />
gulinčius ant dugno masalus -<br />
kukurūzo grūdą, slieką ar porelę<br />
musės lervų.<br />
Kvapnūs gabalėliai<br />
Kartais kylantis į paviršių jaukas,<br />
tiksliau, smulkios sausainių,<br />
ma<strong>lt</strong>o biskvito dalelės ne itin<br />
domina stambius karšius. Kai<br />
vandens paviršiuje matyti iš gelmės<br />
kylančios burbuliukų virtinės,<br />
tačiau masalu nepasidomi<br />
ne tik solidūs plačiašoniai, bet ir<br />
puskaršiai, galima imtis dar vienos<br />
gudrybės. Ji remiasi prielaida,<br />
kad smulkios jauko dalelės<br />
nemasina išalkusių žuvų, kurios<br />
nori užkąsti ko nors rimtesnio.<br />
Čia slypi kitas pavojus: jei karšiai<br />
prisikimš pilvus, jiems nerūpės<br />
masalas. Tad šiuo atveju plačiašoniams<br />
reikia pasiūlyti ką nors<br />
pastebimai apčiuopiamo, tačiau<br />
puraus kaip sniego kąsnelis. Tam<br />
puikiai tinka spraginti kukurūzų<br />
grūdai. Ba<strong>lt</strong>i lengvučiai spragėsiai<br />
patrupinami tarp pirštų, o<br />
Pavasarį pamėgta<br />
žūklavietė - ti<strong>lt</strong>as per<br />
Asveją ties Dubingiais<br />
paskui sumaišomi su biriu subrandinto<br />
jauko mišiniu santykiu<br />
- 50:50 proc. Kai jaukas ima<br />
skleistis ant dugno, spragėsių<br />
gabaliukai ima ki<strong>lt</strong>i į paviršių, todėl<br />
jie privilioja žuvis iš įvairiausių<br />
vandens sluoksnių. Šis pavyzdys<br />
puikiai rodo, kad kiekvienas<br />
meškeriotojas gali sukurti savo<br />
jauko receptą, puikiai atitinkantį<br />
žūklės sąlygas ir dar niekieno<br />
nenaudotą. Kokią geriausiai naudoti<br />
šėryklę Pavasarį svarbu,<br />
kad jaukas greitai pasiskleistų,<br />
todėl parankiausios - iš vielos<br />
tinklo pagamintos šėryklės. Svarbu,<br />
kad tinklo akys nebūtų labai<br />
smulkios. Ypač tinkamos pavasarinei<br />
žūklei ežeruose ir tvenkiniuose<br />
- iš spyruokliuojančio<br />
tinklelio padarytos “Salmo” šėryklės.<br />
Į jas labai patogu kimšti jauką,<br />
nes abu šėryklės galai - atviri.<br />
Beje, ekspertai teigia, kad žūklei<br />
dugnine su šėrykle geriausias<br />
- birus jaukas iš smulkių dalelių<br />
“Sensas”, kurio sudėtyje yra daug<br />
kvapiųjų medžiagų.<br />
Žūklės prognozė:<br />
50 proc. teisybės<br />
Geriausias laikas žūklei<br />
pagal kibimo kalendorių š.m.<br />
Jaukas greičiausiai<br />
pasiskleidžia ant<br />
dugno iš krepšelio<br />
tipo “Salmo” šėryklių<br />
Gegužės 8 d.<br />
Gegužės 9 d.<br />
5.00-7.30,<br />
10.00-10.30,<br />
16.00-19.30 val.<br />
6.00-10.00,<br />
11.00-14.00,<br />
18.00-18.30 val.<br />
10<br />
cm
J/b reliktai<br />
kontrastai<br />
Nebylusis diktatorius<br />
D<br />
EPA-E<strong>lt</strong>os nuotr.<br />
idžiulės Kim Čen Iro<br />
statulos ir biustai stovi<br />
Šiaurės<br />
net mažiausiuose Šiaurės<br />
Korėjos<br />
Korėjos miesteliuose.<br />
valdovas,<br />
garsėjantis<br />
kaip didžiojo<br />
kino gerbėjas,<br />
akivaizdžiai<br />
save pateikia<br />
kaip nebyliojo<br />
kino žvaigždę<br />
Komunistinės šalies gyventojai prie švarkų atlapų<br />
segasi ženkliukus su “mylimo vado” atvaizdu. Tačiau<br />
viešai diktatorius pasirodo itin retai. Kai per istorinį<br />
aukščiausiojo lygio susitikimą Pchenjane jis su<br />
Pietų Korėjos prezidentu stojo prieš kameras, žiūrovų<br />
laukė dar vienas netikėtumas - jie išgirdo ir Kimo<br />
balsą. Kaip kalba Kubos diktatorius Fidelis Kastras,<br />
žino visi - jo kalbos per televiziją trunka ne vieną valandą<br />
ir yra įrašinėjamos. Bet Kimo įrašų daug metų<br />
neturėjo net JAV slaptosios tarnybos. Šiaurės Korėjos<br />
valdovas, garsėjantis kaip didžiojo kino gerbėjas,<br />
akivaizdžiai save pateikia kaip nebyliojo kino žvaigždę.<br />
Todėl apie valstybės įkūrėjo Kim Ir Seno sūnų<br />
sklando daugybė legendų. Oficialiose biografijose<br />
rašoma, kad jis gimė 1942 metų vasarį ant šventojo<br />
Paektu kalno, o apie šį epochos įvykį žmonijai pranešė<br />
dviguba vaivorykštė ir šventoji žvaigždė... Iš<br />
tiesų pasaulio šviesą jis išvydo Rytų Sibire, į kurį jo<br />
tėvai per Antrąjį pasaulinį karą pabėgo nuo japonų.<br />
Kaip ir jo tėvas, po kurio mirties 1994 m. tapo šalies<br />
vadovu, Kim Čen Iras vaizduojamas idealizuotomis<br />
didvyrio pozomis. Tuo tarpu nuotraukoje, kuri į<br />
viešumą pateko per šiuo metu Vakaruose gyvenančią<br />
jo svainę, giminaičių būrelyje jis atrodo visiškai<br />
paprastas žmogus - mažo ūgio, Mao stiliaus kostiumu,<br />
su storapadžiais batais. Kalbama, kad Kimas yra<br />
ūmaus būdo ir pamišęs dėl sekso, gali išgerti daug<br />
alkoholio, turi dešimtis tūkstančių videofilmų ir kuria<br />
operas. Daugybėje prabangių rezidencijų jis leidžia<br />
laiką žaisdamas golfą, medžiodamas ir važinėdamas<br />
motociklu. Ar tai tiesa, niekas tiksliai nežino. Tuo tarpu<br />
visiškai aišku, kad jo šalies žmonės gyvena labai skurdžiai<br />
ir vietoj Holivudo prabangos yra penimi valstybės<br />
propaganda.<br />
Kimo politiniai tikslai yra tokie pat neaiškūs kaip<br />
ir jo charakteris. Beprotis ar genialus manipuliuotojas<br />
Pietų Korėjoje buvo manoma, kad jis niekada<br />
nesusitinka su svečiais iš užsienio, nes yra nesveikos<br />
psichikos. Diktatorius akivaizdžiai buvo suinteresuotas,<br />
kad Vakarai apie jį nieko tiksliai nežinotų.<br />
Užtat jis labai veiksmingai grasino pasauliui atomine<br />
bomba. Apie įvykius pasaulyje Kimas kuo puikiausiai<br />
sužino iš interneto. Buvusi Amerikos valstybės<br />
sekretorė Madlena Olbrait (Madeleine Albright)<br />
memuaruose rašo, kad jis net teiravęsis Valstybės<br />
departamento internetinio adreso. Jis esąs izoliuotas,<br />
bet ne neinformuotas. Net keliaudamas savo<br />
prabangiu traukiniu Kim Čen Iras per palydovą turi<br />
ryšį su pasauliniu žiniatinkliu.<br />
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras<br />
keliauja nuosavu traukiniu<br />
15<br />
pasiuntinukas suveda sąskaitas<br />
Užsimanę ko nors išskirtinio, Šiaurės Korėjos diktatoriai<br />
kreipdavosi į jį. Kim Čen Rulas buvo Pchenjano stalinistų<br />
“asmeninis supirkinėtojas”, jiems parūpindavo<br />
tai, ko šie negalėjo įsigyti legaliai: privačių lėktuvų,<br />
automobilių, Geigerio skaitiklių.<br />
Kim Čen Rulas mirė prieš 16 metų. 1994 m. spalio 18 d.<br />
Austrijoje jį nužudė gangsteriai slovakai. Bent jau taip<br />
atrodė. “Nužudytas” jis kukliai gyveno netoli Vienos: visada<br />
laiku apmokėdavo sąskaitas, niekada neidavo per<br />
gatvę šviečiant raudonam šviesoforo signalui, dideliu<br />
lanku apsukdavo kitus žmones. Kaip šiandien sako pats,<br />
gyveno “kurmio gyvenimą”. Labiausiai jį kamavo tai, kad<br />
su niekuo negalėjo susidraugauti, su niekuo negalėjo<br />
užmegzti pažinties. Jei būtų draugams bent užsiminęs,<br />
kuo užsiėmė anksčiau, ir jie, ir jis būtų patekę į mirtiną<br />
pavojų. Iki “nužudymo”, kurį iki mažiausių smulkmenų<br />
organizavo pats, Kimas dirbo darbą, apie kurį niekas neturėjo<br />
teisės nieko žinoti. O jo darbdaviams ir šiandien<br />
nepatiks, kad jis, staiga numojęs į bet kokį atsargumą,<br />
viešai pasakoja, kas jam nutiko, - mat jo “darbdaviai”<br />
buvo Šiaurės Korėjos diktatoriai Kim Ir Senas ir Kim Čen<br />
Iras. Jo vykdomos misijos visuomet būdavo keblios, nes<br />
nelegalios. Kai “amžinajam prezidentui” arba “mylimam<br />
vadui” prireikdavo ko nors, ko legaliai negalėjo gauti<br />
pasaulio rinkoje, ši užduotis atitekdavo Kim Čen Rului.<br />
Pirmasis pavedimas aštuntojo dešimtmečio viduryje<br />
buvo palyginti neka<strong>lt</strong>as - diktatorius nusprendė, kad<br />
nuo šiol nori būti vežiojamas didžiausiu mersedesu,<br />
kokį tik įmanoma gauti. Kim Čen Rulas prašmatnų<br />
limuziną gavo visiškai nesunkiai. Bet netrukus Šiaurės<br />
Korėjos valdančiųjų pageidavimų sąraše atsirado daiktų,<br />
kurių taip paprastai automobilių salone neužsisakysi.<br />
Tėvas ir sūnus norėjo ginklų, auksu aptaisytų pistoletų<br />
ir rinktinių medžioklinių šautuvų savo pramogoms,<br />
taip pat prietaisų karinei branduolinei programai vykdyti<br />
- Geigerio skaitiklių, masės spektrometrų, taip pat<br />
telefonų su specialiais kodais, metalo detektorių ir pirštų<br />
atspaudų skaitymo įrenginių. Kartą teko parūpinti<br />
“Cessna” modelio privatų lėktuvą.<br />
Mielai laukiamas klientas<br />
Kim Čen Rulas studijavo inžinerijos mokslus VDR,<br />
nepriekaištingai kalbėjo vokiškai. Kai diktatorių pageidavimų<br />
sąrašai ėmė vis labiau ilgėti, jis persikėlė<br />
į Austriją. Iš čia vykdyti slaptas operacijas buvo itin<br />
patogu. Jo bagaže visada būdavo didelės sumos grynųjų,<br />
kartais 300 000 dolerių, kartais pusė milijono,<br />
bet turinčio diplomato pasą Kimo niekas netikrindavo.<br />
Kodėl jis pasirinko Austriją, o ne Vokietiją arba<br />
Šveicariją “Su austrais sutariau geriau, - sakė Kim Čen<br />
Rulas interviu BBC. - Jiems nekildavo sunkumų gauti<br />
prekių, kurių išvežimas iš šalies būdavo ribojamas.<br />
Austrų verslininkai kaip tik buvo labai įgudę šiuose<br />
reikaluose”. Jo tiekėjai daugiausia gyveno Vokietijoje,<br />
Šveicarijoje ir Prancūzijoje, jis visur buvo mielai<br />
laukiamas klientas.<br />
Reikia pabrėžti, kad korėjietis sąskaitas paprastai apmokėdavo<br />
grynaisiais ir būdavo visada pasirengęs<br />
mokėti 30 proc. daugiau, nei nurodyta kainoraštyje,<br />
jei tiekėjai galėdavo garantuoti visišką diskretiškumą.<br />
“Europiečiams verslininkams tai visada labai patikdavo”,<br />
- sakė vyriausiasis diktatorių pasiuntinys. Tiesa, kadangi<br />
sumos būdavo didelės, dosnūs užsakovai nepastebėjo,<br />
kad jų emisaras pasirūpino savo paties ateitimi, nuo<br />
kiekvieno užsakymo sumos nugnybdamas kuklius tris<br />
procentus, taip sakant, komispinigius, ir pervesdamas<br />
juos į asmeninę sąskaitą Austrijos “Schoellerbank”. Kaip<br />
Kim Čen Rulas prisipažino “L.A.Times” korespondentei,<br />
taip jis atidėjo 300 000 dolerių. 1994 m. jis jau turėjo<br />
pakankamai pinigų - atėjo laikas žmogžudystei ir šuoliui<br />
į naują gyvenimą. Kodėl jis panoro visko atsisakyti<br />
Juk jo padėtis nebuvo pati blogiausia “Man buvo<br />
aišku, kad Šiaurės Korėja žlugs, tokia sistema negalės<br />
egzistuoti”, - sakė Kim Čen Rulas interviu BBC. O diktatorių<br />
jis nekentė.<br />
Tiesa prieš mirtį<br />
Tada geriau pogrindis, izoliacija, nuolatinis budrumas. Taip<br />
jis gyveno 15 metų, bet paskui Kim Čen Rulas pradėjo<br />
graužtis. Jam sukako 74-eri - kas žino, kiek dar liko gyventi<br />
Jis nusprendė žinių apie Šiaurės Korėjos diktatorius nenusinešti<br />
į kapus ir parašė knygą apie keblius mylimų vadų<br />
pavedimus. Jo knyga vadinasi “Diktatoriaus tarnyboje”,<br />
kurią parašyti padėjo du Vienos “Kurier” redaktoriai. “Prieš<br />
mirtį noriu pagaliau pasakyti tiesą. Noriu papasakoti apie<br />
žiaurumą ir brutalumą, - sakė Kim Čen Rulas austrų dienraščio<br />
“Standard” reporteriams. - Tiek šiandien, tiek tada, kai<br />
aš pasprukau, Šiaurės Korėja buvo ir yra žiauri, melaginga<br />
ir veidmaininga diktatūra. Kim Čen Iras turi viską, ką tik<br />
galima įsivaizduoti, o liaudis kenčia ir badauja”.<br />
Jo ka<strong>lt</strong>inimai ir asmeninė išpažintis yra didelė rizika,<br />
jis tai suvokia. Savo knygą jis vieną kitą dieną dar pareklamuos,<br />
bet paskui vėl pasitrauks į pogrindį. Lygiai<br />
taip pat, kaip išniro iš niekur, jis ir vėl ketina dingti.<br />
Yra tik vienas skirtumas: dabar Šiaurės Korėjoje yra<br />
žinoma, kad Kim Čen Rulas savo pirmąją mirtį išgyveno.<br />
“Dabar jie žino, kad esu išdavikas. Radę jie mane<br />
nužudys”, - prisipažino buvęs pasiuntinys. Baimės jis<br />
nejaučia arba nerodo. Paskutiniai Kimo žodžiai reporterei<br />
amerikietei žinantiesiems jo istoriją pasirodys<br />
dviprasmiški: “Ši knyga bus mano mirtis”.<br />
Parengė Milda Kunskaitė<br />
yk<br />
/ 11
j/b žaidimai<br />
galvosūkiai<br />
kryžiažodis<br />
Praėjusios savaitės<br />
kryžiažodžio atsakymai<br />
Vertikaliai: Pritars. Igumenas.<br />
Katiuša. DAF. Sterkas. Trileris. Kapai.<br />
Skani. Apkasas. Kritika. CLI. Žiema.<br />
Siamas. SR. Ves. Ratus. Utu. Aperityvas.<br />
Stok. TIR. Katalonija. Dėlės. SAS. Bosas.<br />
Horizontaliai: Amžiai. Ike.<br />
Krevetė. Starka. Meril. Atkas. Asirė.<br />
Priapas. Susas. Ryk. Savas. “Fiat”.<br />
Citata. Klausas. “Audi”. Rims. Malsi.<br />
Ob. Efektas. Sno. Rai. Utis. Kabink.<br />
Stoja. Siaurukas.<br />
kakuro<br />
Pagalbinės skaičių sumų reikšmės<br />
3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+6<br />
4=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+5<br />
16=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5<br />
Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1<br />
iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose<br />
nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis<br />
laikomas išspręstu.<br />
Parengė : “Galvosūkių klubas”<br />
Pažymėtuose<br />
langeliuose: A l e b a r d a<br />
16<br />
Praėjusios savaitės prizą -<br />
Mihailo Anikino<br />
“Pavogtas romanas”<br />
laimėjo Jonas Almanavičius<br />
(Kaunas)<br />
(Dėl prizo prašome<br />
skambinti tel. 261 09 11)<br />
Spręskite kryžiažodį ir<br />
laimėkite knygą:<br />
Mihailo Anikino<br />
“Pavogtas romanas”<br />
Kryžiažodžio atsakymą siųskite<br />
SMS žinute numeriu 1378<br />
iki gegužės 10 d.<br />
Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas<br />
Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS<br />
VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).<br />
Žinutės kaina - 1 Lt.<br />
Laimėtoją paskelbsime<br />
kitame numeryje.<br />
Praėjusios savaitės<br />
GALVOSŪKIO atsakymai<br />
gegužės 10-16 d.<br />
horoskopai<br />
AVINAS. Neskubėkite daryti skubių<br />
sprendimų ar toli siekiančių išvadų, finansiškai<br />
įsipareigoti. Bandysite pagerinti<br />
finansinę padėtį, bet nesitikėkite<br />
per daug. Galite atsidurti situacijoje,<br />
kurioje galėsite kažkuo pasižymėti arba<br />
nustebinti. Jei pasijusite nemylimi<br />
ar nevertinami, nepulkite priekaištauti,<br />
veikiausiai jums taip tik atrodo.<br />
JAUTIS. Aplinkybės bei jūsų nuotaikos<br />
greitai keisis, todėl niekaip negalėsite atsipalaiduoti.<br />
Jei planuojate keisti gyvenamąją<br />
vietą, įsigyti vertingą daiktą, planus<br />
vertėtų pakoreguoti. Atsiras žmonių,<br />
kurie tikėsis jūsų pagalbos ir patarimo.<br />
Bendravimo netrūks, todėl į savaitės pabaigą<br />
galite pasijusti it išsunkti.<br />
DVYNIAI. Darysite nemažą įtaką kitiems,<br />
sugebėsite rasti bendraminčių,<br />
savo idėjomis, projektais sudominti reikalingus<br />
žmones. Gali tekti greitai apsispręsti<br />
jums rūpimi klausimu. Savaitgalį<br />
patartina atsipalaiduoti, pasilepinti<br />
fiziškai ir dvasiškai. Gerai jausitės tarp<br />
artimų žmonių arba ir vienumoje. Geras<br />
metas valytis organizmą.<br />
VĖŽYS. Jums rūpės globaliniai dalykai,<br />
politika, visuomeninis gyvenimas. Turbūt<br />
susitiksite su įdomiais žmonėmis.<br />
Atsargiai vertinkite gautus pasiūlymus,<br />
neskubėkite jų priimti, įsiklausykite,<br />
ką sako vidinis balsas. Meilės vi<strong>lt</strong>ys<br />
tikriausiai neišsipildys. Tikėtina,<br />
kad pajusite pavasarinį nuovargį, todėl<br />
stiprinkite organizmą.<br />
LIŪTAS. Kol kas nedarykite svarbių<br />
sprendimų, nesivelkite į neaiškius reikalus.<br />
Net jei neišsipildė kažkokie jūsų<br />
lūkesčiai, su tuo susitaikykite ir plaukite<br />
pasroviui. Tik nereikėtų savęs nuvertinti<br />
- neišpūskite savo trūkumų ir<br />
nemenkinkite privalumų.<br />
MERGELĖ. Jei prisieis dalyvauti viešuose<br />
renginiuose, jausite įtampą. Nesivelkite<br />
į ginčus, verčiau energiją nukreipkite<br />
į darbą. Kažkokie jūsų sprendimai<br />
gali būti labai svarbūs ateičiai.<br />
Tikėtina pagunda, kuriai bus labai<br />
sunku atsispirti, bet jai pasidavę, vėliau<br />
galite pasigailėti. Tikėtina žinia iš<br />
toli gyvenančio asmens.<br />
SVARSTYKLĖS. Galima vidinė įtampa,<br />
nervingumas, būsite labai jautrūs.<br />
Pasistenkite neigiamų emocijų nereikšti<br />
viešai. Turbūt teks tam tikra<br />
prasme pergalėti save, parodyti tvirtumą.<br />
Galbūt teks kai ko atsisakyti dėl<br />
pinigų stygiaus. Savaitės pabaiga gali<br />
būti labai įspūdinga, romantiška.<br />
Vertėtų pradėti laikytis dietos.<br />
SKORPIONAS. Būsite labai įžvalgūs,<br />
tad nesunkiai susidorosite su pačiomis<br />
sudėtingiausiomis problemomis.<br />
Nederėtų prisiimti atsakomybės už<br />
kitų likimus. Venkite piršti savo receptus<br />
ir juo labiau manipuliuoti kitais.<br />
Galimos nemažos išlaidos, todėl teks<br />
save varžyti. Galbūt ruošitės kelionei.<br />
Prieš išvykdami pasirūpinkite sveikatos<br />
reikalais.<br />
ŠAULYS. Jei norite sėkmės darbe, būtina<br />
sukurti gerą atmosferą kolektyve,<br />
nerodyti neigiamų emocijų. Galite tikėtis<br />
pasiūlymo dėl finansiškai naudingo<br />
bendradarbiavimo. Vadovaukitės<br />
išmintimi ir jauskite saiką. Tikriausiai<br />
parūps sveikata, išvaizda, galbūt norėsite<br />
kažkam padaryti įspūdį. Saugokitės<br />
sukčių ir vagių, nebūkite patiklūs.<br />
OŽIARAGIS. Geras metas susitikimams,<br />
viešnagėms, tinka bendrauti su<br />
užsieniečiais. Tikėtini įdomūs susitikimai,<br />
jums neabejingų žmonių dėmesys.<br />
Staigmenų gali pateikti vaikai. Tikriausiai<br />
pastebėsite, kad darbe jūsų<br />
pastangos nėra pakankamai įvertinamos,<br />
daug labiau džiugins tai, ką nuveiksite<br />
namuose.<br />
VANDENIS. Tikriausiai duosite valią<br />
vaizduotei ir emocijoms, būsite lengvai<br />
pažeidžiami dvasiškai, o taip pat<br />
ir fiziškai. Vertėtų stiprinti sveikatą. Labai<br />
svarbu sąžiningai elgtis su žmonėmis,<br />
kurie jumis pasitiki, bet nebūkite<br />
patiklūs bendraudami su menkai<br />
pažįstamais asmenimis. Labiau kontroliuokite<br />
vaikus.<br />
ŽUVYS. Pasižymėsite darbštumu, pareigingumu,<br />
nestokosite išradingumo,<br />
bet jis gali likti neįvertintas. Pasistenkite<br />
būti kantrūs ir objektyvūs. Tikriausiai<br />
nenusivilsite dalyvavę konkurse,<br />
žaidime, bet venkite pernelyg rizikuoti<br />
finansiškai. Norėsite romantikos, todėl<br />
mielai flirtuosite.<br />
JAUČIO ŽENKLO (04 20 - 05 20)<br />
akmuo<br />
Žmonės, gimę po Jaučio ženklu, paprastai būna<br />
linksmos natūros, giliai mąstantys, draugiški ir malonūs.<br />
Kantrybė ir užsispyrimas yra įgimti. Likimas<br />
juos pamalonina ilgomis išvykomis. “Dangaus spalvos<br />
akmenys - turkis ir safyras - neša jiems laimę”<br />
- taip rašė apie Jaučius astrologas Avogardo. Mėlynas<br />
turkis, kuris poetiškai yra vadinamas “dangaus<br />
akmeniu” (actekai tikėjo, kad tai dangaus Dievo suakmenėjusios<br />
ašaros ), visais laikais buvo laikomas<br />
ypač padedančiu talismanu Jaučiams širdies reikaluose.<br />
Taip pat safyras - vienas iš gražiausių brangakmenių.<br />
Kaip ir turkis, taip ir safyras yra meilės ir<br />
sutuoktinių talismanas.<br />
JAUTIS<br />
Rašytoja RENATA ŠERELYTĖ<br />
(gegužės 11 d.)<br />
Aktorius ROLANDAS KAZLAS<br />
(gegužės 11 d.)<br />
Šokėja EGLĖ VISOCKAITĖ<br />
(gegužės 15 d.)<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
12<br />
cm
j/b savitarna<br />
maistas<br />
Žvaigždė virš<br />
puodo<br />
Įsiklauso<br />
į organizmo poreikius<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
Pietūs per pusvalandį<br />
A<br />
tšilęs oras ir pavasario žaluma bei<br />
spalvos vilioja mus į gamtą, sodus. Tad<br />
laiką gaišti virtuvėje būtų paprasčiausiai<br />
gaila. Siūlome jums keletą tik per<br />
pusvalandį pagaminamų pietų valgių receptų.<br />
Redakcijos archyvo nuotr.<br />
Vaiva Budraitytė ir<br />
Gaudentas Naujokas<br />
kartais mėgsta ir<br />
pasmaližiauti<br />
Populiariosios būrėjos Vaivos<br />
Budraitytės ir jos vyro Gaudento<br />
Naujoko mityba susieta<br />
su protingu vegetarizmu, kurio<br />
paprastai laikosi tie, kurie praktikuoja<br />
sveiką gyvenimo būdą<br />
ir jogą. Pagrindiniai būrėjos ir<br />
astrologo šeimos mitybos principai:<br />
● nepersivalgyti;<br />
● valgyti tik kas 5-5,5 val.<br />
(vakarienė vėliausiai iki 19<br />
val.) - tarp valgių gerti gryną<br />
vandenį, natūralias su<strong>lt</strong>is<br />
ar arbatas be cukraus;<br />
● vieną dieną per savaitę<br />
iškrova - 24 ar 36 val. tik<br />
vanduo;<br />
● desertus valgyti prieš<br />
maistą.<br />
“Taip maitinantis vegetarizmas<br />
netenka savo ypatingos<br />
reikšmės, todėl maistą paįvairiname<br />
žuvimi ar paukštiena.<br />
Kartais organizmas pats pareikalauja<br />
sunkesnio maisto”,<br />
- teigia Gaudentas ir Vaiva. Pietums<br />
šeima paprastai verda<br />
sriubą, troškinį ar košę, kuri paruošiama<br />
per pusvalandį, o vakarienei<br />
pasitaiso ir įmantriau -<br />
užkepėlių, kurias ypač mėgsta<br />
Vaiva. Pusryčiams Gaudentui<br />
gali būti pyragaitis, o Vaivai -<br />
tik kava su pienu ir kartais bandelė<br />
su vanile.<br />
Vegetariški pusryčiai:<br />
Pusė ar vienas svogūnas<br />
pakepinamas lydytame svieste<br />
(specialiai paruoštame, vadinamame<br />
ghi). Kai svogūnai<br />
apkeps, įberkite prieskonių<br />
- žiupsnelį ma<strong>lt</strong>o imbiero, ciberžolių<br />
bei juodųjų pipirų - ir<br />
iškart užpilkite virinto vandens<br />
bei įdėkite truputį paprikos (tai<br />
pagerina košės vaizdą) ir saliero<br />
šaknies (ji suteikia specifinį skonį).<br />
Tuomet priklausomai nuo to,<br />
kokios košės norėtumėte, įberkite<br />
miežinių kruopų, grikių ar<br />
ryžių. Mums skaniausios miežinės<br />
kruopos. Sumažinkite kaitrą<br />
iki minimalios ir po 20 min. košė<br />
paruošta.<br />
Gaudentas dar įsideda papildomai<br />
ghi ar aliejaus, o Vaiva<br />
ne. Jei turi laiko, šeima pasiruošia<br />
lapinių salotų su aliejumi<br />
ar lengvai pasikepa žuvį.<br />
Koks tas specialus sviestas<br />
ghi ir kaip jis išgaunamas Pasak<br />
G.Naujoko, reikia paimti<br />
1 kg 82 proc. pirktinio sviesto<br />
ir jš kaitinti ant labai silpnos<br />
ugnies 50-60 min. Tuomet išgaruoja<br />
vanduo ir lieka gintarinės<br />
spalvos riebalas. Jį reikėtų nufi<strong>lt</strong>ruoti.<br />
Šis sviestas pasisavinamas<br />
lengvai ir neina į kūną, o<br />
tiesiai patekdamas į kraują, pašalina<br />
iš organizmo toksinus.<br />
Kiaulienos kepsneliai<br />
su figų ir grybų padažu<br />
4 porcijoms reikės:<br />
● 2 šaukštų alyvuogių aliejaus,<br />
● 1 smulkiai supjaustyto svogūno,<br />
● 250 g mažų pievagrybių,<br />
● 500 g plonais griežinėliais<br />
supjaustytos kiaulienos filė,<br />
● 1 stiklinės ba<strong>lt</strong>ojo vyno,<br />
● 200 ml grietinėlės,<br />
● 250 g figų (arba džiovintų slyvų).<br />
Didelėje keptuvėje įkaitinkite<br />
aliejų ir apie 10 minučių apkepkite<br />
jame svogūnus ir grybus,<br />
kol svogūnai suminkštės.<br />
Sudėkite kiaulienos gabaliukus<br />
ir apkepkite iš abiejų pusių. Supilkite<br />
vyną ir truputį pavirkite.<br />
Tada įmaišykite grietinėlę, sudėkite<br />
figas arba slyvas ir pabarstykite<br />
ma<strong>lt</strong>ais juodaisiais<br />
pipirais. Patroškinkite dar 10<br />
minučių, kol padažas kiek sutirštės<br />
ir mėsa visai suminkštės.<br />
Aromatingi<br />
lašišos vokeliai<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės:<br />
1 ski<strong>lt</strong>elės susmulkinto česnako,<br />
1 smulkiai supjaustyto aitriojo pipiriuko,<br />
2,5 cm gabaliuko smulkiai sukapoto<br />
imbiero,<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
20 g smulkiai supjaustytų kalendrų,<br />
1/2 žaliosios citrinos sulčių,<br />
žaliosios citrinos ski<strong>lt</strong>elių<br />
papuošti,<br />
4 lakštų sluoksniuotos tešlos,<br />
šiek tiek ištirpdyto sviesto,<br />
4 lašišos filė gabaliukų.<br />
Įkaitinkite orkaitę iki 200<br />
laipsnių. Dubenyje sumaišykite<br />
česnaką, aitrųjį pipiriuką,<br />
imbierą, kalendras ir citrinos<br />
su<strong>lt</strong>is. Lašišą pavoliokite žalumynų<br />
mišinyje ir įvyniokite į<br />
stačiakampius, plonai iškočiotos<br />
tešlos gabaliukus. Patepkite<br />
viršų sviestu ir dėkite į kepimo<br />
skardą. Kepkite 10-15 minučių,<br />
kol tešla gražiai page<strong>lt</strong>onuos.<br />
Patiekite su žaliosios citrinos<br />
ski<strong>lt</strong>elėmis<br />
Avienos šoninė su<br />
mėtomis ir citrinomis<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
●<br />
4 porcijoms reikės:<br />
avienos šoninės, kad užtektų 4<br />
porcijoms,<br />
1 šaukšto aliejaus,<br />
mažo ryšelio smulkiai sukapotų<br />
mėtų,<br />
mažo ryšelio smulkiai sukapotų<br />
petražolių,<br />
1 ski<strong>lt</strong>elės smulkiai sukapoto česnako,<br />
tarkuotos 1 citrinos žievelės.<br />
Įkaitinkite orkaitę iki 220<br />
laipsnių. Pabarstykite mėsą<br />
prieskoniais ir įtrinkite aliejumi.<br />
Dėkite ant kepimo skardos<br />
ir kepkite orkaitėje apie 20 minučių.<br />
Kol mėsa kepa, sumaišykite<br />
prieskoninius žalumynus,<br />
česnaką ir citrinos žievelę. Išimkite<br />
mėsą iš orkaitės, pabarstykite<br />
puse kiekio žalumynų<br />
mišinio ir palikite 5-10 minučių<br />
pastovėti. Supjaustykite avieną<br />
porcijomis, pabarstykite likusiais<br />
žalumynais ir pašlakstykite<br />
aliejumi.<br />
Makaronų<br />
salotos su lašiša<br />
4 porcijoms reikės:<br />
● 2 cukinijų,<br />
● 2 morkų,<br />
● 300 ml natūralaus jogurto,<br />
● 1 citrinos sulčių ir tarkuotos<br />
žievelės,<br />
● 2 šaukštų susmulkintų šviežių<br />
krapų,<br />
● 230 g konservuotos lašišos,<br />
● 450 g virtų makaronų<br />
(kaspinėlių).<br />
Daržovių skutikliu cukiniją<br />
ir morką supjaustykite plačiomis<br />
išilginėmis juostomis.<br />
Išvirkite ant garų. Tuo tarpu<br />
jogurtą sumaišykite su citrinos<br />
žievelėmis ir su<strong>lt</strong>imis. Pabarstykite<br />
ma<strong>lt</strong>ais pipirais ir<br />
įmaišykite didžiąją dalį krapų.<br />
Į dubenį sudėkite pasmulkintą<br />
lašišą.<br />
Dar ši<strong>lt</strong>us makaronus sumaišykite<br />
su jogurtu ir sudėkite dar<br />
karštas daržovių juosteles bei<br />
lašišą. Viską atsargiai sumaišykite<br />
ir patiekite patiekalą pabarsčiusi<br />
likusiais krapais.<br />
17<br />
Verta<br />
žinoti<br />
• Šviežiai ma<strong>lt</strong>ų pipirų aromatas<br />
bus intensyvesnis ir išliks<br />
ilgiau, jei į juos įmesite keletą<br />
pipirų grūdelių.<br />
•<br />
Daržovėse esančios naudingosios<br />
medžiagos išliks, jei jas<br />
troškinsite įvyniotas į foliją.<br />
Indai neatsiduos žuvimi, jei<br />
prieš plaudami juos ištrinsite<br />
kavos tirščiais arba iš pradžių<br />
nuplausite ša<strong>lt</strong>u vandeniu, o<br />
paskui karštu ir su soda.<br />
Kaip panaikinti nemalonų kvapą<br />
virtuvėje Keptuvėje pakaitinkite<br />
keletą kadagių uogų<br />
arba gvazdikėlių. Arba orkaitėje,<br />
175 laipsnių temperatūroje,<br />
pakaitinkite keletą apelsinų<br />
žievelių - pasklidęs intensyvus<br />
kvapas neutralizuos nemalonų.<br />
•<br />
•<br />
Parengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ ir<br />
Rolanda STRUMILIENĖ<br />
yk<br />
/ 13
j/b žaidimai<br />
humoras<br />
Istorija<br />
Atlyginimą - tėvui<br />
18<br />
Aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, be abejo,<br />
daugiausiai kuriozų susilaukia dėl painiojimo su<br />
tėvu, taip pat Vytautu, taip pat aktoriumi.<br />
Kad tenka ilgai aiškintis telefonu, su kuriuo Vytautu ir su kuriuo<br />
aktoriumi norima kalbėti, Vytauto jaunesniojo jau seniai nei stebina,<br />
nei glumina, bet kad dėl tokio sutapimo nukentėtų finansiškai,<br />
- sunkiai tikėtinas dalykas. Tačiau kartą ir taip buvo pasitaikę:<br />
“Gana seniai dirbu LRT televizijoje, tad tiksliai neprisimenu,<br />
- berods laida vadinosi “Erdvės”. Buvau tos laidos vedėjas ir man<br />
priklausė atlyginimas, kaip bet kuriam kitam darbuotojui. Tačiau<br />
atlyginimų dieną į mano kortelę “neįkrito” nė cento. Dar kelias dienas<br />
luktelėjau - neva, gal užsilaikė, gal elektronikos išdaigos kokios..<br />
Galutinai netekęs kantrybės ėmiau buha<strong>lt</strong>erijoje aiškintis...<br />
Juokingiausia - net ne tai, kad mano, pilnamečio dirbančio<br />
žmogaus, atlyginimą mokėjo ne man, o mano tėvui - juokingiausia,<br />
kad jis man apie tai nė žodeliu neužsiminė ir tik “priremtas buha<strong>lt</strong>eriniais<br />
popieriais” pinigus grąžino”, - pasakoja Vytautas.<br />
Vytauto Rumšo jaunesniojo anekdotas:<br />
Blondinė savo draugei guodžiasi:<br />
- Gydytojas sakė, kad esu nėščia ir kad laukiuos trynukų.<br />
- Bet juk tai nuostabu.<br />
- Na, taip, bet dėl tėvystės...<br />
- <br />
- Nuo ko vienas - dar lyg ir galėčiau įtarti, bet nuo ko kiti du..<br />
Parengė Rimvydas Stankevičius<br />
savaitės vaizdelis<br />
Redakcijos archyvo pieš.<br />
- Ir kur tu<br />
slampinėji<br />
- Ai, cigaretę<br />
susišaudžiau...<br />
14<br />
cm
anekdotai<br />
Kartą operos trupės administratorius<br />
dar vidurdienį režisieriaus<br />
padėjėjui pranešė:<br />
- Šiandien statistai privalo susirinkti<br />
18 valandą.<br />
- Kodėl Juk jie dalyvauja tik<br />
spektaklio finale!<br />
- Ne, gerbiamasis, jie šiandien turės<br />
darbo ir prieš spektaklį. Pirmiausia<br />
jie vaidins eilę prie kasos,<br />
o paskui žiūrovų salėje užims visas<br />
laisvas vietas. Tegul vieną kartą ir<br />
mūsų spektaklis turi pasisekimą!<br />
Teisėjas klausia teisiamąjį:<br />
- Ar prisipažįstate, kad girtas<br />
bandėte patekti į teatrą<br />
- Taip. Blaiviam ir į galvą nebūtų<br />
atėję.<br />
- Ką reiškia menas<br />
- Ar matei, kokia srovele šlapinasi<br />
uodas O menas - dar subtiliau!<br />
Kino teatre gęsta šviesa. Pasigirsta<br />
balsai:<br />
- Jaunuoli, nuimkite ranką nuo<br />
mano kelio... Ne, ne jūs... o iš dešinės!..<br />
Iš teatro išėjo vyriškis. Lėtai priėjo<br />
prie spektaklio, kurį tik ką žiūrėjo,<br />
afišos ir skaito: “Vaikai iki 16 metų<br />
neįleidžiami”.<br />
- Laimingi vaikai, - atsiduso žiūrovas.<br />
Vyras su žmona operoje.<br />
- Dainininkės nuostabi koloratūra.<br />
- Tu geriau klausykis, kaip dainuoja!<br />
Teatre spektaklio metu ponia pasilenkusi<br />
kažko ieško ant grindų.<br />
- Jūs kažką pametėte - klausia<br />
šalia jos sėdintis vyriškis.<br />
- Taip, karamelę...<br />
- Dėl kažkokio saldainio tiek pastangų!<br />
- stebisi kaimynas.<br />
- Žinoma, bet jame įstrigo mano<br />
apatinio danties auksinė karūnėlė...<br />
- Aš seniai norėjau jus paklausti,<br />
pone Petraiti, ar jums patinka<br />
“Gulbių ežeras”<br />
- Na, jeigu visai atvirai, tai įspūdis<br />
neblogas, tačiau Vištytis man<br />
atrodo gražesnis, o ką jau kalbėti<br />
apie Daugų ežerą.<br />
Teatro bufete kalbasi du aktoriai:<br />
- Klausyk, kaip tau patinka mūsų<br />
naujasis režisierius<br />
- Man atrodo, šūdas!<br />
- Beje, jis tau už nugaros stovi.<br />
- Aš tai pasakiau gerąja žodžio<br />
prasme...<br />
Filmuojant filmą “Mūšis prie<br />
Griunvaldo” buvo sunaudota<br />
daugiau sprogmenų nei paties<br />
mūšio metu.<br />
Vyriškis, vilkintis fraku, skubėdamas<br />
įeina į barą, esantį priešais<br />
operos teatrą, ir kreipiasi į padavėją:<br />
- 87... 88... 89... sumuštinį su veršiena...<br />
92... 93... 94... bokalą<br />
alaus... 97... 98... prašau paskubėti...<br />
101...<br />
- Atleiskite, pone, o ką jūs skaičiuojate<br />
- klausia jo stalelio kaimynas.<br />
- ...109... 110... Matote, aš groju<br />
operos orkestre, o dabar turiu 300<br />
taktų pertrauką... 137... 138... 139...<br />
® <br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Badavimas yra rimtas ir atsakingas<br />
sprendimas. Ta-<br />
BioDrain<br />
<br />
<br />
-<br />
-<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
jamame<br />
maiste yra pakanka-<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
-<br />
<br />
<br />
<br />
stimuliuoja:<br />
1:<br />
2: <br />
3:<br />
4: <br />
5: <br />
<br />
<br />
-<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
BioDrain-<br />
<br />
<br />
BioDrain <br />
<br />
<br />
BioDrain <br />
<br />
<br />
BioDrain <br />
<br />
<br />
BioDrain<br />
<br />
BioDrain<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
(8 37) 22 20 23 arba<br />
apsilankykite<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
BioDrain. BioDrain<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
19<br />
yk
B/J veidrodis<br />
žvelk giliau<br />
Ievos pievos<br />
Žiauri jaunystė<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
20<br />
Mielosios, nežinau, kaip jūs, bet kai aš<br />
per televizorių ar radiją išgirstu dainuojant<br />
“Sugrįžki, jaunyste...”, man norisi šaudyti<br />
ar bent jau rėkti... Gal aš nenormali, o<br />
gal mano jaunystė (ta ankstyvoji, žinoma)<br />
buvo per daug žiauri, kad aš kada nors<br />
gyvenime norėčiau ten sugrįžti... Niekada,<br />
nė už ką ir nė su kuo... Basta.<br />
Aš irgi buvau jau viską pamiršusi ir net<br />
pradėjau paišyti tą jaunystę rožiniais dažais,<br />
kol vieną dieną nesumaniau padaryti<br />
generalinės stalčių pertvarkos. Na, žinote,<br />
kiekviena iš mūsų turime tokių slaptų<br />
stalčiukų ir dėžučių, kuriose slepiame apmūsijusius<br />
jaunystės prisiminimus, kaip<br />
antai: senos užrašų knygutės, slapti rašteliai,<br />
laiškai ir nuotraukos, kurių niekam nenorime<br />
rodyti...<br />
Taigi, vieną vakarą užsileidau nostalgišką<br />
“Hotel California” ir pradėjau knistis<br />
stalčiuose.<br />
Ir staiga pradeda dėliotis mano jaunystės<br />
mozaika. Štai randu aš savo seną<br />
apspurusią užrašų knygelę, verčiu lapą po<br />
lapo, svajingai šypsodamasi (atseit grimzdama<br />
į saldžius prisiminimus), ir užtinku<br />
kažkokius grafikus. Kadangi aš esu filologinio<br />
profilio moteris, susidomiu, ką aš<br />
ten būčiau galėjusi pripaišyti. Mielosios,<br />
nepatikėsite, o ten realūs kiekvieno mėnesio<br />
svorio grafikai!<br />
Ir staiga aš viską prisimenu, ką seniai<br />
buvau paslėpusi savo smegenų (veikiausiai<br />
kairiojo pusrutulio) rievėse. Imu prisiminti,<br />
kaip kiekvieno mėnesio pradžioje<br />
nusibraižydavau X ir Y ašis: ant vienos<br />
ašies užrašydavau dienas, ant kitos - kilogramus.<br />
Tada kiekvieną rytą pasisvėrusi<br />
padėdavau taškelius, o mėnesio gale raudonu<br />
rašalu iškilmingai per tuos taškučius<br />
brėždavau savo likimo liniją.<br />
Nespėju su siaubu užversti tų baisių<br />
kankinimo vingių, kai aptinku slaptą raštelį,<br />
kuriame mes su drauge įsipareigojame:<br />
1. Nevalgyti po šešių nieko, išskyrus gerti<br />
vandenį.<br />
2. Imtis bet kokios sporto šakos.<br />
3. Neviršyti 1000 kalorijų per dieną normos.<br />
4. Atsisakyti visokių saldumynų. Bet absoliučiai<br />
visų.<br />
5. Vengti (bet iš tikrųjų vengti) mi<strong>lt</strong>inių ir<br />
bulvinių patiekalų.<br />
6. Per mėnesį numesti po 5 kg.<br />
Po sutartimi pamatau kažkokią rudą<br />
dėmę ir suprantu, kas tai yra: ogi sutartis<br />
pasirašyta ir užtvirtinta mudviejų krauju.<br />
Ir dar prirašytas grėsmingas prierašas: “P.S.<br />
Jeigu kuri nors sulaužys priesaiką, tai tegul<br />
niekada neištekės”.<br />
Dieve, pagalvoju, tai kas mūsų išbadėjusiose<br />
galvelėse turėjo dėtis, kad<br />
prisiekėme tokiu baisiu dalyku. Ir staiga<br />
prisimenu, kad ta mano draugė taip ir neištekėjo.<br />
Turbūt suvalgė kokį plikytą pyragaitį,<br />
vargšelė.<br />
Ir tada man su ašaromis pradėjo<br />
plaukti tie visi slogūs, Zigmundo Froido<br />
verti jaunystės prisiminimai.<br />
Ir dėl ko visa tai Ogi dėl to, mielosios,<br />
kad norėjau sutikti savo princą ant ba<strong>lt</strong>o<br />
žirgo ir labai bijojau, kad šiek tiek storesnės<br />
jis manęs ant to arklio neužkels.<br />
Kvaišelė, juk kai sutikau saviškį, tai jam<br />
nesukliudė mano papildomi kilogramai...<br />
Ir mane užliejo ši<strong>lt</strong>a jausmų banga. Kokia<br />
aš laiminga, kad sutikau tokį jautrų žmogų,<br />
kuriam svarbiausia buvo ne forma, o<br />
mano vidinis grožis...<br />
Įdomu, pagalvojau, kiek aš tada svėriau.<br />
Kadangi iki šiol puikiai prisimenu<br />
mūsų pažinties datą, tai tereikėjo susirasti<br />
reikiamą knygelę ir atsiversti grafiką.<br />
Nepatikėsite, mielosios, tą dieną, kai<br />
aš jį sutikau, buvau grafiko dugne, ploniausiame<br />
savo variante. Kiaulė nelaimingas!<br />
Vadinasi, ir jam svarbiausia buvo mano<br />
forma, o ne tie visi atmintinai skaitomi<br />
Širvio ir Cvetajevos eilėraščiai!<br />
Kai maniškis vakare grįžo namo, pirmiausia<br />
jam pakišau grafiką.<br />
“Investuoji į akcijas” - susidomėjo<br />
jis. “Tai tu esi niekingas investuotojas”,<br />
- ėmiau mojuoti bloknotėliu ir pasakiau,<br />
kad jis mane pastebėjo tik todėl, kad aš tą<br />
savaitę buvau labai plona. “Tu buvai plona<br />
Atsiprašau”, - pasakė jis ir kaipmat gavo<br />
į pakaušį su bloknotėliu.<br />
“Plikis!” - pasakiau įtūžusi. “Tai, ačiū<br />
Dievui, kad nuplikau jau vedęs, kitaip juk<br />
būtum už manęs net netekėjusi!” - perėjo<br />
į puolimą jis ir ėmė prikaišioti tokį vieną<br />
garbanių iš praeities. “Aš nebūčiau tada<br />
geriausios savo pakaušio formos, tai dabar<br />
būčiau leidęs savo pilkas dienas vienumoje”,<br />
- bandė ke<strong>lt</strong>i gailestį.<br />
Na, tada mes išsiaiškinome, kad sudarėme<br />
lygiavertį sandėrį, ir nuėjome<br />
miegoti. Bet staiga naktį mane pažadino<br />
mintis, kad jis mane apgavo: aš tai nuo<br />
to laiko beveik nesustorėjau, o jis tai nupliko!<br />
“Aferistas”, - dar pagalvojau ir užsnūdau.<br />
Ieva su baisia jaunyste<br />
PASLAPTYS<br />
Įkliuvote,<br />
balandėliai!<br />
Dar visai neseniai aktorius Giedrius<br />
Savickas nuogąstavo, kad šeimai sukurti<br />
neranda tinkamos kandidatės.<br />
Atrodo, ledai pajudėjo iš vietos - Gatvės<br />
muzikos dieną “Respublikos” fotografas<br />
įamžino aktorių susikibusį<br />
rankomis su simpatiška tamsiaplauke.<br />
Sveikiname!<br />
Ir kokią paslaptį laiko aktorius<br />
G.Savickas, nuo visuomenės bandydamas<br />
nuslėpti savo širdies draugę Argi<br />
jis nepasimokė iš “Sparnuotosiomis sūpynėmis”<br />
išgarsėjusios Vaidos Genytės<br />
- dainininkė slapukavo tol, kol vieną<br />
dieną ėmė ir išlindo toli gražu ne idealaus<br />
šeiminio gyvenimo paslaptys...<br />
“Taip, tai mano širdies draugė<br />
Morta. Aš jos neslėpiau, tiesiog niekas<br />
iki tol mūsų nebuvo užfiksavęs<br />
kartu. Ji studijuoja Olandijoje, todėl<br />
tik trumpam sugrįžo į Lietuvą. Kitus<br />
atstumas skiria, o mus suartina”, -<br />
apie savo draugę menininkę kalbėjo<br />
29-erių aktorius.<br />
Sauliaus Venckaus nuotr.<br />
“Respublikos” fotografas aktorių Giedrių Savicką įamžino su Olandijoje studijuojančia<br />
širdies drauge Morta<br />
KAMASUTRA<br />
A.Kubilius -<br />
pavojuje<br />
Visa Lietuva nuogąstauja ir laiko kumščius už<br />
dorąjį premjerą, linkėdama jam neprarasti moralinio<br />
budrumo ir nesileisti suvedžiojamam amerikietiškų<br />
pagundų. Juk nuo antradienio iki rytojaus<br />
Andrius Kubilius vieši šalyje, kurios vienas prezidentas<br />
buvo įjunkęs oraliai santykiauti su Monika<br />
Levinski (Monica Lewinsky), kitas - aistringai nakvoti<br />
viešbučiuose su Vera Beiker (Baker)...<br />
Žinant paleistuviškas JAV politinių sluoksnių<br />
madas, taip pat žinant, kad Lietuvos premjeras<br />
išrūko susitikti ne su kuo kitu, o kaip tik su nuskriaustąja<br />
Hilari Klinton (Hillary Clinton), neramu,<br />
kad tik jiedu nesumanytų drauge atkeršyti neištikimajam<br />
Bilui. Ištvirkusioje JAV visuomenėje vienas<br />
kitas oralinis kontaktas mažos šalies politikui<br />
galbūt ne tik pake<strong>lt</strong>ų reitingus, bet ir praplėstų<br />
politinės įtakos lauką, tačiau vargu ar tai suprastų<br />
mūsų konservatyvi, net prieš nekalčiausius gėjų<br />
paradus nusistačiusi visuomenė...<br />
Guodžiasi tauta nebent tuo, kad, premjerui atsispyrus<br />
aistrų vilionėms, apie jo genijų galima bus<br />
rašyti iš karto net dvi knygas: viena, kaip visi žinome,<br />
vadintųsi “Krizių dresuotojas”, o kita - “Didieji<br />
Andriaus gundymai”.<br />
16<br />
cm
Change language