07.12.2014 Views

o_198ih5957o1opfkq2715tk1it8a.pdf

Elektroninės leidybos kursinis darbas

Elektroninės leidybos kursinis darbas

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS<br />

MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS<br />

GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA<br />

T130B031 Elektroninė leidyba<br />

ELEKTRONINIŲ KNYGŲ ISTORIJOS APŽVALGA<br />

Individualus namų darbas<br />

Atliko: DŽR-1 gr. stud. Laura Norbutaitė<br />

Priėmė: dr. Kęstutis Vaitasius<br />

Kaunas, 2014


Turinys<br />

Įvadas .............................................................................................................................................. 3<br />

Elektroninių knygų užuomazgos ..................................................................................................... 4<br />

Gutenbergo projektas ..................................................................................................................... 5<br />

Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai ........................................................................................... 6<br />

Google Book projektas .................................................................................................................... 8<br />

Skaitytuvas su elektroniniu popieriumi .......................................................................................... 9<br />

Amazon ......................................................................................................................................... 10<br />

Nook elektroninis skaitytuvas ....................................................................................................... 11<br />

Svarbios datos ............................................................................................................................... 13<br />

Išvados .......................................................................................................................................... 14<br />

Literatūros sąrašas ........................................................................................................................ 15<br />

2


Įvadas<br />

Elektroninės knygos – tai įvairiomis formomis internete platinamos, publikuojamos ar<br />

parduodamos knygos. Elektroninių knygų privalumai, lyginant su spausdintinėmis, yra mažesnė<br />

kaina (kai kurios elektroninės knygos netgi platinamos nemokamai), galimybė įsigyti ir skaityti<br />

leidinį bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Trūkumai – elektroninėms knygoms skaityti<br />

reikalingi tam tikri įrenginiai (skaitytuvai ar kompiuteriai), be to, iki šioj nerastas patikimas<br />

būdas apsaugoti elektroninius leidinius nuo piratavimo.<br />

Nors elektroniniai leidiniai atsirado gerokai vėliau negu spausdintiniai, jų atsiradimo ir<br />

plėtojimosi istorija ne mažiau įdomi. Mano individualaus darbo tikslas yra – apžvelgti<br />

elektroninių knygų istoriją.<br />

Rašydama darbą sau išsikėliau tokius uždavinius:<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

Apžvelgti knygų perkėlimo į elektroninę erdvę užuomazgas;<br />

Peržvelgti kokiomis sąvybėmis pasižymėjo pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai;<br />

Aptarti elektroninių leidinių platinimo internete pradžią;<br />

Aptarti svarbiausias elektroninių knygų istorijos datas.<br />

3


Elektroninių knygų užuomazgos<br />

1945m. inžinierius Vannevar Bush sukuria Memex įrenginį, kurį galima vadinti pirmuoju<br />

elektroninės knygos prototipu. Šiame įrenginyje buvo derinama mikrofilmų skaityklė ir ekranas.<br />

Knygos dar nebuvo saugomos skaitmeninių failų pavidalu, jos buvo fotografuojamos.<br />

1pav. Memex įrenginio schema<br />

1968m. Dynabook išrado nešiojamą skaitymo įrenginį studentams. Dynabook turėjo didelę<br />

klaviatūrą ir pustonių spalvų ekraną, svėrė du svarus (apie 907 gramus) ir galėjo rodyti tik<br />

įrenginio atmintyje išsaugotus dokumentus. Vėliau Toshiba perėmė Dynabook dizainą ir<br />

panaudojo jį kuriant pirmąjį nešiojamąjį kompiuterį. 1<br />

2pav. Skaitymo įrenginys Dynabook<br />

4


Gutenbergo projektas<br />

Gutenbergo projektas startavo 1971m. Ilinojaus Universiteto Medžiagų tyrimo labaratorijoje,<br />

kai Michael‘iui Hart‘ui buvo suteikta Xerox Sigma V kompiuterinė 100 000 000 dolerių vertės<br />

naudotojo sąskaita. Hart‘as nusprendė, kad galimybė kompiuteriu ieškoti ir naudotis<br />

informacija, kurią galima rasti bibliotekose, būtų didelė vertybė. Taigi, jis suvedė į kompiuterį<br />

„Nepriklausomybės Deklaraciją“ ir pabandė ją nusiųsti visiems interneto tinklais. Tai buvo<br />

pirmasis elektronine forma publikuojamas dokumentas.<br />

Gutenbergo Projektas buvo pagrįstas prielaida, kad viskas kas gali būti suvesta į kompiuterį, gali<br />

būti panaudota neribojamai. Tai Hart‘as pavadino „atsikartojamumo technologija“. Šios<br />

technologijos esmė buvo, kad bet kokia knyga ar kitas elementas (įskaitant paveikslėlius, garsus<br />

ar net 3D elementus, kurie gali būti saugomi kompiuteryje) gali turėti neribotą skaičių kopijų ir<br />

būti prieinami. Kiekvienas pasaulyje, ar net ne šiame pasaulyje (pasitelkiant palydovinį<br />

duomenų perdavimą) gali turėti knygos, kuri buvo įrašyta į kompiuterį, kopiją. Gutenbergo<br />

Projekto elektroninių tekstų kodavimui naudojamas ASCII informacijos kodavimas.<br />

Elektroniniai tekstai Gutenbergo projektui parenkami tikintis, kad juos naudos didelė dalis<br />

vartotojų. Pirmąsias elektronines knygas buvo stengiamasi atvaizduoti kuo panašesnes į<br />

spausdintines, t.y. buvo parenkami to paties stiliaus ir dydžio šriftai. 2<br />

Projekto pradžioje elektroninių tekstų failai buvo nedideli, kadangi dar nebuvo laikmenų<br />

galinčių talpinti didelius failus. Savanoriai nedidelėmis dalimis suvedinėjo į kompiuterį Bibliją.<br />

Pats Hart‘as suvedė į kompiuterį Šekspyro kūrinius. Viena pjesė sudarė vieną failą. Deja,<br />

pasikeitus autorinių teisių įstatymui, šie failai taip ir nebuvo išleisti. Kitos Šekspyro kūrinių<br />

versijos pasirodė po kelerių metų.<br />

Didėjant elektroninių knygų skaičiui jos pradėtos skirstyti į atskiras katerogijas.<br />

Gutenbergo Projekto raida:<br />

<br />

<br />

1989m. Rugpjūtį pabaigta dešimtoji knyga – Biblija (abu testamentai).<br />

1990m. Gutenbergo Projektas turėjo 250 000 interneto vartotojų.<br />

5


1991m. Sausį – elektroninė „Alisa Stebuklų šalyje“ versija.<br />

1991m. liepą – elektroninė „Piterio Peno“ versija.<br />

1993m. lapkritį išleista pirmoji interneto naršyklė Mosaic. Tapo lengviau cirkuliuoti<br />

elektroniniais tekstais ir įdarbinti savanorius. Pradėjo sparčiai didėti išleidžiamų<br />

elektroninių knygų skaičius.<br />

1994m. sausį išleista šimtoji Gutenbergo Projekto knyga – Šekspyro darbai.<br />

1997m. rugpjūtį Gutenbergo Projektas turėjo tūkstantį knygų (tūkstantoji – Dante<br />

Alighieri „Dieviškoji komedija“).<br />

2002m. pavasarį Gutenbergo Projekto elektroninės knygos atstovavo 25% visų viešai<br />

internete prieinamų domenų. Įspūdingi rezultatai buvo pasiekti savanoriams skirtingose<br />

šalyse skenuojant ir redaguojant knygas.<br />

2003m. gruodį tūkstantosios knygos išleidimo proga, Gutenbergo Projektas išleido DVD<br />

kompaktinį diską, kuriame įrašyta 9 400 elektroninių knygų (į CD kompaktinius diskus<br />

elektroninės knygos pradėtos įrašinėti anksčiau).<br />

2003m. gruodį buvo 11 tūkstančių skirtingų formatų (ASCII, HTML, PDF – paprastų arba<br />

suspaustų) knygų, kurios užėmė 110 gb vietos.<br />

2003m. rugsėjį pradėtos leisti audio knygos.<br />

2005m. liepą knygos leidžiamos 42 skirtingomis kalbomis. 3<br />

Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai<br />

Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai buvo Rocket eBook ir SoftBook Reader, buvo sukurti<br />

1998m. Šie specialiai pritaikyti elektroniniai skaitytuvai buvo didelio dydžio (dideli ir stori), su<br />

baterija, juodai baltu LCD ekranu ir vidine atmintimi, galinčia talpinti apie 10 knygų. Jie galėjo<br />

prisijungti prie interneto per kompiuterį (Rocket eBook) arba tiesiogiai per įmontuotą modemą<br />

(SoftBook Reader).<br />

Pirmieji skaitytuvai sulaukė daug dėmesio iš specialistų ir visuomenės. Nors nupirkta jų, dėl<br />

milžiniškų kainų (pirmųjų skaitytuvų kaina siekė kelis šimtus dolerių) ir mažo skaitmeniniuose<br />

6


knygynuose randamo knygų pasirinkimo, buvo ganėtinai mažai. Leidėjams tai buvo tik pradžia,<br />

siekiant skaitmeninti savo knygas. Buvo spėliojama kaip reikės juos parduoti ir nerimaujama dėl<br />

piratavimo problemų.<br />

Rocket eBook. Buvo pradėtas gaminti 1998m. kompanijos NuvoMedia kaip pirmasis specialiai<br />

elektroninėms knygoms pritaikytas skaitytuvas. NuvoMedia investuotojai buvo Barnes & Noble<br />

ir Bertelsmann. NuvoMedia siekė tapti elektroninių knygų naudojimo sprendimu, teikdama<br />

tinklų infrastruktūrą leidėjams, mažmenininkams ir naudotojams platinti, pirkti ir skaityti<br />

elektroninį turinį saugiai ir efektyviai. Rocket eBook galėjo prisijungti prie kompiuterio (PC arba<br />

Macintosh) per Rocket eBook Cradle – prietaisą su dviem kabeliais: energijai ir kompiuteriui.<br />

3pav. Elektroniniai skaitytuvai Rocket eBook (kairėje) ir SoftBook Reader (dešinėje)<br />

SoftBook Reader. Neilgai trukus SoftBook Press pradėjo gaminti skaitytuvą SoftBook Reader,<br />

kuriame buvo įmontuota SoftBook Network – internetinio turinio pristatymo programa.<br />

SoftBook Press investuotojai buvo Random House ir Simon & Schuster. Su šiuo skaitytuvu<br />

žmonės galėjo lengvai, greitai ir saugiai atsisiųsti platų knygų ir periodinių leidinių asortimentą,<br />

naudojant įdiegtą interneto ryšį. Įrenginys, priešingai nei kompiuteris, buvo ergonomiškai<br />

suprojektuotas ilgų dokumentų ir knygų skaitymui. 4<br />

7


Google Book projektas<br />

2002m. grupelė Google darbuotojų pradėjo slaptą „knygų“ projektą. Jie pradėjo diskutuoti su<br />

ekspertais apie ateityje laukiančius iššūkius, pradėdami paprastu, bet labai svarbiu klausimu:<br />

kiek laiko užtruktų nuskaityti kiekvieną pasaulio knygą? Pasirodė keista, kad niekas nežinojo,<br />

taigi Google būdingu stiliumi Larry Page nutarė paeksperimentuoti. Jis apskaičiavo, kad reikia<br />

apie 40min nuskenuoti 300 puslapių. Įkvėpta įvairių pasaulyje vykstančių skaitmeninimo<br />

projektų, komanda pradėjo tyrinėti įvairias elektronines bibliotekas, norėdama sužinoti kaip jos<br />

veikia.<br />

2003m. Google komanda suranda būdą knygoms skenuoti, be to, programinės įrangos technikai<br />

išsprendžia nestandartinio formato, neįprastų šritų ir kitų netradicinių sąvybių turinčių knygų<br />

apdorojimo problemą.<br />

2004m. Google komanda apsilankė Oksfordo Universiteto bibliotekoje, kur buvo šiltai sutikti,<br />

jiems parodytos šimtmečių amžiaus knygos, kurios retai išvysta dienos šviesą. Šis įkvėpiantis<br />

apsilankymas ir vėlesni susitikimai tapo oficialia partneryste ir daugiau nei milijono knygų<br />

kolekciją turinčios bibliotekos skaitmeninimo pradžia. Gruodžio mėnesį buvo pradėtas Google<br />

Print bibliotekos projektas, prie kurio prisijungė Harvardo, Mičigano Universitetas, Niujorko<br />

Viešoji Biblioteka, Oksforto ir Stanfordo Universitetai. Taigi, kolekcija kurią buvo planuojama<br />

perkelti į elektroninę erdvę sudarė daugiau nei 15 milijonų knygų.<br />

2005m. Google Print įsigijo partnerių ir iš aštuonių Europos valstybių. Vykdydami pasaulinės<br />

informacijos skaitmeninimo misiją Google skyrė tris milijonus dolerių Kongreso bibliotekai, kuri<br />

sutiko teikti prieigą prie retų ir unikalių leidinių. Programos pavadinimas buvo pakeistas į<br />

Google Books.<br />

2006m. Google tobulino projektą, supaprastino knygų paiešką. Prie projekto veiklos prisijungė<br />

dar daugiau bibliotekų.<br />

2007m. komanda eksperimentavo, ieškodama naujų būdų kaip padidinti interaktyvumą tarp<br />

knygų ir vartotojų. Elektroninėje bibliotekoje įdiegtos naujos funkcijos. Knygų paieškos sąsaja<br />

tapo prieinama daugiau negu 35 kalbomis, Google Book partneriais buvo daugiau negu 10 000<br />

8


leidįjų ir autorių iš daugiau negu šimto pasaulio šalių. Veikloje dalyvavo net septynios<br />

tarptautinės bibliotekos. 5<br />

Skaitytuvas su elektroniniu popieriumi<br />

2004m. kovo 24 dieną Royal Philips Electronics, Sony Corporation ir E Ink Corporation pristatė<br />

pirmąjį pasaulyje vartojimui pritaikytą elektroninių knygų skaitytuvą su elektroninio popieriaus<br />

ekranu. Šis skaitytuvas buvo pavadintas LIBRIE. Buvo planuojama pradėti jį pardavinėti<br />

Japonijoje balandžio pabaigoje. Philips ekranas naudojo revoliucinę elektroninio rašalo<br />

technologiją, kuri iš tiesų priminė popierinę atspausdinto gaminio versiją.<br />

4pav. LIBRIE skaitytuvas<br />

Elektroninio popieriaus ekranas yra atspindintis šviesą ir gali būti lengvai skaitomas ryškioje<br />

saulės šviesoje arba prastai apšviestoje aplinkoje, todėl gali būti vartomas beveik bet kokiu<br />

kampu – taip kaip popierius. Elektroninis rašalas sukuria juodą ir baltą spalvas, o popieriaus<br />

gaunama rezoliucija yra maždaug 170 pikselių colyje, dėl to gaunamas vaizdas panašus į<br />

laikraštinės spaudos. Kadangi ekranas naudoja energiją tik tuomet, kai vaizdas keičiasi,<br />

vartotojas su keturiais AAA šarminiais elementais gali perskaityti daugiau kaip 10 000 puslapių.<br />

9


Unikali technologija lemia kompaktišką ir lengvą formą, paverčiančią įrenginį lengvai nešiojamu<br />

prietaisu.<br />

Sony elektroninis skaitytuvas LIBRIE buvo pirmasis įrenginys, kuriame naudojamas Philips<br />

ekranas. Skaitytuvas pritaikytas patogiam skaitymui, dydžiu ir dizainu panašus į popierinę knygą.<br />

LIBRIE leidžia vartotojams atsisiųsti iš interneto publikuojamą turinį (pvz.: knygas ar komiksus) ir<br />

naudotis juo bet kur ir bet kuriuo metu. Šio skaitytuvo atmintyje telpa apie 500 knygų. 6<br />

Amazon<br />

1995m. Amazon pradėjo spausdintas knygas pardavinėti internetu ir labai greitai pradėjo<br />

dominuoti šioje rinkoje. 7<br />

2007m. lapkričio 19 dieną. Amazon.com visuomenei pristatė įrenginį, kurio tikrai nebuvo<br />

tikimasi iš tuo metu mažmenine prekyba internetu užsiemančios įmonės. Tai buvo pirmasis<br />

tikras elektroninis skaitytuvas Kindle. Skaitytuvas buvo keistos formos, juodai balto ekrano ir iš<br />

dalies priminė skaičiuotuvą. Nepaisant keistos išvaizdos Kindle buvo patogus naudoti ir leido<br />

vartotojams greitai parsisiųsti knygas iš plataus Amazon katalogo, neprijungus įrenginio prie<br />

kompiuterio. Šis įvykis pakeitė Amazon įvaizdį.<br />

Iš pradžių dauguma investuotojų nepakankamai įvertino Kindle. Panašių elektroninių skaitytuvų<br />

jau buvo sukurta ir anksčiau, pvz., Sony Reader, kuris turėjo būti prijungiamas prie kompiuterio,<br />

o elektroninių knygų pasirinkimas buvo ribotas. Kindle buvo „nepriklausomas“ įrenginys, kuris<br />

suteikė vartotojams greitą prieigą prie Amazon katalogo, kuriame buvo apie 90 000 leidinių.<br />

Tačiau daugumos kritikų tai nežavėjo.<br />

Išleidusi elektroninį skaitytuvą Amazon, galima sakyti, pakeitė savo veiklos sritį. Taigi, kompanija<br />

įkūrė dukterinę įmonę, kurią pavadino Lab126. Šios įmonės tikslas buvo plėtoti elektroninį<br />

skaitytuvą. 8<br />

10


Kindle ypatybės:<br />

Naudojamas elektroninio popieriaus ekranas, kuris suteikia ryškumo, didelę skiriamąją<br />

gebą ir yra skaitomas lyg tikras popierius;<br />

Paprasta naudotis;<br />

Belaidis ryšys suteikia galimybę ieškoti, pirkti ar skaityti knygas bet kuriuo metu ir<br />

nesvarbu kur esate;<br />

Galimybė apsipirkinėti Kindle Store parduotuvėje;<br />

Perkama knyga pristatoma per greičiau nei minutę. 9<br />

5pav. Pirmasis Kindle elektroninis skaitytuvas<br />

Nook elektroninis skaitytuvas<br />

2009m. lapkritį Barnes and Noble (B&N) kompanija sukūrė elektroninį skaitytuvą Nook. Jis<br />

kainavo 259 dolerius ir buvo unikalus, dėl pirmą kartą panaudoto elektroninio rašalo ekrano<br />

susieto su spalvotu LCD ekranu. Skaitymas su šiuo įrenginiu buvo panašus kaip su pirmasiais<br />

Sony ar Kindle skaitytuvais. Nook išsiskyrė galimybe naudoti spalvotą sensorinį ekraną naršant<br />

įtaiso meniu. Skaitytuvas palaikė tiek WiFi, tiek 3G ryšį suteikdamas galimybę skaityti knygas ir<br />

įsigyti leidinius nepriklausomai nuo buvimo vietos.<br />

11


Kai B&N pradėjo svarstyti elektroninio skaitytuvo gamybos klausimą, ji pradėjo derybas su<br />

Spring Design. Pastaroji įmonė parūpino reikalingus leidimus dvejopo ekrano gamybai. Tačiau<br />

kai abi įmonės dar buvo ankstyvoje derybų stadijoje B&N vis dėlto nusprendė tęsti skaitytuvo<br />

gamyba viena. Abi kompanijos pagamino beveik identiškus skaitytuvus ir po ilgai trukusių<br />

derybų Spring Design pardavė licencijas B&N.<br />

Pirmaisiais metais po Nook išleidimo B&N daug pastangų skyrė prieigai prie pagrindinių<br />

elektroninių knygų leidėjų duomenų gauti. Jiems pavyko gauti net 20% visos elektroninių knygų<br />

rinkos.<br />

Prieš 2010m. Kalėdas B&N pristatė šešių colių įstrižainės Android operacinę sistemą palaikantį<br />

skaitytuvą Nook Color. Iki švenčių buvo parduoti keli milijonai šių skaitytuvų ir dar milijonas per<br />

pačias Kalėdas. Tai buvo didžiausi pardavimai per visą įmonės gyvavimą. 10<br />

6pav. Spalvotas elektroninis skaitytuvas Nook Color<br />

12


Svarbios datos<br />

1993m. kompanija Digital Book Inc pristato klientams diskelį, kuriame telpa 50<br />

elektroninių knygų, įrašytų .dbf (Digital Book Format) formatu.<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

1999m. keletas internetinių mažmeninių prekybininkų, pvz., eReader.com ir eReads.com<br />

pradėjo pardavinėti elektronines knygas.<br />

2000m. Microsoft išleidžia elektroninių knygų skaitymui skirtą programinę įrangą<br />

Microsoft Reader. Dėl ClearType technologijos, kuri užtikrina vaizdo ryškumą mažuose<br />

įrenginiuose, ji gali būti naudojama Windows arba kišeniniuose kompiuteriuose.<br />

2000m. Stephen King knyga Riding the Bullet yra pirmoji knyga, išleista tik skaitmeniniu<br />

formatu. 7<br />

2008 m. rinkoje pasirodė planšetiniai kompiuteriai. Tai daugiafunkcinis įrenginys, kurio<br />

pagrindinė funkcija nėra skirta elektroninėms knygoms, jo privalumas – internetas,<br />

kompiuteriniai žaidimai, tad skaityti knygą ypatingai saulėtą dieną bus sunku.<br />

2009 m. Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad 95% nelegaliai platinamų knygų<br />

niekada nebuvo išleistos elektroniniu pavidalu. 11<br />

2010m. Apple pristatė iPad, kuriame integruota elektroninių knygų skaitymo programinė<br />

įranga.<br />

2010m. Amazon pareiškia, kad elektroninių knygų pardavimai viršija spausdintų knygų<br />

pardavimus. 7<br />

13


Išvados<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

Elektroninių knygų pradžia laikomas įrenginio, visiškai neprimenančio šiuolaikinių<br />

elektroninių knygų skaityklių, sukūrimas. Pagrindinė šio įrenginio paskirtis buvo<br />

juostinėje kasetėje įrašytų vaizdinių duomenų atvaizdavimas ekrane.<br />

Pirmieji elektroniniai skaitytuvai buvo juodai balto ekrano ir nedidelės talpos (Rocket<br />

eBook ir SoftBook Reader), kompanijos Sony skaitytuvas LIBRIE buvo pirmasis<br />

skaitytuvas, kurio ekranui panaudotas elektroninis popierius, o pirmasis spalvotas<br />

skaitytuvas – Nook, pagamintas Barnes and Noble.<br />

Pirmoji elektroninė knyga buvo JAV „Nepriklausomybės deklaracija“. Ši knyga siejama su<br />

Gutenbergo projekto pradžia. Gutenbergo projektas – iki šiol veikianti elektroninių<br />

knygų biblioteka.<br />

Nors šiuo metu elektroninių knygų bibliotekų ir knygynų yra be galo daug, istoriškai<br />

svarbų vaidmenį turėjo Gutenbergo ir Google Book projektų atsiradimas.<br />

14


Literatūros sąrašas<br />

1 http://www.databasepublish.com/blog/e-books-how-far-have-we-come [žiūrėta 2014.11.22]<br />

2 https://www.gutenberg.org/wiki/Gutenberg:The_History_and_Philosophy_of_Project_Gutenb<br />

erg_by_Michael_Hart [žiūrėta 2014.11.22]<br />

3 Marie Lebert „A short history of ebooks“ NEF, University of Toronto, 2009<br />

4<br />

http://www.gutenbergnews.org/20110716/ebooks-1998-the-first-ebook-readers/<br />

2014.11.22]<br />

[žiūrėta<br />

5 http://www.google.com/googlebooks/about/history.html [žiūrėta 2014.11.22]<br />

6<br />

http://www.eink.com/press_releases/e_ink_sony_librie_launch_032404.html<br />

2014.11.24]<br />

[žiūrėta<br />

7 http://www.telegraph.co.uk/technology/google/8176510/Google-Editions-a-history-ofebooks.html<br />

[žiūrėta 2014.11.24]<br />

8<br />

http://www.businessweek.com/articles/2012-11-19/five-years-after-the-first-kindle-amazongirds-for-the-digital-fight<br />

[žiūrėta 2014.11.24]<br />

9 http://www.amazon.com/Kindle-Amazons-Original-Wireless-<br />

generation/dp/B000FI73MA/ref=sr_1_1?ie=UTF8&qid=1417008896&sr=8-<br />

1&keywords=kindle+1 [žiūrėta 2014.11.26]<br />

10 http://goodereader.com/blog/electronic-readers/the-history-of-the-barnes-and-noble-nookand-ebook-ecosystem<br />

[žiūrėta 2014.11.26]<br />

11 http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1111-elektronines-knygos-pasaulyje<br />

[žiūrėta 2014.11.26]<br />

15

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!