Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ūkiui. 1945 m. prie jo buvo prijungta <strong>Panevėžio</strong><br />
viščiukų perykla. Taip pradėjo kurtis Staniūnų<br />
paukštininkystės ūkis, vėliau išaugęs į sąjunginio<br />
pavaldumo įmonę – Pabaltijo zoninį<br />
paukštininkystės ūkį.<br />
1909 m. Velžyje pradėjo veikti pradžios<br />
mokykla. 1982 m. gyvenvietėje pastatyta vidurinė<br />
mokykla (dabar – gimnazija).<br />
Išaugus didelei gyvenvietei, čia apsigyveno<br />
daug žmonių iš kitų vietų. Senieji Velžio<br />
gyventojai buvo: Taruškos, Juodikiai, Juškos,<br />
Bučinskai, Aleliūnai, Kaušilos, Rūkštėlos, Pūkiai,<br />
Gaušos, Valentinavičiai, Mikeliūnai, Kuzmos,<br />
Pakarkliai, Volaičiai.<br />
<strong>Juoda</strong> nesuka toliau į Velžio laukus, o kiek<br />
pavingiavusi įteka į Nevėžį, priešais Velžio alka<br />
vadinamą pievą.<br />
Dėl jos buvimo norime išsakyti abejonę. Pieva<br />
yra dešiniajame Nevėžio krante, priešais santaką su<br />
Juodos upe. Iš rytų, pietų ir vakarų ją juosia<br />
Nevėžis. Pievos, vadinamos Alku plotas – apie 2<br />
ha. Archeologinių duomenų, įrodančių alkos<br />
buvimą, nėra. Remiamasi tik pavadinimu. Didesnė<br />
tikimybė, kad ji galėjo būti kitame Nevėžio krante,<br />
santakoje su <strong>Juoda</strong>. Dabar ten sodai ir žemė ne<br />
kartą judinta. Todėl kultūrinis sluoksnis
Change language