Odos tuberkulioze, Laimo liga, parazitines odos ligos.ppt ...

Odos tuberkuliozė
Laimo liga
Parazitinės odos ligos
S. Kontautienė
KMUK Odos ir venerinių ligų klinika

Odos tuberkuliozė
Tuberkuliozė odoje gali pasireikšti
keliomis formomis - tai priklauso nuo
mikroorganizmų patekimo į odą kelio ir
makroorganizmo imuninės sistemos
būklės.

Etiologija:
• Mycobacterium tuberculosis
• Mycobacterium bovis (rečiau)
• Infekcijos šaltiniai:
Epidemiologija:
1. Žmonės (Mycobacterium tuberculosis)
2. Gyvūnai (Mycobacterium bovis)
• Mikroorganizmai į odą patenka:
1. Egzogeniniu keliu
2. Endogeniniu keliu

Klasifikacija:
• Egzogeninės formos:
1. Pirminis tuberkuliozinis kompleksas odoje
2. Karpinė odos tuberkuliozė
• Endogeninės formos:
1. Tuberkuliozinė vilkligė (Lupus vulgaris)
2. Skrofuloderma (Scrofuloderma)
3. Miliarinė odos tuberkuliozė
4. Opėjanti odos ir gleivinės tuberkuliozė

Pirminis tuberkuliozinis kompleksas
odoje
Reikalingi:
1. Makroorganizmo teigiama anergija
2. Odos defektas (infekcijos patekimo vartai)
Klinika:
• Inkubacinis periodas 4 sav.
• Klinikiniai požymiai:
1. Pažeidimas odoje (uždegiminė papulė infekcijos
patekimo vartuose)
2. Limfangitas
3. Limfadenitas

Karpinė odos tuberkuliozė
Reikalingi:
1. Makroorganizmo hiperergija
2. Odos defektas (infekcijos patekimo vartai)
Klinika:
Papulės - smulkios, tamsiai raudonos spalvos, su
aplinkiniu paraudusios odos lankeliu. Pamažu didėja
iki plokštelių, kurios pasidengia karpinėmis
keratozėmis. Atsiranda įtrūkimai, kuriuos spaudžiant,
skiriasi pūliai ir raginės masės. Įtrūkimai pasidengia
šašais.
Pažeidimo vietos: plaštakos ir kt.

Karpinės odos tuberkuliozės formos:
• “Skerdiko tuberkulas”
Siejamas su M.bovis.
Būdingas: gyvulių augintojams, veterinarijos gydytojams.
• “Pomirtinis tuberkulas”
Siejamas su M.tuberculosis.
Būdingas: gydytojams patologoanatomams, laboratorijų
darbuotojams.

Tuberkuliozinė vilkligė
Reikalingi:
1. Makroorganizmo hiperergija
2. Vidaus organų tuberkuliozė
Klinika:
Papulė (lupus papulė) -minkšta, netaisyklingų kraštų,
tamsiai raudonos spalvos (diaskopuojant įgauna
gelsvą spalvą - “obuolių drebučių” simptomas). Jai
didėjant susidaro plokštelė (liupoma).
Pažeidimo vietos: galva (skruostai, nosis, ausys),
galūnių distalinės dalys.

Tuberkuliozinės vilkligės formos:
• Lupus dėmė
Mažiausia klinikinė išraiška.
• Eksfoliacinė forma
Pasireiškia žvynelinei panašia epidermio deskvamacija.
• Karpinė forma
Būdinga karpinė epidermio hiperplazija.
• Atrofinė forma
Į periferiją plintantis pažeidimo židinys su centrine
regresijos zona (čia formuojasi atrofinis randas).
• Hipertrofinė forma
Minkšti, pakilę virš odos paviršiaus mazgai.
• Opinė forma (mutiliuojanti)

Skrofuloderma
Reikalingi:
1. Makroorganizmo hiperergija
2. Vidaus organų tuberkuliozė
Klinika:
Mazgai -rudai raudonos spalvos, iš pradžių paslankūs
(yra poodyje), vėliau didėja, suauga su aplinkiniais
audiniais. Dėl centrinės kazeozės mazgai suminkštėja
ir perforuoja - susidaro fistulės arba opos (iš jų
skiriasi pūliai ir kazeozinės masės).
Pažeidimo vietos: užausinė, požandikaulinė, kaklo šonų
ir viršraktikaulinė sritys (dažniausiai infekcija plinta iš
pažeistų limfmazgių).

Miliarinė odos tuberkuliozė
Reikalingi:
1. Makroorganizmo hiperergija
2. Vidaus organų tuberkuliozė
Klinika:
• Dėmelės, papulės - rudai raudonos spalvos. Kai kada
jų centrinėje dalyje atsiranda pūslelių, po to šašų.
• Hemoraginiai elementai (vaskulitiniai)
Pažeidimo vietos -bėrimo elementai išplitę viso kūno
odoje, tačiau daugiausiai jų būna liemens odoje.
Dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai.

Opėjanti odos ir gleivinės
tuberkuliozė
Reikalingi:
1. Makroorganizmo hiperergija
2. Vidaus organų tuberkuliozė
Klinika:
• Papulės - smulkios, rausvos
• Pūlinukai
• Opelės - nedidelės, nataisyklingos formos, pakilusiais
kraštais, dažnai - su antrinės infekcijos požymiais.
Pažeidimo vietos - natūralių angų gleivinė ir oda apie
jas (burna - sergant plaučių TBC, šlaplė - sergant
inkstų TBC, išeinamoji anga - sergant žarnyno TBC).

Diagnostika:
• Tuberkulino mėginiai (Mantu)
• Pasėlis (TM kultūros išauginimas)
• Histologinis tyrimas
Pirminis tuberkuliozinis kompleksas odoje: nespecifinė
uždegiminė reakcija, vėliau - tuberkuloidinė granuloma su
kazeoze.
Karpinė odos tuberkuliozė: tuberkuloidinės granulomos be
kazeozės, pseudoabscesai.
Miliarinė odos tuberkuliozė: nespecifinė uždegiminė reakcija,
vaskulitas.
Tuberkuliozinė vilkligė, skrofuloderma, opėjanti odos ir
gleivinės tuberkuliozė - tuberkuloidinės granulomos.

• Sisteminis:
Gydymas:
1. Lengva ligos forma
Nustatoma, kai yra:
• tik odos pažeidimas
• odos pažeidimas + plaučių pažeidimas < 10 cm² , kai TM
nėra skrepliuose
Metodika:
• Intensyvi fazė: HRZ 2 mėn.
• Palaikomoji fazė: HR 4 mėn.

2. Sunki ligos forma
Nustatoma, kai yra:
• odos pažeidimas + sunki ekstrapulmoninė TBC (TBC
meningitas, perikarditas, pleuritas, peritonitas, inkstų
TBC)
• odos pažeidimas + plaučių pažeidimas > 10 cm²
• odos pažeidimas + plaučių pažeidimas, kai TM yra
skrepliuose
Metodika:
• Intensyvi fazė: HRZE 2 mėn.
• Palaikomoji fazė: HR 4 mėn.

Prieštuberkuliozinių vaistų dozavimas:
H (izoniazidas) 0,3 g/d
R (rifampicinas)
KM50 kg
0,45 g/d
0,6 g/d
Z (pirazinamidas)
KM50 kg
E (etambutolis)
KM50 kg
1,5 g/d
2,0 g/d
0,8 g/d
1,2 g/d

• Vietinis:
1. Pavilgai su antiseptikais
2. Antibiotikų tepalai
Chirurgine ekscizija gydoma tik karpinė
odos tuberkuliozės forma.

Laimo liga
Erkių pernešama gamtinė židininė
infekcinė liga.
Etiologija:
• Sukėlėjas - borelija (Borrelia
burgdorferi).
• Pernešėjas - erkė (Ixodes ricinus, rečiau
-Ixodes pacificus, Ixodes scapularis,
Ixodes persulcatus).

Patogenezė:
Epizootinį procesą židinyje palaiko gyvūnai
(šunys, arkliai, galvijai). Dažniausiai nuo
sergančių gyvūnų užsikrečia erkių nimfos,
o vėliau užkratą perduoda tolimesnėms
kartoms.
Užsikrečiama įkandus erkei -erkė borelijas
išskiria su seilėmis ir ekskrementais.
• Ankstyvoje fazėje borelijos migruoja iš erkės įsisiurbimo
vietos į k/g ir išnešiojamos į vidaus organus.
• Vėlyvoje fazėje susidarę Ag-Ak Ak kompleksai nusėda k/g,
audiniuose ir skatina uždegiminę reakciją.

Klinika:
• I stadija (ankstyvoji lokalizuota infekcija, < 2 mėn.)
1. Bendri uždegimo reiškiniai
2. Odos pažeidimas:
2.1. Lėtinė migruojanti eritema
Dėmė -erkės įsisiurbimo vietoje, 5-10 cm dydžio,
netaisyklingos formos, rausva su ryškesniu raudonu
voleliu periferijoje. Greitai didėja, išnyksta po 1-2 mėn.
2.2. Odos limfocitoma
Mazgas -3-5 cm dydžio, raudonos spalvos. Pažeidimo
vieta: ausies spenelis, krūties spenelis. Išnyksta po 1-2
mėn.

• II stadija (ankstyvoji diseminuota infekcija, 2-9 mėn.)
1. Odos pažeidimas:
1.1. Dauginė eritema
Dėmės - rausvos, pavienės ar daugybinės, nesusijusios
su erkės įkandimo vieta.
1.2. Odos limfocitoma
2. Akių pažeidimas (panoftalmitas)
3. Judamojo aparato pažeidimas
(artralgija, mialgija, artritas, miozitas)
4. Nervų sistemos pažeidimas
(neuritas, encefalitas)
5. Širdies pažeidimas (pankarditas)

• III stadija (vėlyvoji infekcija, > 9 mėn.)
1. Odos pažeidimas:
1.1. Lėtinis atrofinis akrodermatitas
Uždegimo stadija: violetinė dėmė.
Atrofijos stadija: oda atrofiška, hiperpigmentuota (panaši
į rūkomąjį popierių).
Sklerozės stadija: kieti poodiniai mazgai.
1.2. Ribota sklerodermija
Violetinė dėmė, kuri palaipsniui šviesėja (įgauna dramblio
kaulo atspalvį). Oda židinyje lygi ir blizganti, su
išnykusiais plaukų folikulais.
1.3. Erkinė granulioma

2. Akių pažeidimas
3. Judamojo aparato pažeidimas
Artritas, miozitas
4. Nervų sistemos pažeidimas
Neuroboreliozė:
1. Latentinė infekcija
2. Lėtinis polineuritas
3. Lėtinis encefalomielitas
5. Širdies pažeidimas
Pankarditas - dilatacinė kardiomiopatija

Diagnostika:
• Serologiniai tyrimai:
1. Netiesioginė imunofluorescencija
2. Imunofermentinis tyrimas (ELISA)
3. Imunoblotas
• Pasėlis (bakterijų kultūros išauginimas)
• PGR
• Histologinis tyrimas

• I stadija
doksiciklinas
Gydymas:
0,1 g x 2/d per os 14 dienų
• II stadija
ceftriaksonas 2,0 g x 1/d i/v 14 dienų
• III stadija
ceftriaksonas 2,0 g x 1/d i/v 21 dieną

Parazitinės odos ligos
• Niežai
• Utėlėtumas
• Blusų įkandimai
• Larva migrans sindromas

Niežai
Etiologija:
Sarcoptes scabiei (erkė)
Patogenezė:
Apvaisintos erkių patelės rausia urvelius
odos raginiame sluoksnyje ir juose deda
kiaušinėlius.
Epidemiologija:
Užsikrečiama tiesioginio ir netiesioginio
kontakto keliu.

Klinika:
Subjektyvūs požymiai: labai stiprus
niežėjimas, ypač naktimis.
Objektyvūs požymiai:
• Erkių takai
0,5 - 1,0 cm ilgio, jų galuose matomos smulkios papulės
• Erkinė limfoplazija
Mazgelių paviršiuje matomi erkių takai
• Norvegiškieji niežai
Ryškių ribų plokštelės, padengtos pleiskanėlėmis ir šašais
• Antriniai bėrimo elementai: ekskoriacijos,
šašai

Pažeidimo vietos: odos sritys, kuriose:
• epidermio raginis sluoksnis plonas, minkštas;
• dermoje mažai plaukų folikulų.

Diagnostika:
• Remiasi klinikiniu vaizdu, papildomai
atliekami tyrimai:
• Jodo mėginys
• Mikroskopinis tyrimas (odos nuograndų)
Gydymas:
• Permetrinas (5 % kremas, 4 % tepalas)
• Benzoilbenzoatas (20 % tepalas)
• Siera (33,3 % tepalas)
Patalpų, asmeninių daiktų, patalynės,
drabužių ir avalynės dezinfekcija.

Utėlėtumas
1. Galvos utėlėtumas
Etiologija:
Galvinė utėlė (Pediculus capitis)
Galvinės utėlės parazituoja galvos plaukuotoje dalyje.
Klinika:
Subjektyvūs požymiai: stiprus niežėjimas.
Objektyvūs požymiai:
• Galvinės utėlės
• Glindos (utėlių kiaušinėliai) -ant plaukų
• Bėrimo elementai: papulinė dilgėlinė, ekskoriacijos,
šašai, lichenifikacija

2. Drabužių utėlėtumas
Etiologija:
Drabužių utėlė (Pediculus vestimenti)
Drabužių utėlės gyvena drabužių raukšlėse, siūlėse.
Klinika:
Subjektyvūs požymiai: stiprus niežėjimas.
Objektyvūs požymiai:
• Drabužinės utėlės
• Glindos (utėlių kiaušinėliai) - drabužių raukšlėse, siūlėse
• Bėrimo elementai: papulinė dilgėlinė, ekskoriacijos,
šašai, lichenifikacija (daugiausiai - liemens srityje)

3. Gaktos utėlėtumas
Etiologija:
Gaktos utėlė (Phthirius pubis)
Gaktos utėlės parazituoja gaktos srityje.
Klinika:
Subjektyvūs požymiai: niežėjimas.
Objektyvūs požymiai:
• Gaktinės utėlės
• Glindos (utėlių kiaušinėliai) -ant gaktos plaukų
• Bėrimo elementai: papulinė dilgėlinė, maculae
ceruleae, ekskoriacijos, šašai, lichenifikacija (gakta,
tarpvietė, šlaunys, pažastys, antakiai, blakstienos)

Utėlėtumo gydymas:
• Permetrinas (0,5 % tirpalas, 1 %
losjonas, 1 % šampūnas)
• Glindų pašalinimas: po gydymo
antipedikulioziniais vaistais išlikusios
glindos šalinamos iššukuojant drėgnus
po plovimo plaukus šukomis. Plauti
plaukus rekomenduojama silpnu
vandens -acto rūgšties tirpalu.
Patalpų, asmeninių daiktų, patalynės ir
drabužių dezinfekcija.

Blusų įkandimai
Blusų įkandimai sukelia alerginę reakciją,
pasireiškiančią stipriu niežėjimu ir bėrimo
elementais odoje.
Etiologija:
Blusos: žmonių, kačių, šunų, paukščių.
Patogenezė:
Blusos gyvena ant grindų, naminių
gyvūnų kailyje. Todėl dažniausiai
įkandimai būna kojų srityje.

Klinika:
Inkubacinis periodas:
Kelios val. ar kelios dienos po įkandimo.
Subjektyvūs požymiai: niežėjimas.
Objektyvūs požymiai:
• Dėmės
• Papulinė dilgėlinė (nedidelės, < 1 cm pūkšlės,
išliekančios >48 val.)
• Pūslės (vėliau - erozijos)
• Ekskoriacijos
• Šašai
Pažeidimo vietos: blauzdos, rečiau - šlaunys, pilvas.

• Vietiniai GK tepalai
Gydymas:
• Vietiniai AB tepalai (esant antrinėms
bakterinėms komplikacijoms)
Dezinfekuojamos patalpos, gydomi
užsikrėtę naminiai gyvūnai.

Larva migrans sindromas
Kai kurių kirmėlių lervos, patekusios į
žmogaus organizmą, migruoja,
pažeisdamos odą ir vidaus organus.
Etiologija:
Ancylostoma braziliense, rečiau kitos
kirmėlės.
Epidemiologija:
Kirmėlių kiaušinėliai subręsta dirvožemyje.
Iš jų išsiritusios lervos pro odą patenka į
žmogaus organizmą, kur migruoja odoje ir
vidaus organuose.

Klinika:
Subjektyvūs požymiai: stiprus niežėjimas.
Objektyvūs požymiai:
• Lervų takai
Raudonos spalvos, vingiuoti, 2-3 mm pločio, kelių cm
ilgio, nedaug pakilę virš odos paviršiaus, užpildyti
seroziniu skysčiu. Lervos įsiskverbimo į odą vietoje
matoma papulė, pūslelė ar pūkšlė.
• Ekskoriacijos
• Šašai
Pažeidimo vietos: sėdmenys, šlaunys, pilvas.

Sisteminis:
Gydymas:
• Antihelmintiniai vaistai: tiabendazolis 50
mg/kg/parai 2-5 dienas
Vietinis:
• Vietiniai GK tepalai (su okliuziniu tvarsčiu)
• Krioterapija - skystu azotu sutepama
“auganti” lervos tako dalis