2009 metinÄ AB Å iauliÅ³ banko ir banko grupÄs ... - Å iauliÅ³ Bankas

More documents

Recommendations

Info

AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2009M. GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos pateiktos tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip) FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS (tęsinys) 1.1. Kredito rizikos vertinimas (a) Paskolos ir gautinos sumos Kredito rizikos valdymo procesas, kaip ir bet kurios kitos rizikos, su kuria susiduriama vykdant bankinę veiklą, valdymo procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus: a) Rizikos identifikavimas (pripažinimas); b) Rizikos apimties įvertinimas; c) Rizikos stebėsena; d) Rizikos kontrolė. Bankas naudoja kredito rizikos valdymo priemones, kurios galėtų būti suskirstytos į dvi grupes: 1) Priemonės, padedančios išvengti sprendimų suteikti nepateisinamai rizikingus kreditus; 2) Priemonės, užtikrinančios efektyvią Banko turto kokybės stebėsenos sistemą. Priemonės, padedančios išvengti sprendimų suteikti nepateisinamai rizikingus kreditus, apima: 1) Daugiapakopę sprendimų priėmimo ir jų patvirtinimo sistemą; 2) Rizikos paskirstymą struktūriniams lygiams – limitų nustatymą; 3) Kredito grąžinimo užtikrinimo priemones (įkeistas turtas). Daugiapakopės sprendimų priėmimo ir jų patvirtinimo sistemos tikslas – užtikrinti, kad sprendimus dėl kreditų suteikimo priimtų ne vienas asmuo, o kad tokie sprendimai būtų aptariami Banko kolegialių organų, pavyzdžiui, priklausomai nuo konkretaus atvejo, Banko paskolų komiteto, Banko valdybos ar stebėtojų tarybos. Įgaliotiems asmenims yra nustatyti tam tikri limitai, susiję su kreditų teikimu, taip pat nustatyti patvirtinimo limitai kolegialiems organams. Nustatomi limitai priklauso nuo įgaliotų asmenų kvalifikacijos, patirties ir jų valdomų filialų efektyvumo; tuo tarpu filialų komitetuose ir Banko paskolų komitete dėmesys skiriamas komiteto narių kvalifikacijai, patirčiai ir regiono, kuriame įsikūręs filialas, ekonominiam aktyvumui, paskolų portfeliui ir kitiems veiksniams. Labai svarbu prieš suteikiant kreditą jį išsamiai išanalizuoti. Kredito analizės tikslas – kaip geriau įvertinti kliento būklę ir perspektyvas toje srityje, kurioje jis (ji) teikia savo prekes ar paslaugas. Banko suteiktų kreditų grąžinimas turi būti pakankamai užtikrintas, siekiant maksimaliai sumažinti galimas kredito grąžinimo rizikas. Pasirenkama užtikrinimo priemonė, atsižvelgiant į kredito tipą. Teikdamas kreditą, Bankas pirmiausia išanalizuoja paskolos gavėjo finansinį pajėgumą ir kredito grąžinimo galimybes, panaudojant paskolos gavėjo finansinius pinigų srautus. Paskolų administravimas ir nuolatinė paskolų stebėsena yra pagrindinis Banko saugumo ir patikimumo palaikymo principas. Tinkamas paskolų administravimas apima savalaikį duomenų apie paskolos gavėją atnaujinimą, įvedant naujausią finansinę informaciją, savalaikį naujausios finansinės informacijos įvedimą į duomenų bazę bei įvairių dokumentų ir jų pakeitimų parengimą. Bankas rengia ir diegia procedūras, tobulina informacines sistemas, skirtas stebėti atskiras paskolas ir visą paskolų portfelį bendrai. Šios procedūros apima kriterijus, kuriais remiantis galima iš anksto nustatyti potencialiai problemines paskolas ir kitus sandorius. (b) Skolos vertybiniai popieriai Kredito rizika, kylanti iš skolos vertybinių popierių, valdoma atliekant skolininko analizę prieš priimant sprendimą įsigyti skolos vertybinius popierius. Taip pat Banko rizikos valdymo komitetas reguliariai įvertina ir stebi koncentracijos bei skolinimo rizikas, kylančias iš skolos vertybinių popierių portfelio. (c) Su kreditavimu susiję įsipareigojimai Kiti kredito atžvilgiu Grupės prisiimti įsipareigojimai apima garantijas, dokumentinius akredityvus, įsipareigojimus išduoti paskolą. Iš šių įsipareigojimų kylanti kredito rizika yra analogiška rizikai, kylančiai iš paskolų. Pagrindinė minėtų priemonių paskirtis – užtikrinti, kad, esant poreikiui, klientui būtų prieinamos reikiamos lėšos. Aukščiau minėtos garantijos ir dokumentiniai akredityvai paprastai apdrausti kliento lėšomis Banko sąskaitose. Įsipareigojimų suteikti paskolas atžvilgiu Bankas patiria riziką, lygią nepanaudotų įsipareigojimų sumai. 22 iš 144
AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2009M. GRUODŽIO 31 D. (Visos sumos pateiktos tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip) FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS (tęsinys) 1.2. Rizikos limitų kontrolė ir rizikos mažinimo politika (a) Koncentracijos rizika Grupė valdo, riboja ir kontroliuoja kredito rizikos koncentraciją, visų pirma kylančią individualių klientų bei susijusių klientų grupių, taip pat ekonominės veiklos sektorių atžvilgiu. Be Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių maksimalios paskolos vienam skolininkui bei didelių pozicijų normatyvų Grupė yra nustačiusi normatyvą rizikai, kuri vienam skolininkui negali viršyti 15 proc. Banko kapitalo. Didesnius limitus turi patvirtinti Banko stebėtojų taryba. Lietuvos banko nustatytas maksimalios kredito rizikos vienam skolininkui normatyvas yra 25 proc. Banko kredito rizikos koncentracija yra atskleista 33 pastaboje. Grupė taip pat nustato limitus ekonominės veiklos sektoriams, t. y. galima koncentracija tam tikruose ekonominės veiklos sektoriuose Grupės lygmenyje yra apribojama nustatant vidinius skolinimo limitus. Atskiriems ekonominės veiklos sektoriams nustatomi procentiniai ir apimties skolinimo limitai, siekiant užtikrinti, kad Grupei neiškiltų per didelė rizika, susijusi su konkrečiu šalies ekonominės veiklos sektoriumi. Geografinė koncentracijos rizika Grupės veikloje nėra reikšminga, kadangi Grupė teikia prioritetą klientams šalies, kurioje įsteigtos paslaugas teikiančios įmonės. Kitos specifinės rizikos kontrolės ir mažinimo priemonės aprašytos toliau. (b) Užtikrinimo priemonės Grupės kredito rizika mažinama skolinamas lėšas apdraudžiant užtikrinimo priemonėmis. Grupė pripažįsta šias užtikrinimo priemones kaip priimtiniausias paskoloms ir gautinoms sumoms užtikrinti: • Nekilnojamasis turtas (dažniausiai gyvenamosios paskirties ar komercinės paskirties nekilnojamasis turtas); • Įmonės turtas (įrengimai, atsargos, transporto priemonės); • Finansinių priemonių (skolos vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių) turtinės teisės; • Trečios šalies suteiktos garantijos. Ilgalaikį finansavimą ir paskolas verslo klientams paprastai reikalaujama apdrausti užtikrinimo priemonėmis; sąskaitų kreditai ir vartojimo paskolos privatiems klientams paprastai nėra apdraudžiami užtikrinimo priemonėmis. Jei pastebimi atskirų paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo požymiai, siekdama sumažinti iki minimumo kredito rizikos nuostolius, Grupė pareikalauja iš kliento papildomų užtikrinimo priemonių. Apskaičiuojant paskolos, kurios grąžinimas apdraustas užtikrinimo priemonėmis, vertės sumažėjimą, į paskolos pinigų srautus taip pat įtraukiami pinigų srautai, gaunami iš užtikrinimo priemonės. Atsižvelgiant į istorinius duomenis, faktus ir užtikrinimo priemonės objekto pardavimo tikimybę bei jo pardavimo sąnaudas, naudojamos Banko taikomos diskonto normos. Jeigu kelios paskolos yra apdraustos ta pačia užtikrinimo priemone (įkeistu turtu), tuomet tokia užtikrinimo priemonė (įkeistas turtas) yra proporcingai paskirstoma kiekvienai paskolai. Skolos vertybinių popierių, iždo vekselių ir kitų vertybinių popierių pozicijos paprastai nėra užtikrinamos. Finansinės nuomos (lizingo) gautinų sumų atveju skolintojas lieka lizinguojamojo objekto savininku. Taigi kliento įsipareigojimų nevykdymo atveju jis gali kontroliuoti rizikos mažinimo priemones ir jomis pasinaudoti per trumpą laikotarpį. 23 iš 144
Page 1 and 2: AB ŠIAULIŲ BANKAS NEPRIKLAUSOMO A
Page 3: 3 iš 144
Page 6 and 7: AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINĖS ATA
Page 8 and 9: AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINĖS ATA
Page 10 and 11: AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINIŲ ATA
Page 72 and 73:
AB ŠIAULIŲ BANKAS FINANSINIŲ ATA
Page 74 and 75:
Page 76 and 77:
Page 78 and 79:
Page 80 and 81:
Page 82 and 83:
Page 84 and 85:
Page 86 and 87:
Page 88 and 89:
AB ŠIAULIŲ BANKAS 2009 M. GRUODŽ
Page 90 and 91:
Page 92 and 93:
Page 94 and 95:
Page 96 and 97:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
Page 102 and 103:
Page 104 and 105:
Page 106 and 107:
Page 108 and 109:
Page 110 and 111:
Page 112 and 113:
Page 114 and 115:
Page 116 and 117:
Page 118 and 119:
Page 120 and 121:
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144:
show all

2009 metinÄ AB Å iauliÅ³ banko ir banko grupÄs ... - Å iauliÅ³ Bankas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

2009 metinÄ AB Å iauliÅ³ banko ir banko grupÄs ... - Å iauliÅ³ Bankas