Biologijos mokytoja Irena PetkeviÄienÄ - Alytaus Putinų gimnazija
Biologijos mokytoja Irena PetkeviÄienÄ - Alytaus Putinų gimnazija
Biologijos mokytoja Irena PetkeviÄienÄ - Alytaus Putinų gimnazija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Biologijos</strong> <strong>mokytoja</strong> <strong>Irena</strong> Petkevičienė: „Laimingas<br />
žmogus, kai jis juokiasi“<br />
Kodėl norėjau pakalbėti su <strong>mokytoja</strong> <strong>Irena</strong> Petkevičiene? Dar eidama pas ją žinojau, kad ji<br />
yra viena iš tų pedagogių, kurių dar ilgai nepamiršiu ir pabaigusi gimnaziją. Tai nepaprastai šiltas, nuoširdus<br />
ir įdomus žmogus, kuris gerbia kiekvieną mokinį. Mokytoja, sužinojusi, kad kalbėsime apie mokyklą, linksmai<br />
uždainavo: „oi, kaip bėga metai...“ <strong>Irena</strong> Petkevičienė Putinų gimnazijoje dirba jau 37-erius metus, kurie jai<br />
„pralėkė kaip vėjas“. Iš savo saugyklos ji atnešė daugybę išsaugotų mokinių laiškų, savo kūrybos eilėraščių ir<br />
kitų tekstų. Skaitydama atsiliepimus apie mokytoją, neradau nė vieno blogo žodžio, nors dauguma jų buvo<br />
anoniminiai.<br />
Kas paskatino Jus tapti <strong>mokytoja</strong>?<br />
Mokiausi Veiverių vidurinėje mokykloje ir<br />
besimokydama vis abejojau - būti gydytoja ar <strong>mokytoja</strong>?<br />
Galiausiai mano profesijos pasirinkimą lėmė mane mokiusios<br />
puikios biologijos mokytojos Elenos Janušauskienės<br />
autoritetas. Įtakos turėjo ir to meto pokario laikotarpis, kaip<br />
aš kartais pajuokaudama sakau - gyvenimas „ubagyno“<br />
sąlygomis. Pagalvojusi, kad <strong>mokytoja</strong> tapsiu greičiau, ir<br />
priėmiau tokį sprendimą.<br />
Kodėl pasirinkote gamtos mokslų studijas?<br />
Na, ko gero aplinka tikrai turėjo svarbų<br />
vaidmenį. Augau kaime, miško apsuptyje. Ten prabėgo mano<br />
basakojė vaikystė (susigraudina). Čia, gamtoje, ūkyje, visą<br />
laiką reikėjo talkinti tėveliams. Kasdien po 6-7 kilometrus,<br />
kaip toje dainoje, - „per pievas, per rasas“ į mokyklą. O<br />
šeštoje klasėje tėvų nupirkti dviračiai prilygo dabartiniams<br />
mokinių „mersams“. Gamta nuo gimimo buvo „manyje<br />
įaugusi“.<br />
Mokykloje dirbate nuo pat įkūrimo, kaip formavote jos<br />
aplinką?<br />
Mokykloje dirbu nuo 1974 metų. Kuomet pastatė mokyklą, ji išdygo tuščiame lauke, aplink<br />
nieko čia nebuvo, tik molynas. Prieš 37 metus nebuvo tokių specialistų, kaip aplinkos apželdintojai, todėl<br />
mokyklos aplinkos tvarkymas, apželdinimas, bandymų sklypo įkūrimas buvo paskirtas man, kaip biologijos<br />
<strong>mokytoja</strong>i. Prieš technologijos kabineto langus buvo mokyklos bandymų sklypas. Vaikai turėdavo po dvi<br />
lysveles: vieną kontrolinių, kitą bandymų, ir visi turėdavo atlikti bandymus, pavyzdžiui, augalų tankio įtaka<br />
derliui, augalų gylio įtaka derliui. Dabar galvoju, kaip šiais laikais tai galėtų būti? Ko gero, viskas būtų<br />
sutrypta, išvogta... Mano sumanymų buvo tiek daug! Vienas jų - įkurti už mokyklos sporto salės ekspoziciją<br />
„Eglė žalčių karalienė“, kur būtų visi medžiai iš šios pasakos. Šią dieną ten nepamatysite tik eglės, ji, jei<br />
neklystu, neprigijo... Beržai, kuriuos matote prie mokyklos takelio, yra dar iš tų laikų, tai „Meilės alėja“<br />
(juokiasi). Sodinome juos su mano auklėjamais berniukais, na, o su mergaitėmis prie kito takelio - „Liepaičių
alėją“. Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien visi mokyklos teritorijoje esantys medeliai yra pasodinti mano ir<br />
mano mokinių (šypsosi).<br />
Esate aktyvus žmogus, kokia veikla užsiimate be biologijos mokymo?<br />
Anksčiau tų įvairių visuomeninių įsipareigojimų turėjau gana nemažai. Daug metų buvau<br />
mokyklos profsąjungos ir miesto mokyklų biologijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, biologijos<br />
mokytojų konsultantė. Šiandieną tų įsipareigojimų sumažėjo. Kasmet rengiu „Gyvūnų globos šventę“ ir kitus<br />
renginius drauge su Šaltinių pagrindine mokykla, rašau straipsnius mūsų miesto laikraščiams.<br />
Kaip leidžiate savo laisvalaikį?<br />
Turiu prie namų sklypą, mėgstu „kapstytis“ jame. Noriu, kad būtų graži aplinka, man, kur<br />
žalia, ten gražu! Daug skaitau, mėgstu keliauti. Sovietiniais laikais kelionės buvo gerokai pigesnės, tad<br />
išmaišiau nemažą dalį pasaulio. Tuometinė Jugoslavija man buvo nuostabus pasaulio kraštas. Dabar taip pat<br />
nepamirštu šio savo pomėgio. Pernai buvau Šveicarijoje. Mėgstu iškylauti su vaikais, dažnai rengiu<br />
ekskursijas į nuostabius Lietuvos gamtos kampelius, o po ekskursijos su vaikais susėdame prie laužo,<br />
kepame dešreles ir kalbamės apie viską.<br />
Mokiniai mano, jog jūs esate viena šmaikščiausių mokytojų. Tai galbūt Jūsų strategija, kaip išmokyti<br />
mokinius, išties nelengvo biologijos mokslo?<br />
Humoras mano genuose įaugęs, mėgstu pajuokauti (šypsosi). Kai kasmet abiturientai<br />
paskutinei pamokai pasirenka biologiją ir kai parašo man atsisveikinimo laiškus, labai džiaugiuosi. Iš jų<br />
sužinau apie savo darbą. Smagu būna. Tada galvoju, kad humoro žiupsnelis per pamokas praskaidrina<br />
mokinių monotonišką kasdienybę, padeda kai ką įsiminti.<br />
Kokie patys šilčiausi prisiminimai, susiję su Putinų <strong>gimnazija</strong>, Jus aplanko?<br />
Na, Putinų <strong>gimnazija</strong>, jos mokiniai bei kolektyvas man visad išliks atmintyje kaip pirmoji<br />
meilė, juk čia prabėgo didelė dalis mano gyvenimo. Džiaugiuosi, kad mano mokyti mokiniai, pamatę mane<br />
mieste, neperbėga į kitą kelio pusę, o ateina, užkalbina, pabendraujam, parašo šventinius sveikinimus,<br />
paskambina, pakviečia į susitikimus. Džiaugiuosi savo profesija - dirbu su mokiniais - juos myliu, gerbiu<br />
(susigraudina). Kai aplink sukasi jaunimas, esi priverstas ir pats nesenti, būti jaunu (šypsosi). Mano<br />
atmintyje išlikę Cicerono žodžiai: „Laimingas žmogus, kai jis juokiasi“. Šypsokitės! Dalinkite šypsenas kitiems<br />
ir būkite laimingi, mielieji mokiniai!<br />
Su <strong>mokytoja</strong> kalbėjo IVc klasės mokinė Solveiga Prakapaitė