skysčių mechanika. hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementai ir ...

prijungtos spyruoklės masės. Pastarosios dydis imamas ⅓ spyruoklės
masės. Kai kuriais atvejais (didelių matmenų vožtuvuose ir nupylimo kanaluose,
kurių ilgis gana didelis, o skerspjūvis mažas) įvertinama skysčio
masė virš vožtuvo ir kanaluose. Atliekant apytikslius skaičiavimus
prijungtoji spyruoklės ir skysčio masė imama lygi ½ spyruoklės masės.
Vožtuvo judamojo įtaiso pagreitis imamas iš jo tolygiai greitėjančio
h
judesio sąlygos a = 2 , čia h ir Dt – vožtuvo pakėlimo (atidarymo)
2
aukštis ir laikas. ∆ t
Patirtis rodo, kad slėgio šuolis atidarant vožtuvą gali siekti 50 %
jo nominaliosios reikšmės.
4.2. Plokštelinio tipo vožtuvai
Kai kuriose hidraulinėse pavarose naudojami plokštelinio tipo
vožtuvai (4.7 pav., a). Tokie vožtuvai pasižymi dideliu pagaminimo
tikslumu ir švarumu, o kartu yra ir labai hermetiški bei patikimi.
Pratekančio pro vožtuvą skysčio kiekis:
2
Q= µ ⋅A⋅ ⋅ ∆ p , (4.37)
ρ
čia A = π ∙ d ∙ h – skysčio pratekėjimo kintamas skerspjūvis; d ir h –
vožtuvo lizdo skylės skersmuo ir judamojo įtaiso atidarymo dydis; μ –
našumo koeficientas.
Kadangi skystis per vožtuvus su plokščiu judamuoju įtaisu ir
siaura atramine plokštuma teka turbulentiškai, tai našumo koeficientą
tokiu atveju imame μ = 0,62.
Į vožtuvo judamąjį įtaisą skystis vožtuvo atidarymo metu veikia jėga
(trinties ir lizdo storio δ nevertiname):
F = F st
+ F h
= ∆p⋅ A+ Q⋅ρ( v1−v
2⋅cosβ)=
(4.38)
= ∆p⋅ A+ ρ⋅v1( v1−v2
⋅cos β)⋅
A,
čia F st – skysčio statinio slėgio jėga; Fh = Q ⋅ρ(
v1 − v2 ⋅cosβ)=
= ρ⋅v1⋅A⋅( v1−v2 ⋅cos β)
– hidrodinaminė jėga (srauto reakcija į judamąjį
įtaisą), lemianti judesio kiekio kitimą; Q ir r – darbinio skysčio, pratekančio
pro vožtuvą, našumas per sekundę ir jo tankis; ∆p = p 1 – p 2 –
91