skysčių mechanika. hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementai ir ...

skysčių mechanika. hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementai ir ... skysčių mechanika. hidraulinių ir pneumatinių sistemų elementai ir ...

dspace.vgtu.lt
from dspace.vgtu.lt More from this publisher
11.11.2014 Views

5.1 lentelė. Vietinių hidraulinių pasipriešinimų koeficientas x Vietinis hidraulinis pasipriešinimas Hidraulinis skirstytuvas Staigus vamzdžio išlankstymas Tolygus vamzdžio posūkis Išgręžtas kampuotis Prijungtas antgalis ir guminės žarnos prijungimo vieta Nuimama savaime užsidaranti mova Prisijungimo vieta prie slėgio vamzdyno apsauginio ar kitokio hidraulinio vožtuvo Darbinio skysčio įtekėjimo į hidraulinį variklį ertmė Darbinio skysčio ištekėjimo iš hidraulinio variklio ertmė x 2 1 0,2 2 0,15 1,5 0,1 1 1,1 Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu kai kurių vamzdyno atšakų skersmenys vienodi, tai bendri slėgio nuostoliai 2 l v hbsl = ⎛ ∑ ⎜ ⎝ d + ⎞ λ ∑ ξ⎟ ⎠ 2 g , (5.13) čia = ∑l – vieno skersmens vamzdžių bendras ilgis; ∑ ξ – visų vietinių pasipriešinimų koeficientų suma tų vamzdyno atšakų, kurių skersmenys vienodi. Kai vamzdyno pradžioje slėgis p 1 , o gale p 2 , tai slėgio kritimas (nuostoliai) Dp = p 1 – p 2 apskaičiuojamas pagal Bernulio lygtį: p1 v1 2 p2 v2 2 h + 1 h2 h bsl ρg + 2g = + ρg + 2g + , (5.14) užrašytą skysčio skerspjūviams vamzdyno pradžioje ir gale, būtent: v − v ∆p= p1− p2 = ρghbsl + ρg( h2 − h1) + ρ , (5.15) 2 čia h 1 ir h 2 – vamzdyno pradžioje ir gale skysčio skerspjūvių svorio centrų išsidėstymo vertikaliosios koordinatės, kurios skaičiuojamos nuo lyginamosios horizontalios plokštumos; v 1 ir v 2 – vamzdyno pradžioje ir gale skysčio skerspjūviuose vidutiniai tekėjimo greičiai; r – skysčio tankis. 2 2 1 2 117

Tūrinėje hidraulinėje pavaroje apskaičiuodami slėgio kritimą vamzdyne (5.15) formulės paskutinį dedamąjį atmetame kaip labai mažą. Tuomet ∆p= ρ g( hbsl + h2 − h1 ) . (5.16) Daugeliu atvejų nustatant slėgio kritimą tūrinės hidraulinės pavaros vamzdyne taip pat neįvertinamas slėgio aukščių skirtumas h 2 – h 1 , kuriuose išsidėstę vamzdyno pradžios ir galo skerspjūviai. Tuomet Dp apskaičiuojamas pagal formulę: ∆p=ρ gh bsl . (5.17) Slėgio kritimo Dp skaičiavimo eiga pateikta 5.1 uždavinyje. Plonasienio apvalaus vamzdžio mažiausias sienelės storis d apskaičiuojamas pagal formulę: δ = pd , (5.18) 2σadm čia p – perteklinis darbo skysčio slėgis vamzdyne; d – vamzdžio vidinis skersmuo; s adm – vamzdžio medžiagos leistinieji tempimo įtempiai. Skysčio, pratekančio pro įmovą arba skylę storoje sienelėje (5.1 pav., a), debitas lygus: 2∆ p Q=µ A , (5.19) ρ o skysčio, pratekančio pro ekscentrinį žiedinį tarpelį (5.1 pav., b), debitas lygus: 3 3 πdδ ∆p πdδ ∆p Q = ⋅ K = ⋅K, (5.20) 12υρgl 12υρl čia m – skysčio, ištekančio pro skylę, debito koeficientas (esant cilindrinei įmovai arba skylei storoje sienelėje µ= 08 , ÷ 082 , ); A – įmovos arba skysčio debito ištekėjimo skerspjūvio D–D plotas (5.1 pav., a); r – skysčio tankis; Dp = p 1 – p 2 – skysčio slėgio kritimas skysčiui pratekant pro įmovą, skylę arba žiedinį tarpelį; u – skysčio kinematinė klampa; d 0 – vidutinis skersmuo ir d – mažiausias tarpelis, kai plunžeris arba velenas 1 skylėje (5.1 pav., c) išsidėstę koncentriškai; 118

Tūrinėje hidraulinėje pavaroje apskaičiuodami slėgio kritimą<br />

vamzdyne (5.15) formulės paskutinį dedamąjį atmetame kaip labai<br />

mažą. Tuomet<br />

∆p= ρ g( hbsl<br />

+ h2 − h1 ) . (5.16)<br />

Daugeliu atvejų nustatant slėgio kritimą tūrinės hidraulinės pavaros<br />

vamzdyne taip pat neįvertinamas slėgio aukščių sk<strong>ir</strong>tumas h 2 – h 1 ,<br />

kuriuose išsidėstę vamzdyno pradžios <strong>ir</strong> galo skerspjūviai. Tuomet Dp<br />

apskaičiuojamas pagal formulę:<br />

∆p=ρ gh bsl<br />

. (5.17)<br />

Slėgio kritimo Dp skaičiavimo eiga pateikta 5.1 uždavinyje.<br />

Plonasienio apvalaus vamzdžio mažiausias sienelės storis d apskaičiuojamas<br />

pagal formulę:<br />

δ = pd , (5.18)<br />

2σadm<br />

čia p – perteklinis darbo skysčio slėgis vamzdyne; d – vamzdžio vidinis<br />

skersmuo; s adm – vamzdžio medžiagos leistinieji tempimo įtempiai.<br />

Skysčio, pratekančio pro įmovą arba skylę storoje sienelėje<br />

(5.1 pav., a), debitas lygus:<br />

2∆ p<br />

Q=µ<br />

A , (5.19)<br />

ρ<br />

o skysčio, pratekančio pro ekscentrinį žiedinį tarpelį (5.1 pav., b), debitas<br />

lygus:<br />

3 3<br />

πdδ<br />

∆p<br />

πdδ<br />

∆p<br />

Q = ⋅ K = ⋅K, (5.20)<br />

12υρgl<br />

12υρl<br />

čia m – skysčio, ištekančio pro skylę, debito koeficientas (esant cilindrinei<br />

įmovai arba skylei storoje sienelėje µ= 08 , ÷ 082 , ); A – įmovos<br />

arba skysčio debito ištekėjimo skerspjūvio D–D plotas (5.1 pav., a);<br />

r – skysčio tankis; Dp = p 1 – p 2 – skysčio slėgio kritimas skysčiui<br />

pratekant pro įmovą, skylę arba žiedinį tarpelį; u – skysčio kinematinė<br />

klampa; d 0 – vidutinis skersmuo <strong>ir</strong> d – mažiausias tarpelis, kai<br />

plunžeris arba velenas 1 skylėje (5.1 pav., c) išsidėstę koncentriškai;<br />

118

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!