Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS<br />
Gediminas Vaičiūnas<br />
LOKOMOTYVAI IR VAGONAI – 2<br />
Mokomoji knyga<br />
Vilnius 2012
G. Vaičiūnas. Lokomotyvai ir vagonai – 2: mokomoji knyga. Vilnius:<br />
Technika, 2012, 87 p. [3 aut. l. 2012 05 16]<br />
Metodiniame leidinyje „Lokomotyvai ir vagonai – 2“ nagrinėjama prekinių ir<br />
keleivinių vagonų paskirtis, jų konstrukcijos, apžvelgiami šių vagonų techniniai ir<br />
ekonominiai rodikliai. Taip pat supažindinama su dyzelinių traukinių, automotrisių,<br />
drezinų bei elektrovežių kai kuriais konstrukciniais ypatumais. Aprašyti pagrindiniai<br />
vagonų elementai. Pateikti kai kurie jų techniniai skaičiavimai.<br />
Leidinys skirtas VGTU Transporto inžinerijos bakalauro studijų programos<br />
Geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos studen-tams kaip<br />
papildoma literatūra riedmenų konstrukcijoms nagrinėti, studijuoti modulius<br />
„Lokomotyvai ir vagonai – 2“ bei „Vagonai“.<br />
Leidinį rekomendavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas<br />
Recenzavo: prof. habil. dr. Leonas Povilas Lingaitis, Geležinkelių transporto katedra<br />
doc. dr. Rimantas Subačius, Geležinkelių transporto katedra<br />
Leidinys parengtas ir išleistas už Europos struktūrinių fondų lėšas, jomis finansuojant<br />
VGTU Transporto inžinerijos, Biomechanikos ir Aviacinės mechanikos<br />
inžinerijos projektą „Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus,<br />
gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus“ pagal Lietuvos<br />
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis<br />
visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas,<br />
tarptautiškumo didinimas“. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023, finansavimo<br />
ir administravimo sutartis Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-023.<br />
VGTU leidyklos TECHNIKA 1313-S mokomosios<br />
metodinės literatūros knyga<br />
http://leidykla.vgtu.lt<br />
Redaktorė Ramutė Pinkevičienė<br />
Maketuotoja Daiva Šepetauskaitė<br />
eISBN 978-609-457-199-2<br />
doi:10.3846/1313-S<br />
© Gediminas Vaičiūnas, 2012<br />
© VGTU leidykla TECHNIKA, 2012
TURINYS<br />
1. Vagonai.................................................................................................... 5<br />
1.1. Vagonų klasifikacija ir pagrindiniai tipai.......................................... 5<br />
1.2. Techninės vagonų charakteristikos................................................. 10<br />
1.3. Prekiniai vagonai............................................................................ 11<br />
1.3.1. Dengtieji vagonai.................................................................. 11<br />
1.3.2. Pusvagoniai........................................................................... 12<br />
1.3.3. Platforminiai vagonai............................................................ 14<br />
1.3.4. Izoterminiai vagonai............................................................. 15<br />
1.3.5. Cisterniniai vagonai.............................................................. 18<br />
1.4. Keleiviniai vagonai......................................................................... 24<br />
1.4.1. Atvirojo tipo vagonai............................................................ 24<br />
1.4.2. Kupiniai vagonai................................................................... 25<br />
1.4.3. Dviaukščiai vagonai.............................................................. 25<br />
1.4.4. Pašto vagonai........................................................................ 26<br />
1.4.5. Bagažo vagonai..................................................................... 27<br />
1.4.6. Pašto ir bagažo vagonai......................................................... 27<br />
1.4.7. Restorano vagonai................................................................. 28<br />
1.5. Keleivinių vagonų įrangos ir sistemų pavyzdžiai........................... 28<br />
2. Dyzelinio traukinio sandara................................................................... 44<br />
2.1. Variklinis vagonas........................................................................... 44<br />
2.2. Prikabinamasis vagonas.................................................................. 45<br />
3. Elektrovežiai.......................................................................................... 46<br />
4. Automotrisės ir autodrezinos................................................................. 55<br />
5. Pagrindiniai riedmenų elementai .......................................................... 57<br />
5.1. Vežimėliai. Jų klasifikacija, paskirtis ir sandara ............................ 57<br />
5.2. Vagonų aširačiai ............................................................................. 66<br />
5.3. Vagonų ašidėžės.............................................................................. 71<br />
5.4. Tamprieji pakabos elementai.......................................................... 74<br />
5.4.1. Tampriųjų pakabos elementų tipai........................................ 74<br />
5.4.2. Tampriųjų pakabos elementų pavyzdžiai.............................. 74<br />
3
5.5. Virpesių slopinimo įrenginiai......................................................... 79<br />
5.5.1. Frikciniai virpesių slopintuvai.............................................. 79<br />
5.5.2. Hidrauliniai virpesių slopintuvai........................................... 81<br />
5.6. Sukabinimo įrenginiai (automatinė sankaba) ................................ 82<br />
5.7. Vagonų stabdžiai............................................................................. 84<br />
Literatūra...................................................................................................... 87
1. Vagonai<br />
1.1. Vagonų klasifikacija ir pagrindiniai tipai<br />
Vagonu vadinamas geležinkelio riedmuo keleiviams arba kroviniams<br />
gabenti. Pagal paskirtį vagonai būna keleiviniai ir prekiniai.<br />
Nuo to priklauso vagonų konstrukcija ir techninės charakteristikos.<br />
Keleiviniais vagonais vežami keleiviai, jų bagažas ir paštas.<br />
Keleivinių vagonų pagrindu įrengiami restorano vagonai ir specialieji<br />
vagonai: tarnybiniai vagonai, laboratorijos, klubai, seifai, skalbyklos,<br />
kalinių vagonai, šarvuoti vagonai. Kadangi jais vežami žmonės, tai šie<br />
vagonai aprūpinti reikiamo komforto priemonėmis – elektros įranga,<br />
apšvietimu, šildymu, vėdinimo sistema, sanitariniais mazgais. Jų vežimėliai,<br />
kėbulai, stabdžiai ir kitos sistemos gaminamos pagal keleivinių<br />
vagonų reikalavimus.<br />
Keleiviniai vagonai būna tolimojo ir priemiestinio susisiekimo.<br />
Tolimojo susisiekimo vagonai skirstomi į minkštuosius ir kietuosius,<br />
o pagal interjero (vidaus) planavimą – į kupinius ir ne kupinius.<br />
Priemiestiniai vagonai skirti keleiviams vežti trumpais atstumais (kai<br />
kelionė trunka 1÷2 h) ir turi minkštas arba kietas sėdynes.<br />
Restorano vagonuose kelionės metu keleiviai maitinami. Vagone<br />
yra salė, virtuvė, sandėliai su šaldytuvais maisto produktams laikyti.<br />
Pašto vagonuose vežamos pašto siuntos. Vagone yra sandėliai,<br />
pašto operacijų salė ir personalo patalpos.<br />
Bagažo vagonai skirti bagažui vežti. Vagonuose yra sandėliai su<br />
krovimo įrenginiais ir personalo patalpos.<br />
Keleiviniai vagonai būna dyzelinių ar elektrinių traukinių vagonai<br />
arba kabinami prie lokomotyvo. Dyzelinių ir elektrinių traukinių<br />
vagonai būna varikliniai, prikabinami ir valdymo vagonai. Varikliniai<br />
vagonai turi savo traukos jėgainę ir valdymo kabiną su vagono valdymo<br />
įranga, o prikabinami – neturi. Valdymo vagonas turi vagono valdymo<br />
kabiną, bet neturi traukos jėgainės. Prie lokomotyvo kabinamo<br />
vagonai neturi nei traukos jėgainės, nei valdymo įrangos.<br />
5
Prekiniai vagonai pagal paskirtį skirstomi į universaliuosius ir<br />
specialiuosius. Universalieji vagonai – tai dengtieji vagonai su durimis<br />
šoninėse sienose ir pakrovimo angomis stoge, pusvagoniai su<br />
iškrovimo angomis grindyse ir durimis sienose, platformos su visu<br />
grindų perimetru išdėstytais atverčiamaisiais bortais, įvairios paskirties<br />
cisternos, izoterminiai vagonai. Specialieji vagonai – tai dengtieji<br />
vagonai gyvuliams vežti, vagonai automobiliams, metalo konstrukcijoms,<br />
dengtieji biraliniai vagonai cementui, grūdams gabenti, atvirieji<br />
biraliniai vagonai anglims vežti, platformos statybinėms konstrukcijoms,<br />
karinei, statybos ar žemės ūkio technikai, miško medžiagai,<br />
konteineriams gabenti.<br />
Dengtuose universaliuosiuose prekiniuose vagonuose (1 pav.) gabenami<br />
kroviniai, kuriuos reikia saugoti nuo atmosferos poveikio (kritulių,<br />
vėjo ar saulės spindulių), taip pat supakuoti ir brangūs kroviniai.<br />
1 pav. Prekinis dengtasis vagonas<br />
Pusvagoniuose (2 pav.) vežami birieji kroviniai – rūda, anglys,<br />
fliusai. Gali būti vežama mediena, konteineriai, įvairios mašinos.<br />
Vagonas turi atvirą kėbulą, kuriame dažniausiai yra durys sienose ir<br />
iškrovimo angos grindyse.<br />
6
2 pav. Pusvagonis<br />
Platforminis vagonas (3 pav.) skirtas didelių matmenų kroviniams<br />
(medienai, valcuotiems strypams ar automobiliams) vežti. Šiuose vagonuose<br />
ant rėmo yra grindys ir paprastai pagal visą jų perimetrą atverčiamieji<br />
bortai.<br />
3 pav. Platforminis vagonas<br />
Cisterniniuose vagonuose (4 pav.) vežami skysti ir dujiniai kroviniai<br />
(nafta, žibalas, benzinas, tepalai, rūgštys, suskystintos dujos).<br />
Cisterninio vagono kėbulas – tai specialus, paprastai cilindro formos<br />
rezervuaras (katilas). Jame yra įpylimo ir išpylimo įtaisai, kartais būna<br />
siurbliai ar katilo šildymo įranga.<br />
7
4 pav. Cisterninis vagonas<br />
Izoterminiai vagonai (5 pav.) pritaikyti kroviniams, kuriuos reikia<br />
laikyti žemoje temperatūroje (mėsai, žuviai, pienui, vaisiams), vežti.<br />
Šių vagonų kėbule įrengta šilumos izoliacija, jame yra įtaisai reikiamai<br />
temperatūrai ir drėgmei palaikyti.<br />
5 pav. Izoterminis vagonas<br />
Biraliniai vagonai skirti biriesiems kroviniams gabenti (pvz., cheminėms<br />
trąšioms, grūdams). Šie vagonai (6 pav.) turi piltuvo formos<br />
8
kėbulą, pritaikytą biriesiems kroviniams iškrauti (išberti), vagonai pakraunami<br />
per vagono lubose įrengtas angas.<br />
6 pav. Biralinis vagonas<br />
Pagal technines charakteristikas keleiviniai ir prekiniai vagonai<br />
skirstomi:<br />
- pagal ašių skaičių: dviašiai, keturašiai, šešiaašiai, aštuonašiai ir<br />
daugiaašiai (keleiviniai vagonai paprastai būna keturašiai, daugiau<br />
ašių turi didesnio kaip 60 tonų krovumo prekiniai vagonai);<br />
- pagal aširačių tvirtinimą: su vežimėliais ir be vežimėlių;<br />
- pagal kėbulo medžiagą ir jo gamybos technologiją – metaliniai,<br />
su medine ir metaline apkala, dažniausiai suvirinti arba<br />
su kai kuriomis kniedytomis jungtimis;<br />
- pagal krovumą, taros dydį, aširačio apkrovą į bėgius, apkrovą<br />
vienam metrui kelio ir kitus parametrus;<br />
- pagal riedmenų gabaritus ir geležinkelio vėžės plotį.<br />
Pagal eksploatacijos vietą skiriami bendrojo tinklo ir pramoninio<br />
transporto vagonai. Bendrojo tinklo vagonai gali važinėti visais<br />
geležinkeliais. Pramoninio transporto vagonai gali važinėti visais geležinkeliais<br />
tik tada, kai jų konstrukcijos visiškai atitinka stiprumo ir<br />
technines eksploatacijos normas. Vagonai, neatitinkantys šių normų,<br />
gali važinėti tik gamyklų keliais.<br />
9
1.2. Techninės vagonų charakteristikos<br />
Vagonų techninės charakteristikos yra šios: krovumas, tara, ašių<br />
skaičius, kėbulo tūris, grindų plotas, ilgis, lyginamasis tūris, lyginamasis<br />
plotas, taros koeficientas, vidutinė statinė apkrova, vidutinė dinaminė<br />
apkrova.<br />
Krovumas – tai didžiausia leistina vagono krovinio masė. Tara –<br />
tai vagono be krovinio masė. Lyginamasis tūris – tai vagono vidaus<br />
tūrio santykis su krovumu:<br />
, (1)<br />
čia V – geometrinis vagono vidaus tūris, m 3 ; P – vagono krovumas, t.<br />
Lyginamasis plotas – tai vagono grindų ploto santykis su krovumu:<br />
, (2)<br />
čia F – vagono grindų plotas, m 2 .<br />
Taros koeficientas – tai vagono taros ir krovumo santykis:<br />
, (3)<br />
čia T – vagono tara, t.<br />
Statinė vagono apkrova – tai faktiškai pakrauto krovinio svoris, T.<br />
Aširačio apkrova – tai vagono suminio vagono svorio (įvertinant<br />
tarą ir krovumą) santykis su aširačių skaičiumi.<br />
, (4)<br />
čia n – aširačių skaičius.<br />
Vieno metro kelio ilgio apkrova – tai vagono suminio vagono<br />
svorio (įvertinant tarą ir krovumą) santykis su vagono ilgiu (atstumu<br />
tarp vertikaliųjų automatinių sankabų ašių).<br />
, (5)<br />
čia l – vagono ilgis (atstumas tarp vertikaliųjų automatinių sankabų<br />
ašių).<br />
10
Pavyzdys. Tuščio keturių ašių vagono ilgis 15 metrų, jis (vagonas)<br />
sveria 24 tonas. Į vagoną pakrauta 50 tonų krovinio. Tokiu atveju taros<br />
koeficientas bus 24/50=0,48, aširačio apkrova bus (24+50)/4=18,5 T,<br />
o 1 metro kelio apkrova – (24+50)/15=4,93 T.<br />
1.3. Prekiniai vagonai<br />
1.3.1. Dengtieji vagonai<br />
Dengtuose universaliuosiuose prekiniuose vagonuose gabenami<br />
kroviniai, kuriuos reikia saugoti nuo atmosferos poveikio (kritulių,<br />
vėjo ar saulės spindulių), taip pat supakuoti ir brangūs kroviniai.<br />
Tipinio dengtojo vagono sandara parodyta 7 paveiksle.<br />
Dengtasis vagonas nuo platforminio vagono ir pusvagonio skiriasi<br />
tuo, kad turi stogą, o stogas yra laikančiosios konstrukcijos dalis.<br />
Todėl šoninėse vagono sienose, per jų vidurį, galima įrengti duris, išlaikant<br />
pakankamą vagono atsparumą apkrovai.<br />
Vagonas pakraunamas per šoninių sienų viduryje esančias duris<br />
arba per stoge įrengtas pakrovimo angas. Per duris paprastai kraunami<br />
stambesni ar supakuoti kroviniai, per stogo angas kraunami vagone<br />
pakuojami kroviniai (pvz., per žarną tiekiamos trąšos ar miltai vagono<br />
viduje pilstomi į maišus). Vagono sienų apačioje įrengtos iškrovimo<br />
angos, per jas iškraunami nedideliais paketais supakuoti kroviniai.<br />
Stambesni ar stambesniais paketais supakuoti kroviniai iškraunami<br />
per duris.<br />
11
7 pav. Dengtojo vagono sandara:<br />
1 – turėklas, 2 – pakojis, 3 – stovas, 4 – sija, 5 – stovas, 6 – pakrovimo angos<br />
sienose, 7 – durų ratukų bėgiukai (durų staktos viršuje), 8 – iškrovimo<br />
anga duryse, 9 – sijos, 10 – durys, 11 – durų stovas, 12 – gofruota danga,<br />
13 – medinė danga, 14 – skersinės sijos, 15 – sija, 16 – sija, 17 – rėmo<br />
įstrižainė, 18–20 – sijos, 21 – turėklas, 22, 24–25– sankabos<br />
atramos, 23 – apsauga, 26 – sija, 27 – tarpinės sijos, 28 – rankena sankabai<br />
atkabinti, 29 – grindų danga, 30 – kampinė sija, 31 – metalinė (skardinė)<br />
danga, 32 – medinė danga, 33 – kopėčios iš skabių, 34 – viršutinė sąraiša,<br />
35 – galinė stogo pertvara, 36 – stogo trapas, 37 – drėgmei atspari faneros<br />
danga, 38 – gofruota metalinė danga, 39 – kampainiai, 40 – arkos,<br />
41 – metalinis kampainis, 42 – ventiliacijos arba šildymo<br />
sistemos angos stoge, 43 – pakrovimo angos stoge, 44 – rėmo apvadas,<br />
45 – durų rankena<br />
1.3.2. Pusvagoniai<br />
Pusvagoniuose vežami birieji kroviniai – rūda, anglys, fliusai.<br />
Gali būti vežama mediena, konteineriai, įvairios mašinos. Pusvagonis<br />
turi atvirą kėbulą, kuriame dažniausiai yra durys sienose ir iškrovimo<br />
angos grindyse.<br />
12
Tipinio pusvagonio sandarą matome 8 paveiksle.<br />
8 pav. Pusvagonio sandara:<br />
1 – išorinės kopėčios, 2 – pakojis, 3 – stovas, 4 – kilpos svertui užkišti<br />
(uždarant angų dangčius), 5 – angų dangčių užraktai, 6 – angų dangčiai,<br />
7 – apatinis rėmo apvadas, 8 – gembinis angų dangčių lankstų laikiklis,<br />
9, 10, 15, 17 – sijos, 11 – angų dangčių atramos, 12 – stovas, 13 – rėmo sija,<br />
14 – kampiniai stovai, 16 – rankena, 18 – automatinės sankabos smūginis<br />
lizdas, 19 – apatinis durų užraktas, 20 – sankabos rankena, 21 – gofruota<br />
metalinė danga, 22 –uždaro skerspjūvio profilis, 23 – viršutinis galinės<br />
sienos apvadas, 24 – viršutinis durų užraktas (skląstis), 25 – skląsčio<br />
atrama, 26 – lankstinė durų ir stovo jungtis, 27 – kampinis antdėklas,<br />
28 – atidarytų durų fiksavimo kilpa, 29 – kiaurymė durų fiksavimo<br />
kilpa, 30 – metalinė sienų danga, 31 – viršutinis šoninės sienos apvadas,<br />
32 – antdėklai<br />
Pusvagonio laikančioji konstrukcija yra ir šoniniai bortai (nes stogo<br />
pusvagonis neturi). Todėl šoniniai bortai yra vientisi, neatsidarantys<br />
(reikia užtikrinti jų atsparumą apkrovoms). Pusvagonis pakraunamas<br />
ir iškraunamas per viršų, taip pat atsidaro pusvagonio galiniai bortai.<br />
Pusvagonio galiniai bortai atsidaro į vidų. Atidaryti bortai neišsikiša<br />
už projekte numatyto pusvagonio gabarito, be to, kai pusvagonis pakrautas,<br />
nėra pavojaus, kad dėl krovinio poveikio galiniai bortai atsidarys.<br />
13
1.3.3. Platforminiai vagonai<br />
Platforminis vagonas skirtas didelių matmenų kroviniams (medienai,<br />
valcuotiems strypams ir automobiliams) vežti. Šiuose vagonuose<br />
ant rėmo yra grindys ir paprastai pagal visą perimetrą atverčiami<br />
bortai.<br />
Tipinio platforminio vagono sandarą matome 9 paveiksle.<br />
9 pav. Platforminio vagono sandara<br />
1 – šoninis bortas, 2 – kilpinės atramos šoniniams bortams, 3 – bortų<br />
lankstai, 4 –grindų lentų tvirtinimo elementas, 5 – medinė grindų danga,<br />
7 – išilginė rėmo sija, 8 – skersinės rėmo sijos, 6, 9 – pagalbinės rėmo sijos,<br />
10–12 – sijos, 13 – standumo elementai, 14 – šliaužikliai,<br />
15 – čiuptukai, 16, 19 – atraminės gembės, 17 – sijos apsauga nuo<br />
automatinės sankabos koto, 18 – metalinė grindų danga, 20 – automatinės<br />
sankabos lizdas, 21 – galinės sijos, 22 – gembinės bortų atramos,<br />
23 –automatinės sankabos atkabinimo rankena (svirtis),<br />
24 – galinių bortų užraktai, 25 – galinis bortas<br />
Platforminis vagonas neturi stogo, kaip dengtasis – ir sienų,<br />
kaip pusvagonis, taigi visas stiprumas sukuriamas grindų sijomis.<br />
Laikančiosios grindų sijos (9 pav., pvz., 10 pozicija) per vidurį storesnės<br />
nei galuose, jų storio kitimas išilgai sijos iš dalies atitinka lenkimo<br />
momentų diagramą. Kaip matėme, dengtajame vagone ir pusvagonyje<br />
14
to nėra, nes minėtuose vagonuose yra ir kitų laikančiųjų konstrukcijų,<br />
vagono apkrova jose pasiskirsto.<br />
1.3.4. Izoterminiai vagonai<br />
Izoterminiai vagonai būna refrižeratoriai arba ledainės (termosai).<br />
Refrižeratoriai būna autonominiai arba sekcijiniai.<br />
Sekcijiniai izoterminiai vagonai kabinami į sąstatus: per vidurį<br />
kabinamas vagonas su dyzeliniu generatoriumi, o iš kraštų kabinami<br />
2, 4, 6 (atitinkamai po 1, po 2, po 3 iš abiejų pusių) ar daugiau sekcijinių<br />
vagonų. Sekcijinio vagono įranga parodyta 10 paveiksle.<br />
10 pav. Sekcijinio izoterminio vagono įranga:<br />
1 – krovinių skyrius, 2 – oro skirstytuvas, 3 – kompresorius,<br />
4 – mašinų skyrius<br />
Vagono su dyzeliniu varikliu įranga parodyta 11 paveiksle.<br />
15
11 pav. Vagono su dyzeliniu varikliu įranga:<br />
1 – degalų bakas, 2 – geriamojo vandens bakas, 3 – techninio vandens<br />
bakas, 4 – akumuliatorių dėžė, 5 – alyvos bakas, 6 – prižiūrinčiojo personalo<br />
darbo vieta, 7 – aušinimo radiatorių dėžė, 8 – dyzelinis generatorius<br />
(dyzelinis variklis ir elektros generatorius), 9 – techninių dokumentų vieta,<br />
10 – radijo imtuvas, 11 – stalas, 12 – kėdė, 13 – šildymo vandens katilas,<br />
14 – šildymo sistemos siurblys, 15 – durys, 16 – spinta, 17 – sofa-lova,<br />
18 – komoda, 19 – viryklė, 20 – vandens šildytuvas, 21 – praustuvė,<br />
22 – buitinis šaldytuvas, 23 – elektros skirstymo skydas, 24 – degalų siurblys,<br />
25 – rankinis degalų siurblys, 26 – dyzelinio variklio oro filtrai,<br />
27 – ventiliatorius, rankinis alyvos siurblys<br />
Autonominio izoterminio vagono sandara parodyta 12 paveiksle.<br />
16
12 pav. Autonominio izoterminio vagono sandara<br />
1, 2 – šaldymo įranga, 3 – šaldymo įrangos aušinimo ventiliatorius,<br />
4 – šaldymo įrangos jungiklis, 5 – stabdžių magistralė, 6 – temperatūros<br />
daviklis (jutiklis), 7 – elektros skirstymo skydas, 8 – centrinis elektros<br />
skirstymo skydas, 9 – akumuliatorių kroviklio lygintuvas, 10 – degalų<br />
bakas, 11 – akumuliatoriai, 12 – ortakis, 13 – stovėjimo stabdis,<br />
14 – šildymo įranga, 15 – dyzelinis generatorius (dyzelinis variklis ir<br />
elektros generatorius), 16 – elektros skirstymo skydas, 17 – deflektorių atidarymo<br />
ir uždarymo svirtys, 18 – deflektoriai (orui iš vagono išpūsti),<br />
19 – kondensato nuvedimo įrenginiai, 20 – lubos, 21 – termostatai<br />
Izoterminio vagono ledainės (termoso) sandara parodyta 13 paveiksle.<br />
17
13 pav. Izoterminio vagono ledainės (termoso) sandara<br />
1 – durys, 2 – automatinė sankaba, 3 – vežimėlis, 4 – pneumatiniai<br />
stabdžiai, 5 – stovėjimo stabdžiai, 6 – apsauginė sienelė, 7 – grindys<br />
1.3.5. Cisterniniai vagonai<br />
Dažniausiai cisterniniai vagonai naudojami šviesiesiems naftos<br />
produktams (paprastai benzinui ir dyzelinui) gabenti. Tačiau cisterniniais<br />
vagonais gabenami ir kiti skystieji kroviniai: tamsieji naftos produktai<br />
(derva, mazutas), maisto produktai (pienas, alus, vynas), dujos<br />
(pvz., suskystintas propanas-butanas). Šiems produktams gabenti<br />
cisterniniai vagonai turi specialią įrangą. Pirmiausia išnagrinėkime<br />
cisterninį vagoną šviesiesiems naftos produktams gabenti. Stambiai<br />
cisterninį vagoną galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis – važiuoklę<br />
ir katilą. Dažniausiai pasitaikančio keturašio cisterninio vagono tipinė<br />
važiuoklė parodyta 14 paveiksle.<br />
18
14 pav. Keturašio cisterninio vagono tipinė važiuoklė<br />
1 – centrinė katilo atrama, 2 – stabdžių skirstytuvas, 3 – išilginė sija,<br />
4 – stovėjimo stabdžio užspaudimo sraigtas, 5 – automatinė sankaba,<br />
6 – galinė katilo atrama<br />
Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo parodytas 15 paveiksle.<br />
15 pav. Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo<br />
1– juosta katilui apjuosti, 2 – srieginis juostos tvirtinimo elementas,<br />
3 – katilo padėklas (paprastai medinis), 5 – centrinė katilo atrama,<br />
6 – varžtai centrinei katilo atramai tvirtinti prie centrinės sijos<br />
19
Cisterninio vagono katilo tvirtinimas prie rėmo ypatingas tuo, kad<br />
katilo negalima nei gręžti, nei virinti, nei kaip kitaip fiziškai pažeisti.<br />
Katilas dedamas ant atramų ir apjuosiamas metalinėmis juostomis.<br />
Galinės katilo atramos montuojamos ant skersinės vežimėlio sijos, o<br />
centrinė atrama – ant centrinės sijos. Cisterninio vagono katilo galinė<br />
atrama pavaizduota 16 paveiksle.<br />
16 pav. Cisterninio vagono katilo atrama<br />
1 – katilo atramos jungtis su vežimėlio skersine sija, 2, 3 ,4 – katilo galinės<br />
atramos korpuso lakštai, 5 – šliaužiklis, 6 – vieta katilui, 7 – centrinė sija<br />
Cisterninio vagono katilo skaičiavimas. Cisterninio vagono katilo<br />
sienelės storis apskaičiuojamas pagal vieną iš formulių:<br />
, (6)<br />
20<br />
, (7)<br />
čia: e – mažiausias korpuso sienelių storis, mm; P T – bandymo slėgis,<br />
MPa; P C – projektinis slėgis, MPa; D – vidinis cisternos skersmuo, mm;
σ – leistinas įtempis, MPa; λ – koeficientas įvertinantis suvirinimo kokybę<br />
(naujoms cisternos λ lygus 1).<br />
Eksploatuojant cisterninį vagoną jo katilo sienelės storis periodiškai<br />
tikrinamas. Cisterninio vagono katilo sienelės storio matavimo<br />
schema parodyta 17 paveiksle.<br />
17 pav. Cisterninio vagono katilo sienelės storio matavimo schema<br />
17 paveiksle matome, kad katilo sienelės storis periodiškai matuojamas<br />
labiausiai pažeidžiamose katilo vietose: prie suvirinimo siūlių,<br />
galuose, prie atramų.<br />
Specialiosios cisternos. Specialiosios cisternos skirtos rūgštims,<br />
maisto produktams, miltelių pavidalo produktams gabenti.<br />
Cisterna koncentruotai azoto rūgščiai gabenti. Cisterna, skirta<br />
koncentruotai azoto rūgščiai gabenti, pavaizduota 18 paveiksle.<br />
21
18 pav. Cisterna koncentruotai azoto rūgščiai gabenti<br />
1 – įrenginys bandiniams paimti, 2 – apsauginis vožtuvas, 3 – įpylimo anga,<br />
4 – pripildymo vamzdžio laikiklis, 5 – kalkių dėžė, 6 – apsauginiai skydai,<br />
7 – įpylimo ir išpylimo vamzdis<br />
Cisterna azoto rūgščiai gabenti, kitaip nei dauguma kitų cisternų,<br />
turi įrenginį bandiniams paimti ir kalkių dėžę. Kalkės skirtos azoto<br />
rūgščiai nukenksminti (kalkėmis galima nukenksminti ir kitas rūgštis)<br />
šios nutekėjimo į aplinką atveju.<br />
Cisterna pienui gabenti. Cisterna, skirta pienui gabenti, pavaizduota<br />
19 paveiksle.<br />
19 pav. Cisterna pienui gabenti<br />
1 – katilas, 2 – turėklas, 3 – angų dangčių šilumos izoliacija, 4 – angos,<br />
5 – angų dangčiai, 6 – katilo šilumos izoliacija, 7 – plieninė danga (kevalas),<br />
8–9 – katilo sekcijos (paprastai būna 3), 10 – automatinė sankaba,<br />
22
11 – vežimėlis, 12 – rėmas, 13 – mechaniniai stabdžiai, 14 – kopėčių<br />
turėklai, 15 – kopėčios, 16 – rankiniai stabdžiai, 17–18 – katilo atramos<br />
Cisterna pienui gabenti turi šilumos izoliaciją, nes pieną, kaip ir<br />
daugelį kitų maisto produktų, reikia laikyti vėsiai. Katilas sudarytas iš<br />
kelių sekcijų (dažniausiai iš trijų), nes pieną reikia ypač saugoti, kad<br />
neįsisiūbuotų, mat šis produktas turi savybę separuotis į kitus produktus<br />
(grietinę, pasukas).<br />
Cisterna cementui gabenti. Cisterna cementui gabenti pavaizduota<br />
20 paveiksle.<br />
20 pav. Cisterna cementui gabenti<br />
1 – vamzdžiai suslėgtam orui (cemento likučiams išpūsti)<br />
2 – išpylimo anga, 3–4 – įranga cementui smulkinti, 5 – anga, slėgiui katile<br />
išlyginti, 6 – vamzdis slėgiui katile išlyginti<br />
Pagrindinis cisternos cementui gabenti ypatumas yra įranga cementui<br />
išpūsti. Cementas yra miltelių pavidalo produktas, o milteliai<br />
turi savybę užstrigti cisternos išpylimo įrenginiuose. Todėl juos reikia<br />
iš šių įrenginių pašalinti.<br />
Cisterna sodai gabenti. Cisterna sodai gabenti pavaizduota 21 paveiksle.<br />
23
21 pav. Cisterna sodai gabenti<br />
1 – katilas, 2 – pakrovimo atvamzdis, 3 – iškrovimo atvamzdis,<br />
4 –įranga orui cirkuliuoti<br />
Cisterna, skirta sodai gabenti, turi įrangą orui cirkuliuoti. Ši įranga<br />
reikalinga tam, kad cisternoje nesikauptų drėgmė ir nedrėgtų soda.<br />
1.4. Keleiviniai vagonai<br />
1.4.1. Atvirojo tipo vagonai<br />
Atvirojo tipo vagonuose visos sėdynės keleiviams išdėstytos vienoje<br />
patalpoje. Tokio vagono pavyzdys pavaizduotas 22 paveiksle.<br />
22 pav. Atvirojo tipo vagonas<br />
1 – angainė, 2 – katilinė, 3 – tualetai, 4 – tarnybinės patalpos, 5 – salonas,<br />
6 – sėdynės<br />
24
1.4.2. Kupiniai vagonai<br />
Kupiniai vagonai skiriasi nuo atvirųjų tuo, jog sėdynės (kartais –<br />
gultai keleiviams miegoti) išdėstytos po kelias į atskiras patalpas, vadinamas<br />
kupė. Taip keleiviams suteikiama daugiau patogumo. Ypač<br />
tai svarbu, kai kelionė trunka keliolika ar daugiau valandų. Tokio vagono<br />
pavyzdys pateiktas 23 paveiksle.<br />
23 pav. Kupė tipo vagonas<br />
1 – tualetai, 2 – tarnybinė patalpa, 3 – palydovų patalpa, 4 – kupė,<br />
5 – tualetas, 6 – angainė, 7 – koridorius<br />
1.4.3. Dviaukščiai vagonai<br />
Gaminti dviaukščius keleivinius vagonus yra keletas motyvacijų.<br />
Pavyzdžiui, iš vagono antrojo aukšto keleiviams atsiveria geresnis<br />
vaizdas. Tai ypač svarbu smalsiems turistams. Kitas klausimas – techninis.<br />
Keleivinio vagono su keleiviais masė palyginti su pakrauto prekinio<br />
yra gerokai mažesnė (2–3 ar daugiau kartų), todėl galima susodinti<br />
keleivius į du vagono aukštus ir taip sutaupyti traukinio ilgio.<br />
Viena vertus, tai leidžia naudoti trumpesnius peronus, kita vertus –<br />
sutaupoma važiuoklių mazgų ir detalių (pvz., vežimėlių, aširačių).<br />
Atvirojo tipo dviaukštis vagonas pavaizduotas 24 paveiksle.<br />
25
24 pav. Atvirojo tipo dviaukštis vagonas<br />
1 – kupė, 2 – tarnybinė patalpa, 3 – tualetai, 4 – bufetas, 5–7 – koridoriai,<br />
8 – kondicionieriai, 9 – angainė<br />
1.4.4. Pašto vagonai<br />
Į keleivinių vagonų sąstatus kabinami ir pašto vagonai. Todėl šie priskiriami<br />
prie keleivinių vagonų. Pašto vagonas pavaizduotas 25 paveiksle.<br />
25 pav. Pašto vagonas<br />
1, 7 – sandėliai, 2 – angainė, 3 – tualetas, 4 – tarnybinė patalpa, 5 – siuntų<br />
rūšiavimo salė, 6 – mažasis koridorius, 8 – pašto darbuotojų brigados kupė,<br />
9 – didysis koridorius, 10 – katilinė<br />
26
Pašto vagonas turi keleiviniams vagonams būdingą įrangą (pvz.,<br />
elektros įrangą, sėdynes, apšvietimą, ventiliaciją), taip žmonėms skirtas<br />
patalpas.<br />
1.4.5. Bagažo vagonai<br />
Kartais keleivių bagažui gabenti naudojami bagažo vagonai.<br />
Bagažo vagonas pavaizduotas 26 paveiksle.<br />
26 pav. Bagažo vagonas<br />
1 – angainė, 2 – tualetas, 3 – koridorius, 4–5 – tarnybinės patalpos,<br />
6 – bagažinė, 7 – katilinė<br />
1.4.6. Pašto ir bagažo vagonai<br />
Pašto ir bagažo kiekis gali būti palyginti nedidelis, todėl atskirai<br />
kabinti į sąstatą ir pašto, ir bagažo vagoną neverta. Tam tikslui yra<br />
pašto ir bagažo vagonai. Pašto ir bagažo vagonas pavaizduotas 27 paveiksle.<br />
27 pav. Pašto ir bagažo vagonas<br />
1, 7 – bagažinės, 2 – mažasis koridorius, 3 – tualetas,<br />
4, 6 – tarnybinė patalpa, 5 – pašto rūšiavimo salė, 8 – katilinė<br />
Pašto ir bagažo vagonai atlieka ir pašto, ir bagažo vagono funkcijas.<br />
27
1.4.7. Restorano vagonai<br />
Kelionės geležinkeliu kartais trunka keletą ar daugiau parų. Todėl<br />
jų metu keleivius reikia maitinti ir organizuoti laisvalaikį. Tam reikalingi<br />
restorano vagonai. Restorano vagonas pavaizduotas 28 paveiksle.<br />
28 pav. Restorano vagonas<br />
1 – angainė, 2 – tualetas, 3 – koridorius, 4 – vonios kambarys, 5 – salonas,<br />
6 – bufetas, 7 – virtuvė, 8 – koridorius, 9 – tarnybinė patalpa, 10 – katilinė<br />
1.5. Keleivinių vagonų įrangos ir sistemų pavyzdžiai<br />
Keleivių komforto įranga montuojama keleivinio vagono kėbule.<br />
Keleivinio vagono kėbulas pavaizduotas 29 paveiksle.<br />
29 pav. Keleivinio vagono kėbulas<br />
1 – grindys, 2 – galinės sienos, 3 – tarpinės sienos, 4 – stogas,<br />
5 – šoninės sienos<br />
Keleivinio vagono kėbulo rėmas su sija. Keleivinio vagono kėbulas<br />
turi rėmą su centrine sija arba be jos. Kai rėmas turi centrinę siją,<br />
28
ši užtikrina rėmo standumą. Kai rėmas yra be centrinės sijos, jo standumą<br />
užtikrina kitokia sijų ir kėbulo konstrukcija. Rėmas su centrine<br />
sija pavaizduotas 30 paveiksle.<br />
30 pav. Keleivinio vagono kėbulo rėmas su sija<br />
1 – išilginė sija, 2 – skersinė sija, 3–4 – išilginės sijos standumo elementai,<br />
5 – išilginės sijos sutvirtinimas automatinei sankabai laikyti,<br />
6 – automatinės sankabos laikiklis, 7 – sijų sutvirtinimas, 8 – standumo<br />
lakštas, 9 – sija, 10 – standumo elementas, 11–12 – standumo elementai,<br />
13 – dėžė, skirta tarnybiniams poreikiams, 14 – galiniai rėmo sutvirtinimai,<br />
15 – grindų sijos, 16 – gofruotas lakštas, 17 – lygus (plokščias) lakštas<br />
29
Keleivinio vagono šoninė siena. Keleivinio vagono šoninė siena<br />
iš dalies palaiko vagono kėbulo standumą, taip pat sienoje montuojami<br />
langai ir durys. Keleivinio vagono šoninė siena pavaizduota 31<br />
paveiksle.<br />
31 pav. Keleivinio vagono šoninė siena<br />
1 – viršutinis apvadas, 2 – tarpangiai, 3 – lakštai, 4–5 – stovai,<br />
6 – viršutinis apvadas<br />
Keleivinio vagono tarpinė siena. Keleivinio vagono tarpinė siena<br />
skirta angainės patalpai atskirti nuo salono. Tai ypač svarbu, kad šaltuoju<br />
metų laiku įlaipinant ar išlaipinant keleivius per atdaras vagono<br />
lauko duris kuo mažiau į saloną patektų šalto oro. Tarpinė siena pavaizduota<br />
32 paveiksle.<br />
30
32 pav. Keleivinio vagono tarpinė siena<br />
1 – lakštas, 2 – kampiniai stovai, 3 – stovai, 4 – dėžės ūkio reikmėms,<br />
5 – vietos šviestuvams<br />
Keleivinio vagono stogas. Keleivinio vagono stogas pavaizduotas<br />
33 paveiksle.<br />
31
33 pav. Keleivinio vagono stogas<br />
1–2 – gofruoti lakštai, 3 – z formos profilio arkos, 4 – kampainis,<br />
5–6 – apvadas<br />
Keleivinio vagono kėbulo rėmas be sijos. Keleivinio vagono kėbulo<br />
rėmas be sijos pavaizduotas 34 paveiksle.<br />
32
34 pav. Keleivinio vagono kėbulo rėmas be sijos<br />
1 – galinė sija, 2 – šoninė sija, 3 – tarpinė sija, 4 – standumo profilis,<br />
5 – sija, 6 – apvadas, 7 – tarpinė sija<br />
Keleivinio vagono be rėmo sijos kėbulas. Keleivinio vagono be<br />
rėmo sijos kėbulas pavaizduotas 35 paveiksle.<br />
35 pav. Keleivinio vagono be rėmo sijos kėbulas<br />
1–2 – tvirtinimo elementai, 3 – šoninės sienas, 4 – stovai, 5 – stogo arkos,<br />
6 – stogo apvadas, 7 – kraštiniai lakštai, 8 – sijos, 9 – apvadas,<br />
11 – karnizas, 12 – juosta, 13–14 – stovai<br />
33
Keleivinio vagono sanitarinis mazgas. Jeigu kelionės metu keleiviams<br />
prireikia pasinaudoti tualetu ar nusiprausti, tam yra sanitarinis<br />
mazgas. Keleivinio vagono sanitarinis mazgas pavaizduotas 36<br />
paveiksle.<br />
36 pav. Keleivinio vagono sanitarinis mazgas<br />
1 – unitazas, 2 – popieriaus dėžė, 3 – ozonatorius, 4 – kabliukas, veidrodis,<br />
6 – lentynėlė, 7 – muilinė, 8 – vandens čiaupas, 9 – kriauklė, 10 – vandens<br />
išleidimo čiaupo rankena, 11 – vandens išleidimo čiaupas, 12 – vamzdis,<br />
13 – samtelis, 14 – vandens kanalizacija<br />
Nekupinių vagonų vandentiekio sistema. Nekupinio vagono<br />
vandentiekio sistema pavaizduota 37 paveiksle.<br />
34
37 pav. Nekupinio vagono vandentiekio sistema<br />
1 – nutekėjimo vamzdžių šildytuvas, 2 – šildymo sistemos bako užpildymo<br />
vožtuvas, 3 – vandens išleidimo čiaupas, 4 – mažasis bakas, 5 – pagrindas,<br />
6 – paskirstymo bakas, 7 – vandens tiekimo į šildymo įrangą vožtuvas,<br />
8 – vandens šildytuvas, 9 – siurblys, 10 – šildytuvas, 11 – karšto vandens<br />
bakas, 12 – unitazas, 13 – kriauklė, 14 – praustuvas, 15 – vandens<br />
aušintuvas, 16 – karšto vandens bakas, 17 – didysis bakas<br />
Kupinių vagonų vandentiekio sistema. Kupinio vagono vandentiekio<br />
sistema pavaizduota 38 paveiksle.<br />
38 pav. Kupinio vagono vandentiekio sistema<br />
1 – vandens kaitintuvas, 2 – gyvatukas, 3 – vamzdynas su vožtuvu,<br />
4 – termometras, 5 – praustuvas, 6, 7 – pagalbinis bakas, 8 – praustuvas,<br />
9 – virdulys, 10, 11 – vamzdis, 13 – bakas, 14 – vamzdynas, 15 – unitazo<br />
bakelio vandens lygio kontrolinis vamzdelis, 16 – vamzdis, 17 – unitazas,<br />
18 – vamzdis<br />
35
Mišrusis virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra). Mišrusis<br />
virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra) patogus tuo, kad kai vagonas<br />
yra prijungtas prie 3000 V elektros srovės šaltinio (nuo lokomotyvo<br />
ar nuo kolonėles stotyje), galima naudoti elektrinį šildymą, o kai<br />
elektros maitinimo nėra – šildyti anglimis. Toks virdulys pavaizduotas<br />
39 paveiksle.<br />
39 pav. Mišrusis virdulys (šildomas anglimis ir (arba) elektra)<br />
1 – korpusas, 2 – vandens lygio maksimumo žymė, nupylimo atvamzdis,<br />
dangtelis, 5 – elektrinio šildytuvo lizdas, 6 – perpylimo vamzdis,<br />
7 – skirstytuvas, 8 – vanduo, 9 – tinklinis filtras, 10 – stiklinis indas,<br />
11 – fiksavimo skabė, 12 – vandens lygio matuoklis, 13 – vožtuvas,<br />
14–15 – vandens lygio matuoklio skalė, 16 – vožtuvas, 17, 29 – čiaupai,<br />
18 – plūdės kameros korpusas, 19 – termometras, 20 – vandens čiaupas,<br />
21 – kaitintuvo korpusas, 22 – išleidimo čiaupas, 23 – dėžė pelenams,<br />
24 – vieta pelenams, 25 – anga pelenams šalinti, 26 – grotelės,<br />
27, 33 – elektriniai šildytuvai, 28 – pakuros anga, 30 – verdančio vandens<br />
lygio rodyklė, 31 – vandens indas-kanalas, 32 – vandens indas<br />
36
Geriamojo vandens aušintuvas. Geriamojo vandens aušintuvas<br />
pavaizduotas 40 paveiksle.<br />
40 pav. Geriamojo vandens aušintuvas<br />
1 – niša, 2 – čiaupas, 3 – oro vamzdis, 4 – verdančio vandens bakas,<br />
5 – perpylimo vamzdis, 6 – ataušinto vandens bakas, 7 – termostatas,<br />
8 – garintuvas, 9 – išleidimo čiaupas, 10 – automatinis reguliavimo<br />
vožtuvas, 11 – filtras, 12 – vožtuvas, 13 – resiveris, 14 – elektrinis<br />
šildytuvas, 15 – ventiliatorius, 16 – kondensatorius, 17 – šaldymo įrenginys,<br />
18 – kompresorius, 19 – įsiurbimo vožtuvas, 20 – vožtuvas<br />
Keleivinio vagono šildymo sistema. Šaltuoju metų laiku keleivinių<br />
vagonų salonai šildomi. Keleivinio vagono šildymo sistema pavaizduota<br />
41 paveiksle.<br />
37
41 pav. Keleivinio vagono šildymo sistema<br />
1 – katilas, 2 – kaitinančioji šaka, 3 – katilo vamzdis,<br />
4 – vamzdis orui nuvesti, 5 – plėtimosi kamera, 6–7 – šildymo atšakos,<br />
8 – šildymo vamzdynas, 9 – siurblys<br />
Mišrusis (šildomas anglimis arba elektra) katilas. Pagrindinis<br />
vagono šildymo sistemos elementas yra katilas. Mišrusis (šildomas<br />
anglimis arba elektra) katilas pavaizduotas 42 paveiksle.<br />
38
42 pav. Mišrusis (šildomas anglimis arba elektra) katilas<br />
1 – grotelės kietam kurui, 2 – vandens marškiniai, 3 – kaitintuvai,<br />
4 – pakura, 5 – karščiui atspari elektros izoliacija, 6–8 – vamzdžiai,<br />
9–10 – šilumos izoliacija, 11 – atrama, 12 – pakuros anga,<br />
13 – anga pelenams pašalinti, 14 –vieta pelenams<br />
Ventiliacijos sistema. Kad kelionės metu keleiviai nepritrūktų<br />
gaivaus oro, vagonas turi turėti ventiliacijos sistemą. Šios sistemos<br />
pavyzdys parodytas 43 paveiksle.<br />
39
43 pav. Ventiliacijos sistemos ortakiai<br />
a) 1 – grotelės, 2 – filtrai, 3 – ventiliatorius (siurblys),<br />
4 – difuzorius, 5 – šildytuvas, 6 – oro maišytuvas, 7 – ortakis, 8 – angos<br />
orui, 9 – stogas, 10 – lubos, b) 1 – grotelės, 2 – filtras, 3 – ventiliatorius<br />
(siurblys), 4 – difuzorius, 5 – oro aušintuvas, 6 – oro šildytuvas,<br />
7 – oro maišytuvas, 8 – ortakis, 9 – oro anga, 10 – oro<br />
cirkuliacijos grotelės, 11 – oro grąžinimo ortakis, 12 – oro maišymo kamera<br />
Deflektorius. Deflektorius skirtas orui iš ventiliacijos sistemos<br />
siur bti. Deflektoriaus pavyzdys pavaizduotas 44 paveiksle.<br />
44 pav. Deflektorius<br />
1 – atvamzdis, 2 – difuzorius, 3 – deflektoriaus korpusas,<br />
4 – dangtelio tvirtinimo letenėlės, 5 – dangtelis<br />
40
Vagonui judant deflektorių apteka atmosferos oras, tuo būdu pastarajame<br />
susidaro išretėjimas, o į išretėjimo zoną dėl slėgių skirtumo<br />
įsiurbiamas oras iš ventiliacijos sistemos.<br />
Oro kondicionavimo sistema. Šiltuoju metų laiku į vagono saloną<br />
tiekiamą orą kartais reikia aušinti. Tam skirta kondicionavimo<br />
sistema. Keleivinio vagono oro kondicionavimo sistema pavaizduota<br />
45 paveiksle.<br />
45 pav. Oro kondicionavimo sistema<br />
1 – vidinės grotelės, 2 – išorinės grotelės, 3 – oro filtras, 4 – ventiliatorius,<br />
5 – oro aušintuvas, 6 – oro pūtimo grotelės, 7 – šaltnešio aušintuvas (kondensatorius),<br />
8 – kompresorius<br />
Iš fizikos žinome, kad natūraliomis sąlygomis šilumą perduoda<br />
tik šiltesnis kūnas šaltesniam. Priešingu atveju (norint salone palaikyti<br />
žemesnę oro temperatūrą nei aplinkoje) reikalinga speciali įranga<br />
– kondicionavimo sistema. Joje kompresorius siurbia šaltnešį iš<br />
oro aušintuvo ir pumpuoja jį į šaltnešio aušintuvą (kondensatorių).<br />
Šaltnešis – tai lakus skystis, oro aušintuve dėl slėgio mažėjimo jis garuoja<br />
ir todėl vėsta, tuo aušindamas aptekantį orą. Šaltnešio aušintuve<br />
41
(kondensatoriuje) jis kondensuojasi ir atiduoda savo šilumą aplinkai.<br />
Šilumos mainams suintensyvinti naudojamas ventiliatorius.<br />
Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga. Didelė dalis komforto<br />
įrangos naudoja elektros energiją (pvz., apšvietimas, kondicionavimo<br />
sistema). Vienas iš būdų šiai energijai gauti yra keleivinio vagono elektros<br />
tiekimo sistema. Jos įranga pavaizduota 46 ir 47 paveiksluose.<br />
46 pav. Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga<br />
1 – varantysis skriemulys, 2 – varomasis skriemulys, 3 – diržai,<br />
4 – reduktorius, 5 – diržo įtempimo įranga, 6 – kardaninis velenas,<br />
7 – generatorius, 8 – veleno ir generatoriaus apsauga<br />
47 pav. Keleivinio vagono elektros tiekimo įranga<br />
1 – reduktorius, 2 – reduktoriaus tvirtinimo tarpiklis,<br />
3 – reduktoriaus apsauga, 4 – reduktoriaus apsauga nuo drėgmės,<br />
5 – kardaninio veleno apsauga, 6 – kardaninis velenas, 7 – generatoriaus<br />
tvirtinimo elementai, 8 – generatoriaus apsauga,<br />
9 – generatoriaus tvirtinimo pagrindas, 10 – generatorius<br />
42
Nuo aširačio per pavarą varomas elektros generatorius, šis gamina<br />
elektros energiją. Pavara gali būti diržinė arba reduktorinė-kardaninė.<br />
Pastaroji yra kiek sudėtingesnė, todėl ji nagrinėjama atskirai.<br />
Reduktorinė-kardaninė generatoriaus pavara. Reduktorinę-kardaninę<br />
generatoriaus pavarą sudaro reduktorius (ant aširačio), tamprioji<br />
mova ir kardaninis velenas. Tokia pavara pavaizduota 47 paveiksle.<br />
48 pav. Reduktorinė-kardaninė generatoriaus pavara<br />
1 – generatorius, 2 – tamprioji mova, 3 – kardaninis velenas,<br />
4 – reduktorius ant aširačio<br />
Ant aširačio esantis reduktorius suka kardaninį veleną, šis per<br />
tampriąją movą suka generatorių.<br />
43
2. Dyzelinio traukinio sandara<br />
Dyzelinį traukinį sudaro: varikliniai vagonai; prikabinamieji vagonai;<br />
valdymo vagonai. Varikliniuose vagonuose įrengiama jėgainė,<br />
mašinisto kabina su traukinio valdymo įranga ir keleivių salonas.<br />
Prikabinamuose vagonuose – keleivių salonas. Valdymo vagonuose –<br />
keleivių salonas ir mašinisto kabina su valdymo įranga.<br />
2.1. Variklinis vagonas<br />
Variklinis vagonas pavaizduotas 49 paveiksle.<br />
49 pav. Variklinis vagonas<br />
1 – prožektorius, 2 – kabinos ventiliatorius, 3 – radijo stotis, 4 – mašinisto<br />
kabinos pertvara, 5 – hidraulinė pavara, 6 – mašinų skyriaus langas,<br />
7 – kompresorius, 8 – aušintuvo blokas, 9 – dyzelinis variklis, 10 – oro<br />
filtras, 11 – išmetimo vamzdis, 12 – šildytuvas, 13 – šildymo ir vėdinimo<br />
įranga, 14 – radijo stoties antena, 15 – keleivių salono langas, 16 – kėbulo<br />
šilumos izoliacija, 17 – orlaidė, 18 – ventiliacijos kanalas, 19 – tampri<br />
perėjimo aikštelė, automatinė sankaba, 20 – automatinė sankaba, 21 – kelio<br />
valytuvas, 22 – garsinis signalas, 23 – indukcinė signalizacijos ritė, 24<br />
– gaisro gesinimo sistemos balionai, 25 – tamprioji mova,<br />
26 – kardaninis velenas, 27 – varantysis vežimėlis, 28 – tamprusis velenas,<br />
29 – starteris-generatorius, 30 – pagrindinis suslėgto oro rezervuaras,<br />
31 – durys, 32–33 – atsarginis suslėgto oro rezervuaras, 34 – akumuliatorius,<br />
35 – pagrindinis degalų bakas, 36 – palaikantysis vežimėlis,<br />
37 – valdymo pultas, 38 – mašinisto kabina, 39 – valdymo aparatūros spinta,<br />
40 – vandens ir tepalo šilumokaitis, 41 – tarnybinė patalpa, 42 – angainė,<br />
43 – keleivių salonas, 44 – grindys bagažui laikyti, 45 – trivietė sėdynė,<br />
44
46 – elektrinis šildytuvas, 47 – elektros įrangos spinta, 48 – rankinio<br />
stabdžio valdymo svirtis, 49 – mašinisto padėjėjo vieta, 50 – mašinisto<br />
kabinos durys, 51 – įėjimas per mašinų skyrių, 52 – tualetas, 53 – keleivių<br />
salono stumdomosios durys<br />
2.2. Prikabinamasis vagonas<br />
Prikabinamasis vagonas pavaizduotas 50 paveiksle.<br />
50 pav. Prikabinamasis vagonas<br />
12 – šildytuvas, 42 – angainė, 43 – keleivių salonas, 45 – trivietė sėdimoji<br />
vieta, 47 – elektros įrangos spinta, 52 – tualetas, 54 – ventiliacijos žaliuzės,<br />
55 – dvivietė sėdimoji vieta<br />
Dyzelinį traukinį sudaro savo paskirtį turinčios funkcinės sistemos:<br />
kėbulas; jėgainė – variklis ir pagalbinė variklio įranga; pavara;<br />
elektros įranga; vežimėliai.<br />
Dyzeliniais traukiniais vežami keleiviai priemiestiniais maršrutais.<br />
Kelionės laikas paprastai nebūna ilgas (apie valandą ar dvi) todėl<br />
komforto įrangos dyzeliniuose traukiniuose nėra daug.<br />
45
3. Elektrovežiai<br />
Elektrovežis – tai lokomotyvas, kurio pradinis energijos šaltinis<br />
yra kontaktinio tinklo elektros energija.<br />
Elektrovežių klasifikavimas<br />
Paprastai elektrovežiai, kaip ir kiti lokomotyvai, skirstomi pagal:<br />
- ašių skaičių: dviašiai, keturašiai, šešiaašiai ir t. t.<br />
- gali būti klasifikuojami pagal paskirtį: prekiniai, keleiviniai,<br />
manevriniai;<br />
- pagal elektros traukos variklių tipą: kintamosios srovės, nuolatinės<br />
srovės, mišrūs. Kartais elektrovežiai turi ir savo elektros<br />
akumuliatorių.<br />
Įvairūs gamintojai turi sukūrę savo klasifikatorius. Kai kurie<br />
Vokietijos elektrovežių gamintojai juos skirsto pagal greitį (pvz., iki<br />
70 km/h, nuo 70 iki 90 km/h, daugiau kaip 90 km/h). Austrų gamintojas<br />
„Krokodil“ savo elektrinius riedmenis klasifikuoja į grupes ir<br />
jas žymi raidėmis. Pavyzdžiui, nuo A iki D grupėms pagal išvystomą<br />
greitį priskiriami magistraliniai elektrovežiai (A grupė – elektrovežiai,<br />
skirti 110 km/h greičiui ir daugiau, B – nuo 70 iki 80 km/h, C – 60<br />
iki 65 km/h, D – nuo 45 iki 55 km/h). Mažosiomis raidėmis žymi kiti<br />
elektriniai traukos riedmenys (ne elektrovežiai).<br />
Bendrąją elektrovežio sandarą matome 51 paveiksle.<br />
51 pav. Elektrovežio sandara<br />
Detalesnės elektrovežio sandaros pavyzdį matome 52 paveiksle.<br />
46
52 pav. Elektrovežio sandara<br />
1 – variklis-ventiliatorius, 2 – valdymo generatorius, 3 – srovės imtuvas<br />
(pantografas), 4 – iškrovos įrenginys, 5 – variklis-kompresorius,<br />
6 – atsarginis oro rezervuaras, 7 – grupinis jungiklis, 8 – greitasis jungiklis,<br />
9 – paleidimo varžos, 10 – reversorius, 11 – valdymo pultas, 12 – pagrindinis<br />
oro rezervuaras, 13 – akumuliatoriai, 14 – indukcinis šuntas, 15 – pagalbinis<br />
kompresorius pantografui pakelti, 16 – rankinis siurblys pantografui<br />
pakelti, 17 – prausyklos spinta, 18 – apsauginės aparatūros pultas,<br />
19 – įrankinė, 20 – akumuliatorių energijos skirstymo skydas<br />
Pagal paskirtį paprastai elektrovežio įranga skirstoma į tokias<br />
grupes: kėbulas, važiuoklė, elektros varikliai, pavara, srovės imtuvas<br />
ir grandinės, stabdžių sistema, valdymo sistema, pagalbinė įranga.<br />
Srovės imtuvas. Srovės imtuvo paskirtis yra energijai iš kontaktinio<br />
tinklo elektros srovės pavidalu perduoti į elektrovežį. Bendroji srovės<br />
imtuvo sandara parodyta 53 pav.<br />
47
53 pav. Srovės imtuvo sandara<br />
Srovės imtuvas turi pneumatinę pavarą, kurios paskirtis prispausti<br />
šliaužiklius prie kontaktinio tinklo laido. Detaliau srovės imtuvo<br />
sandaro parodyta 54 paveiksle.<br />
54 pav. Srovės imtuvas<br />
1 – šliaužiklio laikiklis, 2 – šliaužiklis, 3 – spyruoklė, 4 – viršutinis rėmas,<br />
5 – šuntas, 6 – apatinis rėmas, 7 – svertas, 8 – traukė, 9 – cilindras,<br />
10 – traukė, 11 – varžtas,12 – pakėlimo spyruoklė, 13 – nuleidimo<br />
spyruoklė, 14 – stūmoklis, 15 – traukė, 16 – mova, 17 – šliaužiklio<br />
spyruoklė, 18 – šliaužiklio laikiklio strypas, 19 – įvorė spyruoklei įkabinti,<br />
20 – velenas, 21 – svertas, 22 – pirštas<br />
48
Detaliau nagrinėjant srovės imtuvo sandarą matyti, jog elektros<br />
srovė perduodama per imtuvo strypus, tačiau juos jungiantys lankstai<br />
yra šuntuojami. Tai daroma tam, kad lankste neužsidegtų elektros lankas<br />
ir lanksto elementai nesusivirintų.<br />
Kompresorius, sukamas elektros variklio. Elektrovežyje kompresorių,<br />
kuris tiekia suslėgtą orą stabdžių sistemai, suka elektros<br />
variklis. Bendroji kompresoriaus ir elektros variklio mazgo sandara<br />
parodyta 55 paveiksle.<br />
55 pav. Bendroji kompresoriaus ir elektros variklio mazgo sandara<br />
Ant pagrindo montuojami elektros variklis ir kompresorius.<br />
Detaliau kompresorius pavaizduotas 56 paveiksle.<br />
49
56 pav. Kompresorius<br />
1 – cilindras, 2 – filtras, 3 – stūmoklis, 4 – cilindro galvutė, 5 – pirmosios pakopos<br />
įsiurbimo vožtuvas, 6 – pirmosios pakopos išleidimo vožtuvas,<br />
7 – antrosios pakopos įsiurbimo vožtuvas, 8 – antrosios pakopos įleidimo<br />
vožtuvas, 9 – švaistiklis, 10 – priešsvoris, 11 – alkūninis velenas,<br />
12 – riedėjimo guolis, 13 – mentelė, 14 – karteris, 15–16 – krumpliaratis,<br />
17 – variklio inkaro velenas, 18 – indas slėgio pulsavimui kompensuoti,<br />
19 – apsauginis vožtuvas, 20 – reguliavimo varžtas,<br />
21 – tepalo lygio matuoklis<br />
Dažniausiai kompresorius būna dviejų laipsnių. Tokiu atveju paprastai<br />
kompresorius turi du cilindrus: vieną pirmajam laipsniui, kitą –<br />
antrajam. Oras, suslėgtas pirmojo laipsnio cilindre, aušinamas, o paskui<br />
slegiamas antrojo laipsnio cilindre. Taip išvengiama oro perkaitimo.<br />
Elektros varikliai. Elektros varikiai rūšiuojami pagal:<br />
Srovės tipą (nuolatinės srovės ir kintamosios srovės):<br />
Nuolatinės srovės varikliai klasifikuojami į variklius su pastoviu<br />
magnetiniu lauku, nuoseklaus žadinimo, lygiagretaus žadinimo ir mišriojo<br />
žadinimo;<br />
Kintamosios srovės varikliai skirstomi pagal:<br />
inkaro sukimąsi magnetinio lauko atžvilgiu (sinchroniniai, asinchroniniai);<br />
fazių skaičių: vienfaziai, dvifaziai, trifaziai, daugiafaziai;<br />
judesio tipą (tiesinio judesio, sukamojo judesio);<br />
50
pagal variklio judamųjų dalių uždarumą (uždarieji, atvirieji);<br />
pagal hermetiškumą (hermetiški, nehermetiški).<br />
Nuolatinės srovės varikliai su žadinimu gali būti skirstomi pagal<br />
žadinimo apvijos jungimo schemą. Nuolatinės srovės variklio jungimo<br />
schemos pagal žadinimą parodytos 57 paveiksle.<br />
57 pav. Nuolatinės srovės variklio jungimo schemos pagal žadinimą<br />
Nuolatinės srovės variklio jungimo schemos pagal žadinimą<br />
a – lygiagretusis žadinimas; b – nuoseklusis žadinimas; c – mišrusis<br />
žadinimas; d – nepriklausomas žadinimas.<br />
Kai žadinimo apvija jungiama lygiagrečiai rotoriaus apvijai, toks<br />
žadinimas vadinamas lygiagrečiuoju.<br />
Kai žadinimo apvija jungiama nuosekliai su rotoriaus apvija, toks<br />
žadinimas vadinamas nuosekliuoju.<br />
Kai viena žadinimo apvija jungiama lygiagrečiai, o kita nuosekliai<br />
rotoriaus apvijai, toks žadinimas vadinamas mišriuoju.<br />
Kai žadinimo apvija jungiama į kitą maitinimo šaltinį nei rotoriaus<br />
apvija, toks žadinimas vadinamas nepriklausomu.<br />
Pagalbinė įranga<br />
Veikiant elektros varikliui, elektros energija verčiama mechaniniu<br />
darbu. Tačiau dėl variklių apvijų realiosios varžos dalis elektros energijos<br />
virsta ne mechaniniu darbu, o šiluma. Kai variklio galia didelė<br />
(tūkstančiais kilovatų), išsiskiria didžiuliai šilumos kiekiai (dešimčių<br />
kilovatų galia), todėl variklių elementai kaista. Kad apvijų izoliacija<br />
neišsilydytų, variklius būtina aušinti. Nuolatinės srovės elektrovežio<br />
aušinimo schema parodyta 58 paveiksle.<br />
51
58 pav. Nuolatinės srovės elektrovežio aušinimo schema<br />
Kai elektrovežyje naudojami nuolatinės srovės varikliai, o jis<br />
(elektrovežis) naudojamas ruože su kintamąja kontaktinio tinklo srove,<br />
prieš tiekiant į variklius, kintamąją srovę reikia išlyginti. Elektros<br />
srovės lygintuvo ir variklių maitinimo schemos pavyzdys parodytas<br />
59 paveiksle.<br />
59 pav. Elektros srovės lygintuvo ir variklių maitinimo schemos pavyzdys<br />
Esant didelei galiai (tūkstančiais kilovatų), dėl varžos kaista lygintuvo<br />
diodai. Juos taip pat reikia aušinti. Todėl elektrovežio, naudojamo<br />
ruože su kintamąja kontaktinio tinklo srove, aušinimo schema<br />
52
yra kiek sudėtingesnė nei elektrovežio, naudojamo ruože su nuolatine<br />
srove. Elektrovežio, naudojamo kintamosios kontaktinio tinklo srovės<br />
ruože, elektros įrangos aušinimo schema parodyta 60 paveiksle.<br />
60 pav. Elektrovežio, naudojamo kintamosios kontaktinio tinklo srovės<br />
ruože, elektros įrangos aušinimo schema<br />
Elektrovežio, naudojamo ruože su kintamąja kontaktinio tinklo<br />
srove, aušinimo schema ypatinga tuo, kad joje numatytas srovės lygintuvo<br />
aušinimas.<br />
Kai yra didelė traukos variklių galia ir lokomotyvas judant traukos<br />
režimu (greitėja), atsiranda pavojus kiekvieno vežimėlio priekiniams<br />
aširačiams atsiplėšti nuo bėgių (pakilti). Kai kuriuose elektrovežiuose<br />
įrengiama apsauga nuo aširačių pakėlimo. Apsaugos nuo aširačių pakėlimo<br />
schema parodyta 61 paveiksle.<br />
53
61 pav. Apsaugos nuo aširačių pakėlimo schema<br />
Kiekvienas vežimėlis abiejuose galuose gali būti prispaudžiamas<br />
prie bėgių. Traukos metu prispaudžiant priekinę vežimėlio dalį aširačiai<br />
apsaugomi nuo pakėlimo, kartu ir nuo praslydimo.<br />
Kontroliniai klausimai<br />
1. Ką vadiname elektrovežiu?<br />
2. Pagal ką gali būti klasifikuojami elektrovežiai?<br />
3. Kuo elektrovežiai skiriasi nuo kitų lokomotyvų?<br />
4. Kuo ypatingas elektrovežio stabdžių sistemos kompresoriaus<br />
sukimo principas?<br />
5. Kuo skiriasi elektrovežio su kintamosios srovės traukos varikliais<br />
ir elektrovežio su nuolatinės srovės traukos varikliais<br />
(kai elektrovežis maitinamas nuo kintamosios srovės kontaktinio<br />
tinklo) traukos variklių aušinimo sistemos?<br />
54
4. Automotrisės ir autodrezinos<br />
Automotrisės ir autodrezinos – tai palyginti nedideli geležinkelių<br />
riedmenys, skirti geležinkeliams prižiūrėti arba nedideliems kiekiams<br />
krovinių ar keleivių vežti. Jų variklių galia, išvystomas greitis yra artimi<br />
automobilių galiai ir greičiams. Jie gali turėti įrengtą specialią<br />
įrangą, reikalingą atitinkamiems darbams atlikti (pvz., kranus, ekskavatorius,<br />
dalgius, pjūklus). Paprastai šie riedmenys naudojami geležinkelių<br />
sistemos ūkio reikmėms.<br />
Automotrisė parodyta 62, autodrezina – 63 paveiksluose.<br />
62 pav. Autiomotrisė<br />
55
63 pav. Autodrezina<br />
Automotrisės nuo drezinų skiriasi savo valdymu. Automotrisės<br />
valdomos kaip geležinkelių traukos riedmenys, jas valdantys asmenys<br />
vadinami mašinistais. Autodrezinų valdymas yra supaprastintas, jas<br />
valdantys asmenys vadinami vairuotojais.<br />
56
5. pagrindiniai riedmenų elementai<br />
5.1. Vežimėliai. Jų klasifikacija, paskirtis ir sandara<br />
Aširačiai prie vagono kėbulo tvirtinami dviem būdais: be vežimėlių<br />
ir vežimėlyje. Pirmieji (senoviniai) vagonai vežimėlių neturėjo –<br />
ašidėžės per pakabą buvo tvirtinamos tiesiai prie vagono rėmo. Tokių<br />
vagonų kai kuriose šalyse yra ir dabar (žr. 64 paveikslą).<br />
64 pav. Biralinis vagonas be vežimėlių<br />
Vagonai be vežimėlių yra paprastesnės konstrukcijos, mažiau detalių,<br />
todėl iš dalies paprastesnė jų priežiūra. Tačiau plėtojantis geležinkelių<br />
transportui didėjo vežamų krovinių kiekis, todėl nuolat reikėjo<br />
didinti vagonų krovumą. Didinant krovumą didėjo ir ašies apkrova.<br />
Dėl didėjančios ašies apkrovos labiau apkraunami bėgiai. Saugant bėgius<br />
ašies apkrova ribojama. Didinant vagono krovumą, bet ribojant<br />
jo ašies apkrovą, reikia didinti aširačių skaičių. Montuojant vagone<br />
57
daugiau kaip du aširačius, vagonas gali strigti kreivėse. Dėl šios aplinkybės<br />
daugumoje šiuolaikinių vagonų aširačiai su pakaba montuojami<br />
ne tiesiai prie vagono rėmo, o vežimėliuose. Kadangi vežimėlis vagono<br />
kėbulo atžvilgiu gali sukiotis, tai vagonai su vežimėliais sklandžiau<br />
važiuoja geležinkelių kreivėmis. Vežimėlis yra savarankiškas mazgas,<br />
jį patogu atskirai prižiūrėti, diagnozuoti, remontuoti. Dėl to dauguma<br />
vagonų turi vežimėlius.<br />
Pagal paskirtį galima skirti prekinių vagonų vežimėlius, keleivinių<br />
vagonų, dyzelinių traukinių, elektrinių traukinių vežimėlius.<br />
Išvardyti vežimėliai yra atitinkamų konstrukcijų. Konstrukcijos požiūriu<br />
vagonų vežimėliai skirstomi pagal aširačių skaičių, pagal apkrovos<br />
perdavimą nuo kėbulo į aširačius, pagal pakabos įrangą. Taip<br />
pat vežimėliai skirstomi į viengubo, dvigubo ir trigubo pakabinimo<br />
vežimėlius. Vežimėlių klasifikacija pagal apkrovos perdavimą ir pagal<br />
pakabos įrangą parodyta 65 paveiksle.<br />
65 pav. Vežimėlių klasifikacija pagal apkrovos perdavimą<br />
ir pagal pakabos įrangą<br />
Pagal pakabos įrangą konstrukcijos gali būti tokios:<br />
a – skersinė sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmo ašidėžės<br />
pritvirtintos standžiai,<br />
58
– skersinė sija standžiai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmų ašidėžės<br />
tvirtinamos tampriai,<br />
c – skersinė sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmų ašidėžės<br />
tvirtinamos tampriai.<br />
Pagal apkrovos perdavimą konstrukcijos būna:<br />
d – apkrova perduodama į rėmus standžiai, o į aširačius – tampriai,<br />
e – apkrova perduodama į rėmus tampriai, o nuo rėmų šį<br />
aširačius – standžiai,<br />
f – apkrova perduodama per lopšelį ir linginę pakabą,<br />
g – apkrova perduodama per lopšelį ir spyruoklinę pakabą<br />
Pagal tampriųjų elementų skaičių vežimėliai būna viengubo pakabinimo,<br />
dvigubo pakabinimo arba trigubo pakabinimo. Viengubo pakabinimo<br />
vagonai turi vieną tampriųjų elementų komplektą. Dvigubo<br />
pakabinimo vežimėliai turi du tampriųjų elementų komplektus, jungiamus<br />
nuosekliai. Trigubo pakabinimo – tris. Viengubo pakabinimo<br />
paprastai būna prekinių vagonų vežimėliai, o dvigubo ar trigubo pakabinimo<br />
– keleivinių.<br />
Prekinių vagonų vežimėliai gaminami pagal A schemą – skersinė<br />
sija tampriai pritvirtinta prie šoninių rėmų, prie rėmo ašidėžės pritvirtintos<br />
standžiai (išimtis kartais būna refižeratorinių vagonų vežimėliai,<br />
jie būna dvigubo pakabinimo ir gaminami pagal C schemą).<br />
Pagal aširačių (arba ašių) skaičių vežimėliai būna dviašiai, triašiai,<br />
keturašiai ir su daugiau ašių. Daugiau kaip dvi ašis paprastai turi<br />
prekinių vagonų vežimėliai (nes prekinių vagonų masė didesnė nei<br />
keleivinių). Prekinio vagono dviašio ir triašio vežimėlio pavyzdžius<br />
matome 66 ir 67 paveiksluose.<br />
59
66 pav. Dviašis vežimėlis<br />
1 – aširatis, 2 – šoninis rėmas, 3 – virpesių slopintuvas, 4 – ašidėžė,<br />
5 – lankstas, 6 – skersinė sija, 7 – spyruoklių komplektas, 8 – stabdžių<br />
svirtinė pavara, 9 – vertikalusis šliaužiklis<br />
Pagrindinis prekinio vagono vežimėlio požymis tas, kad vežimėlio<br />
laikančiąsias konstrukcijas sudaro du vertikalūs rėmai, rėmų viduryje<br />
esančioje ertmėje sumontuota tampri pakaba (spyruoklių komplektas),<br />
ant jos skersai dedama skersinė sija. Skersinės sijos viduryje,<br />
ant šerdeso statomas vagono rėmas.<br />
60
67 pav. Triašis vežimėlis<br />
1 – ašidėžė, 2 – šoninis rėmas, 3 – spyruoklių komplektas, 4 – balansyras,<br />
5 – skersinė sija, 6 – stabdžių traukinė pavara<br />
Keleivinių vagonų vežimėliai paprastai būna dviašiai (didesniam<br />
ašių skaičiui nėra prasmės dėl palyginti nedidelės vagono masės). Šie<br />
važimėliai yra dvigubo pakabinimo. Turi nuosekliai sumontuotus du<br />
tampriųjų elementų komplektus. Dviguba vežimėlio pakaba suteikia<br />
daugiau patogumo keleiviams.<br />
61
68 pav. Keleivinio vagono vežimėlis<br />
1 – šoninės sijos, 2 – balansyras, 3 – traukės, 4 – šliaužikliai,<br />
5 – spyruoklių pagrindas, 6 – lopšelio pakaba, 7 – spyruoklių tvirtinimas,<br />
8 – pagalbinės sijos, 9, 10 – šliaužikliai, 11 – varžtai, 12 – spyruoklės,<br />
13 – virpesių slopintuvai, 14 – gembės, 15 – sija, 16 – šliaužiklių pagrindas<br />
Pagrindinis keleivinio vagono vežimėlio požymis tas, kad šis<br />
vežimėlis turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą H formos rėmą,<br />
62
paprastai esantį virš ašių. Vertikalių santvarų keleivinio vagono vežimėlio<br />
rėmas neturi dėl palyginti nedidelių apkrovų. Viduryje vežimėlio,<br />
po rėmo šoninėmis sijomis kabinami lopšiai. Juose montuojami<br />
tampriųjų elementų (paprastai – spyruoklių) kompektai. Ant jų skersai<br />
vežimėlio montuojama skersinė sija, o ant šios – vagono kėbulas.<br />
Vežimėlio šoninių sijų galuose per spyruoklių komplektus montuojamos<br />
ašidėžės su aširačiais. Be to, keleivinio vagono vežimėlyje<br />
šoninės sijos judėjimą rėmo atžvilgiu riboja virpesių slopintuvai (jie<br />
jungia skersinės sijos galus su vežimėlio rėmu).<br />
Dyzelinio traukinio vežimėliai būna varantieji ir palaikantieji. Jie<br />
skiriasi tuo, kad varančiojo vežimėlio aširaičiai turi traukos variklius,<br />
o palaikančiojo – ne. Dyzelinio traukinio vežimėlio pavyzdys parodytas<br />
69 paveiksle.<br />
69 pav. Dyzelinio traukinio vežimėlis<br />
1 – vežimėlio rėmas, 2 – aširatis, 3 – centrinė pakaba, 4 – aširačio pakaba<br />
Dyzelinio traukinio vežimėliai turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą<br />
H formos rėmą, paprastai esantį žemiau aširačių ašių. Skersinė<br />
sija per tampriuosius elementus (dažniausiai – spyruoklių komplektą)<br />
montuojama rėmo viduryje iš viršaus. Ašidėžės rėmo galuose tvirtinamos<br />
per svirtinę pakabą. Svirties: vienas galas lankstu tvirtinamas prie<br />
rėmo, o kitas prie rėmo tvirtinamas per spyruoklę.<br />
63
elektrinio traukinio vežimėliai būna varomieji ir palaikantieji.<br />
Jie skiriasi tuo, kad varomojo vežimėlio aširačiai turi traukos variklius,<br />
o palaikančiojo – ne. Elektrinio traukinio vežimėlio pavyzdys<br />
pateiktas 70 paveiksle.<br />
70 pav. Elektrinio traukinio vežimėlis<br />
1 – vežimėlio rėmas, 2 – ašidėžė, 3 – skersinės sijos pakaba,<br />
4 – aširačio pakaba, 5 – stabdžių įrangos tvirtinimo elementas, 6 – aširatis,<br />
7 – skersinė sija, 8 – virpesių slopintuvas, 9 – balansyras.<br />
Savo sandara elektrinio traukinio vežimėlis panašus į keleivinio<br />
vagono vežimėlį. vežimėlis turi horizontalioje plokštumoje išdėstytą H<br />
formos rėmą, paprastai esantį virš ašių. Viduryje vežimėlio, po rėmo<br />
šoninėmis sijomis kabinami lopšiai, juose montuojami tampriųjų elementų<br />
komplektai. Ant jų skersai vežimėlio montuojama skersinė sija,<br />
o ant šios– vagono kėbulas.<br />
Vežimėlių elementų skaičiavimas. Prekiniuose vežimėliuose<br />
skaičiuojamas šoninis rėmas ir skersinė sija. Skersinės sijos skaičiavimo<br />
schema ir momentų diagrama pavaizduota 71 paveiksle.<br />
64
71 pav. Prekinio vagono vežimėlio skersinės sijos skaičiavimo schema<br />
ir momentų diagrama: F ir P – apkrovos nuo vagono svorio, N: R – pakabos<br />
reakcija, N, M 1 , M 2 – lenkimo momentai kritiniuose pjūviuose, Nm,<br />
a ir b – atstumai iki kritinių pjūvių, m<br />
Įtempimai i-tajame skerspjūvyje apskaičiuojami pagal formulę:<br />
, (8)<br />
čia: M i – lenkimo momentas i-tajame pjūvyje, Nm; W i – atsparumo<br />
momentas i-tajame pjūvyje m 3 .<br />
Kontroliniai klausimai<br />
1. Kokie yra vagonų be vežimėlių privalumai ir trūkumai?<br />
2. Pagal ką klasifikuojami vežimėliai?<br />
3. Kuo skiriasi prekinių ir keleivinių vagonų vežimėlių rėmai?<br />
4. Kuo skiriasi prekinių ir keleivinių vagonų pakaba?<br />
5. Kelių ašių būna keleivinių vagonų vežimėliai? Kodėl?<br />
65
5.2. Vagonų aširačiai<br />
Aširačiu vadiname du ratus, nejudamai užmautus ant ašies.<br />
Paprasčiausias yra vagono aširatis. Vagono aširatį matome 72 paveiksle.<br />
72 pav. Aširatis<br />
1 – ašis, 2 – ratai<br />
Vagono aširačio ašį matome 73 paveiksle.<br />
73 pav. Ašis<br />
1 – ašies vidurinė dalis, 2 – pastebulys (postebulinė dalis), 3 – priešstebulis,<br />
4 – kakliukas, 5 – priešakinė kakliuko briauna, 6–8 – briaunelės<br />
Ratai būna vientisi ir bandažiniai (pavažiniai). Taip pat ratai gali<br />
būti tamprieji. Tamprųjį ratą matome 74 paveiksle.<br />
66
74 pav. Tamprusis ratas<br />
Aširačiai gali būti klasifikuojami pagal ratų riedėjimo skersmenį<br />
(950 mm ir 1050 mm.) ir pagal tai, kokiam guolių tipui skirta ašis (riedėjimo<br />
ar slydimo guoliams). Aširatis turi žymenį, jį sudaro ašies žymuo<br />
ir rato riedėjimo skersmuo. 1 lentelėje pateikti aširačių žymenys.<br />
67
1 lentelė. aširačių žymenys<br />
Aširačio žymuo Ašies žymuo Rato riedėjimo skersmuo, mm<br />
III-950 III 950<br />
RU-1050 RU 1050<br />
RU-950 RU 950<br />
RU1-950 RU1 950<br />
RU1Š-950 RU1Š 950<br />
III-950 tipo aširatis montuojamas su slydimo guoliais, aširačiai,<br />
kurių žymenys prasideda R raide, skirti montuoti su riedėjimo guoliais.<br />
Raidė U reiškia, kad aširačio kakliukas yra universalus (tinka<br />
standartiniams guoliams), raidė Š reiškia, kad guolis tvirtinamas<br />
poveržle (rus. šaiba). Vagonuose paprastai naudojami aširačiai su<br />
950 mm rato riedėjimo skersmeniu, o ašis su riedėjimo guoliais.<br />
Elektrinių ir dyzelinių traukinių aširačiai nuo vagonų aširačių<br />
skiriasi tuo, kad elektrinių ir dyzelinių traukinių aširačiai turi pavaros<br />
krumpliaračius. Kai kurie dyzelinių traukinių aširačiai turi diskinius<br />
stabdžius (ant aširačio turi stabdžių diskus). Dyzelinio traukinio aširačio<br />
pavyzdys parodytas 75 paveiksle.<br />
75 pav. Dyzelinio traukinio aširatis<br />
1 – ašidėžė, 2 – kamštis, 3 – ratas, 4 – stabdžių diskas, 5 – pavaros guolio<br />
vieta, 6 – krumpliaratis, 7 – ašis, 8–9 – tepalo siurblio pavaros krumpliaratis<br />
ir vieta guoliui, 10 – ratas, 11–22 – ašidėžės elementai<br />
68
Vienas iš pagrindinių aširačio elementų yra jo ašis. Ašys būna pilnavidurės<br />
ir tuščiavidurės. Taip pat ašys būna skirtos eksploatuoti su<br />
slydimo arba su riedėjimo guoliais. Skirtingų ašių pavyzdžiai parodyti<br />
76 paveiksle.<br />
76 pav. Aširačių ašių pavyzdžiai<br />
a –ašis riedėjimo guoliams, b – ašis slydimo guoliams<br />
Jeigu ant ašies kakliuko montuojami slydimo guoliai, ašies kakliukas<br />
(pačiame ašies gale) turi briaunelę ašies padėčiai guolyje fiksuoti.<br />
Tačiau šiuolaikiniuose riedmenyse paprastai naudojami ne slydimo,<br />
o riedėjimo guoliai. Todėl ašies kakliuko gale yra srieginis tvirtinimo<br />
elementas, skirtas dangteliui tvirtinti. Briaunelė šiuo atveju trukdytų<br />
užpresuoti guolio vidinį žiedą.<br />
69
Ašies stipruminis skaičiavimas. Ašies apkrovų diagrama parodyta<br />
77 paveiksle.<br />
77 pav. Ašies apkrovų diagrama<br />
P 1 , P 2 – ašies apkrova, N 1 , N 2 – bėgio reakcija, H – išilginė ašies<br />
apkrova (kreivėje), S – pusė atstumo tarp ratų riedėjimo apskritimų,<br />
b 2 – pusė atstumo tarp ašies kakliukų centrų, l 1 – ašies kakliukų ilgis,<br />
l 2 – ašies kakliuko centro atstumas nuo rato riedėjimo apskritimo,<br />
h – vagono svorio centro atstumas nuo ašies sukimosi centro,<br />
r – rato riedėjimo apskritimo spindulys, I, II, III – atitinkami ašies pjūviai:<br />
ašies kakliukas, postebulinė dalis, vidurinė dalis<br />
Pagal ašies apkrovų diagramą sudaroma momentų diagrama.<br />
Momentai skaičiuojami trijuose ašies skerspjūviuose: ašies kakliuke<br />
(I), postebulinėje dalyje (II), vidurinėje dalyje (III). Kiekviename<br />
skerspjūvyje mažiausias leistinas skersmuo apskaičiuojamas pagal<br />
formulę:<br />
70
, (9)<br />
čia: M – lenkimo momentas skerspjūvyje, Nm; σ – leistini įtempiai<br />
skerspjūvyje, MPa.<br />
Leistini įtempiai pagal skerspjūvius pateikimai 2 lentelėje.<br />
2 lentelė. Leistini įtempiai pagal skerspjūvius<br />
Leistini įtempiai<br />
atitinkamoje ašies dalyje, MPa<br />
kakliuke<br />
postebulinėje vidurinėje<br />
dalyje dalyje<br />
Keleivinių vagonų ašyse 120 140 120<br />
Prekinių vagonų ašyse 140 163 155<br />
Lentelėje matyti, kad keleivinių vagonų ašies leistini įtempiai visuose<br />
skerspjūviuose yra mažesni. Taip yra dėl griežtesnių saugumo<br />
reikalavimų, keliamų keleiviniams vagonams.<br />
Kontroliniai klausimai<br />
1. Kas sudaro aširatį?<br />
2. Kuo skiriasi ašies kakliukas, kai ant jos montuojami slydimo<br />
guoliai, nuo ašies, skirtos riedėjimo guoliams, kakliuko?<br />
3. Pagal ką klasifikuojami aširačiai?<br />
4. Kokias žinote ašies dalis (zonas)?<br />
5. Kokius elementus turi dyzelinių traukinių aširačiai, kurių paprastai<br />
neturi vagonų aširačiai?<br />
5.3. Vagonų ašidėžės<br />
Ašidėžės skirtos aširačiams tvirtinti prie vežimėlio rėmo. Ašidėžės<br />
gali būti su slydimo arba su riedėjimo guoliais. Dažniausiai naudojamos<br />
ašidėžės su riedėjimo guoliais. Tokios ašidėžės pavyzdį matome<br />
78 paveiksle.<br />
71
78 pav. Ašidėžė su riedėjimo guoliais<br />
1–2 – riedėjimo guoliai, 3 – vidinis žiedas, 4 – atraminis žiedas, 5 – ašies<br />
kakliukas, 6 – ašidėžės korpusas, 7 – standumo briaunos<br />
Ašidėžėje yra du guoliai. Tai labai svarbūs mazgai, todėl jų būklės<br />
kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys. Planinių remontų metu guoliai<br />
išimami, išardomi, jų elementai tikrinami. Surenkant ir montuojant<br />
guolius įvertinamas jų elementų susidėvėjimas. Surenkant guolius į<br />
vieną guolį dedami ritinėliai, kurių skersmens skirtumas neviršija nustatyto<br />
dydžio. montuojant guolius ant ašies taip pat įvertinamas jų<br />
žiedų vidinio skersmens skirtumas (ant vienos ašies montuojami guoliai,<br />
kurių žiedų vidinio skersmens skirtumas neviršija nustatyto). Taip<br />
parenkama tam, kad būtų vienoda įvarža ant abiejų ašies kakliukų.<br />
Ritinėliai parenkami tam, kad sukantis aširačiui, apkrova nuo vieno<br />
ritinėlio ant kito būtų perkeliama laipsniškai, be smūgių.<br />
72
79 pav. Apkrovų pasiskirstymas ant guolio ritinėlių<br />
Guolių resurso skaičiavimas. Guolio ilgaamžiškumas apkrovos<br />
ciklais (sūkiais) apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
, (10)<br />
čia: C r – leistina guolio radialinė apkrova, N; P – vidutinė faktinė<br />
guolio apkrova, N.<br />
Guolio resursas kilometrais apskaičiuojamas įvertinant, kiek nurieda<br />
ratas per vieną apsisukimą:<br />
čia: D r – rato riedėjimo skersmuo, m.<br />
, (11)<br />
Daugiklis 10 -3 paverčia gauto dydžio dimensiją iš metrų į kilometrus.<br />
73
kontroliniai klausimai<br />
1. kiek guolių montuojama vienoje ašidėžėje?<br />
2. Kodėl surenkant guolius, į vieną guolį dedami ritinėliai, kurių<br />
skersmenų skirtumai neviršija nustatyto dydžio?<br />
3. kodėl ant vienos ašies montuojami guoliai, kurių žiedų vidinių<br />
skersmenų skirtumas neviršija nustatyto dydžio?<br />
5.4. Tamprieji pakabos elementai<br />
5.4.1. Tampriųjų pakabos elementų tipai<br />
Tamprieji pakabos elementai – tai spyruoklės, torsionai, lingės,<br />
pneumatinės pagalvės. Spyruoklės pagal suvijimo pobūdį būna cilindrinės<br />
ir kūginės.<br />
5.4.2. Tampriųjų pakabos elementų pavyzdžiai<br />
Spyruoklių pavyzdžiai pateikti 80 paveiksle. Cilindrinė ir kūginė<br />
spyruoklės skiriasi savo dinaminėms savybėmis (tamprumo jėgos<br />
priklausomumu nuo geometrinio suspaudimo), taip pat skiriasi eiga<br />
(kūginę spyruoklę galima suspausti vos ne iki plokščios, cilindrinės<br />
spyruoklės suspaudimą riboja vijų skersmenų suma).<br />
80 pav. Cilindrinė ir kūginė spyruoklės<br />
74
Spyruoklės gali būti vienaeilės ir dvieilės. Vienaeilių ir dvieilių<br />
spyruoklių pavyzdžius matome 81 paveiksle.<br />
81 pav. Vienaeilė ir dvieilė spyruoklės<br />
82 pav. Vienaeilės cilindrinės spyruoklės šoninis įlinkis<br />
Torsionai – tai tamprieji elementai, deformuojami sukimu.<br />
Torsiono pavyzdį matome 83 paveiksle.<br />
75
83 pav. Torsionas<br />
1 – įvorė, 2 – tamprusis strypas, 3 – guolis, 4 – svirtis<br />
Torsioną deformuojant, užbrūkšniuota zona prie įvorės labiausiai<br />
apkraunama, todėl joje yra didžiausia pažeidimų tikimybė.<br />
Lingės (lakštiniai tamprieji elementai) pavaizduoti 84 paveiksle.<br />
84 pav. Lingės (lakštiniai tamprieji elementai)<br />
Lakštiniai tamprieji elementai turi privalumą, kad trintis tarp<br />
lakštų sugeria virpesių energiją. Tačiau, palyginti su spyruoklėmis, jos<br />
pasižymi mažesne svyravimų amplitude.<br />
Pneumatiniai tamprieji elementai parodyti 85 paveiksle.<br />
76
85 pav. Pneumatiniai tamprieji elementai<br />
Spyruoklių skaičiavimas. Spyruoklių tamprumo savybes nusako<br />
du koeficientai: tamprumo (standumo) ir lankstumo.<br />
Tamprumo koeficientas – tai apkrovos santykis su deformacija:<br />
, (12)<br />
čia: P – apkrova, N; f – deformacija, m.<br />
Lankstumo koeficientas – tai priešingas standumui dydis:<br />
. (13)<br />
Iš formulių matyti, kad tamprumo koeficientas matuojamas N/m,<br />
o lankstumo koeficientas – m/N.<br />
Spyruoklės gali būti jungiamos po kelias. Jungti galima lygiagrečiai<br />
ir nuosekliai. Lygiagretaus (a) ir nuoseklaus (b) spyruoklių jungimo<br />
pavyzdžiai parodyti 86 paveiksle.<br />
77
86 pav. Lygiagretaus ir nuoseklaus spyruoklių jungimo pavyzdžiai<br />
Sujungus spyruokles lygiagrečiai (a), sumuojasi jų tamprumas<br />
(standumas):<br />
. (14)<br />
Vietoje tamprumo panaudoję lankstumą, gausime tokią išraišką:<br />
. (15)<br />
Sujungus spyruokles nuosekliai (b), sumuojasi jų lankstumas:<br />
. (16)<br />
vietoje lankstumo panaudoję tamprumą, gausime tokią išraišką:<br />
. (17)<br />
Vienaeilės cilindrinės spyruoklės šoninis įlinkis apskaičiuojamas<br />
pagal formulę:<br />
, (18)<br />
čia: H – šoninė spyruoklės apkrova, N; c š – šoninis spyruoklės tamprumas,<br />
N/m.<br />
78
Kontroliniai klausimai<br />
1. Kokias žinote spyruokles pagal jų vijų formą?<br />
2. Kokie yra lakštinių tampriųjų elementų privalumai ir trūkumai?<br />
3. Kuo skiriasi kūginės spyruoklės tamprumo charakteristika nuo<br />
cilindrinės?<br />
4. Kokie yra spyruoklių jungimo būdai?<br />
5. Kaip priklauso suminis spyruoklių standumas nuo jų sujungimo<br />
būdo?<br />
5.5. Virpesių slopinimo įrenginiai<br />
Virpesių slopintuvai – tai įrenginiai riedmenų svyravimų energijai<br />
sugerti. Svyravimų riedmenyse atsiranda dėl geležinkelio bėgių nelygumo,<br />
dėl jų sandūrų, dėl riedmenų stabdymo ar traukos pagreičių.<br />
Virpesiai kenkia keleivių patogumui, kartais ir saugumui. Todėl yra slopinami.<br />
Virpesių slopintuvai paprastai būna frikciniai ir hidrauliniai.<br />
5.5.1. Frikciniai virpesių slopintuvai<br />
Frikciniai virpesių slopintuvai sugeria virpesių energiją kietų paviršių<br />
mechanine trintimi. Tokių virpesių slopintuvų pavyzdžiai parodyti<br />
87–89 pav.<br />
87 pav. Frikcinis virpesių slopintuvas<br />
1 – pleištas, 2 – frikcinis paviršius<br />
79
88 pav. Frikcinis virpesių slopintuvas<br />
1 – poveržlė, 2 – kūgis, 3 – pleištas, 4 – žiedas, 5 – spyruoklė, 6 – cilindras<br />
89 pav. Frikcinis virpesių slopintuvas<br />
1–2 – frikciniai paviršiai, 3 – slopintuvo korpusas, 4 – spyruoklė<br />
Spyruoklė tarpusavyje spaudžia frikcinius paviršius, o dėl trinties<br />
svyravimų energija virsta šiluma ir atiduodama į aplinką.<br />
80
5.5.2. Hidrauliniai virpesių slopintuvai<br />
Hidrauliniai virpesių slopintuvai sugeria virpesių energiją skysčio,<br />
pumpuojamo per vožtuvus iš vienos slopintuvo kameros į kitą,<br />
trintimi. Tokių slopintuvų pavyzdžiai parodyti 90 paveiksle.<br />
90 pav. Hidraulinių virpesių slopintuvų tipai: a) vienvamzdis,<br />
b) dvivamzdis, c) dvivamzdis<br />
1 – apsauginiai vamzdžiai, 2 – apsauga nuo dulkių, 3 – stūmoklio kotas,<br />
4 – viršutinė darbo kamera, 5 – stūmoklio vožtuvas, 6 – apatinė darbinė<br />
kamera, 7 – dujų slėgio ertmė, 8 – išlyginamoji ertmė, 9 – apatinis<br />
vožtuvas, 10 – dujų slėgio ertmė (mažo slėgio),<br />
11 – atskiriamasis stūmoklis<br />
hidraulinio virpesių slopintuvų vožtuvai montuojami tarp skysčio<br />
kamerų, dažniausiai – stūmoklyje. Vožtuvo pavyzdys parodytas 91 paveiksle.<br />
81
91 pav. hidraulinio virpesių slopintuvo vožtuvas<br />
Virpesių energiją slopintuve stūmoklis verčia į skysčio srauto<br />
energiją, o ši dėl trinties (kurią sukuria spyriuoklė c, spausdama rutulį<br />
į vožtuvo angą, per kurią stūmoklis pumpuoja skystį slėgiu p) paverčiama<br />
šiluma.<br />
Kontroliniai klausimai<br />
1. Kokie virpesių slopintuvai naudojami prekiniuose vagonuose<br />
ir kokie keleiviniuose?<br />
2. Kuo skiriasi frikcinių ir hidraulinių virpesių slopintuvų veikimo<br />
principas?<br />
5.6. Sukabinimo įrenginiai (automatinė sankaba)<br />
Šiuolaikiniuose vagonams sukabinti naudojamos automatinės<br />
sankabos. Automatinė sankaba – tai įrenginys, sukabinantis riedmenis.<br />
Važiuojant traukiniui ji priima dinamines apkrovas, atsirandančias<br />
dėl važiavimo greičio netolygumo ar kelio profilio. Sukabinant<br />
riedmenis automatinė sankaba sugeria smūgio energiją. Automatinės<br />
sankabos sandara parodyta 92 paveiksle.<br />
82
92 pav. Automatinės sankabos sandara<br />
1 – korpusas, 2 – užrakto laikiklis, 3 – užraktas, 4 – keliamojo velenėlio,<br />
5 – grandinė, 6 – atkabinimo rankena, 7 – centruojanti sija,<br />
8 – pakaba, 9 – atatrankos lizdas, a – atrama, b – mažasis krumplys,<br />
c – didysis krumplys<br />
Sankabų susikabinimo metu mažasis krumplys įstumiamas pro<br />
kitos sankabos mažojo ir didžiojo dantų tarpą. Įstumiamas mažasis<br />
krumplys įstumia kitos sankabos užrakto laikiklį (pakabos link), tuo<br />
metu per pavarą išstumiamas užraktas užima tarpą tarp mažojo ir didžiojo<br />
sankabos dantų. Kai tarpas užimtas, sankabos viena nuo kitos<br />
neatsikabina (kitos sankabos mažasis krumplys per likusią erdvę nepratelpa).<br />
Norint sankabas atkabinti, pasukama atkabinimo rankena,<br />
ji per grandinę ištraukia užraktą, taip tarpas tarp mažojo ir didžiojo<br />
krumplių atsilaisvina (kitos sankabos mažasis krumplys per jį pratelpa)<br />
ir sankabos atsikabina.<br />
Sankabos gedimo rezultatas dažniausiai būna savaiminis riedmenų<br />
atsikabinimas. Tai gresia eismo saugai. Dėl to automatinės sankabos<br />
eksploatacinės charakteristikos tikrinamos. Pavojingiausias yra<br />
tarpo tarp didžiojo ir mažojo dantų padidėjimas. Kai tarpas yra per didelis,<br />
sankabos gali atsikabinti net ir esant išstumtam užraktui. Labai<br />
83
svarbu kontroliuoti užrakto ir užrakto laikiklio būklę. Išdilus užrakto<br />
laikikliui, sukabinimo metu kitos sankabos mažasis krumplys gali nuo<br />
jo nusprūsti ir neišstumti užrakto. Kai sankabos užraktas išdyla, jis<br />
gali nepakankamai apriboti erdvę tarp didžiojo ir mažojo sankabos<br />
krumplių, o kitos sankabos mažasis krumplys gali įsisprausti į likusią<br />
erdvę, dėl to sankaba gali užsirikti (viena kitoje) arba sulūžti. Svarbu<br />
kontroliuoti suskabos atstumą nuo bėgio galvutės, taip kontroliuojama<br />
sankabų vertikalioji tarpusavio padėtis jas sukabinant. Jeigu sankabas<br />
sukabinant skiriasi jų vertikalioji padėtis, tai atitinkami jų elementai<br />
įsikabina ne visu plotu, todėl padidėja įtempimai ir trintis, labiau dėvimasi,<br />
kyla lūžio pavojus.<br />
5.7. Vagonų stabdžiai<br />
Vagonų stabdžiai būna frikciniai arba dinaminiai. Frikciniai stabdžiai<br />
stabdo vagoną trintimi tarp trinkelių ir rato (disko arba būgno).<br />
Dinaminiai stabdžiai stabdo sukuriamu priešingu rato sukimuisi momentu.<br />
Paprastai momentas sukuriamas elektromagnetiniu principu.<br />
Aširatis suka generatorių, šis verčia vagono kinetinę energiją į elektrą.<br />
Elektros srovė teka per varžą (reostatiniai stabdžiai) arba atiduodama<br />
į tinklą (rekuperaciniai stabdžiai). Frikciniai stabdžiai paprastai turi<br />
pneumatinę ir svirtinę pavarą. Oro slėgis cilindre stumia stūmoklį, šis<br />
per svirtinę pavarą prispaudžia trinkeles.<br />
Pneumatinių prekinio vagono stabdžių schema parodyta 93 paveiksle.<br />
84
93 pav. Pneumatinė prekinio vagono stabdžių schema<br />
1 – stabdžių cilindras, 2 – autorežimas, 3 – stabdžių čiaupas,<br />
4 – oro skirstytuvo pagrindinė zona, 5 – oro skirstytuvas su dviejų kanalų<br />
rezervuaru, 6 – oro skirstytuvo magistralinė dalis, 7 – magistralė,<br />
8 – atskyrimo vožtuvas, 9 – atsarginis rezervuaras,<br />
10 – sujungimo žarnos ir čiaupai<br />
Prekinio ir keleivinio vagono stabdžių pneumatinė schema skiriasi.<br />
Prekinių vagonų stabdžiai turi autorežimą. Jis reikalingas slėgiui<br />
stabdžių cilindre reguliuoti pagal vagono pakrovimą. Keleivinių<br />
vagonų stabdžių sistema turi elektrinį vožtuvą. Jis parodytas toliau<br />
pateiktoje keleivinių vagonų stabdžių sistemos schemoje.<br />
Keleivinių vagonų stabdžių sistema. Keleivinių vagonų stabdžių<br />
sistemos schema parodyta 94 paveiksle.<br />
85
94 pav. Keleivinių vagonų stabdžių sistema<br />
1 – žarna, 2 – čiaupas, 3 ir 5 – elektropneumatinių vožtuvų dėžutės,<br />
4 – stabdas, 6 – elektros laidų vamzdelis, 7 – žarnos laikiklis,<br />
8 – dulkių gaudytuvas, 9 – vamzdis, 10 – čiaupas,<br />
11–13 – oro skirstytuvo elementai, 14 – stabdžių cilindras,<br />
15 – oro išleidimo vožtuvas, 16 – pagalbinis oro rezervuaras<br />
Dar vienas esminis skirtumas, skiriantis keleivinio vagono stabdžių<br />
sistemą nuo prekinio, yra tai, kad keleivinio vagono stabdžių sistemoje<br />
yra elektropneumatiniai vožtuvai. Šie vožtuvai skirti orui iš<br />
magistralės išleisti. Kiekviename keleiviniame vagone yra toks vožtuvas<br />
(valdomas elektros signalu iš mašinisto kabinos). Tuo tarpu prekiniuose<br />
sąstatuose oras iš magistralės išleidžiamas tik per lokomotyvo<br />
stabdžių magistralės čiaupą. Todėl mašinistui pradėjus traukinį stabdyti,<br />
keleivinio sąstato stabdžiai suveikia iš karto visuose vagonuose,<br />
o prekinio – palaipsniui nuo pirmojo vagono. Todėl keleivinio sąstato<br />
stabdžiai yra veiksmingesni ir patikimesni. Jeigu visame sąstate kuris<br />
nors vienas vožtuvas ir neatsidarys, stabdžiai vis tiek suveiks, tik tas<br />
vienas vagonas bus pradėtas stabdyti šiek tiek vėliau.<br />
86
Literatūra<br />
Bazaras, Žilvinas; Dundulis, Romualdas. 1996. Vagonai ir konteineriai.<br />
Kauno technologijos <strong>universitetas</strong>. Kaunas: Technologija. 139 p.<br />
Bazaras, Žilvinas; Dundulis, Romualdas; Kalpokas, Juozas. 1995.<br />
Geležinkelio riedmenys. Kaunas: Technologija. 84 p.<br />
Bureika, Gintautas. 1998. Riedmenų traukos teorija: paskaitų tekstas.<br />
Vilnius: Technika, 97 p.<br />
Lingaitis, Leonas Povilas. 1999. Vagonų eksploatavimas. Vilnius: Technika.<br />
273 p.<br />
Lingaitis, Leonas Povilas; Liudvinavičius, Lionginas; Butkevičius, Jonas;<br />
Podagėlis, Igoris; Sakalauskas, Kazys; Vaičiūnas, Gediminas; Bureika,<br />
Gintautas; Gailienė, Inesa; Petrenko, Viačeslav; Subačius, Rimantas.<br />
2009. Geležinkeliai: bendrasis kursas. AB „Lietuvos geležinkeliai“,<br />
Vilnius: Technika, 278 p.<br />
Mineralvežio hoperio eksploatacijos instrukcija: 193/V: patvirtinta<br />
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio<br />
18 d. įsakymu Nr. Į-580: [galioja nuo 2004-04-01 / AB „Lietuvos geležinkeliai“;<br />
parengė Rimantas Subačius], Vilnius: UAB „Gelspa“, 2004. 58 p.<br />
Prieiga per internetą: http://www.vilsreda.lt/rusys.php<br />
Subačius, Rimantas. 2004. Grūdvežio hoperio techninės priežiūros instrukcija.<br />
AB „Lietuvos geležinkeliai“; Vilnius: UAB „Gelspa“. 51 p.<br />
Vaičiūnas, Gediminas. 2002. Riedmenų techninė eksploatacija: laboratoriniai<br />
darbai. <strong>Vilniaus</strong> <strong>Gedimino</strong> <strong>technikos</strong> <strong>universitetas</strong>. Vilnius:<br />
Technika, 45 p.<br />
Лукин, В. В. и др. Вагоны: общий курс. 2004. Москва. Маршрут. 424 с.<br />
Шадур, Л. А. 1980. Вагоны: конструкция теория и расчет. Москва:<br />
Транспорт, 439 с.<br />
Шадур, Л. А.; Челноков, И. И.; Никольский, Л. Н.;. Никольский, Е. Н;<br />
Котуранов, В. Н.; Проскурнев, П. Г.; Казанский, Г. А.; Спиваковский,<br />
А. Л.; Девятков, В. Ф. 1980. Вагоны. Под ред. Л. А. Шадура. Москва:<br />
Транспорт. 439 с.<br />
87