Kokybės priemonės darbo ieškančiųjų konsultavimui ... - bei GuideMe
Share Embed Flag
Download ePaper

Kokybės priemonės darbo ieškančiųjų konsultavimui ... - bei GuideMe

Kokybės priemonės darbo ieškančiųjų konsultavimui ... - bei GuideMe Kokybės priemonės darbo ieškančiųjų konsultavimui ... - bei GuideMe

guideme.at
28.10.2014 Views

GuideMe! – Kokybės priemonės, skirtos ieškančių darbo konsultavimui grupėse 5.7.3 Išorinis vertinimas 5.7.3.1 TEORIJA Išorinio vertinimo procesai yra paremti tais pačiais principais, kaip ir vidinio vertinimo procesai. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad jie atliekami išorinių vertintojų, o ne vidaus darbuotojų. Pagrindinis išorinio vertinimo tikslas yra tas, kad išorinio profesionalumo pagalba sukuriamos tobulėjimo strategijos. Kitas tikslas yra pasisekimo valdymas. Kaip jau buvo minėta 7.2 dalyje, išoriniai ekspertai turi neutralaus ir objektyvaus požiūrio pranašumą. Kitas jų pranašumas yra vertinimo metodų, kurie galbūt yra neprieinami įstaigoje, išmanymas. Svarbus aspektas yra išorinio vertintojo pasirinkimas. Išorinių vertintojų pasirinkimas Pagrindinis klausimas renkantis išorinį vertintoją yra kas, ir pagal kokius kriterijus atrinks vertintoją. - Kas atrenka išorinius vertintojus? Vertintojus turėtų parinkti už mokymų realizavimą atsakinga įstaiga. Dažniau tai yra mokymo įstaiga, nei mokymus užsakanti įmonė. Vieni pagrindinių bruožų, kuriais turėtų pasižymėti išoriniai vertintojai yra neutralumas, objektyvumas ir interesų konfliktų su mokymo įstaiga (ar su mokymus užsakančia įmone) nebuvimas. Vertintojai turėtų būti nepriklausomi ir vertinti nešališkai (kiek tai įmanoma), siekdami optimizuoti mokymus ir visus su jais susijusius veiksmus (mokymų planavimą, įgyvendinimą). - Kokia turėtų būti išorinių vertintojų kompetencija, kvalifikacija, sugebėjimai? Reikalinga kvalifikacija: 179 • Konteksto išmanymas: ypatingas vertinamo dalyko ir jo kontekstinių sąlygų (darbo rinkos, profesinės kvalifikacijos, mokymų, tikslinių grupių) išmanymas • Metodologijos išmanymas: žinios ir patirtis, susijusi su taikomųjų ir mokslinių tyrimų priemonėmis, išsamios žinios apie metodus (tyrimus, atranką, apklausą, statistinę ir kokybinę analizę) • Sugebėjimas vadovauti projektams: organizaciniai sugebėjimai, praktinė patirtis už mokslo bendruomenės ribų • Bendravimo kompetencija: sugebėjimas imtis reikalingo vaidmens, sugebėjimas bendrauti, diplomatiniai sugebėjimai, darbo patirtis (geriausia panašios įstaigos vadovybėje, jei įmanoma tarptautinė) • Sugebėjimas pateikti ataskaitą: sugebėjimas atlikti pristatymus, pateikti ataskaitas, socialinių-psichologinių metodų išmanymas (mokymo metodų išmanymas) Kitas kokybės vertinimo kriterijus yra vertinimo kokybės standartų laikymasis. Šių standartų sąrašai yra publikuojami, pavyzdžiui, Vokietijos vertinimo bendruomenės (Deutsche 179 Žr.: Wottawa, Heinrich / Thierau, Heike (1998): Lehrbuch Evaluation, Bern, Huber, pp. 50-51. GuideMe!- ieškančių darbo asmenų grupių orientavimo priemonių kokybės gairės 111

GuideMe! – Kokybės priemonės, skirtos ieškančių darbo konsultavimui grupėse Gesellschaft für Evaluation – DeGEval) ir taip pat yra prieinami anglų kalba 180 . Juose aprašomos praktiškumo, pagrįstumo, tinkamumo ir tikslumo problemos. Prieš pradedant išorinį vertinimą, turėtų būti patikrintas šių standartų(ar atitinkamų) laikymasis. Išoriniai vertintojai yra iš dalies priklausomi nuo įmonės, kurią vertina: Visų pirma jiems reikalinga įmonės parama ir palaikymas: išoriniai vertintojai turėtų būti paskirti vyriausios įmonės vadybos (ar bent jau tokio lygio vadybos, kuriai bus pateikiami vertinimo rezultatai) ir turėti jos paramą. Kitu atveju iškyla galimybė, kad rezultatai bus ignoruojami, jei neatitiks vadybos lūkesčių. Be to, svarbu kuo aiškiau pasiskirstyti vaidmenis: Kas bus atsakingas už duomenų surinkimą? Kas vertins rezultatus? Kas apibrėš išvadas? Išoriniams vertintojams reikalinga informacija ir kitokia medžiaga turėtų būti pateikta jiems atliekant vertinimą. Aktualūs dokumentai yra savęs įvertinimo ataskaitos, koncepcija, mokymų idėja ir apibrėžimas, kokybės valdymo ataskaitos. Išorinio vertinimo projektų ciklas Pats vertinimo procesas prasideda tik po to, kai pasirenkamas išorinis vertintojas. Dažniausiai tai daroma tuo metu, kai nustatinėjami mokymų tikslai, tuomet vertintojas pakoreguoja mokymų programos apibrėžimą ir vertinimo tikslus, bei juos tarpusavyje suderina. Dažnai šis tikslinimo procesas labai pasitarnauja aiškiai nustatant bendrus lūkesčius, tokiu būdu atskleisdamas bet kokius prieštaravimus ar tikslų konfliktus. Yra įvairių šioje stadijoje dažnai kylančių konfliktų: • Interesų konfliktas tarp vertinimo iniciatoriaus ir įstaigos. Vykdančioji įmonė dažniausiai nori tvirtų faktų, kad galėtų spręsti apie mokymų pasisekimą, o mokymo įstaiga siekia išsamios informacijos, kad galėtų pagerinti mokymus. Pvz.: aktyvinimo ir kvalifikacijos įgijimo mokymuose, vykdančioji įdarbinimo agentūra siekė glaustai pateiktų faktų apie mokymų atlikimą, o mokymo įstaiga – išsamaus kokybinio dalyvių įgytos naudos apibūdinimo. • Vertintojo vaidmenų konfliktas. Įstaigos norėtų, kad jų teikiamos paslaugos būtų įvertintos teigiamai, tam, kad gautų finansavimą, kai tuo tarpu vykdančioji įmonė nori objektyvios apžvalgos, kad galėtų nuspręsti dėl finansavimo. Pvz.: kadangi įstaigos valdo vertinimui reikalingą informaciją (pvz. dalyvių adresus), jos dažnai stengiasi iš anksto atrinkti informaciją, kurią pateiks vertintojams. • Interesų konfliktas tarp įstaigos skyrių. Jei mokymus sudaro keletas modulių, jų tikslai tarpusavyje dažnai konfliktuoja. Pvz.: aktyvinimo ir orientavimo kursuose, sutelktuose į meninę dalyvių veiklą, tarp modulių kilo konfliktas dėl to, kas svarbiau: pasiruošimas meninei veiklai, ar laikas, skirtas darbo paieškoms. Apsibrėžęs tikslus, vertintojas sudaro vertinimo planą, išdėstydamas pagrindinius vertinimo projekto bruožus. Planas parodo, kokios priemonės bus naudojamos (apklausos, klausimynai ir t.t.), kokiu metu, kas bus apklausiama (pvz. dalyviai, darbuotojai, išoriniai suinteresuotieji asmenys ir t.t.). 180 Žr: http://www.degeval.de/calimero/tools/proxy.php?id=72 [29.06.2011] GuideMe!- ieškančių darbo asmenų grupių orientavimo priemonių kokybės gairės 112

<strong>GuideMe</strong>! – Kokybės priemonės, skirtos ieškančių <strong>darbo</strong> <strong>konsultavimui</strong> grupėse<br />

5.7.3 Išorinis vertinimas<br />

5.7.3.1 TEORIJA<br />

Išorinio vertinimo procesai yra paremti tais pačiais principais, kaip ir vidinio vertinimo<br />

procesai. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad jie atliekami išorinių vertintojų, o ne vidaus<br />

darbuotojų. Pagrindinis išorinio vertinimo tikslas yra tas, kad išorinio profesionalumo pagalba<br />

sukuriamos tobulėjimo strategijos. Kitas tikslas yra pasisekimo valdymas.<br />

Kaip jau buvo minėta 7.2 dalyje, išoriniai ekspertai turi neutralaus ir objektyvaus požiūrio<br />

pranašumą. Kitas jų pranašumas yra vertinimo metodų, kurie galbūt yra neprieinami<br />

įstaigoje, išmanymas. Svarbus aspektas yra išorinio vertintojo pasirinkimas.<br />

Išorinių vertintojų pasirinkimas<br />

Pagrindinis klausimas renkantis išorinį vertintoją yra kas, ir pagal kokius kriterijus atrinks<br />

vertintoją.<br />

- Kas atrenka išorinius vertintojus?<br />

Vertintojus turėtų parinkti už mokymų realizavimą atsakinga įstaiga. Dažniau tai yra mokymo<br />

įstaiga, nei mokymus užsakanti įmonė.<br />

Vieni pagrindinių bruožų, kuriais turėtų pasižymėti išoriniai vertintojai yra neutralumas,<br />

objektyvumas ir interesų konfliktų su mokymo įstaiga (ar su mokymus užsakančia įmone)<br />

nebuvimas. Vertintojai turėtų būti nepriklausomi ir vertinti nešališkai (kiek tai įmanoma),<br />

siekdami optimizuoti mokymus ir visus su jais susijusius veiksmus (mokymų planavimą,<br />

įgyvendinimą).<br />

- Kokia turėtų būti išorinių vertintojų kompetencija, kvalifikacija, sugebėjimai?<br />

Reikalinga kvalifikacija:<br />

179<br />

• Konteksto išmanymas: ypatingas vertinamo dalyko ir jo kontekstinių sąlygų (<strong>darbo</strong><br />

rinkos, profesinės kvalifikacijos, mokymų, tikslinių grupių) išmanymas<br />

• Metodologijos išmanymas: žinios ir patirtis, susijusi su taikomųjų ir mokslinių<br />

tyrimų priemonėmis, išsamios žinios apie metodus (tyrimus, atranką, apklausą,<br />

statistinę ir kokybinę analizę)<br />

• Sugebėjimas vadovauti projektams: organizaciniai sugebėjimai, praktinė patirtis<br />

už mokslo bendruomenės ribų<br />

• Bendravimo kompetencija: sugebėjimas imtis reikalingo vaidmens, sugebėjimas<br />

bendrauti, diplomatiniai sugebėjimai, <strong>darbo</strong> patirtis (geriausia panašios įstaigos<br />

vadovybėje, jei įmanoma tarptautinė)<br />

• Sugebėjimas pateikti ataskaitą: sugebėjimas atlikti pristatymus, pateikti<br />

ataskaitas, socialinių-psichologinių metodų išmanymas (mokymo metodų išmanymas)<br />

Kitas kokybės vertinimo kriterijus yra vertinimo kokybės standartų laikymasis. Šių<br />

standartų sąrašai yra publikuojami, pavyzdžiui, Vokietijos vertinimo bendruomenės (Deutsche<br />

179<br />

Žr.: Wottawa, Heinrich / Thierau, Heike (1998): Lehrbuch Evaluation, Bern, Huber, pp. 50-51.<br />

<strong>GuideMe</strong>!- ieškančių <strong>darbo</strong> asmenų grupių orientavimo priemonių kokybės gairės<br />

111

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!