Ne kasdien 20 000 hektarų po vandeniu - Krašto apsaugos ministerija
Ne kasdien 20 000 hektarų po vandeniu - Krašto apsaugos ministerija
Ne kasdien 20 000 hektarų po vandeniu - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Ne</strong> <strong>kasdien</strong><br />
<strong>20</strong> <strong>000</strong> hektarų<br />
<strong>po</strong> <strong>vandeniu</strong><br />
Lietuvoje cunamių ar namus iki pamatų griaunančių uraganų nebūna,<br />
todėl nenuostabu, kad pavasariniai <strong>po</strong>tvyniai Pamaryje sulaukia didžiulio<br />
visuomenės dėmesio. Šilutiškiai juokauja, kad baisiausiai <strong>po</strong>tvynis atrodo<br />
tiems, kurie nuo jo gyvena toliausiai, pvz., Rytų Lietuvoje.<br />
Viena iš priežasčių, kodėl Šilutės rajono gyventojai, jų sodybas semiant<br />
<strong>vandeniu</strong>i, nepuola į paniką, yra ir Lietuvos kariuomenės pagalba.<br />
12 12
Planas „Potvynis“<br />
Kovo 8-ąją Lietuvai su tulpėmis ir šampanu<br />
švenčiant seną gerą šventę – Tarptautinę moters<br />
dieną, Pamaryje prasidėjo <strong>po</strong>tvynis... Kylantis<br />
vanduo užtvindė Klaipėdos krašto žemupius<br />
ties <strong>Ne</strong>munu ir Minija. Lietuvos kariuomenės,<br />
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo<br />
departamento, Civilinės saugos departamento,<br />
Valstybės sienos <strong>apsaugos</strong> tarnybos ir vietinės<br />
valdžios administracijos laukė kelios intensyvios<br />
darbo savaitės.<br />
Kariškiams budėjimas <strong>po</strong>tvynio zonoje – ne<br />
naujiena, todėl viskas vyko ramiai, pagal iš<br />
anksto parengtą planą „Potvynis 07“. Jame<br />
paskirti dalyvauti: KASP 3-ioji rinktinė, Inžinerijos<br />
batalionas ir Karo medicinos tarnyba. Pagrindinė<br />
karių užduotis – suteikti pagalbą ir<br />
atlikti gelbėjimo darbus, pvz., perkelti gyventojus<br />
iš užtvindytos teritorijos, nugabenti maisto<br />
produktų, perkelti moksleivių grupes į mokyklą<br />
ir atgal.<br />
Pagrindinė kariškių vadavietė, oficialiai –<br />
operacijų valdymo grupė, įsikūrė Armalėnų<br />
kaime (buvusioje KASP Juozo Kasperavičiaus<br />
aviacijos eskadrilės bazėje, kurioje dabar šeimininkauja<br />
„nesparnuoti“ savanoriai). „Planuojama,<br />
kad gali būti mobilizuotas visas<br />
KASP 3-iosios rinktinės savanorių būrys. Kol<br />
kas tai nebūtina, šiuo metu dirba tik valdymo<br />
centras – budėtojas, jo padėjėjas ir ryšininkai“,<br />
– pasakojo KASP 3-iosios rinktinės 310 pėstininkų<br />
kuo<strong>po</strong>s vadas kpt. Romas Škadauskas,<br />
praėjus lygiai savaitei nuo <strong>po</strong>tvynio pradžios.<br />
Kartu su savanoriais Armalėnuose įsikūrė<br />
karo medikai ir inžinieriai. Seniau, kol nebuvo<br />
panaikinta J. Kasperavičiaus eskadrilė, kiekvieną<br />
dieną žvalgyti <strong>po</strong>tvynio kildavo ir lėktuvai.<br />
Deja, šį kartą teko išsiversti be jų, žvalgyti<br />
<strong>po</strong>tvynio kariai važinėjo mašinomis.<br />
Beje, į <strong>po</strong>tvynio zoną buvo atgabentos ypatingos<br />
trans<strong>po</strong>rto priemonės.<br />
Vietos gyventojų lengvuosius<br />
automobilius<br />
per užsemtą kelią vežiojo<br />
traktoriai.<br />
13<br />
13
<strong>Ne</strong> <strong>kasdien</strong><br />
J. srž. J. Kovalenkinas<br />
sako, kad apsemtuose<br />
plotuose vairuojant<br />
amfibiją tenka kaip<br />
reikiant paprakaituoti.<br />
Inžinieriai ir amfibijos<br />
Norėdami sėkmingai padėti Pamario gyventojams,<br />
kariškiai į <strong>po</strong>tvynio zoną atsigabeno<br />
plaukiančias vikšrines trans<strong>po</strong>rto priemones<br />
– amfibijas PTS-M. „Tai vikšrinės<br />
trans<strong>po</strong>rto priemonės, kurių negalima vežti<br />
keliais. Į <strong>po</strong>tvynio zoną jas atgabeno samdytas<br />
tralas. Amfibijas stengiamės atvežti tokiu<br />
metu, kad būtų sėkmingai pasirengta <strong>po</strong>tvyniui<br />
ir per daug papildomu darbu neapkrautume<br />
savanorių, kurie jas saugo“, – pasakojo<br />
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Perkėlų<br />
kuo<strong>po</strong>s vadas kpt. Vaidas Dovidavičius.<br />
Ko jau ko, bet inžinierių <strong>po</strong>tvynis niekada<br />
neužklumpa netikėtai, nes jam ruošiamasi<br />
visus metus. „Organizuojame pratybas Kairių<br />
<strong>po</strong>ligone, kuriame yra sąlygos amfibijų<br />
ekipažams rengti, nes ten yra buvęs tankodromas.<br />
Amfibijų ekipažas mokosi važiuoti<br />
per įvairias kliūtis (betonines konstrukcijas,<br />
estakadas, nusileidimo kelius, griovius), o<br />
vandens kanaluose mokosi plaukioti. Tokios<br />
pratybos vyksta du tris kartus per metus,<br />
amfibijos yra prižiūrėtos, vairuotojai pasiruošę“,<br />
– darbo subtilybes pasakojo kpt. V. Dovidavičius.<br />
Artėjant <strong>po</strong>tvyniui, maždaug prieš du tris<br />
mėnesius, inžinieriai pradeda ruoštis kelionei<br />
į Pamarį. „Atliekame žvalgybą: važiuojame<br />
per Pagėgių ir Šilutės seniūnijas, susitinkame<br />
su administracija, seniūnais, gaisrininkais,<br />
suderiname būsimus veiksmus, kur<br />
stovės amfibijos. Šiemet atsigabenome abi,<br />
viena pastatyta Juknaičiuose, kita Pagėgiuose<br />
(prieš tai ji stovėdavo Pagėgių pasienio<br />
užkardoje, bet padidėjus kontrabandos<br />
srautui ten nebeliko vietos, todėl amfibiją<br />
perkėlėme į muitinės sandėlį“, – situaciją<br />
apibūdino Perkėlų kuo<strong>po</strong>s vadas.<br />
Inžinerijos bataliono amfibijos yra įspūdingos<br />
trans<strong>po</strong>rto priemonės, kiekviena jų sve-<br />
14
ia <strong>po</strong> 17 tonų (gali vežti, pvz., didelį seną<br />
„Zilą“ ir iki 70 karių). Kuomet temperatūra lauke<br />
pliusinė, kaip šį kartą per <strong>po</strong>tvynį, amfibija<br />
į užduotį išsiruošia per 15-<strong>20</strong> minučių. Žiemą<br />
arba kai temperatūra nukrenta iki 5 laipsnių<br />
šalčio, kad būtų galima užvesti didžiulę trans<strong>po</strong>rto<br />
priemonę, reikia ją šildyti, tuomet pasiruošimas<br />
trunka apie pusvalandį.<br />
Amfibijos ekipažą sudaro keturi žmonės –<br />
ekipažo vadas, vairuotojas, naras ir paramedikas,<br />
kurie vykdami į užduotį dėvi gelbėjimosi<br />
liemenes ir mūvi neperšlampamus narų kostiumus.<br />
Potvynio metu į bet kokią kelionę užtvindytomis<br />
vietovėmis kartu vyksta Priešgaisrinės<br />
saugos ir gelbėjimo departamento atstovas<br />
su savo įranga.<br />
Beje, numatyta, kad ledų sangrūdoms<br />
sprogdinti į Pamarį gali atvykti ir išminuotojai<br />
iš Klaipėdos, tačiau kol kas tokių paslaugų neprireikė.<br />
Apskritai, karių ir vietinių gyventojų<br />
vertinimu, šiemet <strong>po</strong>tvynis gana ramus.<br />
Visa tiesa apie <strong>po</strong>tvynį<br />
Šilutiškiai neslėpdami šypsenų pasakoja,<br />
kad <strong>po</strong>tvynis baisiausiai atrodo žmonėms iš<br />
ano galo – Rytų Lietuvos. „Potvynio zonos gyventojai<br />
daugiau ar mažiau ruošiasi, juk gyvena<br />
čia ne pirmus ir ne antrus metus. Jie apsirūpina<br />
produktais ir susisiekimo priemonėmis<br />
– valtimis. Kai vanduo nelabai smarkiai pakilęs,<br />
didelių susisiekimo problemų nėra, o jei<br />
naktimis šąla ir dieną atleidžia, tuomet susidaro<br />
ledo sangrūdos ir gali kilti rimtų problemų<br />
pasiekti krantą, – pasakojo kpt. R. Škadauskas,<br />
pats gyvenantis Ventės rage. – Mano sodybos<br />
niekada neapsemia, tik į darbą tenka<br />
vykti per apsemtus rajonus, bet kelias ne kasmet<br />
būna užlietas, o jei taip atsitinka, nebūna<br />
taip, kad vanduo ilgai laikytųsi“.<br />
Kovo 13 dienos duomenimis, praėjus maždaug<br />
savaitei nuo <strong>po</strong>tvynio pradžios, iš viso<br />
Šilutės rajone buvo apsemta 11 kaimų, 66 so-<br />
KASP 3-iosios rinktinės<br />
kariai kpt. R. Škadauskas<br />
(kairėje) ir ltn.<br />
L. Ambraziūnas budėjimo<br />
metu.<br />
15
<strong>Ne</strong> <strong>kasdien</strong><br />
Amfibijos PTS-M<br />
techniniai duomenys<br />
Galimybės<br />
• Keliamoji galia – 17 tonų<br />
• Gali plukdyti 70 žmonių arba<br />
10 <strong>000</strong> kg krovinį, keliu vežti –<br />
5<strong>000</strong> kg krovinį<br />
• Maksimalus važiavimo greitis<br />
– 40 km/val.<br />
• Maksimalus plaukimo greitis<br />
– 15 km/val.<br />
• Kuro sąnaudos plaukiant –<br />
apie 150 litrų per valandą<br />
• Jei gylis mažesnis nei 1,5 metro,<br />
amfibija važiuoja dugnu, jei<br />
didesnis – plaukia<br />
dybos, kuriose gyvena 138 žmonės, <strong>po</strong> <strong>vandeniu</strong> atsidūrė 22,4 tūkst.<br />
hektarų žemės. Vanduo ant kelio į Rusnę buvo pakilęs 70 centimetrų.<br />
„Pernai ir šiemet <strong>po</strong>tvyniai minimalūs. Nuo Kauno iki Pagėgių upėje<br />
nebėra ledų, nuo Pagėgių iki Rusnės vaga švari, Kuršių mariose properšos,<br />
ledo nedaug. Potvynį laiko tik vakarų, šiaurės vakarų vėjas,<br />
neleidžiantis priimti vandens į Baltijos jūrą. Jeigu vėjas pasisuktų, vanduo<br />
turėtų kristi ir žemupyje. Atsižvelgiant į situaciją manoma, kad <strong>po</strong>tvynis<br />
truks nuo svaitės iki dviejų“, – svarstė ne vieną <strong>po</strong>tvynį matęs<br />
Apribojimai<br />
• Draudžiama važiuoti asfaltuotais<br />
ar betonuotais keliais (trans<strong>po</strong>rtuojama<br />
tralu)<br />
• Draudžiama trans<strong>po</strong>rtuoti<br />
žmones be gelbėjimosi liemenių<br />
Reikalinga įranga<br />
• Pripūsta ir ant amfibijos stogo<br />
pritvirtinta guminė valtis<br />
• 100 metrų ilgio virvė su kabliu<br />
• 12 signalinių raketų<br />
• Vienas signalinis pistoletas<br />
• 2 metrų kartis su kabliu<br />
• 30 vnt. šiltų antklodžių<br />
• 1 kompasas<br />
• Vietovės žemėlapis<br />
• Radijo stotis (veikimo zona iki<br />
30 km) su 3 vnt. atsarginių baterijų<br />
• Klijai ir medžiaga valčiai lopyti<br />
• Vienas 10 litrų tal<strong>po</strong>s metalinis<br />
kibiras<br />
• Vieneri žiūronai<br />
• Vienas 4 m ilgio ir 30 cm<br />
skersmens rąstas (jei amfibija<br />
įstringa, naras jį pakiša <strong>po</strong> vikšrais)<br />
• 4 vnt. 70 cm ilgio lynų (įklimpus<br />
pritvirtinti rąstą prie vikšrų).<br />
kpt. R. Škadauskas.<br />
Potvynio zonoje budintys kariai pripažįsta, kad darbo grafikas nėra<br />
labai intensyvus. Per pirmą savaitę buvo tik vienas iškvietimas, kuomet<br />
reikėjo užkurti amfibiją ir keliauti į užlietą kaimą. „Kovo 11 d. apie pietus<br />
gavome iškvietimą, kad reikia į sodybą Tatamiškės kaime perkelti<br />
gyventoją, kuri visą savaitę buvo kažkur išvykusi, o sugrįžusi nebegalėjo<br />
patekti namo. Šią užduotį atliko grupė „Alfa“ (Juknaičiuose dislokuotas<br />
amfibijos ekipažas)“, – pasakojo KASP 3-iosios rinktinės 310<br />
pėstininkų kuo<strong>po</strong>s vadas.<br />
Amfibijos ekipažui teko įveikti nemažą atstumą iki apsemtos sodybos.<br />
„Tuo ruožu plaukėme keturis kartus (jei gylis mažesnis nei 1,5<br />
metro, amfibija važiuoja dugnu, jei didesnis – plaukia, amfibijos gale<br />
įtaisyti du sraigtai, valdomi vairalazdėmis). Tikrai buvo ką veikti, buvau<br />
visas išpiltas prakaito, su vairalazdėmis dirbau abiem rankomis, į šalis<br />
dairytis nebuvo kada. Tuo pat metu sukosi ir vikšrai, kad pasiekusi<br />
žemę amfibija geriau judėtų. Visa gelbėjimo operacija užtruko maždaug<br />
dvi valandas. Po to amfibiją nuodugniai apžiūrėjome, ratukus<br />
sutepėme tepalu“, – pasakojo j. srž. Jevgenijus Kovalenkinas, Juozo<br />
Vitkaus inžinerijos bataliono Perkėlų kuo<strong>po</strong>s Amfibijų skyriaus grandies<br />
technikas ir amfibijos vairuotojas.<br />
J. srž. J. Kovalenkinui tai jau trečias budėjimas <strong>po</strong>tvynio zonoje, todėl<br />
karys prie tokių užduočių jau įpratęs. Jam su amfibija iki šiol teko<br />
gabenti daugiausiai 30 žmonių. Beje, per ankstesnius <strong>po</strong>tvynius pasitaikydavo<br />
nutikimų, kad kariškių technika įstrigdavo ir juos pačius reikėdavo<br />
gelbėti. Inžinerijos bataliono karys įsitikinęs, kad su amfibija<br />
PTS-M tokia istorija nenutiks. „Be to, yra vietovės fotografijos ir planai,<br />
kur gali būti kliūtys, ant aukštesnių iškelti vamzdeliai, kurie kyšo virš<br />
vandens. Turime GPS navigacinę sistemą, taigi labai stengiamės neptekti<br />
ant kliūties“, – sakė amfibijos vairuotojas j. srž. J. Kovalenkinas.<br />
KASP 3-iosios rinktinės 310 kuo<strong>po</strong>s kariai neslepia, kad jiems <strong>po</strong>tvynio<br />
metu darbo ne itin daug. „Budime vieną parą, pamaina keičiasi<br />
<strong>kasdien</strong> 9 val. ryto. Budėjimo metu gauta informacija dalijamės su štabu.<br />
Jokios įtam<strong>po</strong>s nėra, jei būtų koks iškvietimas, turėtume daugiau<br />
16
veiklos“, – pasakojo ltn. Linas Ambraziūnas,<br />
Operacijų valdymo grupės budėtojas.<br />
Tuo tarpu Armalėnuose įsikūrusios KASP<br />
3-iosios rinktinės 310 kuo<strong>po</strong>s vadas kpt. R.<br />
Škadauskas neslepia, kad kariai savanoriai jį<br />
nuolat atakuoja klausimais, ar reikės jų pagalbos<br />
<strong>po</strong>tvynio zonoje. „Mūsų kuo<strong>po</strong>s savanoriai<br />
yra aktyvūs, jie norėtų daugiau veiksmo,<br />
bet šiuo metu nėra tokio <strong>po</strong>reikio. Jie mielai<br />
važiuoja į užduotis, tik duok. Geras pavyzdys<br />
– pernykštis Kuršių nerijos miškų gaisras, kuomet<br />
kariai savanoriai neraginti atskubėjo į pagalbą<br />
ugnies gesinti,“– pasakojo 310 kuo<strong>po</strong>s<br />
vadas.<br />
Tai, kad kariškiai <strong>po</strong>tvynio metu turi mažai<br />
darbo, reškia, kad vietiniams gyventojams <strong>po</strong>tvynis<br />
iš tiesų nesukėlė didelių rūpesčių. Tačiau<br />
žinojimas, kad yra profesionaliai parengtų<br />
žmonių, bet kuriuo metu pasiryžusių padėti,<br />
padeda jaustis ramiau.<br />
Ilona Skujaitė<br />
Jono Gvildžio ir inžinierių<br />
archyvo nuotr.<br />
Perkėlų kuo<strong>po</strong>s vadas<br />
kpt. V. Dovidavičius<br />
sako, kad inžinieriai<br />
<strong>po</strong>tvyniui ruošiasi<br />
ištisus metus.<br />
Į Pamarį buvo atgabentos<br />
dvi amfibijos<br />
PTS-M.<br />
17
Change language