SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

6 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Netgi ankstesnių įsipareigojimų laikymasis šalių gavėjų neapsaugo nuo didelio pagalbos srautų sumažėjimo dėl to, kad įsipareigojimai
išreiškiami bendrųjų nacionalinių pajamų dalimi, ir dėl dvišalių dolerio kursų svyravimų.
2009 m. pagalbos biudžetai. Norėdami geriau suprasti galimą krizės poveikĮ pagalbos biudžetams, remiamės Bertoli et al. (2007)
atlikta ekonometrine analize, kurioje modeliuojami lemiami ekonominiai, instituciniai ir politiniai veiksniai, įtakoję 22 EBPO-PVK
narių 1970–2004 m. laikotarpiu taikytas pagalbos priemones, apibrėžtas pagalbos ir BVP santykiu. Čia pratęsiame analizę iki 2008 m.
ir taikome modifikuotą modelio variantą, atsižvelgiantĮ Į netiesinĮ recesijos ir pagalbos priemonių ryšį. Šis variantas atspindi spėjimą,
kad didžiosios recesijos gali turėti skaudžių (ir daugiau nei proporcingų) pasekmių donorų taikomoms pagalbos priemonėms 22 .
Remiantis mūsų vertinimais, šalys, kurių biudžeto deficitas didesnis, nebūtinai mažina savo pagalbos išmokas, nes pirminis biudžeto
deficitas menkai atspindi šalies finansinę padėtį. Šie ir Round ir Odedokun (2004) duomenys neteikia daug optimizmo. Analizė rodo,
kad pagalba mažėja esant didesnei perteklinei skolai. Ji taip pat mažėja labiau nei proporcingai atsižvelgiant Į augantĮ gamybos
apimties atotrūkį, kuris yra recesijos dydžio rodiklis. Pagal šiuos skaičiavimus ir remiantis EBPO ekonomikos perspektyvos
makroekonominėmis prognozėmis prognozuojami šalių donorių 2009 m. pagalbos biudžetai.
Pagal mūsų prognozes, jei donorai elgsis kaip ankstesnių recesijų metu, pagalbos srautai iš EBPO-PVK šalių 2009 m. gali sumažėti 22
milijardais JAV dolerių nuo 119 milijardų JAV dolerių 2008 m. 23 Suminis bendrų pagalbos srautų svyravimas iš esmės skiriasi nuo to,
ką matome žvelgdami Į prognozes, atliktas remiantis EBPO-PVK šalių narių viešais pareiškimais (OECD, 2009a), kuriuose teigiama,
kad bus laikomasi ankstesnių įsipareigojimų. Mūsų prognozės atspindi pagalbos biudžetų pokyčius dėl verslo ciklų svyravimo, bet
nereikia nė sakyti, kad tai tėra scenarijus, kurio galima išvengti, jei dauguma šalių donorių skirtų pagalbai tinkamą prioritetą.
Norėdami pabrėžti, kad tai vengtinas scenarijus, bandome suvokti poveikio Į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims gavėjoms
mastą, laikydamiesi nuostatos, kad donorai laikosi savo 2003–2007 m. dvišalių asignavimų. 24 Šie apytiksliai skaičiavimai rodo, kad
daugeliui Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalių skirti pagalbos srautai gali sumažėti 15–20 % (žr. 6.4 pav.) Šis skirtumas gali turėti ypač
didelĮ poveikĮ šalims, kuriose pagalba sudaro didelę mokėjimų balanso dalį 25 . Pagalbos svyravimai ypač žalingi silpnoms šalims 26 .
6.4 paveikslas. Prognozuojamas Afrikai skirtų pagalbos srautų mažėjimas 2009 m.
Šaltinis: Autorių skaičiavimai.
■ mažiau nei 15 procentų
■ 15–16 procentų
■ 16–18 procentų
■ 18–20 procentų
■ daugiau nei 20 procentų
22
Ekonometrinio modelio aprašą žr. Bertoli et al. (2007), išplėsto ekonometrinio modelio rezultatus žr. Allen ir Giovannetti (2009) grindžiamąjĮ dokumentą,
pateikiamą 1B tome.
23
Prognozes pagal šalis žr. Allen ir Giovannetti (2009).
24
2008 m. duomenų apie dvišalę pagalbą dar nėra.
25
2-ajame skyriuje pateikiami duomenys apie silpnų šalių priklausomybę nuo OPV, lyginant su emigrantų perlaidomis ir TUI. Remiantis EBPO (2009b), kitomis
aplinkybėmis ir kitais skaičiavimais, manoma, kad Čadui, Eritrėjai ir Gvinėjai skirta pagalba sumažės daugiau nei 20 milijonų JAV dolerių.
26
EBPO (2009b) teigia, kad Burundžiui, KDR, Eritrėjai, Bisau Gvinėjai, Liberijai ir Siera Leonei skirta pagalba 1990–2005 m. svyravo daugiau nei 5 % BVP.
82