SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms
Taip pat tikėtina, kad finansų krizė sumažino galimybes finansuoti pasaulio prekybą. Afrikos Į pietus nuo Sacharos, ypač silpnų
šalių, įmonės labiau nei kitos priklauso nuo prekybos finansavimo. Daugelis Afrikos Į pietus nuo Sacharos įmonių yra priklausomos
nuo paskirties šalių akredityvų, dažniausiai dėl neišsivysčiusių vidaus finansų sistemų ir savifinansavimo stygiaus. Esant dideliam
neapibrėžtumui ir trūkstant pasitikėjimo, šie tiekėjai sumažino savo riziką ir pristabdė skolinimą. Labiau kenčiančios įmonės ir šalys
laikomos rizikingesnėmis. Taigi kredito normavimas, didinantis prekybos sąnaudas, pristabdė silpnų Afrikos Į pietus nuo Sacharos
šalių eksportą.
Analizės 19 , pagrįstos 117 sisteminių krizių 20 ir dvišalės prekybos duomenimis, rodo, kad dabartinė krizė gali turėti labai neigiamą
poveikĮ Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių eksportui. Visų pirma, ankstesnių finansinių krizių ir recesijų poveikis Afrikos
Į pietus nuo Sacharos eksportui būdavo sunkesnis ir tęsdavosi ilgiau, jei prekybos partneris būdavo pramoninė šalis. Antra, Į pietus
nuo Sacharos esančios Afrikos šalys patyrė skaudesnius ir ilgiau trunkančius padarinius nei kiti regionai, kai krizės veikė jų paskirties
rinkas. Taip yra ne tik dėl to, kad jų eksporto krepšeliuose pirminiai produktai sudaro per didelę dalį, bet ir dėl mažesnio Afrikos
Į pietus nuo Sacharos gamybos eksporto, kuriame dominuoja mažesnės pridėtinės vertės gaminiai, konkurencingumo. Sunkūs
padariniai jaučiami tiek Afrikos Į pietus nuo Sacharos gamybos, tiek žaliavų eksporto sektoriuose (žr. 6.3 pav.) Pažeidžiamumą
didina ir menkai išplėtota infrastruktūra, kuri didina išlaidas (muitai, biurokratija, pasienio kontrolė). Priešingai, norėdamos išnaudoti
ekonominės krizės teikiamas galimybes, įmonės turi atrasti nišas, kurti kokybiškesnius gaminius arba kilti vertės grandine. Bet tam
reikia tinkamo žmogiškojo kapitalo, kurio silpnose šalyse trūksta.
6.3 paveikslas. Afrikos Į pietus nuo Sacharos pirminės ir gamybos produkcijos eksportas
po finansų krizės šalyse partnerėse
Perteklinės prekybos koeficientas
0,5
0,3
0,1
-2 -1 -0,1 1 2 3 4 5 6 7 8
-0,3
-0,5
Gamybos produkcija
Pirminė produkcija
-0,7
Šaltinis: Berman ir Martin 2009.
Metai po krizės
Pastaba: Grafike vaizduojamas Afrikos eksporto nuokrypio po finansų krizės, įvykusios t = 0 metais, santykis su vidutiniu nuosmukio
poveikiu. Perteklinės prekybos koeficientas y ašyje rodo Afrikos Į pietus nuo Sacharos dvišalio eksporto nuokrypį, atsiradusĮ dėl finansų
krizės šalyse partnerėse, lyginant su vidutiniu nuokrypiu: teigiamas (neigiamas) perteklinės prekybos koeficientas reiškia, kadfi n a n s ų
krizės šalyje partnerėje poveikis Afrikos eksportui yra labiau teigiamas (neigiamas), nei vidutinis poveikis eksportui.
3.3 MAŽĖJANTYS PAGALBOS SRAUTAI – VENGTINAS SCENARIJUS
2005 m. Glenyglse vykusiame G8 viršūnių susitikime buvo pažadėta didinti pagalbą Afrikos šalims – šis pažadas buvo pakartotas
ir patvirtintas paskesniuose tarptautiniuose susitikimuose. Tačiau 2008–2009 m. sukelta pasaulinė recesija verčia suabejoti realia
EBPO-PVK donorų teikiamų pagalbos priemonių raida. Siekiant finansuoti finansinio stimuliavimo paketus, skirtus vidinei paklausai
šalyse donorėse palaikyti, pagalbos biudžetai gali būti sumažinti lyginant su 2008 m. pasiektu aukščiausiu tašku. Pirmieji kai kurių
EBPO-PVK šalių narių požymiai neteikia daug vilčių. Airijos vyriausybė paskelbė 22 % mažinsianti šiems metams numatytą pagalbos
biudžetą. 2009 m. Italija gali perpus sumažinti savo pagalbos biudžetą, pasiekdama neigiamą visų laikų rekordą 21 . Trumpalaikėje ir
vidutinėje perspektyvoje dėl pastarojo meto biudžetų deficito atitinkamą poveikĮ pajus ir daugumos išsivysčiusių šalių pagalbos
biudžetai. Taigi artimiausioje ateityje galima tikėtis išlaidų mažinimo arba didesnių palūkanų.
Ankstesnės krizės, kurios nebuvo tokios globalios, rodo, kad susidūrę su didesne recesija donorai linkę reikšmingai mažinti pagalbos
biudžetus. Pavyzdžiui, po 1991 m. Šiaurės šalių bankų krizės labai sumažėjo Norvegijos, Švedijos ir Suomijos pagalbos išmokos.
19
Berman ir Martin (2009), skaičiuodami reakcijas Į impulsus, taiko sunkio modelį. Šiuo atveju Afrika Į pietus nuo Sacharos analizuojama kaip visuma, nes trūksta
patikimų skirtingų laikotarpių duomenų iš silpnų šalių grupės. Daugiau informacijos pateikiama jų grindžiamajame dokumente 1B tome.
20
Sisteminė krizė apibrėžiama kaip įvykis (kuris gali tęstis kelerius metus), kai išsemiamas beveik visas arba visas bankų kapitalas. Naudojami 1972–2002 m.
dvišalės prekybos ir finansų krizės duomenys.
21
Žr. One 2009.
81
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI