SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 6 SKYRIUS SKAUDŪS PASAULIO FINANSŲ KRIZĖS PADARINIAI SILPNOMS AFRIKOS VALSTYBĖMS 2007 m. vasarą prasidėjus dabartinei ekonomikos krizei, buvo visuotinai manoma, kad Afrika Į pietus nuo Sacharos, įskaitant silpnas šalis, nepatirs viso jos poveikio 1 . Iš pradžių atrodė, kad menka neišsivysčiusių finansinių sistemų integracija su JAV ir Europos kapitalo rinkomis apsaugos jas nuo blogiausių padarinių. Tačiau laikui bėgant šis įsitikinimas pasirodė besąs klaidingas. Nors krizės poveikis turtui ne toks išreikštas kaip kitose besivystančiose šalyse, paaiškėjo, kad Afrika Į pietus nuo Sacharos, ypač silpnosios šalys, yra itin pažeidžiamos per prekybos ryšius ir prekybos finansų sukrėtimus 2 . Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių priklausomybė nuo tarptautinės prekybos ir iš to išplaukianti rizika patirti užsienio sukrėtimų padarinius per pastaruosius 10 metų išaugo. Padidėjo Afrikos ekonomikų jautrumas mažėjančiai tarptautinei paklausai, ypač vykstant beprecedentei ekonominių ciklų sinchronizacijai, kuri mažina skirtingų prekybos partnerių teikiamus privalumus. Be to, kadangi oficialiai plėtros pagalbai skirtos lėšos dažniausiai atitinka šalių donorių ekonominius ciklus, nepaisant įsipareigojimų palaikyti ar net didinti pagalbą, ji Į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims trumpalaikėje arba vidutinėje perspektyvoje greičiausiai sumažės. Nepaisant tarptautiniuose susitikimuose nuolat kartojamų raginimų laikytis pagalbos įsipareigojimų, ir net jei donorai laikysis savo pažadų ir nemažins pagalbai skirtos BVP dalies, pagalba gali žymiai sumažėti dėl šalių donorių ekonomikos sulėtėjimo ir greičiausiai dėl nepalankių valiutų kursų svyravimų (kaip antai dėl pastaruoju metu įvykusio svaro nuvertėjimo dolerio atžvilgiu). Po ilgo stabilaus augimo laikotarpio tikriausiai sumažės ir emigrantų perlaidos. 1. BAUGINANTYS KRIZĖS IŠŠŪKIAI: PERTRAUKA PO DAUGELIO AUGIMO METŲ 2008–2009 m. krizė užbaigė ilgą pasaulio ekonomikos augimo ir globalizacijos laikotarpį, kai pasaulio prekyba augo dvigubai greičiau nei pasaulio BVP. BVP augimas ėmė mažėti 2008 m. ir šis susitraukimas išplito Į visus regionus. Šio sulėtėjimo, kokio nebuvo jau kelis dešimtmečius, pobūdis panašus Į 1929– 1930 m. žlugimą. Dabartinė krizė pakirto pastarojo globalizacijos tarpsnio varomąsias jėgas: atvirąsias rinkas, pasauliniu mastu integruotas gamybos grandines ir daug nevaržomų tarptautinių kompanijų. Pasaulio prekyba sulėtėjo dar labiau nei BVP – labiau nei per Didžiąją depresiją 3 . Šis efektas veikiausiai kilo dėl skirtingų šalių ciklų sinchronizacijos. Jo priežasčių galima ieškoti ir didesniame tarpinių prekių svoryje prekyboje, kurĮ savo ruožtu lėmė gamybos susiskaldymas, pastaruosius 10 metų skatinęs spartų augimą, o dabar padidinęs nuosmukį. Ekonomikos ir finansų krizė ištiko itin dideliu svyravimu pasižyminčių plataus vartojimo prekių kainų ir valiutų kursų piko metu – tai padidino nežinomybę ir sustiprino prekybos srautų ir investicijų smukimo užburtą ratą. Ji ištiko, kai Afrika Į pietus nuo Sacharos buvo įgijusi stabilų augimo pagreitį 4 . Iki 2008 m. liepos Afrika Į pietus nuo Sacharos sparčiai augo, ir silpnos šalys (nepriklausomai nuo apibrėžimo) nebuvo išimtis. Yra pavojus, kad dėl dabartinės krizės ši teigiama tendencija nutrūks, nors regionas ir geriau pasirengęs įveikti sukrėtimą, nei per ankstesnius nuosmukius 5 . Pastaruoju augimo laikotarpiu Afrika Į pietus nuo Sacharos labiau integravosi Į likusĮ pasaulĮ – tai rodo auganti (bet vis dar menka) pasaulinio eksporto ir BVP dalis (žr. 6.1 pav.) 6 Panaši tendencija buvo ir silpnose šalyse, kurių vidutinė integracija mažesnė nei kitų Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių. Auganti tarptautinė integracija labai padidino Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių riziką patirti prekybos sutrikimų ir kitų sukrėtimų padarinius. Ji taip pat turėjo reikšmingą poveikĮ mokesčių pajamoms (kai kuriose šalyse ir mokesčių politikai), nes sumažėjo prekybos mokesčių įplaukos. Pastaroji krizė, mažinanti mokesčių bazę, sustiprino išteklių mobilizaciją įtakojančius globalizacijos iššūkius. 1 Žr. PTI 2008 ir TVF 2008. 2 Berman ir Martin 2009. 3 Eichengreen ir O‘Rourke 2009. Skaičiuojamasis pasaulio prekybos ir pasaulio BVP elastingumas yra maždaug 2. Nuo jo priklausė globalizacija, o dabar galima tikėtis atvirkštinio rezultato. 4 Arbache ir Page 2008. 5 Fosu ir Naudé 2009. 6 Kai kurių šalių, ypač naftos eksportuotojų Centrinėje Afrikoje, eksporto ir BVP santykĮ greičiausiai išpūtė aukštos žaliavų kainos. 76
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms 6.1 paveikslas. Eksporto augimas, išreikštas BVP dalimi 50 45 40 35 procentai 30 25 20 15 10 Į pietus nuo Sacharos esančios stiprios Afrikos šalys Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys 5 0 1980 1982 1984 1986 1988 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 Šaltinis: Pasaulio bankas (2009c), 2009 m. pasaulio plėtros rodikliai. 2. MAISTAS, KURAS, FINANSAI IR SILPNUMAS Maisto ir kuro kainų smailės 2008 m. viduryje sukėlė didelę įtampą maistą ir naftą importuojančiose Į pietus nuo Sacharos esančiose silpnose Afrikos šalyse. Tuo tarpu naftą eksportuojančių šalių pajamos išaugo ir kai kurioms jų pavyko padidinti savo užsienio atsargas. Tačiau bumas ir nuosmukis lėmė gamybos apimties svyravimą – tai atgrasė nuo investicijų Į ilgalaikĮ gamybos pajėgumą. Kaip pabrėžė TVF (2009a), daugelis Afrikos šalių Į pietus nuo Sacharos beveik iš eilės patyrė sukrėtimus kuro, maisto ir finansų srityse. Pagal naujausius skaičiavimus Afrikos Į pietus nuo Sacharos realus BVP augimas 2009 m. bus maždaug 1,5 %, palyginus su 5,5 %, prognozuotų 2008 m. spalį. Dėl tokių rodiklių 2009-ieji taps pirmaisiais dešimtmečio metais, kuomet daugumoje Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių bus užregistruotas neigiamas realaus BVP vienam gyventojui augimas, keliantis grėsmę pažangai įgyvendinant tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir kenkiantis politiniam stabilumui 7 . Lėtesnis augimas ne visuomet neigiamai veikia žmogaus raidą, tačiau dėl jo atsiranda stabdžių, sukeliančių rimtas ilgalaikes pasekmes, ypač kai mažinamos išlaidos švietimui bei sveikatos priežiūrai. 3. KETURI KRIZĖS POVEIKIO PERDAVIMO Į SILPNAS ŠALIS KANALAI Turint omenyje lėtą regiono finansų sektoriaus plėtrą ir menkus silpnų šalių ryšius su pasauline finansų sistema, pagrindiniai krizės poveikio kanalai yra realūs ekonomikos sektoriai. Silpnų Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalių vietinės bankų sistemos yra nedidelės, o akcijų rinkos – mažos arba visai neegzistuoja. Be to, užsienio investuotojai ir nepriklausomi turto fondai investuoja tik keliose naftą eksportuojančiose šalyse. Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys krizę labiausiai patiria per prekybą: pajamų iš eksporto mažėjimą lydi neigiamų prekybos sąlygų padariniai, kuriuos dar padidina ypač didelė Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių priklausomybė nuo prekių eksporto ir šių šalių eksporto poliarizacija 8 . Šioms šalims poveikĮ daro ir mažesnės emigrantų perlaidos, smukusios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos bei galimai sumažėjusios užsienio pagalbos įplaukos. Tiesioginiai finansiniai krizės poveikio kanalai veikė tik tokiose šalyse kaip Kenija ir Nigerija (ir dviejose svarbiose stipriose šalyse – Pietų Afrikoje ir Ganoje), kur finansų rinkos labiau išplėtotos ir integruotos (žr. 6.1 langelį). Pavyzdžiui, Nigerijos akcijų rinkos nuosmukis buvo panašus ar net didesnis nei išsivysčiusiose šalyse 9 . Nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. vasario jos NSE-20 indeksas sumažėjo 55 %, palyginus su 45 % nuosmukiu ankstesniais metais 10 . Šis mažėjimas ir atitinkama pasitikėjimo stoka apsunkino skolinimąsi iš kapitalo rinkų. Krizės atgarsiai kai kuriose svarbiose rinkose, sulaukiančiose daug regioninių migrantų, kaip antai Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Ugandoje ir Zambijoje, sukėlė sunkių šalutinių poveikių gretimoms silpnoms šalims (ypač dėl to, kad sumažėjo emigrantų užimtumo galimybės ir perlaidos). 7 Afrikos Į pietus nuo Sacharos realus vidutinis BVP vienam gyventojui augimas yra neigiamas (-0,6 %). Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys pasižymi teigiamu bendru 0,2 % augimu, bet už šio skaičiaus slepiasi dideli atskirų šalių skirtumai (žr. 2 dalį). 8 Daugelis silpnų šalių eksportuoja tik vieną produktą. Kaip rodo 2 dalis, trijų daugiausiai eksportuojamų prekių vidurkis sudaro 90 % viso eksporto. 9 AfDB 2009a ir UPI 2009a. 10 Kasekende et al. 2009 ir UPI 2009a. 77 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 87: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?