SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

5 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 1. ATSPARUMO STIPRINIMAS Atsparumas, kurio samprata iš pradžių buvo plėtojama gamtos mokslų srityje, – tai sistemos gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir išsaugoti nepakitusias savo pagrindines funkcijas 3 . Todėl sistemos atsparumas turi būti vertinamas atsižvelgiant Į jos funkcijas. Taikant atsparumo sąvoką ekonominei sistemai, jis nusako rinkos ir pagalbinių jos institucijų pajėgumą „veiksmingai skirstyti išteklius arba teikti būtiniausias paslaugas“ (Perrings 2006, 418 p.). Taikant atsparumo sąvoką socialinei ir ekonominei sistemai, jis nusako sistemos pajėgumą suteikti visuomenės nariams galimybę siekti savo gerovės ir tenkinti savo poreikius bei norus, kurių jie negalėtų tenkinti nebūdami sistemos nariais. Sistemos atsparumą, kuris yra iš prigimties dinaminė sąvoka, galima įvertinti pagal jos pajėgumą reaguoti Į pokyčius ir sukrėtimus suaktyvinant atitinkamus prisitaikymo mechanizmus (5.1 langelis). 5.1 langelis. Atsparumo ir pažeidžiamumo apibrėžimas Atsparumo ir pažeidžiamumo sampratos naudojamos įvairiose disciplinose, pradedant ekonomika ir ekologija ir baigiant psichologija ir saugumu. Kaip ir kitos sistemos savybės, šie terminai gali būti netikslūs, painūs ir skirtingai interpretuojami. Šioje ataskaitoje naudojami šie apibrėžimai: Atsparumas – tai „sistemos pajėgumas priimti trikdžius ir keistis, išsaugant iš esmės tas pačias funkcijas, struktūrą, tapatumą ir grįžtamąjĮ ryšį“. ŠĮ apibrėžimą suformulavo Atsparumo aljansas, tarpdisciplininis mokslinių tyrimų tinklas, nagrinėjantis šią temą nuo 1999 m. Pažeidžiamumas – tai asmens, grupės arba sistemos jautrumas sukrėtimo daromai žalai. Pažeidžiamumas yra sukrėtimų ir įtampos masto bei dažnumo, sukrėtimų tikimybės ir gebėjimo reaguoti Į sukrėtimus, t. y. atsparumo, rezultatas. Struktūrinis pažeidžiamumas – tai pažeidžiamumas veiksniams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje nepriklauso nuo sistemos pajėgumo reaguoti Į pokyčius ir sukrėtimus. Todėl struktūrinis pažeidžiamumas priklauso nuo sukrėtimų ir įtampos dydžio ir dažnumo, taip pat nuo sukrėtimų tikimybės. Atsparumas taip pat yra svarbus tvarumo komponentas. Siekiant laikui bėgant palaikyti žmonių gerovę, reikia mažinti socialinių, ekonominių ir ekologinių sistemų patiriamą įtampą. Atsparumas reiškia gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir naujos įtampos. Atsparumo reikšmė tvarumui esminė, nes sukrėtimai, trikdžiai ir kintančios sąlygos yra neišvengiamos ir dažnai nenuspėjamos, tuo tarpu tvarumui būtinas poreikis mažinti jėgų spaudimą socialinėms ir ekonominėms sistemos, nes šios jėgos gali pakenkti atsparumui. 2. KĄ REIŠKIA ATSPARUMU GRINDŽIAMAS POŽIŪRIS? Atsparumu grindžiamas požiūrio reikšmė vystymosi diskurse yra daugiaaspektė (ir greičiausiai turi jam rimtų padarinių). Jis įtakoja vystymosi darbotvarkės prioritetus, pagalbos politikos formavimą ir atitinkamą analitinę sistemą. Priimant atsparumo perspektyvą pripažįstama, kad stacionarine mąstysena grindžiama politika yra ribota. 4 Be to, taikant šĮ požiūrĮ gali rastis naujų tikslų ir kompromisų. 2.1 ILGALAIKĖS IR TRUMPALAIKĖS PERSPEKTYVOS KOMPROMISAI IR PAPILDOMUMAS Galima dabartinės praktikos įtampa kyla iš poreikio greitai reaguoti Į nenumatytus kritinius atvejus, kurie gali kelti pavojų ilgalaikei plėtrai. Pavyzdžiui, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų humanitarinės maisto intervencijos ir paslaugos gelbėja žmones esant kraštutiniam pavojui, bet socialinėse ir ekonominėse sistemose, pernelyg priklausomose nuo pagalbos maistu, žemės ūkio plėtra greičiausiai bus silpna 5 . Taip pat kyla pavojus, kad išorinių veikėjų valdomos atskiros struktūros apeis valstybės institucijas ir silpnins konsolidaciją 6 . Tačiau trūkumų nereikia pervertinti. Skubios intervencijos automatiškai negriauna ilgalaikių 3 Holling (1973) apibrėžia atsparumo sąvoką kaip trikdžių mastą, kurĮ sistema gali priimti iš esmės nesikeisdama. 4 Folke 2006. 5 Alinovi ir Russo 2009. 6 Manor 2007. 72
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Silpnumas ir atsparumas strategijų. Kadangi pasikartojantys sukrėtimai gali griauti atsparumą, trumpalaikes priemones galima suderinti su atsparumu grindžiamu požiūriu 7 . Silpnumo spąstų galima išvengti mokantis iš intervencijų, kurios jau daug metų atliekamos sudėtingų humanitarinių krizių metu, geriausios praktikos. 2.2 ATSPARUMO IR VEIKSMINGUMO KOMPROMISAI Ekonomikos efektyvumas ir augimas būtini siekiant mažinti skurdą, bet vien jų negana. Atsparumu grindžiamas požiūris verčia persvarstyti plėtros politiką, pagal kurią didinant žmonių gerovę esminiais veiksniais laikomas našumas ir ekonomikos augimas. Tuo tarpu didžiausio augimo politika kai kuriais atvejais gali pakenkti sistemos atsparumui ir sukelti grėsmę jos tvarumui. Pavyzdžiui, Į eksportą orientuota politika, skatinanti našumą ir stiprinanti šalies augimo galimybes, gali taip pat sumažinti jos atsparumą. Kaip? Darydama spaudimą specializuotis svarbiausiuose sektoriuose, priklausomuose nuo didelių kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Perrings (2006) teigia, kad sutelkus išteklius veiklos srityse, duodančiose aukščiausią trumpalaikĮ pelną, beveik neabejotinai sumažės bendras sistemos atsparumas 8 . 2.3 NAUJI ANALIZĖS ELEMENTAI FORMULUOJANT PLĖTROS STRATEGIJAS Taikant atsparumu grindžiamą požiūrĮ dažniausiai išplečiami efektyvios plėtros politikos tikslai ir reikalavimai. Politikos kūrimas turi būti grindžiamas ne tik statiškomis analizėmis ir padarinių stebėsena, bet ir „atsparumo vertimu“. Atliekant socialinės ir ekonominės sistemos atsparumo šaltinių analizę reikia geriau suprasti prisitaikymo mechanizmus, gebėjimą mokytis, saviorganizaciją, sprendimų priėmimo procesus ir kolektyvinius veiksmus. Šie analizės elementai galėtų papildyti socialinio kapitalo ir socialinės sanglaudos, namų ūkių turto, pavojų ir sukrėtimų rizikos, taip pat piliečių ir namų ūkių galimybių atlaikyti sukrėtimus tyrimą. 3. VALSTYBĖS SILPNUMAS MAŽINA SOCIALINĮ IR EKONOMINĮ ATSPARUMĄ Procesai, padedantys žmonėms didinti savo gerovę priklauso nuo skirtingų lygmenų socialinių struktūrų, kaip antai namų ūkių, vietos, valstybės ir pasaulinės bendruomenės, sąveikos, taip pat įvairių tipų institucijų, kaip antai rinkų, politinių, kultūrinių ir teisinių sistemų, socialinio kapitalo, oficialių ir neoficialių sistemų, teisių naudoti išteklius reguliavimo, ginčų bei konfliktų sprendimo institucijų, sąveikos. 5.2 langelis. Ekonomikos augimas, plėtra ir gerovė silpnose šalyse J. Allister McGregor, Sasekso universiteto Plėtros tyrimų institutas Prieš kurĮ laiką W. Arthuras Lewisas pareiškė, kad ekonomikos augimas nėra plėtros paskirtis, o būdas suteikti žmonėms daugiau pasirinkimo. Ši idėja buvo plačiai pripažinta, ją rutuliojo daug žinomų plėtros mąstytojų. Tačiau ji ne visada nuosekliai taikoma politikoje ir praktikoje. Pastaruoju metu kilusios pasaulio ekonomikos, pasaulio valdymo ir pasaulio aplinkos krizės suteikė akstiną persvarstyti, kaip mes suprantame plėtrą ir kaip organizuojame tarptautinę plėtros politiką bei praktiką. Dažnai girdimi raginimai kurti žmogiškesnĮ požiūrĮ Į plėtros teoriją (žr. 2009 m. Sarkozy Komisijos ataskaitą), tvirtai pagrįstą pripažinimu, kad plėtros politikos paskirtis yra sudaryti žmonėms socialines sąlygas siekti gerovės ir šalinti sąlygas, dėl kurių kyla žmonių kančios. Kuriant socialines sąlygas žmonių gerovei siekti, silpnose besivystančiose šalyse susiduriama su dideliais iššūkiais. Daugelyje šių šalių žmonės ir bendruomenės, siekdamos išgyventi ir klestėti, kuria savo socialines sąlygas. Žmonės buriasi Į vietos bendrijas. Jie moka privačioms karinėms grupuotėms už fizinio saugumo užtikrinimą. Kartais jų rinkos galimybės priklauso nuo vietos verslo vadovų. O kartais, norėdami užtikrinti bent elementarų įstatymų ir tvarkos laikymąsi, jie grįžta prie tradicinių teisingumo sistemų. Šios bendrijos suteikia minimalias išgyvenimo sąlygas, bet taip pat jose dažniausiai pasireiškia kompromisai, neteikiantys naudos žmonių vystymuisi ir gerovei. Patenkinami kai kurie pagrindiniai poreikiai, bet aukojamos laisvės, be to, didelis nestabilumas bei nesaugumas mažina bendrą gyvenimo kokybę. 7 Guillaumont ir Guillaumont Jeanneney 2009. 8 Perrings 2006. 73 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 83: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?