SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
4 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
elitui siekimas. Mozambike ir kitose šalyse pagal nacionalinius įstatymus reikalaujama, kad investuotojai tartųsi su vietos<br />
gyventojais prieš atliekant žemės paskirstymą. Ganoje yra paplitę sandoriai su vietos lyderiais. Bet net ir šiais atvejais dažnai<br />
pasitaiko trūkumų dėl teisinių reikalavimų įgyvendinimo ir vietos lyderių atskaitomybės.<br />
Taip pat labai svarbi vietos žemės teisių apsauga. Nacionaliniai įstatymai yra nevienodi, bet kai kurios neretai pasitaikančios<br />
jų ypatybės kenkia vietos gyventojų padėčiai. Iš tokių trūkumų galima paminėti neapsaugotas valstybei priklausančios žemės<br />
naudojimo teises, neprieinamas registracijos procedūras, kompensavimą vien tik už pagerinimų praradimą, kaip antai javų,<br />
o ne žemės praradimą, ir pasenusius kompensavimo tarifus. Todėl vietos gyventojai gali pralaimėti, ir net investuotojai,<br />
siekiantys laikytis geros praktikos, nukenčia dėl aiškių vyriausybės procedūrų ir nurodymų trūkumo.<br />
EKONOMINĖ ŽEMĖS ĮSIGIJIMO SANDORIŲ PUSIAUSVYRA<br />
Žemės mokesčių ir kitų piniginių pervedimų apskritai nebūna arba jie būna maži, nes norima pritraukti investicijų,<br />
suvokiama, kad galimybės sąnaudos yra mažos, ir trūksta gerai veikiančių žemės rinkų. Tai savaime nereiškia, kad sandoris<br />
nesubalansuotas: žemę teikiančios šalys gali gauti naudos, pavyzdžiui, investuotojų įsipareigojimus dėl investicijų ir<br />
infrastruktūros, kaip antai drėkinimo sistemos vystymo.<br />
Atsižvelgiant Į įsipareigojimų dėl investicijų reikšmę ekonominiam žemės įsigijimo sandorių balansui, įvykdomumas yra ypač<br />
svarbus. Vyriausybės žemės paskyrimai paprastai atliekami priklausomai nuo to, ar investuotojas laikosi investicijų planų<br />
per kelis pirmuosius projekto metus, po kurių paskyrimas yra patvirtinamas. Bet Afrikos vyriausybės retai naudodavo šią<br />
priemonę, kad priverstų investuotojus atsiskaityti, o sutarčių formuluotės nėra pakankamai detalios, kad tai būtų įvykdoma.<br />
Vienkartiniai vertinimai ankstyvoje įgyvendinimo stadijoje neleidžia atlikti tęstinio investicijų vykdymo kontroliavimo ir<br />
sankcionavimo per visą projekto vykdymo laikotarpį.<br />
Nors žemės įsigijimo sandorių struktūra yra nepaprastai skirtinga, sprendžiant pagal nedidelĮ sutarčių skaičių, galima teigti,<br />
kad dar galima daug daugiau nuveikti griežtinant nuostatas pagrindinėse srityse, paveikiančiose ekonominę pusiausvyrą,<br />
ypač palyginus šias sutartis su sutarčių sudarymo praktika kituose sektoriuose, kaip antai naftos ir dujų sektoriuose. Šioms<br />
sutartims, nors jos labai nevienodos, dažnai trūksta tvirtų mechanizmų, leidžiančių kontroliuoti ar priversti investuotojus<br />
vykdyti savo įsipareigojimus, užtikrinti naudą vietos gyventojams, skatinti smulkius ūkininkus dalyvauti gamybos veikloje<br />
(pavyzdžiui, taikant ūkininkavimo rangą, bendrąsias įmones su vietos žemės valdytojais ar kitas bendros gamybos formas),<br />
maksimaliai padidinti vyriausybės pajamas ir subalansuoti apsirūpinimo maistu užtikrinimo problemas žemę tiekiančioje<br />
ir žemę įsigyjančioje šalyje.<br />
Žemės ūkio modernizavimas galėtų padėti Afrikos šalims pakilti vertės grandine. Gerinant žemės ūkĮ galima pasiekti gyvenimo<br />
šaltinių įvairinimo, sukurti darbo vietų ir pakelti žemės ūkio produktyvumą (naudojant pagerintas sėklų rūšis, praktines žinias ir<br />
technologijas). Investuotojai Į žemę ir žemės ūkiu užsiimančios įmonės galėtų skatinti ar tiesiogiai investuoti kapitalą Į infrastruktūrą,<br />
technologijas ir intervencijas, siekiant pagerinti prieigą prie rinkų, o žemės mokesčiai ir koncesijos galėtų teikti biudžeto pajamų.<br />
Tačiau pavojai kelia susirūpinimą. Prieigos prie žemės ir vandens išteklių, išteklių vadybos ir gamybos metodų pasikeitimai gali<br />
paveikti aplinkos tvarumą, apsirūpinimo maistu užtikrinimą, valdžios santykius ir socialinĮ stabilumą, ypač kai sandoriai sudaromi<br />
nesubalansuotomis derybomis. Kyla pavojus, kad žemę nustos valdyti didelė visuomenės dalis ir kils neigiami padariniai apsirūpinimo<br />
maistu užtikrinimui, socialiniam stabilumui ir vietos darbui bei galimybėms gauti pajamas. Žemę valdant užsienio investuotojams,<br />
gali kilti ydingos paskatos naudoti netvarius gamybos metodus, o žemės įsigijimo sandoriai ir derėjimasis gali sukurti galimybes<br />
korupcijai ir privataus pelno pasisavinimui nacionalinių ilgalaikių interesų sąskaita.<br />
Tikėtina, kad kai kuriose šalyse Į pietus nuo Sacharos žemės įsigijimo sandoriai sukurs trintĮ tarp partnerių (4.3 langelis) 25 .<br />
Įsigijimai dažniau būna pelningesni srityse su drėkinimo sistema, prieiga prie vandens ir infrastruktūros bei esančiose netoli rinkų.<br />
O produktyviausia žemė ir vandens šaltiniai, Į kuriuos siekiama investuoti, nėra „nenaudojami“ ištekliai. Net jei jie klasifikuojami<br />
kaip „nenaudojami“, tikėtina, Į juos savo teises pareikš ankstesni naudotojai. Šis reiškinys buvo užfiksuotas Etiopijoje, Tanzanijoje ir<br />
Mozambike 26 . Tai gali paaiškinti faktas, kad Afrikoje išteklių naudojimas veikiausiai yra nepakankamai apskaičiuojamas, nes didžioji<br />
vietos išteklių naudotojų dauguma, ypač kaimo vietovėse, neturi oficialių nuosavybės teisių. Yra plačiai paplitę gamybos būdai,<br />
nereikalaujantys nuolat naudoti žemę (ganomi gyvūnai, auginimo ciklai ilgam paliekant pūdymus). Todėl daug žmonių gyvena<br />
naudodamiesi bendros ir laisvos prieigos ištekliais.<br />
25<br />
Cotula et al. 2009 ir GRAIN 2008.<br />
26<br />
Sulle 2009; Nhantumbo ir Salomao 2009.<br />
64