SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
4 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
4. APSIRŪPINIMAS GAMTOS IŠTEKLIAIS GALI PABLOGINTI VALDYMĄ<br />
Gamtos išteklių gausa suteikia svarbią galimybę ekonomikos plėtrai ir valstybės stiprinimui. Turtinga<br />
ištekliais valstybė turi lėšų, kurias gali panaudoti stiprindama gebėjimus savo funkcijoms vykdyti, ypač<br />
siekdama finansuoti viešąsias išlaidas ekonomikos plėtrai ir skurdo mažinimui. Bet iškreipti mechanizmai<br />
gali kelti grėsmę šiam procesui: priklausomybė nuo išteklių gali sukurti ekonominĮ nestabilumą,<br />
galintĮ virsti politiniu nestabilumu. Gamtos išteklių gausa iš tikrųjų gali trukdyti valdymo kokybei,<br />
pagrindiniam valstybės funkcionavimo komponentui, ir todėl padidinti valstybės silpnumo pavojų.<br />
Bet norint, kad išteklių gausa virstų gera bendra ekonomine veikla ir aukštesniu gyvenimo lygiu, geras<br />
valdymas šiuo atveju yra galbūt svarbesnis nei menkus išteklius turinčioje ekonomikoje. Ši sąveika tarp<br />
apsirūpinimo ištekliais ir blogo valdymo gali pastūmėti valstybės silpnumą neteisingu keliu.<br />
Taigi gamtos ištekliai turtingoms ištekliais šalims gali būti arba palaiminimas, arba prakeiksmas 12 . Empiriniai tyrimai patvirtina, kad<br />
sutelkto šaltinio ištekliai ir išteklių renta didina korupciją ir trukdo ekonomikos ir institucijų plėtrai. Kadangi kai kurios silpnos šalys<br />
turi gausius gamtos išteklius ir žemą valdymo lygį, turime atkreipti dėmesĮ Į tai, kaip gausūs gamtos ištekliai gali padidinti valstybės<br />
silpnumą (arba ką galima padaryti, kad būtų pasirinktos išteklių teikiamos galimybės ir ekonomika būtų paversta orientuota<br />
Į eksportą ekonomika).<br />
Turimų gamtos išteklių vystymas – nuo žvalgymo iki išgavimo ir pajamų vadybos – yra susijęs su vyriausybės atsakingumu. Išteklių<br />
gausa didina galimybes atimti išteklius iš einančios pareigas vyriausybės (žr. 2 skyrių). Rentų siekimas gali įgauti skirtingas formas:<br />
nuo korupcijos iki vagystės ir konflikto. Išteklių renta gali iš tikrųjų sąlygoti vyriausybės nuvertimą kilus sukilimui regioniniu ar<br />
nacionaliniu lygmeniu. Kadangi prekių kainų pasikeitimai paveikia pilietinių karų dažnumą ir trukmę, naujausiose diskusijose<br />
susikoncentruota ties pagrindinių prekių kanalais, siekiant paveikti konflikto pavojų 13 .<br />
• Pirma, pagrindinių prekių eksportas gali finansuoti sukilimo išplėtimą ir palaikymą.<br />
• Antra, sukilimą gali motyvuoti noras gauti rentas, kurias gauti lengviau neteisėtame kontekste, sukurtame konflikto.<br />
• Trečia, gamtos ištekliai didina separatistinių karų tikimybę.<br />
Išteklių gausa taip pat gali pakeisti einančios pareigas vyriausybės interesus ir elgesį. Valdymas gali blogėti keliais<br />
būdais:<br />
• išteklių rentos gali sumažinti rinkiminę atskaitomybę demokratinėje sistemoje, jei vyriausybė naudoja dalĮ pinigų tam, kad<br />
išlaikytų valdžią dėl protekcijų. Balsų pirkimas yra labiau tiesioginė forma, atskirianti rinkimus nuo atskaitomybės. Taigi išteklių<br />
rentos gali pakenkti rinkimų vaidmeniui, ir vyriausybėms gali būti lengviau po rinkimų išsaugoti valdžią.<br />
• Esant autokratijai, išteklių rentos gali sumažinti atskaitingumo veiksmingumą, apribojant rinkimų rezultatų teisingumo tikrinimą<br />
ir tokiu būdu mažinant spaudimą vyriausybei, kad ji patenkintų gyventojų norus.<br />
• Išteklių rentos gali pakeisti tikimybę, kad po autokratijos įsitvirtins demokratija.<br />
• Jos taip pat gali sulaikyti esmines prastai veikiančios politikos permainas.<br />
Tai, kad išteklių gausa dažnai užtikrina rentas, ypač silpnose valstybėse, kur nėra visiškai įgyvendinta lygybė įstatymų atžvilgiu,<br />
gali sukurti aplinką, kurioje sunku pasiekti stabilios ekonominės pažangos – aplinką, kuri yra labiau neapsaugota nuo socialinių<br />
ir politinių neramumų. Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje yra pakankamai įrodyta, kad priklausomybė nuo išteklių lemia<br />
ekonominĮ nepastovumą ir nesugebėjimą vystyti profesines strategijas, kurios nebūtų glaudžiai susietos su gamtos ištekliais 14 .<br />
Jei valstybė negali įvesti teisinės tyrinėjimo ir gamybos licencijų struktūros išteklių vystymui ir gavybai, tada yra tikėtina, kad atsiras<br />
neteisingas paskirstymas, rentų siekimas ir neveiksmingumas. Neteisingas paskirstymas atsiranda dėl erdvinio gamtos išteklių<br />
padalijimo, rentų siekimas atsiranda dėl to, kad nuosavybė yra suteikiama perduodant fizinę teritorijos kontrolę, o neveiksmingumas<br />
atsiranda dėl abejonių dėl kontrolės išlaikymo. Jei numatoma, kad gauta kontrolė yra laikina, privatus savininkas sieks skubiai<br />
išnaudoti esamus išteklius, net jei dėl to susidarys didesnės socialinės sąnaudos.<br />
12<br />
Žr. pagalbines Collier (2009) ir Collier ir Venables (2009) publikacijas, kuriose išsamiai analizuojama ši problema.<br />
13<br />
Žr. pagalbinę Reynal-Querol (2009) publikaciją.<br />
14<br />
Daugumoje literatūros šaltinių susitelkiama ties priklausomybės nuo išteklių, o ne vien ties jų turėjimo sąvoka, ir taip atskiriamos šalys, turinčios įvairesnę<br />
ekonomiką ir taip smarkiai nepriklausančios nuo gamtos išteklių.<br />
60
Change language