SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

4 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi kompromisai. Gamtos ištekliai leidžia gauti pajamas „dabar“, bet dėl to dažnai tenka gauti mažiau pajamų ateityje. Todėl norint juos veiksmingai tvarkyti, reikia ilgalaikės perspektyvos, o tai gali būti nelengva vyriausybėms, kurios gali būti neteisėtos arba joms gali grėsti nuvertimo pavojus. • Esminiai prieigos prie žemės ir vandens pokyčiai yra reikšmingi aplinkos tvarumui, apsirūpinimo maistu užtikrinimui ir valdžios santykiams. Būdami glaudžiai susiję su prekyba ir TUI, šie veiksniai gali suformuoti socialinĮ stabilumą, valstybės silpnumą ir ekonominĮ augimą. • Apsirūpinimo maistu užtikrinimas yra pagrindinė vyriausybės funkcija, taigi silpnumas sukelia pasekmes apsirūpinimo maistu užtikrinimui. Suvokimas, kad valstybė nepajėgia ar nenori spręsti ilgalaikės apsirūpinimo maistu užtikrinimo problemos ar apsaugoti savo gyventojus nuo maisto tiekimo sukrėtimų, gali sumažinti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis ir taip susilpninti vyriausybės teisėtumą. 2. PREKYBOS ATVIRUMAS GALI PADIDINTI AR SUMAŽINTI VALSTYBĖS SILPNUMĄ Nors valstybės silpnumas gali daryti įtaką prekybos atvirumo veiksmingumui ir pakenkti ekonominiams rezultatams, tarptautinė prekyba gali paveikti silpnumą. Pirmasis prekybos atvirumo padarinys yra prekių ir paslaugų, naudojamų prekyboje su likusia pasaulio dalimi, santykinių kainų struktūros pokytis. Esant netobulam valdymui ir teisėsaugai, prekybos atvirumas, sąveikaudamas su silpnumu, sukelia skirstomąsias pasekmes, skatina ekonominĮ augimą ir paveikia ginčytinų išteklių vertę, galimybes korupcijai, konflikto galimybių sąnaudas, pasirinkimus tarp produktyvios ir grobuoniškos veiklos ir ribas rentų siekimui. Esant gerai apibrėžtai institucijų sistemai, kai valstybė užtikrina saugumą, nuosavybės teisę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, prekybos atvirumas dažniausiai sukuria visuotinę naudą. Bet esant silpnoms institucijoms, tai nebegalioja. Ir net kai yra potenciali bendra nauda iš prekybos, jų atliekamas paskirstymas gali skatinti konfliktą ir destabilizuoti padėtį, ypač kai šalyje nėra konfl i k t ų valdymo institucijų ar jos buvo panaikintos. Be to, šĮ matmenĮ gali paveikti santykinio šalies pranašumo struktūra. Iš tikrųjų kai kurių grėsmę keliančių grupių atskyrimas nuo valstybės išteklių dalijimo yra labiau tikėtinas, kai šalis daugiausia pajamų gauna iš „sutelkto šaltinio“ gamtos išteklių (kuro, mineralų ir augalų kaip antai cukranendrių ar medvilnės plantacijų), o ne iš žemės ūkio eksporto produktų gamybos ir platinimo (gyvulių ir žemės ūkio produktų, gaminamų mažuose šeimos ūkiuose, kaip antai ryžių ir kviečių) 4 . Pavyzdžių yra gausu, kaip antai Biafros karas Nigerijoje 20-ojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje ir pilietiniai karai Angoloje bei Kongo Demokratinėje Respublikoje. Priešingai, kai gamyba ir pelnas yra plačiai paskirstomi geografinėms sritims, etninėms grupėms ar miestų centrams, pilietinio smurto galimybės būna daug menkesnės. Atvirumas taip pat gali padėti palaikyti grįžtamąjĮ ryšĮ vertikaliuose valstybės ir visuomenės santykiuose. Pavyzdžiui, prekybos atvirumas gali būtų susijęs su valstybės institucijų pobūdžiu ir elito pasirinktos perskirstymo politikos tipu. Bet jis taip pat gali susilpninti glaudžius vietinius ekonominius ryšius tarp elito grupių ir kitų socialinių grupių. Tai savo ruožtu gali sukurti neigiamas paskatas elitui neinvestuoti kapitalo Į vietines viešąsias prekes ar pritarti neveiksmingai rentų siekimo politikai 5 . Daugelyje tyrimų buvo ištirti empiriniai įrodymai dėl glaudžių ryšių tarp prekybos integracijos ir vidaus konfliktų bei pilietinių karų kilimo. Chauvet et al. (2007) analizuoja prekybą kaip pilietinių karų motyvaciją ar priemonę finansuoti sukilimą. Iš tikrųjų yra jėgų, veikiančių priešingomis kryptimis: kai kurios sumažina karo pavojų dėl daugelio galimybių praradimo konflikto metu, bet kai kurios jĮ didina, nes prekyba suteikia alternatyvius vartojimo ir pajamų vidaus gamybai šaltinius, kurie gali būti sunaikinti karo metu. Neseniai atliktuose kiekybiniuose kelių šalių tyrimuose parodyta, kad atviros šalys yra stabilesnės nei autarkinės, ir yra mažiau tikėtina, kad jos patirs pilietinius karus, nors yra nustatyta svarbių išlygų. Martin et al. (2008) nustatė, kad prekybos integracija gali užkirsti kelią karams, jei iš prekybos gaunamam pelnui kils pavojus pilietinio karo metu. Bet atvirumas taip pat gali veikti kaip draudimo mechanizmas ir sumažinti galimybių praradimus dėl karų. Kalbant tiksliau, prekybos atvirumo poveikiai pilietinių karų tikimybei yra kontrastuojantys: prekybos atvirumas gali neleisti kilti patiems didžiausiems karams (sunaikinantiems didžiausią prekybos dalį), bet gali padidinti mažesnio masto konfliktų pavojų. 4 Isham et al. 2005. 5 PavyzdĮ pateikia Segura-Cayuela (2006). Kai politinis elitas nenori prisidėti prie viešųjų prekių tiekimo ir neturi valstybės galių pakelti mokesčius, jie paprastai siekia pasisavinti išteklius iškraipydami kainas. Bet šios pasisavinimo politikos mastą riboja tai, kad paties elito verslo rentos gali tam tikru laipsniu papildyti tai, ką gamina neelitinės socialinės grupės. Tokiomis aplinkybėmis prekybos atvirumas mažina pasisavinimo kainų politikos galimybių sąnaudas. Iš tikrųjų, vykdant prekybos integraciją, tikėtina, kad gaminių kainos bus nustatytos už vidaus ekonomikos ribų, ir tai tam tikra prasme atskirs elito gaunamą naudą nuo iškraipymų, kuriuos jie nustato vietos ekonomikai. Tai savo ruožtu skatina juos intensyviau manipuliuoti santykinėmis vidaus kainomis, kad gautų rentas iš ne elito. Remiantis šiuo samprotavimu galima teigti, kad prekybos integracija gali sukelti žalingas pasekmes šalyse, kurioms būdingas menkas politinis dalyvavimas ir silpnas elito jautrumas likusios visuomenės dalies poreikiams. 58
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Ekonominiai veiksniai gali padidinti silpnumą Susitelkdami ties Afrika Į pietus nuo Sacharos ir analizuodami prekybos atvirumo ir liberalizacijos poveikius vidaus karų protrūkiui 37 šalyse 1980–2000 m., Bussman et al. (2005) palaiko požiūrį, kad ekonomikos atvirumas turi teigiamą poveikĮ taikai ir stabilumui, kai jau būna baigtas ekonomikos pertvarkymas. Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje prekybos liberalizacija gali padidinti pilietinio karo ir konflikto pavojų, kai įgyvendinamos reformų priemonės. Aukščiau pateiktas aptarimas leidžia daryti išvadą, kad reikia taikyti politinius kompromisus tarp trumpalaikių prekybos reformos pavojų ir ilgalaikės atvirumo teikiamos naudos – ir tarp didelių konfliktų prevencijos ir nuolatinių mažesnio masto įtampų pavojų. Vienas galimas tokių kompromisų sprendimas gali būti kompensacijų išmokėjimas tiems, kas patyrė tiesioginę žalą, siekiant sumažinti trumpalaikius politinio nepastovumo pavojus ir suteikti pakankamai laiko, kad ekonomika pasiektų ilgalaikę padėtį, kai pakankamai didelis skaičius asmenų turi naudos iš reformos. 3. ABIPUSIAI RYŠIAI TARP TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ IR <strong>SILPNUMO</strong> Nors mokslinėje literatūroje pripažįstama, kad blogas vidaus valdymas ir korupcija atlieka neigiamą poveikĮ TUI srautams, neseniai atliktuose darbuose pateikiami kai kurie empiriniai atvirkštinio TUI poveikio šalies gavėjo valdymo struktūrai ir galutinėms valstybės silpnumo apraiškoms požymiai: konfliktai ir pilietiniai karai. Neseniai atlikti tyrimai nepateikė galutinio empirinio įrodymo dėl ryšio tarp tiesioginių užsienio investicijų ir konfliktų. Polachek et al. (2005) 6 nustatė, kad TUI mažina tarptautinių konfliktų tikimybę, o prekyba ir TUI papildo vienas kitą mažindami konfliktus, tuo tarpu Gissinger ir Gleditsch (1999) 7 mano, kad skurdžiausiose šalyse TUI atlieka teigiamą poveikĮ ekonominei gerovei, bet neigiamą poveikĮ paskirstymui ir politiniams neramumams. Tačiau Barbieri ir Reuveny (2005) 8 nustatė, kad TUI mažiausiai išsivysčiusiose šalyse mažina pilietinių karų trukmę, bet ne jų kilimo tikimybę. Empirinėje literatūroje iki galo nepalaikoma hipotezė dėl teigiamo ryšio tarp TUI ir kito valstybės silpnumo matmens, kaip antai korupcijos. Neseniai atliktame Larrain ir Tavares (2007) daugelio šalių tyrime teigiama, kad TUI žymiai mažina korupciją šalyje gavėjoje, ir jų gauti rezultatai yra pakankamai tvirti, kad būtų galima įtraukti kelis lemiamus atvirumo veiksnius, papildant prekybos intensyvumą ir vidutinĮ tarifą, įskaitant priklausomybę nuo gamtos išteklių, etninio susiskaidymo ir ekonomikos dydžio ir vyriausybės išlaidų 9 . Tačiau santykis tarp TUI ir korupcijos gali priklausyti nuo šalies gavėjos išsivystymo ir demokratijos lygmens. Pavyzdžiui, Zhu (2007) 10 pateikia empirinius įrodymus, pagrindžiančius nuomonę, kad TUI srautai dažniausiai sumažina korupciją labiau išvysčiusiose demokratinėse valstybėse ir padidina korupciją mažiau išvysčiusiose nedemokratinėse šalyse. Nors šie rezultatai nėra galutiniai, jie išryškina TUI politikos iššūkius. Pirma, norint gauti TUI teikiamą ekonominę naudą, gali būti būtina įveikti valstybės silpnumą ir sukurti stiprias demokratines institucijas. Antra, nors atvirumas TUI esant silpnumui gali sumažinti valstybės vidaus konfliktų pavojus, tam taip pat reikia tam tikros reguliavimo formos, skirtos investicijų kokybei, o ne jų kiekybei skatinti. Neabejotinai svarbus veiksnys, norint kad TUI prisidėtų prie vietos ekonomikos, yra teisinė ir apskaitos struktūra, skatinanti skaidrumą ir atsakingumą investuotojų veiklos šalyse. Įžvalgos apie ryšĮ tarp TUI ir valstybių silpnumo galima susidaryti atidžiau pažvelgus Į svarbiausius TUI srautų gavėjus Afrikoje Į pietus nuo Sacharos. Tiktai 13-oje iš 29 SSA silpnų šalių TUI įplaukų dalis BVP yra virš SSA vidurkio (kuris ir taip yra žemas, 3,2 %, palyginti su 4,8 % Pietryčių Azijai). Dauguma jų yra turtingos nafta ir gamtos ištekliais (Angola, Čadas, Kongo Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Nigerija, San Tomė ir Prinsipė, Siera Leonė ir Sudanas) 11 . Taigi, norint suprasti TUI poveikĮ valstybės silpnumui, reikia iš pradžių suprasti apsirūpinimą gamtos ištekliais. Taigi, nors TUI potencialiai gali turėti teigiamą poveikĮ augimui ir skurdo mažinimui, esant žemai institucijų kokybei vyrauja neigiami išorės poveikiai, ir taip didinama konflikto ir blogos vadybos tikimybė. Susidaręs ydingas ratas didina TUI poveikĮ silpnumui. Norėdamos paversti šĮ ydingą ratą Į teigiamų rezultatų sekos ratą, vyriausybės (jei jos teisėtos) turi teisingai paskirstyti rentas, surišdamos jų rankas. Bet dėl žemo pasitikėjimo vyriausybėmis silpnose šalyse teigiamų rezultatų sekos ratas tampa mažai tikėtinas, nebent jei išorės veikėjai (pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos) skatins ir užtikrins įsipareigojimus. 6 Polachek et al. 2005. 7 Gissinger ir Gleditsch 1999. 8 Barbieri ir Reuveny 2005. 9 Žr. Larrain ir Tavares 2007. 10 Zhu 2007. 11 TUI dalis šių šalių bendrajame vidaus produkte yra nuo 5 % Angoloje iki 27 % Pusiaujo Gvinėjoje. 59 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20: Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 23 and 24: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 69: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?