SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Šalys yra pažeidžiamos ekonomiškai, kai jos ypač jautrios išorės sukrėtimams. Taigi toliau įvertiname tikimybę, kad tam tikros šalys
patirs sukrėtimus, ir jų gebėjimą reaguoti. Norime patikrinti, ar, remiantis tyrimo hipoteze, silpnos šalys yra labiau neapsaugotos nuo
sukrėtimų negu kitos Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys. Laikydamiesi Naudé (2009) požiūrio, atsižvelgiame Į įvairinimą,
išorės įsiskolinimą, ekonomikos atvirumą, tarpvalstybinius įsipareigojimus, kapitalo investicijas Į pagal riziką įvertintą turtą ir
kreditų, išduotų privačiam sektoriui, didėjimo spartą 40 . Kalbant tiksliau, vertindami kiekvieną silpną šalį, apie kurią yra duomenų
(taigi neįtraukdami Mauritanijos, Somalio, Sudano ir Zimbabvės), tiriame:
• Atvirumą, matuojamą kaip eksporto dalĮ bendrajame vidaus produkte.
• Eksporto koncentraciją, matuojamą pagal Herfindal-Hirschman indeksą – kuo įvairesnis eksporto krepšys, tuo mažiau pažeidžiama
šalis.
• išorės įsiskolinimą, matuojamą pagal išorės skolą kaip BVP dalį.
• Reglamentuojamo kapitalo investicijas Į pagal riziką įvertintą turtą.
• Tarpvalstybinius įsipareigojimus.
• Kreditų, išduotų privačiam sektoriui, didėjimą.
Šalių padėtĮ vertinimo skalėje apskaičiuojame kaip paprastą vidurkį, kad išvengtume iškraipymų. Vertiname visas Į pietus nuo
Sacharos esančias Afrikos šalis – tiek silpnas, tiek stiprias – pagal kriterijų, kad žema padėtis reiškia menką pažeidžiamumą, o aukšta
padėtis reiškia didelĮ pažeidžiamumą. Po to apytiksliai padalijame šalis Į tris grupes nuo žemos iki aukštos padėties (2.9 lentelė).
Silpnumo padėtyje atsidūrusios šalys, pagal mūsų naudojamą apibrėžimą, yra tolygiai išsidėsčiusios trijose grupėse. 41
3. APIBENDRINIMAS
Šiame skyriuje išanalizuotos kai kurios bendros silpnų šalių savybės atspindi, kokĮ svarbų
vaidmenĮ žmogaus raidai ir ekonomikos plėtrai atlieka valstybės funkcijos. Menki gebėjimai sutelkti
vidaus išteklius ir skatinti ekonomikos įvairinimą bei kilimą vertės grandinėse, didelė priklausomybė
nuo išorės finansinių išteklių bei žemas žmogiškojo kapitalo lygis ir neišsivystytos bei viduje nesusietos
infrastruktūros yra valstybių silpnumo „simptomai“. Tačiau už šių bendrų bruožų taip pat yra daug
skirtingumų dėl istorijos, nevienodų išteklių, geografijos, etninės ir religinės sanglaudos, ir silpnų šalių
grupėje galima rasti labai skirtingoje padėtyje esančių šalių, vertinant pagal pažeidžiamumo laipsnĮ ir
padarinius.
Skirtingos trapumo ypatybės – tiek bendros, tiek skirtingos– sąveikauja skirtingai, be to, ilgainiui kinta. Todėl sudėtinga tirti ir
klasifikuoti silpnas šalis, net Į pogrupius, nes tokiu atveju tenka atlikti gana subjektyvius vertinimus.
40
Guillaumont ir Guillaumont Jeanneney (2009) kalba apie struktūrinĮ pažeidžiamumą, naudodami ekonominio pažeidžiamumo indeksą, kuriame suderinama
rizika patirti sukrėtimus – gyventojų skaičius, atstumas nuo pasaulio rinkos, prekių eksporto koncentracija ir santykinė žemės ūkyje, miškininkystėje, ir
žuvininkystėje sukuriamos pridėtinės vertės dalis – ir paties sukrėtimo „mastas“. AfDB (2009) naudojami struktūriniai makroekonominiai veiksniai, kaip antai
mažėjančios atsargos, didelė užsienio nuosavybės koncentracija bankų sistemoje, infliacijos tikėtinumas, vidaus produkto augimo sumažėjimas, vertinant
pagal prekybą ir einamosios sąskaitos balansą. Europos Komisijos vystymosi generalinis direktoratas naudoja tris kintamųjų rinkinius: priklausomybę nuo
eksporto pajamų; priklausomybę nuo išorės finansinių srautų ir gebėjimą reaguoti.
41
Taip pat Afrikos plėtros banko ir Europos Komisijos vystymosi generalinio direktorato vertinimuose nustatyti panašūs rezultatai. Silpnos šalys yra išsidėsčiusios
skirtingose grupėse, nors šalių vertinimui pagal pažeidžiamumą naudoti kintamieji yra šiek tiek skirtingi.
48