SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
kainų padidėjimo poveikio silpnoms šalims apskaičiavimai nėra parengti 18 , preliminarūs įrodymai leidžia teigti, kad šios šalys yra<br />
tarp labiausiai paveiktų. Dauguma šalių, paskutiniajame Pasaulio apsirūpinimo maistu užtikrinimo būklės (angl. State of World Food<br />
Security) leidinyje nustatytų kaip patiriančios blogėjančio apsirūpinimo maistu užtikrinimo pavojų dėl aukštų maisto kainų, yra<br />
Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys (19 iš 26 Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių) 19 . 2009 m. liepos mėn. 18 iš 30 šalių,<br />
patyrusių maisto krizę ir prašančių išorės paramos iš FAO, buvo Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys 20 .<br />
Kai kurių maisto produktų, kaip antai pieno, javų ir aliejaus kainos iš tikrųjų pakilo 21 , ir net kai jos pradėjo kristi, jos liko iš esmės<br />
didesnės nei kada nors anksčiau. Ši tendencija sąlygojo didesnes importo sąskaitas, žymiai padidinusias einamosios sąskaitos<br />
deficitą, ir paveikė net tokius kintamuosius kaip valiutos kursą, šalies banko rezervų padėtĮ ir išorės įsiskolinimo lygį 22 . Tačiau staigus<br />
pagrindinių prekių kainų pakilimas, kuris kartu su apdirbamosios pramonės vieneto kainos smukimu pagerino prekybą maistu po<br />
ilgo kritimo žemyn, kaip būdinga daugelio prekių kainoms, taip pat nulėmė didelius valiutos kurso svyravimus ir išaugusĮ netikrumą,<br />
ribotas galimybes gamintojams gauti prieigą prie kreditų rinkų ir investuoti Į technologijas.<br />
Maisto kainos pokyčiai skirtingai paveikia neturtingus miesto ir kaimo gyventojų namų ūkius, priklausomai nuo jų turimos prieigos<br />
prie rinkų ir galimybių naudotis technologijomis ir kapitalu. Maisto kainų padidėjimas labiausiai paveikė žemės neturinčius ir moterų<br />
tvarkomus kaimo namų ūkius. 50 % padidėjus kukurūzų kainai Malavyje, Zambijoje ir Ugandoje, negalinčių užtikrinti apsirūpinimo<br />
maistu namų ūkių skaičius vidutiniškai padidėja maždaug 5 % 23 . Jei maisto kainos pakyla 50 %, 3,5 % padaugėja žemiau skurdo<br />
ribos gyvenančių gyventojų 24 .<br />
Be to, silpnos šalys atsiduria nepalankioje padėtyje ex ante aplinkybėmis. Bandydamos susidoroti su maisto kainų augimu, jos<br />
susiduria su tokiomis kliūtimis, kaip antai dideliu skurdu, menkais gebėjimais išlyginti vartojimą namų ūkių lygmenyje dėl didelių<br />
išlaidų maistui, jau esamu aukštu apsirūpinimo maistu neužtikrinimo lygiu, didele priklausomybe nuo maisto importo ir kai kuriais<br />
makroekonominiais apribojimais taikant kainų stabilizavimo priemones (menkomis maisto atsargomis, užsienio atsargų stygiumi<br />
ir nepalankiu spaudimu valiutos kursui).<br />
1.3 KONCENTRUOTAS EKSPORTAS<br />
Eksporto įvairinimo indeksas Į pietus nuo Sacharos esančioms silpnoms Afrikos šalims yra daugiau kaip perpus mažesnis nei stiprioms<br />
šalims (žr. 2.3 lentelę), tokiu būdu atskleidžiamas aukštas jų eksporto koncentracijos laipsnis.<br />
Išskyrus kelias išimtis, Į pietus nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys daugiausia eksportuoja pirminius produktus: pirminiai<br />
produktai – ir kuras, ir ne kuras – 2006 m. vidutiniškai sudarė daugiau kaip 80 % jų eksporto. Vien kuras sudarė 26,2 % eksporto<br />
pajamų, o kai kuriose šalyse, kaip antai Angoloje, Čade, Kongo Respublikoje, Nigerijoje ir Pusiaujo Gvinėjoje pajamos iš kuro sudarė<br />
daugiau nei 90 %. Pagrindiniai maisto produktai, įtraukiami Į pagrindinių prekių krepšelį, sudaro nemažą visų eksporto pajamų<br />
dalį, siekiančią vidutiniškai 27 %, o didžiausia dalis – virš 80 % – yra Bisau Gvinėjoje, Gambijoje ir San Tomėje ir Prinsipėje. Kitose<br />
šalyse, kaip antai Gvinėjoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Siera Leonėje, mineraliniai produktai yra vyraujančios pirminės<br />
eksportuojamos prekės. Eritrėja, Liberija ir Togas šiame paveiksle yra išimtis, nes šiose šalyse 2006 m. sukurtų apdirbamosios<br />
pramonės produktų eksportas sudarė daugiau kaip pusę jų eksporto pajamų.<br />
Paskirties rinkų koncentracija taip pat yra aukšta: 15 Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių uždirba daugiau kaip pusę savo<br />
eksporto pajamų eksportuodamos Į vieną geografinĮ regioną. Kalbant tiksliau, devynios šalys gauna daugiau kaip 50 % savo pajamų<br />
iš eksporto Į Europą. Trims šalims – būtent Džibučiui, Togui ir Zimbabvei – Afrikos vidaus prekyba yra pagrindinė ir sudaro daugiau<br />
kaip 50 % viso eksporto (žr. 2.4 lentelę).<br />
18<br />
Daugumoje tyrimų pateikiamos atskirų šalių analizės ir regioninės ar pasaulinės maisto krizių ir maisto kainų sukrėtimų analizės (Wodon ir Zaman 2008; Aksoy<br />
ir Isik-Dikmelik 2008 Ivanic ir Martin 2008; Dessus 2008).<br />
19<br />
FAO 2008a.<br />
20<br />
FAO 2009.<br />
21<br />
Atkreipkite dėmesį, kad pasaulinių kainų pasikeitimai ne visada visiškai ar simetriškai atspindimi vidaus rinkoje dėl eksporto apribojimų, mokesčių, didelių<br />
transportavimo sąnaudų ir didelių rinkodaros maržų. Siekiant įvertinti poveikĮ vidaus kainoms, taip pat reikia atsižvelgti Į kainų įsitvirtinimo laikotarpį. Kai<br />
kuriais atvejais būna tik trumpalaikis vidaus ir pasaulinių kainų skirtumas, bet dažniausiai pelno galimybės išsilaiko ilgą laiką ir sukelia didesnes neigiamas<br />
pasekmes.<br />
22<br />
FAO 2008b.<br />
23<br />
Sarris ir Rapsomanikis, 2009.<br />
24<br />
Wodon ir Zaman, 2008.<br />
38