SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Silpnų valstybių ypatybės<br />
2.2 langelio paveikslas. Vario kainos ir Zambijos kvača (kwacha) (2002–2009 m.)<br />
JAV $ už metrinę toną<br />
10 000<br />
8 000<br />
6 000<br />
4 000<br />
2 000<br />
0<br />
6000<br />
5000<br />
4000<br />
3000<br />
2000<br />
1000<br />
0<br />
2002m01<br />
2002m05<br />
2002m09<br />
2003m01<br />
Zambijos kvačos už JAV $<br />
2003m05<br />
2003m09<br />
2004m01<br />
2004m05<br />
2004m09<br />
2005m01<br />
2005m05<br />
2005m09<br />
2006m01<br />
2006m05<br />
2006m09<br />
2007m01<br />
2007m05<br />
2007m05<br />
2008m01<br />
2008m05<br />
2008m09<br />
2009m01<br />
Zambijos kvača<br />
Vario kaina<br />
Šaltinis: TVF– tarptautinė finansų statistika.<br />
POVEIKIS BIUDŽETUI<br />
Vario eksportas nedaug prisideda prie Zambijos vyriausybės biudžeto. 20-ojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje<br />
buvo privatizuota valstybei priklausanti įmonė „Zambijos jungtinės vario šachtos“ (ZCCM), nes ji patyrė didžiulius nuostolius<br />
per žemų kainų laikotarpį. Atlikus privatizavimo reformą, pramonė buvo suskaidyta Į šešis skirtingus vienetus, kuriuos<br />
kontroliavo ir valdė daugiašalės korporacijos. Zambijos vyriausybė pasiliko nuo 15 % iki 20 % akcijų kiekviename vienete,<br />
ir šias akcijas tiesiogiai valdo valstybės bendrovė „ZCCM-International Holding“. Tačiau ZCCM-IH negavo jokių pajamų iš<br />
vario kainų pakilimo, nes vis dar turėjo grąžinti skolas, sukauptas 20-ojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje.<br />
Kasyklų bendrovių iki 2007 m. sumokėti mokesčiai buvo nereikšmingi. Bendrovės sugebėjo slapta susitarti dėl labai palankių<br />
susitarimų su Zambijos vyriausybe (vystymosi susitarimai), pagal kuriuos nustatyti maži atskaitymai (0,6 %, o ne 3 %), mažesni<br />
eksporto mokesčiai (15 %, o ne 25 %) ir nemažai lengvatų bei išskaitymų, kaip antai nuostolių padengimas būsimojo pelno<br />
sąskaita 20 metų laikotarpiui (Fraser ir Lungu 2007). Kai 2007 m. šie susitarimai buvo atskleisti, tarptautinės organizacijos<br />
ir vietos NVO privertė vyriausybę peržiūrėti mokesčių režimą, ir 2007 m. pabaigoje buvo priimtas naujas įstatymas. Tačiau<br />
lauktas 9 % biudžeto padidėjimas iš naujų mokesčių neįvyko, ir biudžeto pajamos 2008 m. padidėjo tik 3 % (Green 2008).<br />
Dėl vario kainos kritimo 2008 m. liepos mėn. vėl atsinaujino diskusijos apie mokesčius už kasyklas, ir 2009 m. sausio mėn.<br />
bendrovėms buvo suteiktos naujos lengvatos. Jomis panaikinamas nenumatyto pelno mokestis, kurĮ reikėjo mokėti, kai<br />
vario kainos buvo virš tam tikro lygmens, ir jomis taip pat leidžiama bendrovėms nurašyti 100 % bet kokių investicijų kaip<br />
mokesčių nuolaidas tais metais, kai įvyksta išlaidos (Green 2008).<br />
Prekybos variu nesėkmė ir po to sekęs kasyklų uždarymas paskatino iškelti klausimą, ar vyriausybė turėtų padidinti savo<br />
akcijų kasyklose, tokiu būdu bandydama išplėsti makroekonominio valdymo apimtĮ per pakilimus ir nuosmukius. Tačiau šis<br />
pasiūlymas susidūrė su nepalenkiamu kasyklų bendrovių ir Pasaulio banko pasipriešinimu. Kaip pareiškė Obiageli Ezekwesli,<br />
Pasaulio banko viceprezidentas Afrikai, „populistai linkę sakyti, kad imtumėmės šių akcijų, bet ar norite rizikuoti kapitalu<br />
tokiame sektoriuje, kur gali rizikuoti privatusis sektorius? (…) šią pramonę geriau palikti privačiam sektoriui“. 13<br />
13<br />
Reuters, 2009<br />
35<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI