SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

1 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Todėl įvairiarūšiškumas yra pagrindinė silpnumo apraiškų ir valstybių, vadinamų „silpnomis“, ypatybė. Kai kurie autoriai taip
pat pastebi, kad ši sąvoka yra „plati“ ta prasme, kad joje grupuojamos šalys, kurias sudėtinga palyginti 27 . Kaip teigia Brinkerhoff,
„silpnos valstybės yra dinamiškos ir juda trajektorijomis nuo stabilumo iki konflikto, krizės ir/ar žlugimo; ir kyla iš krizės atsigavimo ir
stabilumo link 28 .“ Tai reiškia, kad kiekviena šalis gali susidurti su specifiniais gebėjimų ir politinės valios trūkumais. Kai kurie autoriai
šią mintĮ plėtoja toliau, teigdami, kad net neįmanoma aiškiai atskirti silpnų šalių nuo stiprių, ir abejodami, ar išvis verta įtraukti
kai kurias šalis Į plačiai apibrėžtą silpnų šalių grupę 29 . Briscoe pastebi, kad „valstybės silpnumą iš esmės sudaro tik jos simptomai:
skurdas, nesaugumas, polinkis Į konfliktus, korupcija 30 .“
Diskusijose apie silpnumą išties vėl imta daugiausia dėmesio skirti valstybės institucijų vystymo procesui ir pabrėžtas poreikis
suderinti išorės intervencijas bei prioritetus remiantis geromis žiniomis apie vietos politinĮ ir ekonominĮ kontekstą. Silpnumo
apraiškų ir laipsnių įvairiarūšiškumas reiškia, kad geros žinios apie vietos kontekstą yra labai svarbios norint užtikrinti sėkmingą
išorės veikėjų dalyvavimą silpnose šalyse.
Net pasireikšdamas savo blogiausiomis valstybės žlugimo formomis, silpnumas nereiškia politinio vakuumo, nes neoficialios
institucijos bent iš dalies gali vykdyti tam tikras valstybės funkcijas. Engberg-Pedersen et al. teigia, kad „esant silpnumo aplinkybėms,
kai valstybės nėra arba ji yra labai silpna, nevalstybinės institucijos dažnai vykdo panašias Į valstybės funkcijas užtikrindamos saugumą
ir teikdamos socialines paslaugas 31 ,“ šis pastebėjimas atitinka teorinius Dixit argumentus. 32 . Pavyzdžiui, teisėtvarkos įgyvendinimą
Somalyje užtikrina islamo teismai, o „šariato teismai vykdo instrumentinę funkciją kurdami teisinę tvarką [...] anarchijos sąlygomis,
ginčų sprendimas yra nemokamas ir greitas vertinant pagal tarptautinius standartus,“ kaip pastebi Leeson 33 . Nors dabartinė padėtis
anaiptol neideali, ji pagerėjo palyginus su 1991 m. padėtimi, ir pagerėjo ne vien teismų sistema. 2001 m. Žmogaus socialinės raidos
ataskaitoje dėl Somalio pastebima, kad šiandien yra daugiau pradinių mokyklų šalyje negu 20-ojo amžiaus devintojo dešimtmečio
pabaigoje, ir privatusis sektorius tiekia vandenĮ ir elektrą 34 .
Šie pastebėjimai rodo, kad išorės veikėjai neturi ignoruoti tokių institucijų, kai jie įsitraukia Į veiklą šalyje, esančioje silpnumo
situacijoje. Iš tikrųjų, žvelgiant siaurai vien Į valstybę, nebūtų galima pagrįstai suprasti silpnumo ir nustatyti geriausius jo sušvelninimo
būdus.
3. VALSTYBIŲ SILPNUMO AFRIKOJE Į PIETUS NUO SACHAROS SĄNAUDOS
Lemiamas valstybės vaidmuo formuojant socialinĮ ir ekonominĮ atsparumą, žmonių gebėjimus ir gerovę
aiškiai išryškėja matant prastus vystymosi rezultatus šalyse, kurios vadinamos „silpnomis“ dėl jų valstybės
institucijų nesėkmingo veikimo. Mechanizmai, lemiantys prastus vystymosi rezultatus ir probleminius
santykius tarp donorų ir pagalbą gaunančių šalių vyriausybių, yra skirtingi. Valstybės silpnumas gali
plėtotis skirtingomis trajektorijomis, nes valstybės formavimas, valstybės funkcionavimas ir stabilumas
susidaro per sudėtingą procesą, apimantĮ įvairius elementus nuo bendros pilietybės supratimo iki
teritorijos kontrolės. Nepaisant šio atskyrimo, ekonomikos, saugumo ir vystymosi sąnaudos dėl silpnumo
dažnai būna reikšmingos, plačiai paplitusios ir ilgalaikės esant įvairioms aplinkybėms.
3.1 DIDELIS NUOSTOLIS ŽMOGAUS RAIDAI
Dirbtinį, tačiau informatyvų tiesioginių silpnumo sąnaudų įvertinimą galima sudaryti iš žmogaus raidos silpnose šalyse. Į pietus
nuo Sacharos esančios silpnos Afrikos šalys vyrauja tarp šalių su prastais žmogaus raidos įvertinimais. Pagal HDI vertinimus jos
užima vietas nuo 128-oje vietoje esančios San Tomės ir Prinsipės iki 179-oje vietoje esančios Siera Leonės, paskutinės šalies sąraše
šalių, kurioms nustatytas šis indeksas. 2006 m. vidutinė HDI vertė silpnoms šalims yra 0,459 (0,329 Siera Leonei ir 0,643 San Tomei
ir Prinsipei).
27
Faria ir Magalhães-Ferreira 2007.
28
Brinkerhoff 2007, 3 p.
29
Easterly 2009.
30
Briscoe 2008, 1 p.
31
Engberg-Pedersen et al. 2008, 23 p.
32
Dixit 2004.
33
Leeson 2007, 705 p.
34
JTVP 2001.
18