SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

1 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi McGillivray ir Feeny (2008) yra atlikę vienintelĮ pagalbos ir augimo santykio tyrimą, kuriame specialiai analizuotos silpnos valstybės, nors nemažai tyrimų buvo analizuojama pagalba ir augimas Į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse. 10 Gomanee et al. (2005) tyrime buvo analizuojama pagalba 25-ioms Į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims 1970– 1997 m. ir nustatyta, kad vienu procentu padidinus pagalbą proporcingai BVP, vidutiniškai ketvirčiu procento padidinama šių šalių augimo sparta. Clemens et al. (2004) tyrime buvo analizuojamas trumpalaikis pagalbos poveikis ir nustatyta, kad jis nuo 1973 iki 2001 m. padidino metinĮ pajamų vienam gyventojui augimą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos bent jau puse procento ar daugiau. Lensink ir Morrissey (2000) nustatė, kad nors pagalba turėjo silpnesnĮ poveikĮ augimui Afrikoje Į pietus nuo Sacharos negu kitur, šis poveikis buvo teigiamas ir reikšmingas. Atrodo, kad šie tyrimai tam tikru mastu palaiko rezultatus, kurių buvo pasiekta McGillivray ir Feeny (2008) tyrime. McGillivray ir Feeny (2008) bei Feeny ir McGillivray (2009) taip pat pateikia apytikrius a if * ir a i nf * apskaičiavimus labai silpnoms valstybėms (13,88 % BVP) ir kitoms silpnoms valstybėms (38,38 % BVP). Lyginant šiuos skaičius su tikra oficialiąja parama vystymuisi (OPV) iš dvišalių ir daugiašalių agentūrų 2004 m., galima teigti, kad silpnoms valstybėms yra skiriama per mažai pagalbos, vertinant iš veiksmingumo augimui perspektyvos (1.1 langelio lentelė). Labiausiai nepakankamą pagalbą, lyginant su BVP, gaunančios šalys labai silpnų šalių grupėje buvo Dramblio Kaulo Krantas ir Nigerija. Paskirsčius augimui veiksmingų lygių pagalbą, palyginus su iš tikrųjų skirtais asignavimais 2004 m., būtų sąlygotas vidutinis 1,92 procento augimo padidėjimas visose aptariamose silpnose valstybėse. Tačiau pasirodo, kad ne visoms silpnoms valstybėms buvo skiriama nepakankama pagalba. 2004 m. dešimt silpnų valstybių gavo didesnę pagalbą nei augimui veiksmingas kiekis. Iš visų aptariamų silpnų valstybių labiausiai per didelę pagalbą, vertinant iš augimo perspektyvos, gavo Burundis ir Saliamono Salos. 1.1 langelio lentelė. Pagalba silpnoms valstybėms, 2004 m. Labai silpnos valstybės Kitos silpnos valstybės Visos silpnos valstybės OPV (milijonai JAV dolerių) 6 629 2 719 9 348 Augimui veiksminga OPV (milijonai JAV dolerių) 14 512 10 506 25 018 Tikrosios OPV augimas (%, vidurkis) -0,46 3,43 1,25 Augimo padidėjimas dėl augimui veiksmingos 1,43 2,47 1,92 pagalbos (%, vidurkis) Šalys, gaunančios daugiau negu augimui veiksminga 8 2 10 pagalba Šalys, gaunančios mažiau negu augimui veiksminga pagalba 9 13 22 Pastabos: labai silpnos valstybės yra apatiniame CPIA kvintilyje; kitos silpnos valstybės yra antrame nuo apačios CPIA kvintilyje. McGillivray ir Feeny (2008) bei Feeny ir McGillivray (2009) tyrimuose pabrėžiama, kad augimui veiksmingi pagalbos lygiai tik apytiksliai nurodo, kokius pagalbos kiekius donorai turi suteikti silpnoms valstybėms. Ten taip pat pabrėžiama, kad donorai turi daug kitų tinkamų vystymosi tikslų, dėl kurių galima nesilaikyti augimui veiksmingų kiekių. Tačiau jų rezultatai rodo, kad donorai turi rūpestingai apsvarstyti šalių asignavimus, kurie iš esmės skiriasi nuo augimui veiksmingų kiekių, ir išsiaiškinti, ar šiuos nukrypimus galima pateisinti pagal vystymosi kriterijus. 10 Atkreipkite dėmesį, kad priklausomai nuo naudojamo apibrėžimo maždaug pusė visų silpnų valstybių yra Afrikoje Į pietus nuo Sacharos. 14
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Valstybių silpnumas Afrikoje Į pietus nuo Sacharos: kaina ir iššūkiai 1.2 EUROPOS SĄJUNGOS VYSTYMOSI POLITIKA SILPNOSE ŠALYSE Europos Sąjungos ir valstybių narių parama vystymuisi turi didelĮ potencialą. Daugumai besivystančių šalių <strong>Europa</strong> yra svarbiausia donorė, prekybos partnerė, investuotoja ir migracijos tikslas. Europos Sąjunga taip pat yra svarbus politinis, diplomatinis ir ekonominis blokas. Europos šalims taip pat tenka didelė atsakomybė už silpnas šalis, nes silpnumas dažnai yra kilęs iš kolonizacijos ir dekolonizacijos procesų, kartais jĮ padidina neatsakinga užsienio bendrovių veikla bei neteisėta ir nusikalstama prekyba Europos šalyse. Tačiau Europos veiksmų potencialo nereikėtų pervertinti. Pasaulio tvarka tampa labiau daugiapolė, nes prie seniausių veikėjų prisijungė kylantys politiniai ir ekonominiai centrai. JAV–Kinijos–ES konfigūracija tapo tarptautinės sistemos ašimi. Papildydamos svarbiausių tarptautinių organizacijų veiklą, kitos šalys – nuo Jungtinių Valstijų iki Rytų Azijos ir Persijos įlankos šalių – įsitraukė Į silpnų valstybių problemų sprendimą. Be to, Europos Sąjungos iniciatyvos valstybių silpnumui spręsti, kaip antai pagalba valstybės ir taikos stiprinimui, gali būti partnerių šalių suprastos kaip nepageidaujamos ir šališkos politiniu požiūriu. Jos taip pat gali paveikti procesus ir dinamiką, kuri yra grynai vidaus pobūdžio. Galų gale vidaus pasipriešinimas ir apribojimai gali susilpninti Europos Sąjungos įsipareigojimą vystymosi politikai. Be to, gyventojų senėjimas, krizės metu susidariusi didžiulė skola ir Europos Sąjungos plėtra gali sustiprinti paskatas nukreipti viešuosius išteklius nuo tarptautinio bendradarbiavimo dėl vystymosi Į vidaus naudojimą. Esant tokiai padėčiai, parengta 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi apie valstybių silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos ir Europos Sąjungos vystymosi politiką dėl valstybių silpnumo. Joje analizuojama, kaip galima pagerinti dabartinĮ Europos Sąjungos dalyvavimą sprendžiant silpnų šalių problemas bei galimybės plėtoti Europos Sąjungos vystymosi politiką, galinčią padėti valstybių suinteresuotiesiems subjektams įveikti šalių silpnumą. Didžiausias dėmesys skiriamas Afrikai Į pietus nuo Sacharos, nes, regis, šis regionas ypač atsilieka valstybių sutvirtinimo srityje, ir jame yra dauguma šalių su silpnomis valstybės institucijomis. Šios pastangos yra suderintos su atsparumu grindžiamu požiūriu, taikomu rengiant vystymosi prioritetus ir politiką. Valstybės institucijos ir jų gebėjimas sutelkti vidaus išteklius yra pagrindinis socialinės ir ekonominės sistemos atsparumo elementas. Jos turi palaikyti vidaus tvarką, užtikrinti gyventojų saugumą, kontroliuoti teritoriją, teikti socialines paslaugas, įgyvendinti teisės nuostatus ir apsaugoti nuo individualių ir kolektyvinių pavojų bei prie jų prisitaikyti. Tokiu būdu valstybės institucijos daro įtaką gyventojų gerovei ir jos kitimui dėl sutrikdymų ir pasikeitimų. 1.3 ATASKAITOS STRUKTŪRA 2009 m. ERD trimis svarbiausiais žingsniais padeda siekti tikslo sukurti naują Europos požiūrį, kaip įveikti valstybių silpnumą Afrikoje Į pietus nuo Sacharos. Pirmasis žingsnis yra valstybių silpnumo reikšmės bei jo apimties ir sąnaudų Afrikoje Į pietus nuo Sacharos analizė. Pranešime apibrėžiamos ekonominės silpnų šalių ypatybės, aptariami ekonominiai veiksniai, galintys paveikti valstybės institucijų funkcionavimą, valdymą ir socialinĮ bei politinĮ stabilumą, ir apžvelgiamos mokslinėje literatūroje pasiūlytos interpretacijos apie istorines ir politines valstybių silpnumo Afrikoje šaknis. Antrojoje pranešimo dalyje teoriniu požiūriu tiriamas ryšys tarp socialinio ir ekonominio atsparumo bei valstybės silpnumo ir šis ryšys įvertinamas pagal 2008–2009 m. pasaulinės ekonomikos krizės poveikĮ silpnoms šalims. Paskutiniojoje dalyje aptariama politika: 8 skyriuje bendrai apžvelgiamas Europos Sąjungos dalyvavimas silpnose šalyse ir pateikiama saugumo politikos analizė. Čia aptariami išorės veikėjų pagalbos siekiant palaikyti valstybės stiprinimą šalyse partnerėse galimybės ir iššūkiai, ir bandoma nustatyti gerą praktiką remiantis tarptautine patirtimi šioje srityje. Paskutiniame skyriuje siūlomi kriterijai ir prioritetai, kada Europos Sąjunga turi įsitraukti Į silpnumo situacijos sprendimą. 15 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1: SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7: Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9: Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11: Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13: Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15: Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 20: Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 25: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 77 and 78:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?