SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Apžvalga<br />
• Siekiant geriau suprasti, kaip galima tinkamai valdyti saugumo ir vystymo santykius. Taika ir saugumas yra tarp pagrindinių ES<br />
ir Afrikos Sąjungos strateginės partnerystės klausimų. Nors turima nemažai teigiamos patirties, kai kuriais atvejais saugumo<br />
veiksmai sutrukdė įgyvendinamai vystymo politikai.<br />
Atotrūkio mažinimas reikalauja iš naujo įvertinti prioritetus, sutelkti pastangas Į keletą gerai apibrėžtų ir sutartų tikslų, paprastinti<br />
procedūras, o tais atvejais, kai valstybinės institucijos yra nekompetentingos arba nenori vykdyti savo pareigų, rasti organizacijas<br />
arba partnerius, tinkamus konkrečiai politikai įgyvendinti 8 . Šis klausimas yra susijęs ne vien su politikos įgyvendinimu, bet ir su<br />
kuriamu pasitikėjimu tarp paramos donorų bei gavėjų, taip pat mokymusi iš konkrečios politinės patirties.<br />
Nors pažanga yra matoma, o ES politikos dokumentai dabar pateikia labiau visaapimančias politikos gaires, bet iki praktinio<br />
susitarimų įgyvendinimo dar laukia tolimas kelias. Galbūt finansinės priemonės bei procedūros tapo paprastesnės ir lankstesnės,<br />
tačiau tebėra pernelyg sudėtingos, įmantrios, ilgai trunkančios ir nepatogios gavėjams.<br />
0.3 langelis. Kaip 2008-2009 metų krizė paveikė silpnas Afrikos Į pietus nuo Sacharos<br />
valstybes<br />
Menkai integruotos Į pasaulio ekonomiką silpnos šalys iš pradžių nepajuto tiesioginių finansų krizės padarinių, tačiau jas<br />
paveikė dėl krizės kilusi pasaulinė recesija ir prekybos žlugimas.<br />
Ekonomikos ir finansų krizė prasidėjo didžiausio maisto bei kuro kainų pakilimo ir nestabilumo metu. Šių kainų pikai<br />
2008 metų viduryje nepaprastai prislėgė Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių maisto bei naftos importą,<br />
sumažindamos jų valiutos atsargas ir apsunkindamos galimybes mokėti už importą bei palaikyti augimą. Bumas ir smukimas<br />
prisidėjo prie gamybos nestabilumo, mažindami norą investuoti Į ilgalaikius gamybinius pajėgumus.<br />
Daugumą Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių beveik vienu metu patyrė sukrėtimų kuro, maisto ir finansų<br />
srityse. Pagal naujas prognozes realus BVP augimas 2009 m. bus apie 1,5 %, palyginus su 5,5 %, prognozuotų 2008 m. spalio<br />
mėnesį. Dėl tokių rodiklių 2009-ieji taps pirmaisiais dešimtmečio metais, kuomet daugumoje silpnų Afrikos Į pietus nuo<br />
Sacharos šalių buvo registruotas neigiamas realaus BVP vienam gyventojui augimas, keliantis grėsmę pažangai įgyvendinant<br />
tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir kenkiantis politiniam stabilumui. Lėtesnis augimas ne visuomet neigiamai veikia<br />
žmogaus raidą, tačiau dėl jo atsiranda stabdžių, sukeliančių rimtas ilgalaikes pasekmes, ypač kai mažinamos išlaidos<br />
švietimui bei sveikatos priežiūrai.<br />
Silpnų Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalių vietinės bankų sistemos yra nedidelės, o akcijų rinkos – mažos arba visai<br />
neegzistuoja. Dėl to, kad regiono finansinis išsivystymas yra menkas, o silpnų šalių ryšiai su pasauline finansų sistema<br />
– riboti, pagrindiniai krizės perdavimo kanalai driekiasi per realius ekonomikos sektorius. Krizę jos labiausiai patiria per<br />
prekybą: pajamų iš eksporto mažėjimą lydi neigiamų prekybos sąlygų padariniai, kuriuos dar padidina ypač didelė Į pietus<br />
nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių priklausomybė nuo prekių eksporto ir šių šalių eksporto poliarizacija. 2009 metais<br />
žlugus prekybai, ši raida Į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis veikia labiau negu kitas valstybes tiek dėl sumažėjusio<br />
prekybos finansavimo (tikėtina, jog mažinimas labiausiai paveikia nepatikimiasias sritis), tiek dėl eksporto krepšelio sudėties<br />
Be to, silpnas šalis veikia mažesnės tiesioginių užsienio investicijų įplaukos, nes neaiškiose situacijoje investuotojai laikosi<br />
nuostatos „palauksim ir pažiūrėsim“, taip pat (galimai) mažesnės užsienio pagalbos įplaukos bei migrantų pervedimai. Ypač<br />
svarbūs yra Afrikos vidaus pervedimai, nes migrantai iš silpnas šalių nesugeba brangiai sumokėti už imigraciją Į dideles<br />
pajamas turinčias šalis, todėl traukiasi kur nors netoli. Tačiau krizė tiesiogiai paveikė tik tas Į pietus nuo Sacharos esančias<br />
Afrikos šalis, Į kurias atvyksta daugiausiai migrantų iš silpnų šalių – Nigeriją ir Pietų Afriką.<br />
Silpnos šalys patyrė didelĮ smūgį, tačiau visose šalyse poveikis labai skirtingas, todėl Į silpnumo situaciją patekusios šalys<br />
nėra pažeidžiamesnės už kitas. Tačiau būtent joms kur kas sunkiau atsigauti po sukrėtimų.<br />
8<br />
Žr. Collier (2009b), 9 skyriaus 9.5 langelĮ ir GTZ (2008), kur pateiktos patirties vietose pamokos.<br />
5<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI